Paukščių migracija į pietus: priežastys, tendencijos ir iššūkiai
Paukščių migracija - tai nuostabus gamtos reiškinys, kuomet tam tikrų rūšių paukščiai sezonais keliauja iš perėjimo vietų į žiemojimo teritorijas. Ši adaptacija, susiformavusi per milijonus metų, leidžia paukščiams optimaliai išnaudoti sezoninius klimato ir mitybos išteklius. Tačiau pastaruoju metu ornitologus neramina vėluojanti paukščių migracija ir mažėjantis sparnuočių skaičius.
Kas yra paukščių migracija?
Paukščių migracija - tai kai kurių paukščių rūšių ar jų populiacijų sezoninis skridimas iš perėjimo ir žiemojimo vietų. Šis reiškinys susiformavo prieš dešimtis milijonų metų kaip adaptacija prie sezoniškai besikeičiančio klimato, padedanti paukščiams per visus metus optimaliai išnaudoti tinkamas gyventi buveines ir mitybos išteklius. Paukščių migracija yra genetiškai determinuota ir kinta veikiant aplinkos sąlygoms. Keičiantis klimatui, keičiasi ir migravimo pobūdis, atstumai, laikas, kryptys, keliai. Didėja migruojančių rūšių ar populiacijų skaičius nuo pusiaujo ašigalių link.
Vienų rūšių paukščiai skrenda tik dieną, kitų rūšių - tik naktį. Yra ir dieną, ir naktį skrendančių migrantų rūšių. Paukščiai skrenda įvairiame aukštyje (kartais iki 9 km). Per dieną migruojantys paukščiai nuskrenda nuo kelių dešimčių iki poros tūkstančių kilometrų.
Migracijos rekordininkai
Didžiausią nuotolį įveikia ilgauodegė žuvėdra, kuri, palikusi šiaurę, skrenda per Ramųjį vandenyną ar palei Europos ir Afrikos pakrantes Antarkties jūrų link, kartais patekdama net į Indijos vandenyną. Į vieną pusę ji nuskrenda 16-19 tūkst. kilometrų. Mažesnį atstumą įveikia šelmeninės kregždės ar baltieji gandrai, iš Skandinavijos pasiekiantys Pietų Afriką. Didžiausius atstumus migruoja paukščiai, skrendantys virš ekologiškai nepalankių teritorijų. Pavyzdžiui, maži sausumos žvirbliniai migruoja virš Meksikos įlankos.
Migracijų metu paukščiai orientuojasi pagal Saulę, žvaigždes, vietos orientyrus, Žemės magnetinį lauką.
Taip pat skaitykite: Rūšių įvairovė: vištiniai paukščiai
Kur skrenda Lietuvos paukščiai?
Dauguma Lietuvos paukščių rūšių skrenda žiemoti į Vakarų Europą, Viduržemio jūros regiono šalis (varnėnai, dirviniai vieversiai, liepsnelės, pempės, įvairių rūšių strazdai), kiti - iki Afrikos pusiaujo ar šio žemyno pietinės dalies, į Artimuosius Rytus ar Pietų Aziją (baltieji gandrai, čiurliai, gegutės, šelmeninės ir langinės kregždės).
Vėluojančios migracijos priežastys ir nerimą keliančios tendencijos
Šiemet vangi rudeninė paukščių migracija stebina ir ornitologus: per rugsėjį Ventės rage sparnuočių sužieduota keturis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pernai per rugsėjį Ventės rage sužieduota 35 tūkstančiai, o šiemet - vos 8 tūkstančiai paukščių. Viena iš vėluojančios paukščių migracijos priežasčių gali būti šaltas ir vėlyvas pavasaris, dėl kurio paukščiai vėlavo dėti kiaušinius, o jaunikliai ritosi vėliau. Tačiau vasara buvo palanki, ir jaunikliai turėjo sėkmingai subręsti ir sparnus užsiauginti.
Per visą savo karjerą ornitologas V. Jusys neprisimena metų, kuomet didžioji paukščių migracija pasibaigtų taip anksti. Pernai spalį sužieduodavo apie 60 tūkst. migruojančių paukščių, o šiemet - tik 11 tūkst. Tokios tendencijos priežasčių esama keletas, tačiau esminė ir svarbiausia: Lietuvoje, kaip ir visame mūsų regione, mažėja sparnuočių. Intensyvus ir vis besiplečiantis žemės ūkis daro įtaką, taip pat aplinkos tarša.
Prieš dvejetą metų, rudenį, paukščių žieduotojai Ventės rage galėjo džiaugtis istoriniu įvykiu: per šį migracijos sezoną buvo sužieduotas rekordinis nuo pat 1929 metų, kai ši stotis buvo įkurta, sparnuočių skaičius.
Sparnuočių mažėjimo priežastys
Specialistai kelia versiją, jog tiesiog ėmė drastiškai mažėti sparnuočių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Intensyvėjantis žemės ūkis ir naudojami įvairiausi chemikalai mažina vabzdžių populiaciją, todėl ima trūkti maisto ir paukščiams. Kuo mažiau maisto, tuo mažiau paukščių mūsų kraštuose peri. Taip pat nyksta natūralios sparnuočių veisimosi buveinės: kertami miškai, laukai šimtais hektarų užsėjami rapsais, iškertami pakelių krūmynai, pakelės nušienaujamos. Modernizuojant žemės ūkius, statant naujus pastatus, griaunant tvartus, taip pat naikinamos buvusios plunksnuočių perėjimo vietos.
Taip pat skaitykite: Pietų pusrutulio paukščių įvairovė
Gali būti, kad ir vėjas nepalankus vyravo, nes palankus pietvakarių-pietų vėjas, nes tada paukščiai lekia į tinklus. O jei vėjo kryptis kitokia, jie atskrenda iki Ventės švyturio ir nulekia į Rusnę.
Klimato kaita ir paukščių elgesys
Dėl globalinio klimato atšilimo pastebimi sparnuočių elgesio pokyčiai. Šaltų žiemų nebeturime. Prieš keliolika ar keliasdešimt metų išvysti varnėnus žiemą buvo tikra sensacija, o dabar - normalu. Vis dažniau Lietuvą, kaip žiemojimo vietą, pasirenka migrantai iš šiaurės.
Juodkrantėje sparnuočius žieduojanti Ligita Pareigienė teigia, kad mažieji apuokai migrantai iš šiaurės: Suomijos, Latvijos. Pernai rudenį sužiedavo per 100 šių pelėdinių paukščių, o šiemet - vos apie 40. Tai susiję su klimato atšilimu, galimai apuokai nebeturi poreikio migruoti į pietus, nes ir gimtinėje žiemą jiems gerai.
Migracijos stebėjimo vietos Lietuvoje
- Ventės ragas
- Kuršių nerija
- Žuvinto ežeras
- Nemuno delta
Danguje virš jūros, kopų nenutrūkstamai teka tiršta paukščių upė: apskaičiuota, kad per dieną virš Kuršių nerijos gali praskristi net apie 3 mln. sparnuočių. Paukščiai aktyviausiai skrenda nuo 8 iki 13 valandos. Turi būti giedra ir pūsti pietų, pietvakarių krypčių vėjai.
Kai saulė ima krypti vakarop, virš Žuvinto ežero pasirodo gervės. Iš pradžių viena virtinė, vėliau - dvi, trys, keturios, kol galiausiai padangę pripildo būriai ilgakaklių. Artėjant vakarui jos iš aplinkinių laukų skrenda į Žuvinto pelkę nakvoti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie paukščių perėjimą Lietuvoje
Ankstyvieji migrantai
Pirmieji paukščiai savo kelionę į šiltuosius kraštus pradeda dar birželio mėnesį. Tai - tilvikiniai paukščiai, kurių patinai, patelėms perint, pirmąjį vasaros mėnesį pradeda po truputį klajoti ir traukia link žiemojimo vietų.
Netrukus sparnus kelia ir kita paukščių rūšis, tiesa, dažniau susidurianti su žmonėmis - varnėnai. Šie sparnuočiai, užaugina jauniklius, tuomet susirenka į būrius artimesnėse jų perimviečių apylinkėse, ir po truputį keliauja tolyn. Panašiai elgiasi ir pempės, tačiau jų didžiuliai būriai pasirodo jau į vasaros pabaigą.
Dar iki rudens išskrendančių paukščių yra ir daugiau. Prie ankstyvųjų migrantų galima priskirti raudongalves sniegenas, kai kurias devynbalses, nendrinukes, žiogelius, lakštingalas.
Rugpjūtis - atsisveikinimo su paukščiais metas
Kiti vabzdžialesiai paukščiai, čiurliai, gyventojų dažnai pastebimi miestuose esančiuose inkiluose arba pastatų plyšiuose ir angose. Jie į šiltus kraštus sparnus pakelia rugpjūčio mėnesį. Neretai jie išskrenda rugpjūčio pirmą savaitę, kuomet vieną ryte nebesimato jų veržlių skrydžių padangėje. Šiais metais jie užtruko kiek ilgiau.
Gandras - Lietuvos simbolis. Rugpjūčio 25 diena jau nuo seno kalendoriuose pažymėta Gandrinėmis. Tai - gandrų išskridimo diena. Iki rugpjūčio 25 dienos jie jau būriuojasi ir šią dieną, jeigu yra palankios gamtinės sąlygos, gandrai būriu pakyla, dar pasuka kelis ratus ir palieką šalį. Beveik visi per vieną dieną.
Gandrų migracijos laiką lemia gamtinė sąlygos. Jie yra sklandūnai, todėl jų skrydžiui, būtinos šiltos orų srovės. Jeigu oras vėsus, lietingas, gandrai tai jaučia ir dar lūkuriuoja Lietuvoje.
Šie paukščiai jaučia net dienų ilgio pasikeitimus, kurie yra ženklas, kad šiems sparnuočiams jau reikia kelti sparnus svetur. Pajūryje poilsiautojai jau nuo liepos vidurio gali stebėti gan intensyvią upinių ir juodųjų žuvėdrų, mažųjų kirų migraciją, kuomet paukščiai kasdiena pakrante traukia link žiemojimo vietų. Upinės žuvėdros žiemai skrenda bene toliausiai - iki pietinės Afrikos. Tuo pat metu ankstyvais rytais pliažuose tikrai pamatysite ir būreliais link pietų traukiančius, o ties bangu mūša besimaitinančius įvairių rūšių šiaurinių kraštų tilvikus.
Virš jūros kas rytą galima pamatyti ir traukiančių įvairių rūšių ančių būrelius, tačiau dalis šių paukščių skrenda ne į žiemojimo, o šėrimosi vietas, kur, ramiuose vandens telkinių užutekiuose keis savo plunksnų apdarą. Pajūryje paukščių migraciją žmonės pastebi anksčiausiai, nes virš kopų, nors ir ne dideliais būriais jau traukia šelmeninės kregždės, kalviukai, kiti žvirbliniai paukščiau.
Daugėja Lietuvoje žiemojančių paukščių
Nuo gamtinių sąlygų priklauso ir kitų paukščių rūšių migracija. Tiesa, įdomu tai, kad mūsų kiekviena mūsų migruojančių sparnuočių rūšis turi savo migracijos strategiją. Vieni, kaip buvo minėta, migruoja lėtai, klajodami, kiti - pakyla Lietuvoje, nusileidžia Afrikoje net nestabtelėję. Tokie yra tilvikai stulgiai. Jie pakyla skrydžiui Lietuvoje, o nusileidžia tik ties pusiauju Afrikoje.
Yra paukščių rūšių, kurios, priklausomai nuo orų, išskristi neskuba. Ventės rage paukščiai migrantai pagaunami ir rudens mėnesiais, ko anksčiau tikrai nebūdavo.
Tačiau ruduo jau tikrasis paukščių migracijos metas, kuomet į žiemavietes traukia daugiausia paukščių rūšių, neretai suformuodami didžiulius būrius.
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ilgametis ornitologas Vytautas Jusys pasakoja, kad rudeninės paukščių elgsenos pasikeitimai pastebimi ne tik stebint kartas nuo karto vėliau į šiltuosius kraštus skrendančius paukščius, bet ir atvejus, kai sparnuočiai pasilieka žiemoti Lietuvoje. Tačiau galima pastebėti, kad, pavyzdžiui, gulbių nebylių didžioji dalis, užuot skridusios žiemoti į šiltuosius kraštus, būriuojasi Kaune, šalia Kauno hidroelektrinės. Be kita ko, pasak V. Jusio, prieš kurį laiką žiemą pamatyti tvenkinyje pempę, buvo didelis įvykis, o dabar, šiltėjant žiemoms, tūkstančiai jos rūšies paukščių žiemoja tvenkiniuose, kol šie užšąla. Tai gali būti ir iki gruodžio - sausi mėnesio.
Nespaudžiant šaltukui, paukščiai vandenyje randa maisto, o užšalus vandens telkiniams, jie patraukia link šiltesnių kraštų. Žiemą pastebime ir vis daugiau didžiųjų kuolingų, dirvinių tilvikų, ko anksčiau tikrai nebuvo. Iki gruodžio mėnesio galima juos pastebėti būriais.
Žuvinto pelkė - ramybės oazė paukščiams
Viena didžiausių ir populiariausių šlapynių Lietuvoje, kur gali apsistoti, pavyzdžiui, gervės, žąsys yra Žuvinto biosferos rezervate esanti Žuvinto pelkė. Čia stebėti gervių ir žąsų pulkus šiemet galima anksčiau nei įprasta. Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis pilkųjų gervių susirinko beveik 900 paukščių, o pilkųjų žąsų - daugiau nei pusantro tūkstančio. Paukščių susitelkimo pradžia yra savaite kita ankstesnė galbūt dėl anksčiau prasidėjusios javapjūtės, gal - dėl gausesnių šių paukščių gretų.
Žuvinto rezervatas šiems paukščiams yra lyg ramybės oazė, apsupta aplink plytinčių laukų, pievų ir gyvenviečių. Užmirkusios ar vandens apsemtos pelkės, seklūs vandenys, kur niekas nemato ir pavojus netyko, gervei yra pati tinkamiausia vieta. Iki vėlumos šie paukščiai telkiasi aplinkiniuose laukuose ar pievose, kad sutemus jau pritilę suskristų ten, kur yra saugiausia - į Žuvinto aukštapelkės plynes ar tą naujai pasirinktą ežero seklumą.
Rudenėjant Žuvinto pelkėje ir ežere susirenkančių pilkųjų gervių ir žąsų būriai pastaraisiais metais gerokai viršija du tūkstančius paukščių. Ši šlapynė yra viena svarbiausių ir tinkamiausių jų apsistojimo vietų Lietuvoje. Kurį laiką praleidusios šlapynėje, pilkosios gervės ir pilkosios žąsys rudenį traukia į šiltesnius kraštus.
Darbas Ventės rago ornitologijos stotyje žiemą
Net ir viduržiemį Ventės rago ornitologijos stotyje čirškauja žieduojami paukščiai. Atšventę Naujuosius metus vėl žieduojama. Per pirmąsias tris šių metų dienas sužieduota beveik 200 paukščių. Į žieduotojų rankas dabar daugiausia patenka čimčiakų. Būtent šie kikilinių šeimos paukščiai gerina visų laikų rekordus.
Čimčiakai - už naminius žvirblius mažesni, raudonu viršugalviu ir juoda gerkle išsiskiriantys paukšteliai, šiuo metu dideliais būriais skrendantys iš šiaurinių rajonų, tundrų, taigos į šiltesnes platumas. Dalis jų žiemoja Lietuvoje, kiti pasiekia Italiją ar Prancūziją. Prieš Kūčias danų ornitologai sugavo čimčiaką, žieduotą Kinijoje.
Paprastai gruodį pagaudavo ir sužieduodavo 50-100 paukščių, o pernykštis gruodis buvo rekordiškai sėkmingas - į rankas pateko net 2 142 paukščiai, iš viso 28 rūšių, daugiausia - paprastųjų čimčiakų (1 737), smilginių strazdų (183) ir mažųjų čimčiakų (53). Lapkritis taip pat išsiskyrė rekordiniais skaičiais - sužiedavo 48 rūšių 7 540 paukščių, daugiausia - paprastųjų čimčiakų (6 378), alksninukų (149) ir poliarinių čimčiakų (119).
Tokią padėtį lemia pirmiausia neįprastai šilti orai pastaraisiais metais. Net ir šį sezoną žemiausia temperatūra Ventės rage nebuvo nukritusi žemiau dviejų laipsnių šalčio, pastovi sniego danga nesusidarė, sniegas kol kas buvo pasirodęs tik trumpam. Ir metų sandūroje Nemuno deltoje buvo galima išvysti iki 10 tūkst. pempių, šimtus žąsų, ančių, gulbių, būrius skraidančių varnėnų… Vaizdas - visai kaip rudenį ar pavasarį.
Jei oro temperatūra gerokai nukris ir žemė įšals, didžioji dalis paukščių turės pasitraukti piečiau, kad susirastų maisto, nes, pavyzdžiui, pempės maisto ieško dumble. Žemei įšalus ir vandenims apsitraukus ledu, jos negalės pramisti, todėl turės skristi ten, kur šilčiau ir lengviau rasti maisto.
2017-ieji nebuvo patys rezultatyviausi per visą ornitologijos stoties gyvavimo laikotarpį - sužieduota apie 96 200 paukščių. Tai trečias rezultatas nuo 1929 metų. Daugiausia paukščių stoties gyvavimo istorijoje buvo sužieduota 2003-iaisiais - daugiau kaip 105 tūkst. Dienos rekordas, kai buvo sužieduota 6 519 paukščių, taip pat buvo pasiektas 2003 metais - rugsėjo 23 dieną.
Ar Lietuvoje sužieduojama daug paukščių? Skaičiai atrodo lyg ir nemaži, kol juos palygini su tais, kuriuos pateikia britų ornitologai. Antai Jungtinėje Karalystėje per metus sužieduojama daugiau kaip milijonas sparnuočių.
Gaudyklės
Ventės rage matyti daugybė gaudyklių - išskleistų ant stiebų pritvirtintų tinklų. Pačios didžiausios - zigzaginės - gaudyklės išskleidžiamos prasidedant pavasarinei paukščių migracijai - kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje - ir nesuvyniojamos iki rudeninės migracijos pabaigos (pernai jos buvo išskleistos iki lapkričio vidurio). Šiuo metu paukščiai gaudomi mažesnėmis - voratinklinėmis - gaudyklėmis, tarp kuolų ištemptais nematomais tinklais.
Anksčiau iš kaprono pagamintos paukščių gaudyklės tarnaudavo trejus ar ketverius metus, tačiau po stoties renovacijos pradėtos naudoti naujosios gaudyklės jau atitarnavo tris sezonus ir iki šiol nei suplyšo, nei išbluko - atrodo kaip naujos. Dar nė karto nereikėjo jų taisyti, kaip neretai nutikdavo anksčiau.
Kas paukščius privilioja į gaudykles? Ventės ragas yra ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti, mat rytine Baltijos jūros pakrante migruoja gausybė paukščių. Rudens pradžioje būna dienų, kai Lietuvos pajūriu skrenda daugiau kaip trys milijonai sparnuočių ir apie 70-80 proc. jų užsuka į Ventės ragą.
Išsigandę plačiųjų Kuršių marių vandenų daug smulkiųjų paukščių grįžta, paskui vėl drąsinasi skristi. Pastaruoju metu dažniau naudojami paukščių balsų įrašai, kurie leidžiami per garso skleistuvus. Vis dažniau įrašuose čiulba čimčiakai. Išgirdę savo gentainių balsus, skrendantys sparnuočiai leidžiasi į tą vietą, iš kur girdi čiulbančius paukščius, ir taip įsipainioja į gaudykles.
Dalis paukščių iš gaudyklių randa kelią atgal, kai kurie per dieną įkliūva net penkis kartus. Į gaudykles patenka ne tik smulkieji sparnuočiai. Pernai ornitologai sužiedavo 143 rūšių paukščių - nuo 50 g sveriančio nykštuko iki 15 kg gulbės patino.
Į žieduotojų rankas patenka ir kitose šalyse sužieduotų paukščių - praėjusiais metais sparnuočių, žieduotų devyniolikoje šalių, įkliuvo apie šimtą. Tokiam paukščiui patekus į lietuvių rankas, naujas žiedelis nemaunamas, nebent senasis pasirodytų brokuotas. Tačiau nuskaitoma ant žiedelio esanti informacija, užregistruojama ir paske…
Paukščių sugrįžimas pavasarį
Netrukus po vieversių grįžta ir kitų rūšių paukščiai. Kovo 10 - oji minima kaip 40 - ties paukščių diena, nes apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Kovo 25 -ąją minima Gandro diena, nes tądien apytikriai grįžta gandrai.
Pagrindinė priežastis, kodėl migruoja Lietuvoje gyvenantys paukščiai, yra ta, kad atšalus jie nebeturi kuo maitintis. Todėl išgyventi šaltąjį sezoną jie skrenda į šiltesnius kraštus.
Visgi yra paukščių rūšių, kurios prie kintančių sąlygų prisitaikė ir jų populiacija ženkliai padidėjo. Didysis baltasis garnys Lietuvoje pirmą kartą pamatytas buvo praeito amžiaus viduryje, šio amžiaus pradžioje tvenkiniuose fiksuoti jų būriai po 100. Baltabruvis nykštukas buvo retas svečias, tačiau paskutiniuosius 5 metus ornitologai jų pagauna daugiau kaip po 100. Vis dažniau atskrenda ir geltongalvė kielė. Vieni paukščiai prisitaiko, kiti nesugeba to padaryti. Lietuvoje daug paukščių nyksta dėl miškų kirtimų, taip pat įvairių chemikalų naudojimo žemės ūkyje: žūva ne tik kenkėjai, bet ir naudingi vabzdžiai, paukščiai. Dėl kraštovaizdžio pokyčio itin nyksta laukų paukščiai, mažėja visa bioįvairovė.
Ventės ragas - paukščių migracijos kelias
Ventės rage, nedideliame pusiasalyje rytinėje Kuršių marių pakrantėje, įsikūrusi Tado Ivanausko ornitologijos stotis. Čia, pro Ventės ragą, rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Geografiniu ir gamtiniu požiūriu, Ventės ragas yra ideali vieta gaudyti ir žieduoti paukščius. Kasmet čia sužieduojama 130 - 150 rūšių paukščių.
Iš Ventės rago toliausiai į Rytus (Krasnojarsko kraštą) yra nuskridęs svirbelis, toliausiai į Pietus - upinė žuvėdra, rasta Pietų Afrikoje. Toliausiai į Vakarus nuplasnojo alksninukas, o į Šiaurę - ankstyvoji pečialinda. Ilgiausiai išgyveno juodoji žuvėdra, kurią Rusnės pakrantėje V. Įdomu, kad parkuose gyvenančios varnos išgyvena apie 15 - 20 metų.
Pastaruoju metu paukščiams vis dažniau yra uždedami GPS siųstuvai, kurie yra brangūs, tačiau suteikia kur kas daugiau informacijos nei žiedeliai. Stoties ornitologai, bendradarbiaudami su Gamtos tyrimų centru, Klaipėdos universitetu, šioje srityje vykdo plačius tyrimus.
Paukščių migracija ir maisto trūkumas
Pagrindinė priežastis, kodėl migruoja Lietuvoje gyvenantys paukščiai, yra ta, kad atšalus jie nebeturi kuo maitintis. Todėl išgyventi šaltojo metų sezono jie skrenda į šiltesnius kraštus. Lietuvoje gyvenantys paukščiai pasklinda praktiškai po visą Europą, Afriką ir net dalį Azijos: „Lietuviški paukščiai pasklinda po visą Europą, net iki Portugalijos, o į pietus siekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tai 10 tūkst. kilometrų. <..> Paukščių maršrutai, aišku, truputį keičiasi, bet labai nežymiai. Pavyzdžiui, gulbė nebylė anksčiau skrisdavo iki Didžiosios Britanijos, dabar skraido žiemoti į Kauną, prie hidroelektrinės. Jei labai užšąla Nemunas prie HES, tai iki Lenkijos skrenda.“
tags: #paukščių #migracija #į #pietus #priežastys