Kur Paukščiai Peri Kiaušinius Lietuvoje: Išskirtiniai Lizdo Išdėstymo ir Perėjimo Ypatumai

Paukščiai - plunksnuoti stuburiniai gyvūnai, turintys sparnus ir snapą. Dauguma paukščių puikiai skraido ir pavasarį, prasidėjus poravimuisi, skleidžia ypatingus garsus. Dauguma paukščių deda kiaušinius į lizdus ir juos peri, o išsiritusius jauniklius tėvai ilgai maitina ir gina nuo priešų. Paukščiai gyvena visur, kur yra augalų ir gyvūnų, tinkamų maistui: miškuose ir soduose, pievose ir vandens telkiniuose.

Paukščių Perėjimo Ypatumai

Perėjimas - tai paukščių tupėjimas ant kiaušinių ir jų šildymas, kad išsiristų jaunikliai. Perėjimo metu kiaušinyje vystosi gemalas. Peri visų rūšių naminiai paukščiai, išskyrus putpeles. Įvairių paukščių rūšių perėjimo instinktas nevienodas. Gerai peri mėsinės vištos ir kalakutės, blogai - dėsliosios vištos. Vištos ir kalakutės peri ne tik savo, bet ir kitų paukščių rūšių kiaušinius.

Sąlygos Perėjimui

Perėjimui parinktas paukštis tupdomas į lizdą; tinka aptemdyta vėdinama patalpa, kurioje temperatūra 10-12 °C. Perintiems paukščiams būtina ramybė. Perėjimo metu perekšlė lesinama grūdais, žole, šakniavaisiais, gyvūninės kilmės lesalais, jai beriama kriauklelių ir kreidos, duodama švaraus vandens. Netoli lizdo pastatoma dėžė su smėliu ar pelenais, kurioje višta ar kalakutė maudosi, perinčioms žąsims ir antims leidžiama pasimaudyti vandenyje.

Kiek Kiaušinių Dedama Po Perekšlėmis?

Po perekšlėmis kiaušinių dedama tiek, kad jos gerai aptūptų: po višta dedama 15-17 vištų, 9-11 kalakučių ar ančių, 5-7 žąsų kiaušiniai; po kalakute - 19-23 vištų, 17-19 ančių ar 11-15 žąsų kiaušinių; po antimis dedama 13-17 ančių kiaušinių; po žąsimi - 11-15 žąsų kiaušinių.

Paukščių Lizdai Lietuvoje

Lietuvoje paukščiai peri visur: lizduose ant žemės ir po žeme, ant vandens ir sausumoje, medžiuose, krūmuose, net pastatuose. Pasak muziejaus ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio, Lietuvoje krankliai, jūriniai ereliai, naminės pelėdos, egliniai kryžiasnapiai kai kurie dar peri, kai kurie - jau šildo jauniklius. Lizdus aptūpė ir kiti paukščiai. Laukiniai paukščiai deda įvairių spalvų, formų ir dydžių kiaušinius.

Taip pat skaitykite: Rūšių įvairovė: vištiniai paukščiai

Lizdų Įvairovė

Paukščių lizdai - vietos, kuriose paukščiai deda kiaušinius, peri ir augina jauniklius. Paukščiai lizdus suka medžiuose, uoksuose, ant žemės, urvuose, tarp akmenų ar sukrautų malkų, kitų paukščių lizduose, žmogaus statiniuose, apleistose techninėse konstrukcijose ar žmogaus sukurtose dirbtinėse lizdavietėse. Lipdo iš molio su seilių priemaiša ar iš seilių, vidų iškloja sausomis augalų dalimis, plunksnomis, pūkais ar žinduolių plaukais. Lizdai būna kabantys, pinti, pačių paukščių išrausti grunte ar iškalti medyje. Paukščiai lizdus suka pavieniui ar grupėmis, sudarydami kolonijas. Lizdai būna labai paprasti (duobutė smėlyje tarp akmenukų) ar labai sudėtingi (įmantrūs įpinti tarp nendrių ar kabantys ant šakų). Lizdai naudojami vieną sezoną arba daugelį metų. Tik nedaugelis paukščių rūšių lizdų nesuka.

Kiaušinių Dydžiai ir Spalvos

"Medžių uoksuose, inkiluose ir urveliuose baltus ir ovalius kiaušinius deda pelėdos, geniai, tulžiai. Ypač margi, dėmėti (kad būtų nepastebimi) ant žemės perinčių vištinių paukščių kiaušiniai, - pasakojo S.Rumbutis. - Skirtingos rūšys deda skirtingą skaičių kiaušinių. Pavyzdžiui, grifai, gyvatėdžiai, alkos, narūnėliai - po vieną kiaušinį, gervės, karveliai, lėliai - po du, kirai, žuvėdros - po tris, žvirbliniai paukščiai dažniausiai deda 4-6 kiaušinius. Labai gausios žąsinių ir vištinių paukščių dėtys. Kurapkos lizde randama iki 24 kiaušinių. Dauguma paukščių kiaušinius deda anksti rytą, kas 24 valandos, tačiau kai kurie (kiviai, ereliai, grifai) deda kas 4-5 dienos."

Perėjimo Trukmė

Pasak ornitologo, trumpiausiai vaikus peri geniai (didysis margasis genys kiaušinius šildo tik 10 dienų), daugumos žvirblinių paukščių jaunikliai ritasi po 12-14 dienų, vištinių - 17-28, o plėšriųjų paukščių jaunikliai iš kiaušinio prasikala po 30-50 dienų, audrapaukštiniai peri net 40-60 dienų. Ilgiausiai, apie 80 dienų, kiaušinius šildo kai kurie albatrosai ir kiviai.

Svarbu Netrikdyti Paukščių Perėjimo

"Gamtoje sunku pamatyti, kaip atrodo perimi kiaušiniai, nes paukščiai slepia lizdus. Nereikėtų stengtis jų ieškoti, nes perintys sparnuočiai ypač jautrūs trikdymui. Geriau aplankykite zoologijos muziejuje įrengtą ekspoziciją", - kviečia ornitologas. Muziejaus antrame aukšte esančioje paukščių salėje eksponuojama per 680 kiaušinių, kažkada sudėtų 196 sparnuočių rūšių. Iš viso muziejus turi 989 paukščių dėtis su 3500 kiaušinių. Lietuvoje galima sutikti per 360 paukščių rūšių, iš jų apie 200 rūšių peri mūsų šalyje. Muziejuje galima pamatyti ir kitų pasaulio šalių sparnuočių kiaušinių.

Kiaušinių Dydžių Rekordai

Pasak S.Rumbučio, didžiausius kiaušinius iš šiuo metu planetoje perinčių paukščių deda Afrikos stručiai. Jų padėtas kiaušinis sveria 1600 g, o mažiausius deda Amerikos žemyne gyvenantys kolibriai. Degtukų dėžutės dydžio kolibrių lizduose randami vos 0,6 g tesveriantys kiaušiniai. Kuo didesnis paukštis, tuo jis deda santykinai mažesnius kiaušinius. Kolibrio kiaušinis sudaro 25 proc. paukščiuko svorio, o afrikinio stručio - vos procentą. Lietuvoje didžiausi paukščiai - gulbės nebylės - deda 355 g svorio kiaušinius, o mažiausio paukščio - nykštuko - padėtas kiaušinis sveria 1,2 g. Rekordininkas tarp mūsų planetoje gyvenusių paukščių buvo Madagaskaro saloje perėjęs epiornis. Šis, apie 3 m aukščio ir apie 400 kg sveriantis, neskraidantis paukštis dėdavo apie 9 kg sveriančius kiaušinius. Manoma, kad šie paukščiai išnyko XVIII amžiuje.

Taip pat skaitykite: Pietų pusrutulio paukščių įvairovė

Paukščių Perėjimas ir Žmogaus Įtaka

Atėjus pavasariui sugrįžusiems paukščiams prasideda sunkus ir įvairiausių įvykių kupinas veisimosi sezonas. Vieni peri inkiluose, kiti suka lizdus tankiuose krūmuose, treti būstus lipdo iš purvo prie namų pastogių. Kiekvienas paukštis renkasi tinkamiausią ir, kaip jam atrodo, saugiausią būstą. Bet kad ir kaip paukščiai stengtųsi, jiems ne visada pavyksta išvengti trikdymo ir nelaimių, kurias sukelia žmonės, plėšrūnai ar gamtos stichijos.

Ką Daryti Radus Paukščio Jauniklį?

Radę jauniklių jiems nebūdingoje vietoje nepulkite jų rinkti ir nešti namo. Taip paukšteliams galite padaryti meškos paslaugą! Tokiu atveju visada reikia labai gerai įvertinti esamą padėtį ir jaunikliui kylančią grėsmę. Jeigu aptikote sužeistą paukštį, reikėtų skambinti visą parą veikiančiu telefonu 8 686 44 828. Paukščiai savo jauniklius be globos palieka itin retai. Miestuose, radus ant žemės neskrendantį paukščio jauniklį, reikėtų pabandyti išsiaiškinti, ar tai jau lizdą palikęs, bet dar gerai neskraidantis jauniklis, ar iš lizdo netyčia iškritęs paukštelis.

Pagalba Iškritusiems Jaunikliams

Strazdų, lakštingalų, startų jaunikliai lizdus palieka dar nemokėdami skraidyti. Lizdas dažnai pasidaro per ankštas gausiai šeimynai, ir paukščiukai, kuriuos vis dar maitina tėvai, palieka lizdą, bet toli nuo jo nenuklysta ir laikosi ant gretimų šakų. Pasitaiko, kad tokie mažyliai neišsilaiko dėl stipresnio vėjo ar patirties stokos ir nukrenta ant žemės. Tokiems nelaimėliams užtenka nedidelės pagalbos - juos reikia įkelti į tankesnį krūmą ar medį. Iškritusį iš lizdo jauniklį vis tiek stebi ir maitina tėvai. Įkeltą į gretimą medį jauniklį suaugę paukščiai susiras ir pamaitins. Jeigu aptikote iš lizdo iškritusį dar nesugebantį tupėti ant šakos ar dar neapsiplunksnavusį jauniklį, jį reikėtų įkelti atgal į lizdą. Bet tai labai rizikinga. Kartais geriau nerizikuoti savo sveikata ir nebandyti grąžinti į gūžtą paukštuko, o paimti jį globoti. Didelis pavojus bandant įkelti į lizdą iškritusį jauniklį kyla, kai paukštukai jau pakankamai dideli, iš dalies apsiplunksnavę. Kiti lizde esantys jaunikliai, išsigandę besiartinančio žmogaus, gali iššokinėti.

Pagalba Kregždėms

Nukritus kregždės lizdui su jaunikliais, paukštelius galima sudėti į indelį nuo sulčių, nedidelę dėžutę, gėlių vazonėlį. Prieš tai į indelį reikėtų pridėti seno lizdo liekanų, žolės, samanų, tiks ir minkštas rankšluostinis popierius. Indelį su kregždžiukais reikėtų bandyti pakabinti į tą pačią vietą, kur buvo lizdas. Jeigu tai neįmanoma, tada reikėtų stengtis padėti kuo arčiau buvusio lizdo.

Pagalba Dančiasnapiams

Gegužės mėnesį Kaune galima išvysti Vilniaus gatve prabėgančią virtinę mažų geltonai ir juodai pūkuotų paukščiukų. Tai didžiųjų dančiasnapių arba didžiųjų ančių jaunikliai. Pritrūkus natūralių senų perėti tinkamų uoksų šie paukščiai įsikuria senuose pastatuose, ventiliacijos angose, parkuose pelėdoms iškeltuose inkiluose. Išperėtus jauniklius tėvai vedasi iki artimiausio vandens telkinio. Išvydę šiuos paukščiukus nepulkite jų rinkti! Apsidairykite, kažkur netoliese turėtų būti jų motina. Pamačius motiną reikėtų pasišalinti per saugų atstumą, kad paukštis nebijotų ir jauniklius galėtų saugiai nusivesti iki vandens. Paukščių šeimyną netgi galima palydėti laikantis saugaus atstumo. Kartais pabaidyta patelė palieka jauniklius ir išsigandusi nuskrenda. Tada jaunikliai pakrinka ir išsibėgioja kas kur. Jeigu vietoje, kur jaunikliai išsislapstė, nėra didelio eismo ar didelio praeivių srauto, patelė turėtų grįžti ir bandyti toliau vestis jauniklius. Bet kai jaunikliai išsibėgioja judrioje gatvėje, pėsčiųjų zonoje, o motinos jau nėra šalia, juos reikėtų surinkti ir nunešti iki vandens telkinio, kur tikriausiai motina juos ir vedėsi. Dančiasnapių jauniklius mielai priglaudžia ir kitos patelės.

Taip pat skaitykite: Paukščių kelionės į pietus

Pagalba Gandrams

Iš lizdo gandrų jaunikliai iškrinta ir ant žemės atsiduria dėl kelių priežasčių: dėl smarkaus lietaus padidėjus lizdo svoriui lūžta atraminės šakos ir lizdas nukrenta, jaunikliai iš lizdo gali iškristi netyčia, kartais tėvai patys išmeta silpnesnį jauniklį, nes jiems per sunku rasti lesalo visiems išmaitinti. Tokius iškritusius gandriukus vertėtų bandyti įkelti atgal į lizdą. Jeigu jauniklis vėl iškrinta arba išmetamas iš lizdo, apie jį galima pranešti tuo besirūpinančiai tarnybai arba imtis globoti patiems. Gandrus reikėtų lesinti kuo įvairesniu lesalu, sudarytu iš gyvulinės kilmės produktų. Jauniklius galima šerti kietai virtais kiaušiniais, žuvimi, mėsa, sliekais, konservuotu šunų arba kačių pašaru ir t. t. Tinka įvairi mėsa - jautiena, vištiena, kiauliena. Taip pat galima duoti varškės. Labiausiai gandriukai mėgsta žuvį. Iš pradžių jauniklius reikėtų šerti gausiai - duoti tiek, kiek jie sulesa. Vėliau, kai jaunikliai patys jau skraido, šerti reikėtų kas antrą dieną, dar po kelių dienų - kas trečią, po dviejų savaičių - kas ketvirtą, po to - kartą ar du per savaitę. Nevisiškai sotus gandras pats ims ieškoti, kur dar gauti lesalo, eis į pievas, artimiausią kūdrą, griovį. Tuo metu laukuose knibždėte knibžda žiogų ir kitų vabzdžių, kurie sudaro 70 proc. gandro lesalo. Pamažu gandras turėtų atprasti nuo jį maitinusių žmonių ir prisijungti prie jau laukuose besibūriuojančių savo gentainių. Taip užauginsite sveiką jauniklį ir jo neprisijaukinsite. Rugpjūčio viduryje jis turėtų kartu su kitais laukiniais paukščiais patraukti į žiemojimo vietas Afrikoje. Neretai namuose auginant gandriuką, padaroma lemtinga klaida - nemažinama duodamo lesalo. Tada jauniklis niekur neskrenda, nes gauna kasdien reikiamą kiekį lesalo ir nėra skatinamas pats ieškotis maisto, neišmoksta jo prasimanyti ir nenori niekur skristi. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendėte, kad jauniklis negali būti paliktas gamtoje, apie jį galite pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai jau minėtu telefonu 8 686 44 828 arba patys auginti.

Pagrindinės Taisyklės Auginant Jauniklius

Radę paukščio jauniklį jokiu būdu jo negirdykite! Paukščiai į savo lizdą jaunikliams neneša vandens. Jie jauniklius lesina tokiu lesalu, kuriame vandens būna pakankamai. Išsižiojęs paukščio jauniklis laukia lesalo, o ne vandens. Paukščių trachėja atsiveria liežuvio pašaknyje. Įlašinus net vieną kitą lašelį vandens į snapą vanduo pateks į trachėją, plaučius ir oro maišus. Lesinti jauniklius reikėtų tai rūšiai pritaikytu lesalu. Dažniausiai į žmonių rankas pakliūva paukščiai vabzdžialesiai: strazdai, varnos, kovai, varnėnai, zylės, kregždės, musinukės, žvirbliai ir kiti sodo bei parko paukščiai. Vabzdžialesiams netinka nei batonas, nei kruopos. Visus juos galima lesinti gyvu lesalu: musės lervomis, miltkirmėlėmis, svirpliais, žiogais, sliekais. Jeigu gyvo lesalo neturite, tinka varškė, kietai virtas kiaušinis, smulkiai kapota jautiena (geriausia širdis), taip pat ištirpintas sausas kačių ėdalas. Galima duoti ir konservuoto kačių ėdalo. Varniniams paukščiams tinka ir virtos bulvės, įvairi mėsa, šunų ėdalas. Grūdlesiams geriau duoti brinkinto sauso kačių pašaro, sumaišyto su įvairiais grūdais. Paukščiukams pradėjus patiems lesti, netrukus juos bus galima paleisti į laisvę, tik reikia sulaukti, kol jie visiškai apsiplunksnuoja ir ima lesti patys. Užaugintus jauniklius galima paleisti netoli tos vietos, kur jie buvo rasti.

Saugokime Paukščių Lizdus

Šalies ornitologai prašo gyventojų nelįsti prie aptiktų lizdų, jų neapžiūrinėti, nes po to aplink lizdą lieka numinta žolė ar aplaužytos šakos. Tokį lizdą lengvai pastebi plėšrūnai ir sunaikina jame esančius jauniklius bei kiaušinius. Be to, toks smalsumas žmonėms gali būti pavojingas. Kai kurie strazdai, žuvėdros neprašytą svečią nuo savo lizdų gena išmatų „lietumi", bet pelėdos, plėšrieji paukščiai, gindami savo lizdą kartais žmogų puola ir savo aštriais nagais gali sunkiai sužaloti.

Ankstyvas Paukščių Perėjimas Lietuvoje

Pastaraisiais metais pastebimas ankstyvas kai kurių paukščių rūšių perėjimas Lietuvoje. Tai paukščiai, tarpusavyje besiskiriantis ir išvaizda, ir gyvenimo būdu. Bendras šiuos skirtingus paukščius vienijantis požymis - visi jie yra mūsų krašte žiemojantys sparnuočiai.

Priežastys

Kokios tokio ankstyvo perėjimo priežastys? Vienareikšmiškai atsakyti negalima, tačiau vienas iš pagrindinių veiksnių - mitybos objektų gausa. Paukščiams svarbu, kad maisto būtų gausu ne tada, kai jie pradeda perėti, o tuo metu, kai iš kiaušinių išsirita jaunikliai.

Jūriniai Ereliai

Jūriniai ereliai kiaušinius deda vasario pabaigoje ar kovo mėnesį. Jaunikliams išsiritus jau būna ištirpęs vandens telkinius sukaustęs ledas ir suaugę ereliai be vargo gali pasigauti žuvies ar iš žiemojimo vietų jau parskridusių vandens paukščių. „Gamtosaugos projektų vystymo fondo“ vykdomo jūrinių erelių apsaugos projekto Lietuvoje koordinatoriaus Deivio Dementavičiaus teigimu, jūriniai ereliai šiemet pradėjo perėti gal kiek anksčiau nei jiems įprasta, tačiau ypatingų ankstyvo perėjimo „rekordų“ neužfiksuota. Pirmieji perintys ereliai lizduose stebėti vasario antroje pusėje.

Uoliniai Karveliai

Lietuvoje gyvena viena paukščių rūšis, perinti ištisus metus. Tai uolinis karvelis. Gyvendami žmogaus kaimynystėje, šie paukščiai nesunkiai susiranda augalinės kilmės maisto. Žmonės dažnai juos lesina, todėl kai kurios karvelių poros išaugina jauniklius net atšiauriais žiemos mėnesiais. Šie karveliai miestuose peri 2-3 ar net 4 kartus per metus. Kiaušinius šie sparnuočiai deda pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Šiemet Kaune sausio mėnesio pabaigoje karvelių lizde jau cypsėjo jaunikliai.

Naminės Pelėdos

Tradicisiškai naminių pelėdų lizduose kiaušiniai randami kovo pabaigoje. Jauniklių išsiritimo metu laukuose ir miškuose nebėra sniego ir šiems nakties medžiotojams lengviau gaudyti smulkius graužikus iš žiemojimo vietų išlindusias varles ar parskridusius paukščius. Tačiau aukštos šios žiemos oro temperatūros pakoreagavo naminių pelėdų perėjimo grafikus. Miškuose gyvenančios kai kurios naminės pelėdos kiaušinius pradėjo dėti anksčiausiai per pastaruosius 30 metų. Pirmosios pelėdos pradėjo perėti vasario antroje pusėje, tačiau šviežių dėčių šiemet rasta ir kovo pradžioje. Siurprizą šiemet pateikė miestuose perinčios naminės pelėdos. „Miestietėms“ būdingas labai ankstyvas perėjimas. Manoma, kad tai susiję su pelėdoms palankesnėmis mitybos sąlygomis mieste. Prieš 17 metų Vilniuje, Rasų kapinėse, pelėdos pradėjo perėti sausio viduryje. Šiemet Vilniuje naminės pelėdos perėjo dar anksčiau. Vasario 29 dieną Botanikos instituto mokslinis bendradarbis Zigmas Gudžinskas Verkių parke stebėjo ką tik uoksą palikusius pelėdos jauniklius. Žinant, kad pelėdos peri apie mėnesį laiko, tiek pat jaunikliai išbūna lizde, nesudėtinga nustatyti, kad pelėdos kiaušinius dėjo pokšint naujametiniams fejerverkams! Keletą tokių ankstyvų šios rūšies pelėdų dėčių Rygoje prieš kelis dešimtmečius aprašė Latvijos ornitologai. O viena pelėda kaimyninės šalies sostinėje pradėjo perėti net gruodžio 18 dieną!

Krankliai

Krankliai perėti pradeda vasario-kovo mėnesiais. Nutirpus sniegui, šie paukščiai lengvai randa žiemos metu žuvusių gyvūnų. Dvėsena bei sugautomis po žiemos atkutusiomis kirmėlėmis, vabzdžiais, varliagyviais, paukščiais ir žinduoliais krankliai minta patys ir maitina savo jauniklius. Panašu, kad šilta šių metų žiema krankliams „įspūdžio“ nepadarė. Perintys paukščiai lizduose pastebėti jiems būdingu laiku - vasario pabaigoje.

Egliniai Kryžiasnapiai

Eglinių kryžiasnapių perėjimo pradžia labai ištęsta. Lizduose kiaušinius galima rasti nuo sausio iki balandžio mėnesio. Pasirodo, kad toks ankstyvas perėjimas susijęs su eglių sėklų derliumi. Žiemos anroje pusėje nuo jau gana kaitrių saulės spindulių prasiskleidžia eglių konkorėžių žvyneliai ir tarp jų esančios sėklos tampa paukščiams lengvai pasiekiamos. Tad net žiemos metu eglinių kryžiasnapių jaunikliai nebadauja. Duomenų apie šių paukščių perėjimą šiais metais dar neturime, tačiau pernai balandžio pirmomis dienomis buvo rastas iš lizdo iškritęs, dar blogai skrendantis, kryžiasnapio jauniklis. Kiaušinis, iš kurio išsirito šis kryžiasnapis, buvo padėta kovo pirmomis dienomis.

Vėliausiai Perintys Paukščiai

Vėliausiai pradeda perėti toli migruojantys paukščiai. Į Lietuvą jie grįžta, kai čia jau šilta ir gausu jų mėgstamo maisto - vabzdžių. Gegužės pabaigoje, birželio pradžioje pradeda perėti žiogeliai, krakšlės, musinukės, lakštingalos, gegutės, volungės, čiurliai, lėliai, vapsvaėdžiai ir daugelis kitų paukščių. Bene vėliausiai peri urvinės ir langinės kregždės. Kiaušinius jos deda birželio pabaigoje, liepos pradžioje.

Individualių Paukščių Rūšių Perėjimo Ypatumai

Skirtingos paukščių rūšys pasižymi skirtingais perėjimo ypatumais, įskaitant lizdo vietą, kiaušinių skaičių ir perėjimo trukmę.

Nendrinė Starta

Perėjimas: Peri nendrynuose, šalia vandens, arba krūmynuose, bet gali perėti ir sausesnėse vietose. Lizdas ant žemės arba iki 1-2 m krūme. Lizdas primena dubenėlį iš žolių ir samanų, vidus išklotas smulkesnėmis žolelėmis ir plaukais bei nendrių žiedais. Lizdą stato patelė.
Kiaušinių Skaičius: Dažniausiai peri po 4-5, atskirais atvejais 6-7 kiaušinius.
Perėjimo Laikas: Apie 12-14 dienų. Kiaušinį peri patelė, tačiau išsiritus jaunikliui jį maitina abu tėvai.

Rudagalvis Kiras

Perėjimas: Peri kolonijose, vieną kartą per sezoną. Šių paukščių lizdą ant žemės stato patinas.
Kiaušinių Skaičius: Dažniausiai peri po 2-3 kiaušinius (daugiausia iki 6 kiaušinių).
Perėjimo Laikas: Peri abu tėvai 21-27 dienas. Jaunikliai išskrenda po 5-6 savaičių.

Pievinis Kalviukas

Perėjimas: Peri atvirose vietovėse, pakrantės pelkėse, kopose ir drėgnose pievose, aukštapelkėse. Lizdas gerai paslėptas ant žemės, dažnai prie pat augalų kupstų. Dubenėlio formos lizdas iš sausų žolių ir kitų augalų, iš vidaus padengtas šeriais ir kita augaline medžiaga. Dažniausiai peri du kartus per sezoną.
Kiaušinių Skaičius: Dažniausiai išperi po 3-5, rečiau 7 kiaušinius.
Perėjimo Laikas: Peri tik patelė apie 11-15 dienų. Jauniklius maitina abu tėvai. Pieviniai kalviukai lizdą palieka po 14-16 dienų, kai dar nemoka gerai skristi.

Uldukas

Perėjimas: Peri miškuose, parkuose ir net medžių alėjose. Gali pasistatyti lizdą ant seno kito paukščio lizdo. Lizdas - plonas, bet tankus šakų kratinys. Kartais iš lizdo apačios galima matyti kiaušinius. Stato abu poros nariai. Peri net tris kartus per sezoną.
Kiaušinių Skaičius: Dažniausiai 2, kartais po 1 kiaušinį.
Perėjimo Laikas: Perėjimu užsiima abu tėvai. Tai trunka apie 17 dienų. Jaunikliai pradeda skraidyti po 29-35 dienų.

Geltonoji Starta

Perėjimas: Peri ant žemės, atviruose kraštovaizdžių miškuose, krūmynuose, arimuose bei viržynuose. Lizdas dubenėlio formos, susuktas iš žolių, augalų stiebų ir samanų, paklotas su plaukais ir smulkiomis žolelėmis. Statyba užsiima tik patelė.
Kiaušinių Skaičius: Padeda po 3-5, kartais 2-6 kiaušinius.
Perėjimo Laikas: Patelė kiaušinius peri apie 11-14 dienų. Gimus jaunikliui maitinimu užsiima ir patelė, ir patinas. Jauniklis po 9-14 dienų palieka lizdą, o po 16 dienų pradeda gerai skristi.

Pilkasis Garnys

Perėjimas: Peri ant medžių šalia vandens, dažniausiai kolonijose. Lizdas panašus į platformą iš šakų, kuri gilėja link centro. Pilkojo garnio lizdas naudojamas daug metų ir palaipsniui tankėja. Iš vidaus padengtas smulkesnėmis šakelėmis ir žolių šaknimis. Nendrynuose lizdas sukamas iš nendrių. Lizdo kūrimu užsiima abu - patinas neša šakas, o patelė montuoja.
Kiaušinių Skaičius: Dažniausiai perimi 3-5, rečiau - 6, o retai 2-7 kiaušiniai.
Perėjimo Laikas: Peri abu tėvai 23-28 dienas. Jauniklių maitinimu taip pat užsiima abu tėvai. Iš lizdo jaunikliai išropoja ant gretimų šakų po 3-4 savaičių, bet dar apie 3 savaitėms grįžta į lizdą dėl maisto. Taip palaipsniui tampa savarankiški.

Griežlė

Perėjimas: Peri derlingose, drėgnose pievose. Jų lizdas ant žemės. Tai nedidelė platforma, išklota su sausomis žolėmis.
Kiaušinių Skaičius: Peri kartą per sezoną, padėdamos po 8-12, kartais 6-14 kiaušinių.
Perėjimo Laikas: Kiaušiniai perimi vien tik patelės. Tai užtrunka apie 15-18 dienų. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai arba tik patelė. Paukščiukai palieka lizdą netrukus po išsiritimo, tačiau dar 3-4 dienas juos maitina tėvai. Vėliau griežlių jaunikliai tampa savarankiški.

tags: #kur #paukščiai #peri #kiaušinius

Kur Paukščiai Peri Kiaušinius: Nuo Lizdo Išdėstymo Iki Perėjimo Ypatumų Lietuvoje