Pietų pusrutulio paukščių rūšys

Pietų pusrutulis pasižymi unikalia paukščių įvairove, prisitaikiusia prie įvairių klimatinių sąlygų - nuo atšiaurių Antarkties ledynų iki tropinių salų. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurias žymiausias paukščių rūšis, gyvenančias šioje Žemės dalyje, aptarsime jų ypatumus, gyvenimo būdą ir paplitimą.

Pingvinai (Sphenisciformes)

Pingvinai - tai paukščių (Aves) klasės antbūris, kuriam priklauso pingvininiai paukščiai (Sphenisciformes). Tai yra bene labiausiai atpažįstami Pietų pusrutulio paukščiai, puikiai prisitaikę gyventi šaltose jūrose. Jų sparnai virtę plaukmenimis, o kojos atsuktos atgal, todėl sausumoje jie tupi vertikalioje padėtyje. Smulkios kontūrinės plunksnos ištisai dengia kūną. Sausumoje juda smulkiais žingsniais, kartais atsispirdami kojomis čiuožia atsigulę ant pilvo. Gerai ir daug plaukioja (iki 40 km/h), nardo iki 130 metrų. Po vandeniu gali išbūti ilgiau kaip 2,5 minutes. Minta smulkiomis žuvimis, galvakojais moliuskais, vėžiagyviais. Monogamai, veisiasi didelėmis kolonijomis.

Šiuo metu yra žinoma 18 pingvinų rūšių, kurios skirstomos į šešias gentis:

  • Gentis Aptenodytes: Šiai genčiai priklauso didžiausi pingvinai, tokie kaip karališkasis pingvinas (Aptenodytes patagonicus) ir imperatoriškasis pingvinas (Aptenodytes forsteri). Imperatoriškieji pingvinai veisiasi Antarktidoje ant ledo, esant temperatūrai iki -60 °C. Peri patinas daugiau kaip 60 dienų. Kiaušinį laiko ant pėdų, pridengęs papilvės odos raukšle. Paūgėję jaunikliai laikosi susibūrę vadinamuosiuose vaikų darželiuose. Karališkasis pingvinas (Aptenodytes patagonica) gyvena švelnesnėmis sąlygomis - Antarkties salose. Veisiasi vasarą. Vienintelį kiaušinį peri patelė pakaitomis su patinu.
  • Gentis Pygoscelis: Šiai genčiai priklauso Adelės pingvinas (Pygoscelis adeliae), Antarktinis pingvinas (Pygoscelis antarctica) ir Pygoscelis papua. Adelės pingvinas (Pygoscelis adeliae) yra gausiausias. Veisiasi Antarkties salų akmenuotose pakrantėse. Iš akmenukų krauna lizdą, į kurį deda 2 kiaušinius.
  • Gentis Eudyptes: Šiai genčiai priklauso įvairūs kuoduotieji pingvinai, tokie kaip Eudyptes pachyrhynchus, Eudyptes robustus, tiesusis-skiauterėtasis pingvinas (Eudyptes sclateri), Eudyptes chrysocome, Šlėgelio pingvinas (Eudyptes schlegeli) ir auksaplaukis pingvinas (Eudyptes chrysolophus).
  • Gentis Megadyptes: Šiai genčiai priklauso geltonakis pingvinas (Megadyptes antipodes).
  • Gentis Eudyptula: Šiai genčiai priklauso mažasis pingvinas (Eudyptula minor).
  • Gentis Spheniscus: Šiai genčiai priklauso Galapaginis pingvinas (Spheniscus mendiculus), kuris gyvena tropinio klimato juostos salose, kurias pasiekia šaltosios srovės.

Pingvinų kūno ilgis svyruoja nuo 30 iki 110 cm, o masė - nuo 1 iki 40 kilogramų.

Plėšikiniai (Stercorariidae)

Plėšikiniai (Stercorariidae) - tai sėjikinių paukščių (Charadriiformes) būrio šeima, kuriai priklauso 7 rūšys. Jie paplitę Šiaurės ir Pietų pusrutulio šaltosiose (arktinėje ir antarktinėje) klimato juostose. Plėšikinių masė svyruoja nuo 0,4 iki 2 kilogramų. Snapas stiprus, su dideliu kabliuku, antsnapio ramfoteka (raginė makštis) susideda iš 4 segmentų. Rudos spalvos. Labai gerai skraido. Dažnai lydi jūrinius laivus. Minta uogomis, kiaušiniais ir jaunikliais, atima maistą iš kitų paukščių (kleptoparazitizmas). Monogamai. Veisiasi jūrų pakrantėse, kartais tundroje. Deda 2 rausvus dėmėtus kiaušinius. Peri apie 4 savaites, jaunikliai pradeda skraidyti po 6-8 savaičių. Didysis plėšikas (Catharacta skua, Stercorarius skua) peri į šiaurę nuo Jungtinės Karalystės ir Antarktidos pakrantėse.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Vištiniai paukščiai (Galliformes)

Vištiniai paukščiai (Galliformes) - tai būrys, kuriam priklauso 8 šeimos ir 253 rūšys. Lietuvoje gyvena 7 šio būrio rūšys. Vištinių paukščių kūnas tvirtas, snapas stiprus, nežymiai lenktas, galva maža. Tai gerai bėgiojantys ir tik labai retai medžiuose gyvenantys paukščiai. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam pabėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus. Kojos keturpirštės su stipriais nagais, jomis kapsto žemę ir susiranda maistą. Sparnai trumpi, apvalūs. Ant galvos dažnai būna plikų vietų bei skiautėtų odos ataugų arba puošia ilgos įspūdingos uodegos, ypač būdingos patinams. Vandens vengia, tačiau labai mėgsta smėlio vonias. Minta uogomis, pumpurais, sėklomis, lesa ir vabzdžius bei kirmėles. Patinai dažnai būna labai spalvingi, laikosi su daugeliu patelių, tačiau jaunikliais beveik nesirūpina. Dauguma vištinių paukščių peri paprasčiausioje duobutėje ar ant žemės susuktame paprastame lizde. Patelės į jį deda daug kiaušinių, kai kurios rūšys net iki 20 kiaušinių. Jaunikliai išsirita gerai išsivystę (viščiukinio tipo). Vištinių paukščių jaunikliai ppradeda skraidyti vos išsiritę- dažniausiai po savaitės. Juos vedžioja patelės. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.

Šeimos, priklausančios vištiniams paukščiams:

  • Didžiakojės vištos (Megapodiidae): Stambūs, labai stipriomis kojomis paukščiai. Šios šeimos 11 rūšių paplitę Australijoje ir Malajų salyne. Kiaušinių nneperi, juos užkasa į karštą pajūrio smėlį arba deda į sužertą didelę pūvančių lapų krūvą. Kiaušiniai labai stambūs, vystosi lėtai. Ratiliuotoji šiukšliavištė (Leipoa ocellata). Šiukšliavištės ir joms giminingi paukščiai vieninteliai neperi kiaušinių. Kiaušinius jos deda į milžiniškas, iki 1.5m aukščio ir 4.5m skersmens lapų, šakų ir žievės krūvas. Krūvai pūvant išsiskirianti šiluma išperina kiaušinius. Visą ilgą, iki 11 savaičių trunkantį inkubcijos laiką tėvai būna netoli krūvos ir tikrina jos temperatūrą snapais. Jei krūvoje per karšta, jie nukapsto jos viršų; atšalus prideda daugiau lapų ir šakų. Išsiritę jaunikliai išsikasa iš krūvos apsiplunksnavę ir savarankiški. Šiukšliaviščių poros būna ilgalaikės. Daugiausia laiko paukščiai gyvena atskirai, tačiau dauginimosi sezono metu -vasarą- vėl susiburia. Ratiliuotoji šiukšliavištė mminta augaliniu maistu- vaisiais, pumpurais ir sėklomis. Dar ji lesa ir bestuburius- skruzdėles, vabalus, vorus ir tarakonus. Didžiagalvė višta (Macrocephalon maleo). Akiniuotoji višta (Leipoa ocellata). Gyvena Australijos pusdykumėsa. Kiaušinius deda į iš anksto paruoštą didžiulę pūvančių lapų krūvą. Patinas ją sužarsto ir palaiko tam tikrą temperatūrą.
  • Teterviniai (Tetraonidae): Vidutinio didumo bei stambūs Šiaurės pusrutulio paukščio. Šeimoje 18 rūšių, Lietuvoje - 4. Daugiausia gyvena Šiaurės Amerikoje. Pastaibis apaugęs plunksnomis, pirštų šonuose iš pailgėjusių žvynų susidariusios raginės šukos. Patinai be pentinų. Dauguma rūšių poligaminės. Būdingas lytinis dimorfizmas ir sudėtingos tuoktuvės. Kurtinys (Tetrao urogallus). Šis stambus paukštis gyvena miškuose ir pamiškėse. Žiemą jo maistą sudaro vien tik pušų spygliai. Vasarą kurtiniai minta lapais, pumpurais ir uogomis. Jie maitinasi ir ant žemės, ir medžiuose. Juodos patinų plunksnos mirguliuoja mėlynai žalia spalva. Patino krūtinė žvilga žaliai, o sparnai tamsiai rudi, su baltomis dėmėmis. Akis supa plika raudona oda. Patelės daug mažesnės, jų margos plunksnos būna juodos, pilkos ir tamsiai geltonos. Per pirmą žiemą žūva iki trijų ketvirtadalių jauniklių. Turbūt jiems trūksta patirties kovoti su šalčiu ir susirasti maisto. Paplitę Europos šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje dalyse. Kaip ir kiti tetervinai, kurtinių patinai renkasi į pastovias tuoktuves, kur kovoja dėl patelių. Patinai pasipūtę eina ratu iškėlę galvas ir vėduokle išskleidę sparnus bei uodegos plunksnas. Žvyrė (Lagopus lagopus). Tai ypač atsparus paukštis, gerai prisitaikęs išgyventi atšiauriomis šiaurės žiemomis. Žvyrių yra apie 20 porūšių. Žvyrės kojos ir šnervės šilumai sulaikyti yra apaugusios plunksnomis. Žiemą žvyrės šildosi įsikasdamos į sniegą. Visų žvyrių, išskyrus Anglijoje ggyvenantį porūšį, rausvai rudos plunksnos žiemą tampa baltos- tai puikiai slepia šiuos paukščius. Paplitusi Š. Tetervinas (Lyrurus tetrix). Tetervinių šeimos paukštis. Paplitęs Europos ir Azijos miškų ir miškastepių zonoje. Kūnas 42-61cm ilgio, masė 0.8-1.25kg. patinas beveik juodas, tik pauodegys baltas, antakiai ryškiai rauduni, per snapą eina balta juostelė. Uodegos kraštinės plunksnos ilgesnės, išlinkusios lyros pavidalu. Patelė rusvai pilka su juosvu margumu. Uodega šiek tiek iškirpta. Gyvena miškastepėse, aukštapelkėse. Minta medžių pumpurais, žirginiais, uogomis, sėklomis, vasarą dar ir vabzdžiais. Lizdą įsirengia ant žemės tarp krūmų arba sausų žolių. Jerubė (Tetrastes bonasia). Tetervinių šeimos paukštis. Paplitusi Europos ir Azijos miškų juostos šiaurinėje ir vidurinėje dalyje. Lietuvoje gyvena visur, sėsli. Kūnas apie 35cm ilgio, masė apie 400g. Pilkšvai rusva, nusėta juodomis, rudomis, pilkomis ir baltomis dėmalėmis bei dryželiais, patino gerklė juoda. Ant galvos kuodas. Kojos plunksnuotos beveik iki pirštų. Gyvena mišriuosiuose miškuose ant žemės ir medžių. Deda 8-12 rusvai geltonų, dėmėtų kiaušinių.
  • Fazaniniai (Phasianidae): Vidutinio didumo ir stambūs paukščiai. Jų pastaibis pilkas, o pirštų šonuose nebūna raginių šukų. Patinai dažniausiai pentinuoti. Daugumai būdingas lytinis dimorfizmas ir poligamija. Šeimoje 175 rūšys (Lietuvoje sutinkamos- 3), paplitusios šilto vidutinio klimato platumose. Laikosi būriais ant žemės. Putpelė (Coturnix coturnix). Putpelė maža ir slapukė- ji dažniau girdima negu matoma. Dažniausiai putpelių buvimą parodo besikartojanti patino giesmė- “vit-vit-vit”. Dauginimosi sezono metu patinai ir patelės susišaukia, o tai reiškia, kad partnerį jie gali surasti ir saugiai pasislėpę. Naktį praleidžia ant žemės glaudžiais būreliais. Jų maistas labai įvairus- sėklo, gėlių pumpurai, lapai, smulkūs vaisiai, vabzdžiai ir kiti bestuburiai. Tai vienas iš nedaugelio toli migruojančių vištinių paukščių: Europoje perintys paukščiai pavasarį parskrenda iš Afrikos. Kalifornijos putpelė (Callipepla californica). Šis elegantiškas paukštis išsiskiria ilga, juoda, lašo formos skiautere, baltai juodomis veidinės dalies ir žvynų pavidalo papilvės plunksnomis. Patelės smulkesnės už patinus, jų skiauterės mažesnės, o o kūnas pilkesnis. Atsargios ir baikščios Kalifornijos putpelės dažniau girdimos negu matomos. Jos gyvena būreliais po 25-30 individų, minta įvairiomis sėklomis, stiebagumbiais, lapais ir pumpurais. Paplitimas Kanados pietvakarinė dalis, JAV vakarinė dalis, Meksikos šiaurės vakarinė dalis. Kurapka (Perdix perdix). Kurapka- laukų paukštis, besimaitinantis ir perintis tarpulaukėse ir ganyklose. Jos galva gelsvai ruda, krūtinė pilkšva, o patino pilvas turi kaštono rudumo pasagos formos žymę. 15-20 paukščių būreliai kartu laikosi žiemą, o vėliau išyra, nes patinai tampa agresyvesni, ima netgi peštis tarpusavyje. vėliau jos sutvirtėja. Fazanas (Phasianus colchicus). Fazano patino galva tamsi, žvilganti tamsiai raudonai ir žaliai, veido karuliai raudoni. Daugeliui rūšių būdingas baltas kaklo žiedas ir kaštoninis spalvos krūtinė. Fazanų daugiau kaip 30 porūšių. Šie paukščiai buvo įvežti į daugelį šalių, daugiausia dėl medžioklės maistui. Argas (Argusianus argus). Tai vienas didžiausių pasaulio fazanų. Patino antrinės plasnojamosios plunksnos yyra labai didelės, papuoštos kiaušinio formos “akimis”, o uodega daug ilgesnė už patelės. Viliodamas patelę patinas garsiai klykia, pakelia uodegą ir išskleidžia sparnus vėduokle. Patelės jauniklius augina vienos. Paplitimas pietrytinė Azijos dalis. Bankivinė višta (Gallus gallus). Šis paukštis- visų naminių vištų protėvis, prijaukintas prieš 5000. Patinai ryškiai spalvoti, ryškiai raudona skiautere ir karuliais. Patelės mažesnės ir pilkesnės. Vištos ir viščiukai paprastai palaiko ryšį balsais ir perspėja apie pavojų. Patino “kakariekū” skirtas atkreipti patelių dėmesį ir perspėti kitus patinus- konkurentus. Povas (Pavo cristatus). Povo patinas- vienas nuostabiausių vištinių paukščių visame pasaulyje. Jo kūnas žvilga mėlynai, o ilga uodega išskleidžiama lyg vėduoklė viliojant pateles. Tai nėra tikra uodega, nes ją sudaro pailgėjusios uodegos plunksnos, kurių kiekviena baigiasi sspalvinga “akimi”. Povė yra gana pilka, o jos trumpa uodega- be “akių”. Patelė patiną renkasi pagal išvaizdą. Patinas atsisuka į ją, kratydamas pakeltą ir vėduokle išskleistą uodegą- taip sustiprinamas įspūdis. Patinas poruojasi su daugeliu patelių, garsiu kniaukiamu balsu pranešdamas apie savo buvimą. Patinai nesuka lizdų ir nesirūpina jaunikliais. Kaip ir beveik visi vištiniai paukščiai, povai maitinasi ant žemės, tačiau nakčiai suskrenda aukštai į medžius, kur yra saugūs nuo plėšrūnų. Kalakutas (Meleogris gallopavo). Kalakutas- didelis vištinis paukštis mirguliuojančiomis bronzos spalvos plunksnomis ir plika galva su ryškiomis mėlynomis ir raudonomis puošmenomis. Patino viršutinėje krūtinės dalyje auga į plaukus panašių plunksnų “barzda”. Didžiąją metų dalį kalakutai laikosi apie 20 paukščių dydžio grupėmis, o dauginimosi sezono metu patinai užima individualias teritorijas. Kiekvienas ppatinas poruojasi su keliomis patelėmis, viliodamas jas vėduokle išskleista uodega, žemai nuleistais sparnais, aukštai pakelta galva ir būdingu burbuliuojančiu balsu. Kalakutas yra visaėdis- jo jaunikliai per dieną sulesa po 4000 vabzdžių. Suaugę paukščiai minta sėklomis, žolėmis, šaknimis, pumpurais, žiedais, taip pat ir vabzdžiais. Gindamasis kalakutas kerta snapu, draskosi nagais ir mušasi sparnais.
  • Hoacininiai (Opisthocomidae): Šeimoje tik 1 rūšis. Hoacinas (Opisthocomus hoazin)- varnos didumo, ilgomis uodegos plunksnomis. Gyvena Amazonės baseino tropiniuose miškuose. Minta šiurkščiais medžių lapais. Juos pertrina llabai išsivysčiusiame raumeningame gūžyje. Skraido menkai. Jauniklių sparnuose yra po du gerai išsivysčiusius nagus, kuriais kabinasi karstydamiesi tarp medžių šakelių, virš vandens.

Kitos vištinių paukščių rūšys, aptinkamos Pietų pusrutulyje:

  • Kaspijos Ularas (Tetraogallus caspius): Visoms 5 ularų rūšims būdinga margai ruda, pilka ir balta plunksnų danga, gerai slepianti paukštį uolose. Ularai maitinasi mažais būreliais. Per metus migruoja vertikaliai. Žiemą jie dažnai nusileidžia į medžiais apaugusias vietas.
  • Ortalis motmot: Šis paukštis yra mažiausias iš visų Cracidae šeimos rūčių; šiai Amerikos vištinių paukščių šeimai dar priklauso kraksai, šie paukščiai yra liekni ir lygių spalvų, jie neturi skiauterių. Visos 12 rūšių yra triukšmingos. Gyvena daugiausia medžiuose, minta uogomis ir vaisiais. Paplitimas Pietų Amerikos šiaurinė dalis.
  • Geltongurklis kraksas (Crax daubentoni): Kaip ir kiti kraksai, šis paukštis daugiausia maitinasi ant žemės, bet pavojui gresiant skrenda į medį. Nuostabi jo skiauterė, kurios plunksnos palinkusios į priekį, ir ties snapo pagrindu prasideda mėsingas geltonas gurklys. Šie kraksai minta vaisiais, lapais, sėklomis ir smulkiais gyvūnais. Skirtingai nuo kitų vištinių paukščių, geltongurkliai kraksai peri ne ant žemės. Lizdą suka abu tėvai. Patelė deda tik 2 kiaušiniu- tokia dėtis labai maža, palyginus su daugumos ant žemės peričių vištinių paukščių dėtimi.
  • Temingo tragopanas (Tragopan temminckii): Vištinių ppaukščių patinų plunksnos dažnai būna puošnios; ši rūšis- ne išimtis. Temingo tragopano patinų pakaklėje yra mėlynai raudoni karulia, atrodantys lyg daugiaspalvis seilinukas. Kaip ir kitos 4 tragopanų rūšys (visos iš Azijos centrinės ir pietinės dalies), Temingo tragopanas gyvena miškuose. Lizdai sukami krūmuose arba neaukštai medžiuose- tai paprasčiausias pagrindas iš žagarų. Tuoktuvinio ritualo metu patinas išpučia spalvingus pakaklės karulius taip, kad šie uždengia sisą krūtnę, ir purto juos, atkreipdamas patelių dėmesį. Jei įspūdis pakankamas, patelė leidžia patinui susiporuoti.
  • Patarška (Numida meleagris): Patarška jau senai prijaukinta ir laikoma maistui. Gamtinė šio būriais gyvenančio paukščio aplinka- atviros, žole apaugusios tropinės Afrikos vietos. Labiausiai išsiskiria patarškos taškuotos plunksnos ir kaulėta, į šalmą panaši skiauterė ant plikos galvos. Kaudamiesi su varžovais tuoktuvių metu patarškų patinai paprastai stovi šonu, susikūprinę. Palyginti su kitais vištiniais paukščiais, patarškos gerai ginasi ir saugo jauniklius- kerta snapu, draskosi ir mušasi sparnais. Išgąsdintas šis triukšmingas paukštis nutrūkstamai šaukia “ket-ket-kekkekkekkek”.

Kiti žymūs Pietų pusrutulio paukščiai

Be minėtų grupių, Pietų pusrutulyje galima rasti ir kitų įdomių paukščių rūšių:

  • Nandu: Didžiausias Šiaurės ir Pietų Amerikos paukštis. Nandu negali skraidyti, tačiau trumpą atstumą gali bėgti 50 km/h greičiu.
  • Kazuarai: Neskraidantys paukščiai, gyvenantys Australijos ir Naujosios Gvinėjos atogrąžų miškuose. Kazuarui ant galvos yra didelė raginė skiauterė, vadinama šalmu. Mokslininkų nuomone, kai paukštis eina per tankų mišką, jis palenkia galvą, ir, atkišęs šalmą, braunasi pro augalų raizgalynę.
  • Strutis: Stambiausias iš visų šiuo metu Žemėje gyvenančių paukščių, kurio aukštis siekia iki 2,75 m, svoris - iki 150 kg. Tai pats greičiausias dvikojis bėgikas, o jo dedami kiaušiniai - didžiausi. Stručiai turi stiprias ir raumeningas kojas, todėl, iškilus pavojui, jie gali bėgti 60 km/val. greičiu.
  • Kolibriai: Sveria vos 3-4 g. Gyvena Pietų Amerikoje, maitinasi augalų nektaru. Jų kūnas raumeningas, pėdos mažos, pritaikytos tik tupėti, o ne vaikščioti, snapas vamzdelio formos, patogus iš žiedų siurbti nektarą. Tai vieninteliai paukščiai, kurie sugeba skristi atbuli.

Paukščių įvairovės svarba

Pietų pusrutulio paukščių įvairovė yra neįkainojama. Šie paukščiai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, padeda palaikyti biologinę įvairovę ir yra svarbūs moksliniams tyrimams. Todėl būtina imtis priemonių, kad būtų išsaugotos šios unikalios paukščių rūšys ir jų natūralios buveinės.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

tags: #pietu #pusrutulio #pauksciu #rusys

Populiarūs įrašai: