Pietų Afrikos Respublika: Kontrastų ir atradimų šalis
Etiopija yra tikra atradimų žemė - nuostabi, uždara, paslaptinga ir nepaprasta. Ir dar - tai senovės šalis, su kultūra ir tradicijomis, siekiančiomis daugiau nei 3000 metų. Tačiau šis straipsnis skirtas ne Etiopijai, o Pietų Afrikos Respublikai (PAR) - valstybei, esančiai Afrikos žemyno pietuose, skalaujamai Indijos bei Atlanto vandenynų. Šiaurėje ji ribojasi su Namibija, Botsvana, Zimbabve, Svazilandu bei Mozambiku. Pietų Afrikai priklauso pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančios Princo Edvardo salos. Ilgus metus politiškai izoliuota bei savo grožį po apartheido uždanga slėpusi valstybė kviečia iš naujo pažinti šią kontrastų kupiną šalį.
Įvadas
Pietų Afrika - valstybė, kurioje susipina modernumas ir tradicijos, gamtos grožis ir istorinė atmintis. Tai šalis, kurią patys gyventojai vadina Vaivorykštės šalimi dėl jos kultūrinės ir etninės įvairovės. Šiame straipsnyje mes pasinersime į Pietų Afrikos istoriją, kultūrą, gamtą ir tradicijas, siekdami atskleisti šios unikalios šalies esmę.
Istorijos vingiai
Šiuolaikinės Pietų Afrikos valstybės istorija siekia 1652 m., kai pirmieji olandų jūreiviai, dalyvavę Rytų Indijos kampanijoje, išsilaipino Keiptaune, Stalo kalno papėdėje. Čia jie suorganizavo tranzito punktą laivams, plaukiantiems į Rytus: sodino daržoves ir vaisius, aprūpino laivus gėlu vandeniu ir augino galvijus. Tai buvo valstybės atsiradimo pradžia.
Portugalas B. Díasas buvo pirmasis europietis, kuris 1488 tyrė Pietų Afrikos pakrantes siekdamas rasti tiesų jūros kelią iš Europos į Tolimuosius Rytus pro piečiausią Afrikos kyšulį, jo pavadintą Gerosios Vilties kyšuliu. 1497 Vasco da Gama aplenkė Gerosios Vilties kyšulį ir pasiekė rytinę Afrikos pakrantę, kurią pavadino Nataliu (portugalų kalba Kalėdos).
1652 Olandijos Ost Indijos bendrovės atstovas J. van Riebeeckas Gerosios Vilties Kyšulyje įkūrė prekybos faktoriją ir karinę bazę De Kaapą (dabartinis Keiptaunas), skirtą aprūpinti pro šalį plaukiantiems olandų laivams. Jis tapo Kaapo kolonijos centru. Olandai čia pradėjo auginti vaisius ir daržoves, iš vietos gyventojų gaudavo galvijų maistui. Vietos gyventojai, bendraudami su europiečiais, užsikrėsdavo europietiškomis ligomis ir masiškai mirdavo. Pradėjo formuotis plantacijose dirbančių vietos gyventojų sluoksnis. Iš baigusių 30 m. tarnybą (pagal kontraktą) Ost Indijos bendrovėje asmenų susiformavo laisvųjų žmonių bendruomenė, ją sudarė daugiausia olandai, įsipareigoję 20 m. dirbti jiems kolonijoje skirtą žemės sklypą, už tai būdavo atleidžiami nuo mokesčių. Be olandų, leista apsigyventi ir vokiečių bei skandinavų kilmės buvusiems bendovės darbuotojams, 1688 - t. p. ir persekiojamiems prancūzų hugenotams (jie atsivežė tradicines vyno gamybos technologijas, pradėtas kultivuoti Natalio kolonijoje). Naujai atvykusieji buvo olandų asimiliuoti, t. p. sudarinėtos santuokos su vietos gyventojais, naujakuriai vis dažniau keliaudavo toli už kolonijos ribų, daugelis atsisakė sėslaus gyvenimo būdo; susidarė būrų (afrikanų) subetnosas. Olandų pirkliai vežė vergus iš Afrikos žemyno ir olandiškųjų Indonezijos kolonijų, 18 a. pabaigoje Kaapstade gyveno apie 26 000 būrų ir 30 000 tamsiaodžių vergų.
Taip pat skaitykite: Atraskite Pietų Sporadų Salyną
1700 olandai kontroliavo teritoriją apie 70 km spinduliu nuo Kaapstado, 1730 - jau apie 400 km spinduliu. Prancūzijai užėmus Olandiją 1795 Kaapo koloniją užėmė Didžioji Britanija (britai siekė neleisti Prancūzijai stiprėti per kolonijas), 1814 Vienos kongresas perdavė koloniją Didžiajai Britanijai amžinam naudojimui. Pirmieji britų kolonistai apsigyveno 1820. Protestuodami prieš Didžiosios Britanijos valdymą, 1835-45 apie 15 000 afrikanų apleido Kaapo koloniją ir patraukė į pietryčių pakrantę ir centrinius regionus, vėliau įkūrė Natalio respubliką (1843 užimta britų), Oranės ir Transvalio valstybes. Beieškant naujų teritorijų sėsliam gyvenimui neišvengta susidūrimų su vietos gyventojais (didžiausi būrų ir zulų ginkluoti susidūrimai vyko 1838).
Paskutinį 19 a. ketvirtį Pietų Afrikoje plėtota kalnų pramonė. Aukso ir brangakmenių gavyba pritraukė daug imigrantų iš Europos. Tai sukėlė ekonominį bumą ir būrų konfliktą su britų vyriausybe. 1880-81 vyko pirmasis Didžiosios Britanijos ir būrų karas, būrai išsaugojo savarankiškumą (tuo metu britai nedisponavo pakankamomis pajėgomis ir nebuvo linkę veltis į ilgą konfliktą), bet britai įsitvirtino Natalyje ir, 1879 įveikę zulus, Zululande. 19 a. 9 dešimtmetyje prie Johanesburgo kilus aukso karštligei, britai ėmė plėsti regione savo įtaką. Tarptautinio kapitalo investicijos į kalnų pramonę, ypač C. J. Rhodeso, įsteigusio bendrovę De Beers, veikla iš esmės pakeitė padėtį. Dėl savo aukso ir deimantų kasyklų Pietų Afrika 19 a. pabaigoje pritraukė apie 56 % visų Afrikos investicijų. 1894 Gleno Greyʼaus įstatymas įpareigojo mokėti valstybės mokesčius pinigais, jų neturintys smulkūs fermeriai buvo priversti dirbti šachtose, čia t. p. 1899 kilo antrasis Didžiosios Britanijos ir būrų karas (Būrų karas); nepaisant būrų sėkmės karo pradžioje, nugalėjo geriau apmokyti, geriau ginkluoti ir gausesnes pajėgas turintys britai; būrams 1902 kapituliavus Transvalis ir Oranė tapo Didžiosios Britanijos valdomis, 1910 kartu su Kaapo kolonija ir Nataliu jos sudarė Pietų Afrikos Sąjungą, kuri tapo Britanijos imperijos dominija. Pirmajai jos vyriausybei vadovavo Transvalio atstovai L. Botha ir (jo pavaduotojas) J. Ch. Smutsas. Pagal Pietų Afrikos Sąjungos konstituciją, vietiniams afrikiečiams liko vos 13 % visos Pietų Afrikos teritorijos. Tai kėlė jų nepasitenkinimą esama padėtimi.
Apartheido laikotarpis
Žinoma, nė vienas pasakojimas apie Pietų Afrikos Respubliką neapsieina be skaudžios apartheido istorijos paminėjimo. Tai vienas žiauriausių įteisinto rasizmo pavyzdžių pasaulyje. Prasidėjęs nuo pirmųjų olandų atvykusių čia kolonizuoti ir skelbti baltųjų viršenybės idėjos. Juos pakeitė britai, tada afrikanų Nacionalinė partija valdžioje 1948 metais priėmė segregacijos įstatymus. Gyvenimą reguliuojančių įstatymų vis daugėjo: vienas iš jų reikalavo visada su savimi turėti specialų leidimą būti toje teritorijoje, kitas apibrėžė tik baltiesiems skirtas zonas. Juodiesiems buvo draudžiama naudosis taip pačiais paplūdimiais, autobusais, parkų suoliukais, ligoninėmis, mokyklomis, tualetais ar net kapinėmis kaip ir baltieji. Dar vienas įstatymas draudė skirtingų rasių santuokas ir santykius. Ne baltieji negalėjo gyventi miestuose, nebent dirbo čia ir turėjo specialius leidimus.
1948 rinkimus laimėjusi Nacionalinė partija paskelbė ir vykdė apartheido politiką. Tai buvo naudinga pramonei, valdomai britų kilmės verslininkų. Beteisė afrikiečių padėtis ir oficialių streikų draudimas užtikrino didžiulį jų pelną ir apartheido politikos ilgaamžiškumą. De facto šalį valdė slapta Afrikanų brolijos (Afrikaner Broederbond, įkurta 1918) organizacija.
20 a. 6 dešimtmetyje kilo masinis pasipriešinimas apartheido politikai. 1955 Keiptaune vykusiame visų Pietų Afrikos etninių grupių atstovų kongrese priimta Laisvės chartija deklaravo visų piliečių laisvę ir lygias teises bei demokratinę šalies santvarką. 1961 05 31, po referendumo (dalyvavo tik baltieji gyventojai), buvo paskelbta Pietų Afrikos Respublika. Dėl vykdomo apartheido ji turėjo pasitraukti iš Tautų Sandraugos (sugrįžo 1994). 1961 12 prieš valstybės įstaigas ir strateginius objektus pradėjo veikti N. Mandelos vadovaujama ginkluota organizacija Nacijos ietis, sukurta Afrikos nacionalinio kongreso ir Pietų Afrikos komunistų partijos.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Atlanto-Pietų Pirėnus: Tenerifės kurortų apžvalga
Dėl apartheido politikos Pietų Afrikos Respublika nuo 20 a. 7 dešimtmečio patyrė laipsniškai stiprėjantį tarptautinį spaudimą. Kita vertus, Pietų Afrikos Respublika buvo stambus aukso tiekėjas ir minėtos sankcijos skatino ją kelti aukso kainą. 1984 Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė sankcijas, apribojo finansinius srautus. 1980-85 Pietų Afrikos Respublika prarado 9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, dėl to nuvertėjo jos valiuta randas, brango importinės prekės, infliacija kasmet didėjo apie 15 %. Atsakydama į sankcijas Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė nustojo mokėti užsienio skolas. Apartheidą 1994 panaikinus valstybės užsienio skola sudarė 14 mlrd.
1989 prezidentu tapęs F. W. de Klerkas pradėjo atsisakyti apartheido sistemos. Permainos įvyko taikiai (Pietų Afrikos Respublika - viena iš nedaugelio Afrikos šalių, išvengusių karinių perversmų). 1989-90 daug diskriminacinių įstatymų buvo atšaukta, iš kalėjimo paleistas N. Mandela ir kiti kovotojai prieš apartheidą. 1990 02 legalizuota Pietų Afrikos komunistų partija, Afrikos nacionalinis komitetas, Panafrikos kongresas, paleisti politiniai kaliniai, panaikinti žiniasklaidos apribojimai.
Naujausias laikotarpis
1994 04 įvykusius visuotinius demokratinius rinkimus laimėjo Afrikos nacionalinis kongresas, kuris užėmė vyraujančias pozicijas; jo atstovai ėjo prezidento pareigas (N. Mandela 1994-99, T. Mbeki 1999-2008, Kgalema Mothlante 2008-09, J. Zuma, 2009-18). Vis dėlto juodaodžių piliečių gyvenimo lygis liko žemesnis nei baltųjų (nors ir geresnis nei gretimose šalyse), valdžia nepakankamai dėmesio skyrė socialiniams klausimams. Visuomenė niekuomet nebuvo (ir nėra) vienalytė, išliko jos politinės priešpriešos pavojus.
Panaikinus apartheidą padaugėjo nelegalių migrantų iš kitų Afrikos šalių (daugiausia iš Mozambiko ir Zimbabvės). Bantustanai (apartheido laikotarpiu apie 75 % vietos gyventojų buvo suvaryta į rezervacijas) buvo panaikinti, bet socialinė įtampa išliko. Apie pusė šalies gyventojų tebėra žemiau skurdo ribos. Neišspręstas žemių grąžinimo vietos gyventojams klausimas.
Geografija ir klimatas
Pietų Afrika - įvairaus klimato šalis: čia susitinka Viduržemio jūros gaivuma, kalnų vėsuma, dykumų sausra ir subtropikų šiluma. Vasara trunka nuo spalio iki kovo. Ryte saulėta, po pietų perkūnija - toks kontrastingas oras būdingas visai šaliai, išskyrus Keiptauno provincijas, kur lyja daugiausia žiemą. Transvalyje ir Natalyje, priešingai, žiemos mėnesiai sausiausi. Žiema trunka nuo birželio iki rugpjūčio. Dieną oras sausas, saulėtas ir vėsus (iki 20 °C), naktį temperatūra staigiai nukrenta iki 5 °C. Kvazulu-Natalyje žiema šiltesnė: nuo 10-15 °C naktį iki 25-27 °C dieną. Pietų Afrika yra UTF+2 laiko juostoje.
Taip pat skaitykite: Pusrutulių riba: ką reikia žinoti
Šalies centre kontinentinis tropinis, rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis, šalies pietvakariuose - mediteraninis. Šalies centriniuose rajonuose šiltuoju laikotarpiu vidutinė temperatūra svyruoja apie 18° C - 27° C laipsnius, šaltuoju - 7° C - 10 ° C. Šalies vakarinėje dalyje vidutinė temperatūra šiltuoju laikotarpiu siekia apie 17° C - 19° C, šaltuoju laikotarpiu - 11° C - 10° C. Valstybės pietrytinėje dalyje šiltuoju laikotarpiu temperatūra siekia apie 22° C - 24° C, šaltuoju laikotarpiu - apie 18° C. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta rytuose, mažiausiai šalies rytuose (Atlanto pakrantėje).
Tinkamiausias laikas keliauti į Keiptauno regioną lapkritį - kovą. Birželio - rugpjūčio mėnesiais Keiptaune lietingasis sezonas.
Kultūra ir žmonės
Pietų Afrika yra daugiakultūrė šalis, kurioje gyvena įvairių etninių grupių žmonės. Pietų Afrikoje vartojamos 11 pagrindinių etninių grupių kalbos: anglų, afrikanų, vendų, zulų, kšosų, pietų ndebele, svatų, sesotų, sepedų, tsvanų ir tsongų.
Patys žmonės ją vadina Vaivorykštės šalimi. Ryškiausiai Pietų Afrikos spalvos suspindės Keiptaune. Spalvotame Bo-Kaap rajone pirmiausiai įsikūrė malajiečiai, atgabenti čia dar XVIII amžiaus pabaigoje, kaip Pietų Afrikos kolonistams pritrūko darbo rankų. Kiekvienas namas linksmai nudažytas ryškiomis spalvomis - violetine, mėlyna, rožine, žalia, raudona - pakeisdamas visą rajoną į spalvingiausią vietą visame mieste. Taip pat Instagramo fotografijose populiarūs ryškūs karalienės Viktorijos laikų paplūdimio persirengimo nameliai Muizenberge.
Afrikanai (arba dar vadinami būrais ar afrikaneriais) - Pietų Afrikos Respublikos baltųjų tauta, kalbanti afrikanų (būrų) kalba, kilusia iš olandų kalbos. Iš viso pasaulyje yra apie 4 mln. afrikanų, iš kurių apie 2,5 mln. gyvena Pietų Afrikos Respublikoje (čia jie sudaro apie 60 proc. baltųjų gyventojų). Visi jie tolimi olandų kolonistų palikuonys, su savimi „atsigabenę“ karališką oranžinę spalvą ir vieną iš savo tuomečių šalių pavadinę Oranžine Laisva Valstybe.
Zulu yra didžiausia gentis Pietų Afrikoje, 12 milijonų gyventojų. Gentis turi savą filosofiją, išreiškiančią pagarbą kitam žmogui ir vadinamą Ubuntu. Elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavim. Ir maistu dalinasi iš vienos lėkštės, parodydami draugystę. Žodis zulu reiškia dangų. Gaivų žydrą dangų. XIX amžiaus pradžioje zulai tapo žymiausia ir aršiausia afrikiečių karine jėga, puikiai žinoma ir Europoje. Legendinis Shaka Zulu buvo vienas iš genties vadų, tačiau turėjęs gerą planą, kaip paversti Zulu didžiausia imperija.
Gamtos turtai ir kraštovaizdis
Kontrastingumas dominuoja visose srityse - gamtoje, žmonių gyvenimo aspektuose, etninėse grupėse, jų kultūrose ir tradicijose. Tai šalis, kur šalia šiuolaikinio ir modernaus pasaulio klesti senasis su savomis tradicijomis.
Pietų Afrika garsėja ne tik milžinišku Krugerio parku, bet ir daugybe privačių rezervatų. Ką rinktis - ar Krugerio platybes tačiau negarantuotą tikimybę pamatyti įspūdingiausius gyvūnus, ar šiek tiek surežisuotą nuotykį privačiuose - spręsti jums.
Drakensbergo arba Drakono kalnai Pietų Afrikoje dar ilgai iškils prieš akis, kai kas nors paminės žalią spalvą. Tai ką matė akys, fotoaparatas negalėjo perteikti, tad teko paryškinti spalvas, kad bent kažkiek matytųsi tai, ką matėme vaikščiodami.
Nuo birželio iki lapkričio pietinę Pietų Afrikos pakrantę verta aplankyti ir visiems, mylintiems gėles. Čia gausu protėjų žiedų, Carlo Linnaeuso pavadintų graikų dievo Protėjo garbei, dievo kuris gebėjo keisti savo išvaizdą. Pietų Afrikoje randamos 330 protėjų rūšių, jos kartais dar vadinamos cukriniais krūmais, nes turi itin daug nektaro. 300 kilometrų Sodų kelias garsus visame pasaulyje - tiek dėl savo floros gausos bei unikalumo, tiek dėl švelnaus klimato. Vasaromis čia neįkaista daugiau nei 28 laipsniai, o žiemomis nenukrenta žemiau 10 laipsnių. Sodų kelias įtrauktas į UNESCO bio-įvairovės rezervatų sąrašą.
Turizmas ir lankytinos vietos
Spalvingi miestai, laukinė gamta, vaizdingos uolos, auksiniai paplūdimiai, trykštantys kriokliai ir bekraštės savanos - štai kas traukia keliautojus iš viso pasaulio į Pietų Afriką. PAR yra vienas iš geriausių safario pasirinkimų, valstybė gali pasiūlyti prieinamus parkus ir rezervatus, kur natūrali gamtos tėkmė yra viena mažiausiai sutrikdytų pasaulyje. Laukinės gamtos stebėjimas yra vienas įspūdingiausių. Tai „Big African Five“ - dramblys, buivolas, leopardas, liūtas ir raganosis, taip pat babuinai, begemotai, banginiai, pingvinai ir daug kitų.
Šalies pietvakariuose apglėbtas didingojo Stalo kalno yra romatiškasis Keiptaunas. Tai pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje. Miestas yra pripažintas kaip vienas gražiausių pasaulyje. Dienas galima praleisti lankant gražiuosius šalia miesto esančius paplūdimius, Constantia vynuogynus ir dalyvaujant vynų degustacijose, besivaikštant V&A krantine, nusikeliant keltu į Robeno salą bei tiesiog komunikuojant su paprastais ir draugiškais vietiniais.
Kriugerio Nacionalinis parkas - vienas didžiausių Afrikos nacionalinių parkų ir pripažintas vienu geriausių pasaulio parkų. Ten galima pamatyti vietos gyvūniją, pasileisti į žygį ar pasivažinėti kalnų dviračiais. Gerosios Vilties kyšulys dėl savo nepaprasto grožio yra daugelio pamėgta lankymo vieta.
Pirmieji vynuogynai Pietų Afrikoje atsirado beveik kartu su pirmaisiais olandų kolonistais dar XVII amžiaus viduryje. Tada Keiptauno pakrantėse sustoję į Indiją plaukiantys laivai pasipildydavo savo atsargas, o vynas visada buvo privalomų produktų sąrašuose. Į kokybę tais laikais dėmesys nebuvo kreipiamas ir iki pat apartheido eros pabaigos Pietų Afrikos vynas pasaulyje nebuvo vertinamas. Per paskutinius dešimtmečius reikalai pasikeitė. Istoriniame Stelenbošo regione, visai netoli Keiptauno galite rasti ne tik tradicinių vynuogynų, bet ir apdovanojimus pelniusių organinių vyninių.
Indijos vandenynas, skalaujantis šalies pietus yra šaltas. Jei norite šilumos - ieškokite jo aplink Durbaną, garsėjantį ir savo ilgais paplūdimiais. Pasaulyje yra kelios vietos, kur galite panardyti su baltaisiais rykliais ir viena iš jų - Gansbei įlanka Pietų Afrikoje.
Virtuvė
Šalies virtuvė yra šios daugiatautės valstybės atspindys. Pietų Afrikos virtuvei būdingas europietiškosios, azijietiškosios (ypač malajų) ir vietos kulinarijos indėlis. Pakrantės rajonuose populiarūs patiekalai iš jūros gėrybių, pagardinti azijietiškai prieskoniais. Šalies vidiniuose rajonuose populiarūs mėsos gaminiai, ypač aštriais prieskoniais pagardinti kepsniai ant grotelių „braai“, tapę neatsiejamu europietiškosios virtuvės simboliu. Pietų Afrika garsėja savo senomis vyndarystės tradicijomis, kurias XVII a.
bunny chow - tikras Pietų Afrikos skanėstas! Išskobtas duonos kepaliukas, prikimštas aromatingo kario, valgomas rankomis. Pietų Afrikos restoranai geri tiek aptarnavimo, tiek įvairios virtuvės prasme.
Patarimai keliautojams
Vykstant Pietų Afrikos Respubliką yra būtina turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Lietuvos piliečiams keliaujant į šalį reikalinga viza. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio,Hepatito A ir B, maliarijos. Taip pat rekomenduojama įsigyti medicininių išlaidų draudimą. Nerekomenduotina gerti vandens iš čiaupo.
Kelionės po Pietų Afrikos Respubliką (PAR) ypatumai:
- Populiariausias būdas keliauti nuomotu automobiliu: laisvė sustoti kur nori, gerai išvystyti keliai tarp miestų (ypač N1, N2, N3 greitkeliai); lengva keliauti po Garden Route, Krugerio parką, vyno regionus.
- Vidaus skrydžiai - greita kelionė tarp didžiųjų šalies miestų.
- Tarpmiestiniai autobusai - ekonomiškas keliavimo būdas. Tačiau kelionės autobusu prailgsta (pvz., 20+ val.
- Pietų Afrikos traukiniai tinka pramogai, bet ne kasdieniam keliavimui.
Restoranuose ir baruose arbatpinigiai 10-20% nuo bendros sumos.
Saugumo patarimai:
- Nepatartina keliauti vieniems, ypač nakties metu.
- Venkite kelionių po neturtingus miestų rajonus.
- Nepatariama keliauti pakeleivingomis mašinomis.
- Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsirakinti durų, miestuose venkite laikyti atidarytus langus.
- Būkite dėmesingi gausių susibūrimų bei turistų lankomose vietose, visuomeniniame transporte.
tags: #Sala #valstybė #Pietų #Afrikoje