Kur yra riba tarp pietų ir šiaurės pusrutulių?
Žemė yra padalinta į du pusrutulius: šiaurės ir pietų. Ši riba yra įsivaizduojama linija, vadinama pusiauju. Šis straipsnis išsamiai apžvelgs, kur yra riba tarp šių dviejų pusrutulių, ir aptars geografines zonas, esančias šiauriniame pusrutulyje.
Žemės pusrutuliai
Žemės rutulys skirstomas į du pusrutulius didžiuoju apskritimu. Dažniausiai Žemė skirstoma į Šiaurės ir Pietų pusrutulius, kuriuos skiria pusiaujas. Taip pat Žemė gali būti skirstoma į Rytų ir Vakarų pusrutulius. Nuo 1884 m. jų riba dažniausiai laikoma nulinis Grinvičo dienovidinis ir jam priešingas 180° dienovidinis. Kartais dėl kartografinio patogumo ir geopolitinių priežasčių riba nustatoma ties 160° rytų ilgumos ir 20° vakarų ilgumos dienovidiniais. Šiaurės pusrutulyje sausuma užima didesnę dalį negu Pietų pusrutulyje, o Rytų pusrutulyje - didesnę dalį negu Vakarų pusrutulyje.
Pusiaujas - riba tarp pusrutulių
Pusiaujas yra įsivaizduojama linija, apjuosianti Žemę aplink jos vidurį, statmenai sukimosi ašiai. Jis yra nulinės platumos linija ir dalija Žemę į Šiaurės ir Pietų pusrutulius. Visos vietos, esančios į šiaurę nuo pusiaujo, priklauso Šiaurės pusrutuliui, o visos vietos, esančios į pietus nuo pusiaujo, priklauso Pietų pusrutuliui.
Šiaurės pusrutulio geografinės zonos
Šiaurės pusrutulyje yra įvairių geografinių zonų, įskaitant dykumas. Dykumų zonos yra geografinės zonos, kuriose vyrauja dykumų kraštovaizdis.
Aridinių dykumų zonos
Aridinių dykumų zonos yra Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų geografinėje juostoje, Šiaurės ir Pietų pusrutulių subtropinėse ir tropinėse juostose, o poliarinių dykumų zonos - Arktyje ir Antarktyje.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Vidutinių platumų dykumų zona
Vidutinių platumų juostos dykumų zona didžiausią plotą apima Azijoje. Ji tęsiasi 700-800 km pločio juosta į rytus nuo Kaspijos jūros iki Ordoso plynaukštės (Kinijoje); šiaurinė riba beveik sutampa su 48° lygiagrete. Tai Karakumai, Kyzylkumai, Mujunkumai, Didieji ir Mažieji Barsukai, Paaralės Karakumai, Betpak Dala, Sary Išikotrau, Takla Makano dykuma, Alašano dykuma, Gobis. Šiaurės Amerikos vidutinių platumų juostoje dykumos plyti plačiuose Didžiojo Baseino šiaurės tarpukalnių duburiuose.
Vidutinių platumų dykumų zonai būdinga karšta vasara (liepos vidutinė temperatūra 22-32 °C, aukščiausia 50 °C) ir šalta žiema (sausio vidurio temperatūra nuo -7 iki -15 °C, žemiausia -42 °C). Garingumas 7-10 kartų didesnis už metinį kritulių kiekį (100-200 mm). Azijoje daugiausia lyja vasarą, Šiaurės Amerikoje žiemą.
Smėlingosiose dykumose augaliją sudaro krūmų ir medžių bendrijos, kuriose vyrauja juodasis ir baltasis saksaūlas, smėlinė akacija, efedra, liosingosiose dykumose vyrauja kiečiai, įvairūs efemerai, priemolingosiose - kiečiai, skaldingosiose - balandinių šeimos krūmai ir puskrūmiai (druskė, ežiuotis), kiečiai, akmeningosiose - įvairūs kiečiai, kochijos, velėninės varpinės žolės (ašuotė, vagotasis eraičinas).
Subtropinių juostų dykumų zona
Subtropinių juostų dykumų zonos neištisinės. Daugelyje vietų dykumų zonų buvimą lemia orografinės sąlygos - drėgnus vėjus sulaikantys kalnai. Šiaurės pusrutulio subtropinėms dykumų zonoms būdinga karšta vasara (liepos temperatūra 25-35 °C) ir vėsi žiema (sausio temperatūra 5-15 °C). Azijos aukštikalnių subtropinių dykumų klimatas šaltas žemyninis: vasarą 10-15 °C, žiemą nuo -15° iki -20 °C. Šiaurės Amerikoje, Mirties slėnio dykumose, vasarą temperatūra būna daugiau kaip 50 °C (absoliutusis maksimumas 56,7 °C, Mohave’ių dykumoje 58 °C).
Subtropinėse dykumų zonose kritulių iškrinta mažiau kaip 200 mm per metus, o kai kuriose vietose mažiau kaip 50 mm. Augalija kiek gausesnė Šiaurės Afrikos ir Azijos dykumų. Molingosiose šių zonų dykumose vyrauja kiečių ir efemerų bendrijos, smėlingosiose - psamofitiniai krūmokšniai (žemesnėse vietose - halofitai). Australijos subtropinėse dykumų zonose auga reti kserofitiniai krūmokšniai ir pusiau krūmokšniai; Pietų Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje - halofitiniai krūmai ir sukulentai (kaktusai, jukos, karpažolės).
Taip pat skaitykite: Atraskite Pietų Sporadų Salyną
Tropinių juostų dykumų zona
Tropinių juostų dykumų zonos yra ryškiausios; didžiausius plotus apima Afrikoje (Sachara ir jos dalys - Arabijos dykuma, Libijos dykuma, Nubijos dykuma; Namibo dykuma), Azijoje (Sirijos dykuma, ar Rub al Chali, Tharo dykuma), Australijoje (Didžioji Viktorijos dykuma, Didžioji Smėlio dykuma, Gibsono dykuma, Simpsono dykuma). Šiaurės Amerikoje šios juostos dykumos ištįsusios išilgai Kalifornijos pusiasalio vakarinės pakrantės, Meksikos kalnyno vakaruose, Pietų Amerikoje - išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės (Atacamos dykuma).
Klimatas karštas ir nepaprastai sausas, ypač Šiaurės Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje: liepos mėnesio vidutinė temperatūra 35-38 °C, aukščiausia 50 °C, o smėlis įkaista dar daugiau; sausio vidutinė temperatūra 20-25 °C, kai kur tik 7 °C. Pajūrio dykumose vasarą 19-25, žiemą 12-20 °C. Kritulių 50-100 mm per metus, tik Australijoje, Vakarų Indijoje, Pietų Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje daugiau kaip 100 mm. Kai kuriose tropinėse dykumose nelyja keletą metų iš eilės. Sausiausios - Atacamos ir Namibo dykumos.
Dideliuose Sacharos, Arabijos pusiasalio dykumų smėlinguose, žvirgždinguose, akmeninguose ir druskožeminiuose plotuose visai nėra augalijos, jos yra tik priekalniuose ir laikinų vandens tėkmių vietose. Tharo, Namibo ir Australijos dykumose vyrauja kserofitinių krūmų ir puskrūmių bendrijos.
Arktinių dykumų zona
Arktinių dykumų zona yra Arkties šiaurėje.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Atlanto-Pietų Pirėnus: Tenerifės kurortų apžvalga
tags: #kur #yra #riba #tarp #pietų #ir