Lapinių kopūstų auginimas: nuo sėjos iki derliaus

Kopūstai - unikalios daržovės, pasižyminčios atsparumu šalnoms, o kai kurios rūšys, paveiktos šalčio, netgi įgauna geresnį skonį, prarasdamos kartumą. Šiame straipsnyje aptarsime lapinių kopūstų auginimo ypatumus, remiantis tiek teorinėmis žiniomis, tiek praktine patirtimi.

Lapinių kopūstų nauda ir populiarumas

Lietuvoje lapiniai kopūstai vis dar nėra tokie populiarūs kaip baltagūžiai, tačiau Vakarų ir Šiaurės Europoje jie itin vertinami. Šios daržovės ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Lapiniai kopūstai turi du kartus daugiau ląstelienos ir baltymų nei baltagūžiai kopūstai. Juose gausu vitaminų (A, C, K), kalio, kalcio, geležies ir antioksidantų. Dėl savo maistinių savybių lapiniai kopūstai prilyginami jautienai ir vadinami "vegetarų mėsa".

Jaunų ūkininkų patirtis

Jauni žmonės, Jovilė ir Eivydas, nusprendė auginti rečiau Lietuvoje auginamus kopūstus savo šeimos ūkyje. Jie rinkosi tokias daržoves, kurios dažniausiai auginamos šiltnamiuose, ir ketino jas auginti laukuose. Kopūstinių daržovių daigus auginti pradėjo kovo pabaigoje, sėklas sėjo į daigyklas su durpiniu substratu keliais terminais. Anot Jovilės, kopūstų daigus dėl darbų gausos pasodino birželio viduryje.

Veislės ir jų ypatybės

Lapinių kopūstų veislių įvairovė yra gana plati. Populiariausios veislės:

  • 'Nero di Toscana': Juodieji garbiniuotieji kopūstai, auga greitai, stiebiasi į aukštį, jų lapai pailgos formos, pradedami skinti vasaros pabaigoje. Po šalnų lapų skonis pagerėja, pranyksta kartumas.
  • 'Oldenbor H': Vidutiniškai ankstyvas hibridas, vegetacijos trukmė - 60-70 dienų. Augalų aukštis - apie 60 cm. Lapai žali, garbanoti, nelinkę pagelsti.
  • 'Westlandse winter': Augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Lapai sodrios žalios spalvos, labai garbanoti.
  • 'Kapral': Augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Šių kopūstų lapus galite naudoti itin vertingoms ir maistingoms salotoms, galite virti sriubas, valgyti vienus.
  • 'Fizz': Augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Tai kopūstai, kurie nesuka gūžių, mezga atskirus lapelius. Yra laikomi viena vertingiausių kopūstų rūšių. Šie kopūstai pasižymi lygiais, smarkiai karpytais lapais. Jauni lapeliai tinkami salotoms ruošti, dėti į žalius kokteilius. Suaugę, didesni lapai tinkami sriuboms, troškiniams gaminti.
  • 'Scarlet': Violetinių garbanotų lapinių kopūstų sėklos užauga iki 60 cm aukščio. Lapiniai kopūstai nesuka gūžių, yra skinami ir vartojami jų lapai. Violetiniai lapiniai kopūstai turi intensyvią violetinę arba raudoną spalvą, susimaišiusią su žalia.
  • Winnetou F1: Žalialapiai lapiniai kopūstai, pasak ūkininkės Genovaitės Sakalauskienės, yra kur kas derlingesni.

Sėklų daiginimas ir daigų auginimas

Prieš persodinant sėklas į dirvą, jas reikia sudaiginti. Sėkite kopūstų sėklas tolygiai ant substrato paviršiaus, ne per tankiai. Palaikykite substratą drėgną, bet ne per drėgną. Daiginimo indą pastatykite tinkamoje temperatūroje, paprastai 20-25 laipsnių šilumos. Sėklų dygimo etape apšvietimas nėra labai svarbus. Nuolat stebėkite sėklų dygimą. Kuomet sėklos sudygsta ir pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai, kantriai laukiame, kol maždaug po 3-4 savaičių išaugs kopūstų šaknys.

Taip pat skaitykite: Garbanotieji lapiniai kopūstai: viskas, ką reikia žinoti

Kopūstinių daržovių daigus auginti pradėta kovo pabaigoje. Jų sėklas sėjo į daigyklas su durpiniu substratu, keliais terminais, kad nereikėtų iš karto sodinti visų daigų. Gūžinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų. Vėlyvųjų veislių kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Kopūstų sėklos sėjamos 1 cm gylyje, esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - po 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį. Gūžinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele.

Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Norint užtikrinti gerą daigų kokybę, reikia sėti kokybiškas sėklas. Daigams auginti naudoti paruoštus substratus. Daigai neturi augti tankiai. Auginami per tankiai, jie ištįsta, greičiau suserga juodąja kojele. Optimali sėjos schema - 4x4 cm arba 5x5 cm. Daigų auginimo metu turi būti pakankamai šviesos. Polimerinius indus, kasetes ar daigų dėžutes, rekomenduojama statyti pietinėje saulėtoje pusėje.

Sodinimas į dirvą

Anot Jovilės, kopūstų daigus dėl didelės darbų laukuose gausos į paruoštą dirvą pasodino birželio viduryje. Lapinių ir briuselinių kopūstų apie 15 cm aukščio daigus sodino lygiame dirvos paviršiuje rečiau - 60x60 cm, kininius ir japoninius - tankiausiai, 30x30 cm atstumu. Prieš sodinimą eilutes pažymėjo kultivatoriumi. Daigus sodino rankomis, be jokios technikos, nors ateityje planuoja įsigyti.

Gegužės mėnesį šiltnamyje išaugintus daigus ji sodina dirvos lygiame paviršiuje, eilėmis kas 70 cm, tarp augalų palieka 50 cm tarpus. Ankstyvųjų kopūstų daigus reikia sodinti 70 x 30-35 cm atstumu. Vidutiniškai vėlyvų kopūstų daigai sodinami 70 x 40-50 cm atstumu. Vėlyvųjų kopūstų lapija - didesnė, todėl jie sodinami rečiau - 70 x 60 cm atstumu. Sodinti kopūstų daigus reikia panašiame gylyje, kokiame jie augo.

Dirvožemio paruošimas ir tręšimas

Lapiniai kopūstai geriausiai auga humusingoje, purioje, laidžioje, nerūgščioje (pH - 6,0-7,0) priemolio dirvoje. Tinkamiausi jiems priešsėliai yra agurkai, svogūnai iš ropelių, šakniavaisiai, bulvės, ankštiniai augalai. Parenkant kopūstams dirvą, labai svarbu, kad ji nebūtų užmirkusi. Joje turėtų būti gausu organinių medžiagų, kadangi pakankamas jų kiekis gerina dirvos struktūrą, apsaugo nuo trąšų ir mineralų išplovimo. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio, humusingas (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintas dirvas. Dirvos rūgštingumas pH 6,5 - 7. Priesmėlio dirva paprastai parenkama ankstyviems kopūstams, kadangi dėl greito augimo produkcija tampa netinkama laikyti (mažai sausųjų medžiagų). Laikyti skirti gūžiniai kopūstai auginami sunkesnėse priemolio dirvose.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti lapinius burokėlius?

Kadangi dirvožemis gana derlingas, kopūstų, kaip ir kitų lauke auginamų daržovių (išskyrus pomidorus, baklažanus ir paprikas), visiškai netręšė ir nenaudojo cheminių apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų. Tad visi kopūstai išauginti ekologiškai.

Pavasarį į dirvą skirtą gūžinių kopūstų auginimui įterpiama mineralinių trąšu. Azotu (N) tręšiama 140-170 kg/ha norma, o vėlyvoms kopūstų veislėms ir skirtoms perdirbti - 170-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis papildomai per 1-2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma kopūstinėms daržovėms yra 50-70 kg/ha, kalio (K2O) - 180-280 kg/ha.

Tręšiama - N-180-240 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinimą, kita - per 2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma - 50-80 kg ha-1, Kalio (K2O5) - 200-280 kg ha-1.

Pagrindiniam tręšimui naudojamų trąšų sudėtyje pageidautina, kad būtų kalcio, sieros, magnio, boro, molibdeno. Pasodinus lapinių kopūstų daigus, po retinimo ar atsodinimo (kai sėjama tiesiai į lauką), pirmą kartą tręšiama praėjus 15-20 parų, antrą kartą - 20 parų po pirmo tręšimo. Galima naudoti skystas trąšas.

Priežiūra

Svarbiausi gūžinių baltųjų kopūstų priežiūros dar­bai yra dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, kaupimas, lais­tymas, papildomasis tręšimas ir kova su ligomis bei kenkėjais.

Taip pat skaitykite: Auginimo patarimai: lapiniai kopūstai

Vasarą per sausras tvenkinyje vandens pakako tik pomidorams, paprikoms ir baklažanams, tad kopūstai visai nelaistyti. Per sausras ir karščius jie nustojo augti, bet rudenėjant, kai truputį palijo, atsigavo.

Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Tam tikslui po daigų pasodinimo tarpueiliai tuoj supurenami, kartu su­naikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus. Prigiję ir su­stiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pri­dėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba daugiau paimti iš dirvos maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami, praslinkus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pra­dėję sukti gūžes, - tręšiami trečią kartą.

Svarbiausi lapinių kopūstų priežiūros darbai - tarpueilių purenamas, apmindžiojimas aplink augalus, kad vėjas neišvartytų, jei sausa - liejama. Ravint piktžoles, jei mažos ir nesubrandinusios sėklų, galima jų neišmesti ir pamulčiuoti augalus. Labai gerai lapiniai kopūstai auga, kai jie mulčiuojami, pvz., nerūgščiomis durpėmis ar pan.

Kai sausa, reikia laistyti, kad dirva būtų drėgna, kitaip bus nekokybiški ir kartūs lapai. Drėkinimas ypač svarbus jauniems augalams (padeda atlaikyti intensyvius saulės spindulius ir vasaros karštį).

Ligos ir kenkėjai

Pasak M. Mikelionienės, lapiniai kopūstai ligoms atsparesni nei baltagūžiai, tačiau šių metų sausą ir karštą vasarą teko augalus apsaugoti nuo amarų ir baltasparnių.

Lapiniams kopūstams labai pavojingos spragės, mažiau - amarai, kopūstinis baltukas, pelėdgalvis.

Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami.

Dažniausiai pasitaikančios hidroponinių kopūstų ligos yra antraknozė, kopūstų miltligė ir miltligė. Norint išvengti infekcijos, labai svarbu palaikyti švarią ir vėdinamą hidroponinę aplinką. Ligos atveju reikia laiku imtis gydymo priemonių, pavyzdžiui, pašalinti užkrėstas dalis, naudoti tinkamus fungicidus ir pan.

Pagrindinės kopūstų ligos:

  • Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose.
  • Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems gimi­ningos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai.
  • Kopūstų juodligė. Tai bak­terinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla.
  • Pilkasis pelėsis.

Derliaus nuėmimas

Lapinių kopūstų derlius pradedamas imti, kai jie turi pakankamai lapų ir yra pasiekę veislei būdingą aukštį. Pradžioje imami jauni, apatiniai lapai, kad nepagelstų. Imama po 1-2 lapus nuo augalo.

Nuimant ankstyvųjų kopūstų gūžes, reikia stengtis palikti kaip galima daugiau apatinių lapų, nes iš jų pa­žastų vėliau išauga po 3-4 gūžes. Vadinasi, gaunamas antra­sis derlius. Antrojo derliaus ankstyvųjų kopūstų galvutės esti kie­tos ir neretai sveria po 0,5-1 kg. Vėlyvųjų veislių kopūstai šalčio nelabai bijo - paken­čia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir su­augusios gūžės, kurios ir kertamos. Kopūstai kertami kirvukais arba pjaunami peiliais ir kraunami į krūvas maždaug po 0,5 t.

Lapinių kopūstų panaudojimas virtuvėje

Lapinius kopūstus galima valgyti žalius, virtus, troškintus ar keptus. Iš jų galima ruošti salotas, sriubas, troškinius, traškučius ir kitus gardėsius.

Receptai su lapiniais kopūstais:

  • Lapinių kopūstų traškučiai: Nuo pagrindinio lapkočio nubraukite lapus, supjaustykite piršto pločio juostelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apibarstykite prieskoniais, sudėkite į skardą ir kepkite orkaitėje +180 oC temperatūroje apie 20 minučių.
  • Lapinių kopūstų sriuba su aštria granola:
    • Sriubai reikės: 100 g lapinių kopūstų, 1 svogūno, 2 smulkiai supjaustytų česnako skiltelių, 3 vidutinio dydžio bulvių, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 1 šaukštelio medaus, 50 ml baltojo vyno, 1 šaukšto druskos, 2 litrų daržovių sultinio, 100 ml grietinėlės, 1 šaukštas sviesto, žalumynų pagal skonį - krapų, petražolių.
    • Granolai reikės: 100 g avižinių dribsnių, 25 g moliūgų sėklų, saulėgrąžų sėklų arba riešutų, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 šaukštas klevų sirupo, 1 šaukštelio druskos, 1/4 šaukštelio čili dribsnių.
    • Gaminimas: Vidutinio dydžio puode įkaitinkite aliejų su sviestu ir ant vidutinės arba silpnos kaitros apie 5 minutes kepkite susmulkintus česnaką, svogūną, supjaustytas nedideliais kubeliais bulves. Neleiskite česnakui degti. Įpilkite vyno, sudėkite medų ir troškinkite dar 2 minutes. Supilkite daržovių sultinį į puodą ir virkite, kol bulvės suminkštės. Kai bulvės išvirs, suberkite plonomis juostelėmis pjaustytus kopūstus ir petražoles, dar virkite 10 minučių. Supilkite grietinėlę į sriubą, permaišykite, pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Patiekite su granola. Aštri granola: į keptuvę sudėkite visus ingredientus ir nuolat maišydami kepkite iki auksinės rudos spalvos. Supilkite ant kepimo skardos ir leiskite atvėsti.
  • Užkandinis keksas:
    • Reikės: 200 g miltų, 5 g kepimo miltelių, 3 kiaušinių, 100 ml neriebios grietinės, 100 ml alyvuogių aliejaus, 3 saulėje džiovintų pomidorų puselių, 100 g supjaustyto kubeliais brynzos sūrio, kupino šaukšto lapinių kopūstų miltelių, druskos, pipirų pagal skonį.
    • Gaminimas: Įkaitinkite orkaitę iki 180 oC. Pyrago ar kitą kepimo formą (20x11 cm) ištepkite sviestu ir lengvai pabarstykite miltais. Saulėje džiovintus pomidorus nusausinkite kiaurasamtyje ir leiskite aliejui nuvarvėti. Beje, šį aliejų galime naudoti ir pyrage. Jei jo neužtenka iki 100 ml, įpilkite alyvuogių aliejaus likusiam kiekiui. Dideliame dubenyje suplakite kiaušinius, alyvuogių aliejų ir grietinę. Plakite iki vientisos masės. Ant viršaus persijokite miltus su kepimo milteliais, druska ir pipirais. Dar kartą išmaišykite šluotele arba silikonine mentele, kaip jums patogiau. Dalį atidėkite ir sumaišykite su lapinių kopūstų milteliais. Į likusią dalį sudėkite pjaustytus pomidorus ir brynzą. Išmaišykite, bet nepersistenkite, kitaip pyragas neiškils. Paruoštą tešlą sudėkite į formą - pirmiausia žalios spalvos tešlą, o po to tešlą su įdaru ir išlyginkite. Pyragą kepkite įkaitintoje orkaitėje 25-35 minutes.
  • Fokača su lapiniais kopūstais:
    • Reikės: Tešlai: bulvių, pomidorų, svogūnų, 1 šaukštelio rupios jūros druskos, prieskoninių žolelių.
    • Gaminimas: Produktus tešlai, išskyrus aliejų, sudėkite kartu ir labai gerai išminkykite, supilkite 60 g aliejaus ir minkykite, kol tešla nelips prie maišymo indo. Galima tą daryti ir kombaine, ir rankomis. Suformuokite rutulį, pašlakstykite aliejumi, uždenkite maistinė plėvele ir palikite kilti šiltoje vietoje ( 26-28 °C apie 35-40 min.). Tešlą rankomis ištempkite į lakštą, palikite dar kilti apie 35-40 min. Pašlakstykite aliejumi, pirštais padarykite duobutes, šaukštu padėliokite pestą. Ant viršaus išdėliokite bulvių riekeles, pabarstykite druska, žolelėmis. Kepkite iki 230 °C įkaitintoje orkaitėje 15 min, po to pakeiskite kepimo režimą į apatinį kaitinimą ir kepkite dar 25-30 min 180 °C. Jei neturite apatinio kaitinimo arba picos režimo, tuomet kepkite apatinėje lentynoje režimu viršus-apačia.
  • Lapinių kopūstų pesto:
    • Reikės: 100 g lapinių kopūstų, nuskabytų nuo kotelio, ryšelio petražolių, 3 česnako skiltelių, 1/2 citrinos sulčių, 1 šaukštelio medaus, 1/3 stiklinės extra-virgin alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų.
    • Gaminimas: Lapinius kopūstus, petražoles, česnakus sudėkite į elektrinio smulkintuvo indą ir supilkite citrinos sultis, sudėkite medų. Viską susmulkinkite trintuvu, pabaigoje supilkite aliejų.

Lapinių kopūstų auginimas hidroponiniu būdu

Lapiniai kopūstai taip pat gali būti auginami hidroponiniu būdu. Idealus hidroponinių kopūstų pH intervalas yra 5,5-6,5. Vandens temperatūra pageidautina, kad būtų nuo 20 °C iki 25 °C. Auginant kopūstus hidroponiniu būdu, reikia išlaikyti EC (maistinių medžiagų intensyvumo) intervalą: nuo 1,2 iki 2,2. Svarbiausia kopūstams - mėlynos ir raudonos šviesos absorbcija. Mėlyna šviesa skatina lapų augimą ir chlorofilo susidarymą, o raudona šviesa naudinga augalų žydėjimui ir vaisių vystymuisi. Paprastai dirbtinai kontroliuojame 15-25 °C temperatūrą. Tarpai tarp hidroponinių kopūstų priklauso nuo augalų dydžio ir augimo stadijos. Mažų veislių kopūstai paprastai gali būti auginami 15-20 cm atstumais, o didesnėms veislėms gali prireikti didesnių atstumų. Dažniausi hidroponinių kopūstų kenkėjai yra amarai, baltasparniai ir žiedgraužiai. Turėtumėte reguliariai tikrinti augalus ir imtis priemonių, kad išvengtumėte problemų ir jas kontroliuotumėte. Hidroponinių kopūstų derliaus nuėmimas trunka apie 8-12 savaičių.

tags: #lapiniai #kopustai #auginimas

Populiarūs įrašai: