Lapiniai kopūstai: kas tai, nauda ir auginimo patarimai
Lapiniai kopūstai, dar žinomi kaip kale (angl. kale), - tai žalialapė daržovė, priklausanti bastutinių (Brassicaceae) šeimai. Nors šiuolaikinėje kulinarijoje jie išpopuliarėjo palyginti neseniai, jų panaudojimo istorija siekia senovės laikus. Šiandien lapiniai kopūstai yra vertinami dėl savo maistinės vertės ir universalumo virtuvėje. Jie dažnai vadinami žalumynų karaliais, supermaistu ar net maistinių medžiagų bomba.
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Lapiniai kopūstai išsiskiria didele maistine verte, kuri gerokai viršija baltagūžių kopūstų maistinę vertę. Juose yra daugiau baltymų, vitaminų, folio rūgšties ir karotino (provitamino A). Be to, lapiniuose kopūstuose gausu fitoncidų, įvairių fermentų, mineralinių druskų, kalio, fosforo, sieros, jodo ir geležies.
Štai keletas svarbiausių lapinių kopūstų privalumų:
- Gausu geležies: Vienoje lapinio kopūsto kalorijoje yra daugiau geležies nei vienoje jautienos kalorijoje.
- Didelis kalcio kiekis: Vienoje kopūsto kalorijoje yra daugiau kalcio nei vienoje pieno kalorijoje.
- Daug vitamino K: Vartojant maistą, gausų šio vitamino, galima išvengti vėžinių susirgimų. Jis taip pat svarbus normaliai kaulų sudėčiai ir kraujo krešulių prevencijai.
- Priešuždegiminės savybės: 1 puodelyje šio produkto yra 10% omega-3 riebalų rūgščių dienos normos.
- Vitaminai ir mineralai: Juose gausu vitaminų A, C ir K, kurie palaiko odos gyvybingumą, imuninės sistemos veiklą ir kaulų sveikatą. Taip pat juose esantys mineralai, įskaitant kalcį, magnį ir kalį, padeda palaikyti širdies sveikatą ir raumenų funkciją.
- Antioksidantai: Vienas iš išskirtinių šių kopūstų bruožų - įspūdinga antioksidantų gausa: juose randama beta karoteno, flavonoidų ir kvercetino, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu. Tai gali turėti įtakos lėtinių ligų (įskaitant tam tikrų rūšių vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas) rizikos mažinimui.
- Skaidulos: Lapiniai kopūstai yra puikus maistinių skaidulų šaltinis, kuris skatina žarnyno sveikatą palaikydamas jame naudingas bakterijas. Taip pat suteikiamas ilgesnis sotumo jausmas, todėl šių kopūstų įtraukimas į sveikatai palankią mitybą gali padėti žmonėms, kontroliuojantiems kūno masę.
Atsargumo priemonės
Nors lapiniai kopūstai yra labai naudingi, svarbu atsižvelgti į keletą atsargumo priemonių:
- Vitaminas K: Didelis vitamino K kiekis lapiniuose kopūstuose gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač kraują skystinančiais.
- Inkstų ligos: Sergantiems inkstų ligomis, lapinių kopūstų reiktų saikingiau vartoti dėl juose esančio didelio mineralo kalio kiekio ir oksalatų.
- Goitrogenai: Lapiniuose kopūstuose, kaip ir kitose kryžmažiedžių šeimos daržovėse, yra junginių, vadinamų goitrogenais. Šie junginiai gali trikdyti skydliaukės veiklą, nes slopina jodo pasisavinimą.
- Virškinimo problemos: Kai kurie žmonės, valgantys daug kryžmažiedžių daržovių, gali jausti ir pilvo pūtimą ar kitą virškinimo sistemos diskomfortą dėl šiose daržovėse esančių skaidulų. Jei žmogus serga dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) ar jaučia kitus virškinimo jautrumo požymius, reikėtų pradėti vartoti nedidelį kiekį kopūstų ir stebėti savo organizmo reakciją.
- Alergija: Nors ir retai, kai kuriems asmenims gali pasireikšti alerginės reakcijos dėl kopūstų ar kitų kryžmažiedžių daržovių. Jei pajaučiami tokie simptomai kaip niežulys, patinimas ar pasunkėjęs kvėpavimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip išsirinkti ir laikyti lapinius kopūstus
Norint įsigyti aukštos kokybės lapinių kopūstų, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į jų išvaizdą - ieškoti sodriai žalių lapų, kurie nebūtų nuvytę ar pageltę. Parsinešus kopūstus namo, reikia nuimti gumytes ar raištelius aplink gūžę. Jei neketinate jų naudoti iškart, neplaukite, nes dėl drėgmės pertekliaus kopūstai gali greičiau sugesti.
Taip pat skaitykite: Garbanotieji lapiniai kopūstai: viskas, ką reikia žinoti
Štai keletas patarimų, kaip laikyti lapinius kopūstus:
- Naudoti skirtus lapus reikia nuplauti po šaltu vandeniu ir nusausinti salotų suktuve arba švariu virtuviniu rankšluosčiu.
- Sausus lapinių kopūstų lapus patariama sudėti į orui pralaidų indą arba suvynioti į šiek tiek drėgną popierinį rankšluostį ir įdėti į maišelį. Jį reiktų laikyti daržovių stalčiuje šiek tiek pravirą, kad jame cirkuliuotų oras. Taip kopūstai paprastai išlieka švieži maždaug 3-5 dienas.
- Jei norisi prailginti jų laikymo laiką, galima šias daržoves užšaldyti. Tik prieš šaldymą kopūstus reikia nuplikyti, kad išsilaikytų jų spalva, tekstūra ir maistingosios medžiagos. Po plikymo kopūstų lapus reikia nusausinti ir sudėti į sandarius šaldymo maišelius arba indelius. Užšaldyti lapiniai kopūstai vėliau puikiai tiks pagardinti įvairias sriubas, troškinius ar kokteilius.
- Šios rūšies kopūstai itin jautrūs etileno dujoms, kurias išskiria kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai ir bananai, todėl laikykite atskirai nuo šių vaisių.
Lapinių kopūstų auginimas
Lapiniai kopūstai yra dvimetis augalas, pirmaisiais metais užauginantis stiebą ir lapus, o antraisiais metais - žiedstiebį. Jų vegetacijos periodas praktiškai neribotas. Lapinių kopūstų yra daug atmainų, kurios skirstomos į Kale ir Collard tipo. Kale tipo lapiniai kopūstai itin atsparūs šalčiui (iki -15 °C).
Veislės
Viena iš populiarių veislių yra Oldenbor F1 - žalios spalvos lapiniai kopūstai, išsiskiriantys derlingumu ir augalų vienodumu. Augalo stiebas vidutinio aukščio, užauga 45 - 60 cm ilgio, lapai smulkiai garbanoti, plonomis gyslomis, sultingi, atsparūs geltimui. Ši veislė atspari kopūstų fuzariozei (HR: Foc) ir vidutiniškai atspari kopūstų gyslų bakteriozei (juodajam puviniui) (IR: Xcc).
Taip pat populiarus yra lapinių kopūstų veislių mišinys, kurį sudaro žaliais ir violetiniais garbanotais lapais pasižymintys augalai. Šios vidutinio ankstyvumo veislės yra atsparios žemoms temperatūroms (iki -15°C).
Auginimo sąlygos
Kopūstai nereiklūs augimo sąlygoms, tačiau geriausiai auga derlingame, puriame dirvožemyje, kurio pH 6,0-7,0. Svarbu, kad dirva būtų drėgna, bet nešlapia. Tinkamiausi priešsėliai lapiniams kopūstams yra agurkai, svogūnai, šakniavaisiai, bulvės ir ankštinės kultūros.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti lapinius burokėlius?
Tręšimas
Tręšiama azoto (N) - 180-240 kg/ha, fosforo (P2O5) - 50-80 kg ha-1 ir kalio (K2O5) - 200-280 kg ha-1 trąšomis. Pusė azoto išberiama prieš sodinimą, kita - per 2 kartus augalų augimo metu. Pagrindiniam tręšimui naudojamų trąšų sudėtyje pageidautina, kad būtų kalcio, sieros, magnio, boro ir molibdeno.
Sodinimas
Auginti lapinius kopūstus galima dviem terminais: vasaros ir vėlyvam rudeniui (kai derlius nuimamas po šalnų). Auginti galima iš daigų arba sėjant tiesiai į dirvą.
- Iš daigų: Sėklos sėjamos 1 cm gyliu balandžio pradžioje šiltnamyje į didesnes kasetes ar durpių puodelius. Daigai užauga maždaug per 45-50 parų. Daigai į dirvą sodinami gegužės pirmoje dekadoje. Norint lapinių kopūstų derlių imti vėlai rudenį, galima sodinti daigus arba sėti tiesiai į dirvą. Auginant kopūstus iš daigų, galima sėti tiesiai į daigyne gerai paruoštą dirvą, tačiau geriausia būtų daigus išsiauginti kasetėse, kadangi lapiniai kopūstai jautrūs persodinimui. Kasetės imamos didesnės, nes kopūsto ilga liemeninė šaknis. Į kasetes sėklos sėjamos gegužės mėnesį, o daigai į lauką sodinami birželio trečioje-liepos pirmoje dekadoje. Į dirvą sodinami maždaug 4-6 savaičių augalai. Sodinama tokiais atstumais: 60x60, 70x70, 70x60, 70x40, 70x25 cm, priklausomai nuo veislės.
- Sėjant tiesiai į dirvą: Norint lapinių kopūstų derlių iš sėklų gauti vėlai rudenį, reikia sėti tiesiai į lauką balandžio trečioje-gegužės pirmoje dekadoje. Sėklos sudygsta per 7-12 dienų.
Priežiūra
Svarbiausi lapinių kopūstų priežiūros darbai - tarpueilių purenamas, apmindžiojimas aplink augalus, kad vėjas neišvartytų, jei sausa - liejama. Ravint piktžoles, jei mažos ir nesubrandinusios sėklų, galima jų neišmesti ir pamulčiuoti augalus. Kai sausa, reikia laistyti, kad dirva būtų drėgna, kitaip bus nekokybiški ir kartūs lapai. Lapiniams kopūstams labai pavojingos spragės, mažiau - amarai, kopūstinis baltukas, pelėdgalvis. Ligoms jie atsparesni negu baltagūžiai kopūstai.
Derliaus nuėmimas
Lapinių kopūstų derlius pradedamas imti, kai jie turi pakankamai lapų ir yra pasiekę veislei būdingą aukštį. Pradžioje imami jauni, apatiniai lapai, kad nepagelstų. Imama po 1-2 lapus nuo augalo. Vėsaus oro ir šalnų bijoti nereikia, nes tai dar labiau sustiprina lapinių kopūstų aromatą ir skonį.
Lapiniai kopūstai virtuvėje
Lapiniai kopūstai yra universalūs virtuvėje. Jie gali būti naudojami švieži salotose, smūčiuose ir daržovių sultysė. Taip pat jie puikiai tinka troškiniams, sriuboms, apkepams ir net traškučiams gaminti.
Taip pat skaitykite: Lapinių kopūstų nauda sveikatai
Štai vienas receptas:
Lazanija su lapiniais kopūstais ir rikotos sūriu
Ingredientai:
- 300 g lapinių kopūstų, jau su pašalintais sumedėjusiais stiebais ir susmulkintais lapais
- 1 v. š. alyvuogių aliejaus
- 400 g porų, perpjautų išilgai per pusę, nuplautų ir supjaustytų
- 1 skiltelės česnako, susmulkintos
- 350 g rikotos sūrio
- 150 ml daržovių sultinio
- 1 v. š. pesto padažo
- 250 g šviežios lazanijos makaronų (apie 8 vnt.)
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C.
- Įmeskite lapinius kopūstus į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite 5 minutes. Išvirus kopūstams, juos gerai nusausinkite.
- Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir suberkite porus su žiupsneliu druskos. Kepkite 8-10 min. arba kol porai suminkštės.
- Į porus suberkite česnaką ir pakepinkite 2 minutes.
- 4 valgomuosius šaukštus rikotos atidėkite, o likusią dalį įmaišykite į porus su kopūstais. Viską gerai išmaišykite, įpilkite tiek daržovių sultinio, kad būtų šiek tiek padažo, bet ne per daug skysčio. Nukelkite keptuvę nuo ugnies.
- Į aliejumi ištepto maždaug 18 x 25 cm dydžio kepimo indo dugną supilkite 1/4 padažo.
- Ant viršaus uždėkite 1 šaukštą pesto ir 2 lazanijos lakštus.
- Taip sluoksniuokite 3 kartus. Sumaišykite likusią rikotą su dar vienu šlakeliu daržovių sultinio ir užtepkite ant viršutinio sluoksnio.
- Kepkite orkaitėje 20-25 minutes, arba kol lazanija gražiai apskrus.
tags: #lapiniai #kopustai #kas #tai
