Garbanotieji lapiniai kopūstai: auginimas, savybės ir panaudojimas
Lapiniai kopūstai, dar žinomi kaip garbanotieji kopūstai arba kale, pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja dėl savo maistinių savybių ir universalumo virtuvėje. Nors tradiciškai jie dažniau naudoti patiekalų dekoravimui, lapinių kopūstų nauda sveikatai yra didžiulė, lenkianti net baltagūžius kopūstus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime garbanotųjų lapinių kopūstų auginimą, nuo sėjos iki derliaus nuėmimo, taip pat jų botanines savybes, maistinę vertę ir panaudojimo būdus.
Lapinių kopūstų vertė ir savybės
Roma Starkutė iš LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2012 metais atkreipė dėmesį, kad lapiniai kopūstai savo maistine verte žymiai pranašesni už baltagūžius. Juose gausu baltymų, įvairių vitaminų (B1, B2, B6, C, PP, K, E), folio rūgšties ir karotino (provitamino A), kurio net 80 proc. daugiau nei baltagūžiuose. Taip pat juose gausu fitoncidų, fermentų, mineralinių druskų, kalio, fosforo, mangano, sieros, jodo ir didelis kiekis geležies. Dėl šių savybių lapiniai kopūstai yra ne tik naudinga, bet ir gydomųjų savybių turinti daržovė.
Botaninės savybės
Lapiniai kopūstai yra dvimetis augalas, kuris pirmaisiais metais užaugina stiebą ir lapus, o antraisiais - žiedstiebį. Jų vegetacijos periodas yra neribotas, o dekoratyvumas pasiekiamas, kai augalas užauga ir įgauna veislei būdingą išvaizdą bei dydį. Yra daug lapinių kopūstų atmainų, kurios pagal vartojimą skirstomos į Kale ir Collard tipus. Kale tipo lapiniai kopūstai itin atsparūs šalčiui (iki -15 °C). Žemaūgių (iki 40 cm) ir vidutinio ūgio (iki 65 cm) kopūstų vegetacijos periodas trunka apie 4 mėnesius, aukštaūgių (aukštesnių nei 70 cm) - apie 5 mėnesius.
Lapinių kopūstų auginimas
Dirvožemis ir priešsėlis
Lapiniams kopūstams tinkamiausias derlingas dirvožemis - priesmėlis arba lengvas priemolis, turintis daug organikos, purus, o pH turi būti 6,0-7,0. Jei dirva rūgšti, ją reikėtų kalkinti. Visą vegetacijos laikotarpį dirva turi būti drėgna, bet nešlapia. Svarbu laikytis sėjomainos, kad augalai nesirgtų šaknų gumbu. Tinkamais priešsėliais laikomi agurkai, svogūnai iš ropelių, šakniavaisiai, bulvės ir ankštinės kultūros.
Dirvos paruošimas ir sodinimas
Rudenį, nuėmus priešsėlį, dirva kultivuojama ir giliai suariama. Pavasarį dirva išlyginama, išberiamos trąšos ir sukultivuojama. Auginti lapinius kopūstus galima dviem terminais: vasaros ir vėlyvam rudeniui (kai derlius nuimamas po šalnų). Auginama iš daigų arba sėjant tiesiai į dirvą.
Taip pat skaitykite: Nuo sėklos iki stalo
Lengvose žemėse daigai sodinami lygiame paviršiuje, o drėgnesnėse - lysvėse ar ant vagų. Lapiniai kopūstai mėgsta gerą apšvietimą, tuomet jų lapų spalva būna intensyvi ir graži. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu balandžio pradžioje šiltnamyje į didesnes kasetes ar durpių puodelius. Daigai užauga per 45-50 parų. Daigai į dirvą sodinami gegužės pirmą dekadą, o derlius imamas vasaros viduryje.
Norint derlių imti vėlai rudenį, galima sodinti daigus arba sėti tiesiai į dirvą. Auginant iš daigų, sėklos sėjamos į kasetes gegužės mėnesį, o daigai į lauką sodinami birželio trečioje-liepos pirmoje dekadoje. Į dirvą sodinami maždaug 4-6 savaičių augalai. Sodinama 60x60, 70x70, 70x60, 70x40 arba 70x25 cm atstumais, priklausomai nuo veislės. Prieš sodinimą daigai ir duobutės gerai palaistomi. Jei veislės aukštaūgės, sodinama kiek galima giliau (2-3 cm), kad užsižertų apatiniai lapeliai ir susiformuotų pridėtinės šaknys. Svarbu neužžerti ir nepažeisti augimo kūgelio- viršūnėlės. Pasodinus žemę aplink augalą reikia gerai apspaudyti. Kol augalai prigis, 2-3 kartus laistomi. Praėjus savaitei, neprigiję daigai atsodinami. Laikas nuo pasodinimo į dirvą iki derliaus nuėmimo - apie 55 dienos.
Auginimas sėjant tiesiai į dirvą
Norint lapinių kopūstų derlių iš sėklų gauti vėlai rudenį, reikia sėti tiesiai į lauką balandžio trečioje-gegužės pirmoje dekadoje. Sėklos sudygsta per 7-12 dienų. Laikas nuo sėjos iki derliaus - apie 70-80 dienų.
Priežiūra ir apsauga
Augalai geriausiai auga, kai dirvos temperatūra yra 16-17 °C. Svarbiausi priežiūros darbai - tarpueilių purenamas, apmindžiojimas aplink augalus, kad vėjas neišvartytų, ir laistymas sausros metu. Ravint piktžoles, galima jas panaudoti mulčiavimui. Mulčiavimas (pvz., nerūgščiomis durpėmis) labai naudingas lapiniams kopūstams.
Kai sausa, reikia laistyti, kad dirva būtų drėgna, kitaip lapai bus nekokybiški ir kartūs. Drėkinimas ypač svarbus jauniems augalams. Lapiniams kopūstams pavojingos spragės, mažiau - amarai, kopūstinis baltukas ir pelėdgalvis. Ligoms jie atsparesni negu baltagūžiai kopūstai.
Taip pat skaitykite: Naudingosios garbanotųjų kopūstų savybės
Tręšimas
Tręšiama azoto (N) - 180-240 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinimą, kita - per 2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma - 50-80 kg ha-1, kalio (K2O5) - 200-280 kg ha-1. Pagrindiniam tręšimui naudojamų trąšų sudėtyje pageidautina, kad būtų kalcio, sieros, magnio, boro ir molibdeno. Pasodinus daigus, po retinimo ar atsodinimo (kai sėjama tiesiai į lauką), pirmą kartą tręšiama praėjus 15-20 parų, antrą kartą - 20 parų po pirmo tręšimo. Galima naudoti skystas trąšas.
Kad augalai greičiau išleistų pridėtines šaknis, rekomenduojama palaistyti BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu. Atsiradus ant augalo tam tikriems mikroelementų trūkumo požymiams, pamaitinkite kopūstus per lapus Microdoctor linijos priemonėmis su mikroelementais. Verta palaistyti ACTIVATION naudingų mikroorganizmų kompleksu, kurie didina dirvos derlingumą ir biologinę pusiausvyrą. Padidinkite natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams naudodami žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Kytos, Matrinal B, Mimox Zn, Copfort, Altozan B/Zn, Alsupre S. Maitindami augalą per lapus kartu naudokite paviršiaus aktyviąją medžiagą LIP TOP, kuri pagerins mikroelementinių trąšų efektyvumą.
Kenkėjai ir ligos
Lapiniams kopūstams kenkia tie patys kenkėjai ir ligos, kaip ir kitiems kopūstiniams augalams. Svarbu laiku imtis priemonių apsaugai.
Kenkėjai:
- Kopūstinis baltukas
- Ropinis baltukas
- Kopūstinis pelėdgalvis
- Kopūstinis amaras
- Kopūstinė kandis
- Pavasarinė kopūstinė musė
- Kopūstinis gumbauodis
- Spragės
- Šliužai
- Grambuoliai
- Kurkliai
- Vasarinė kopūstinė musė
Ligos:
- Netikroji miltligė
- Kopūstų šaknų gumbas
- Alternariozė
- Diegavirtė (juodoji kojelė)
- Kekerinis puvinys
- Sklerotinis puvinys
(Daugiau informacijos apie kenkėjų ir ligų kontrolę rasite lentelėje su aprašymais ir sprendimais, pateiktoje straipsnio pradžioje.)
Derliaus nuėmimas
Lapinių kopūstų derlius pradedamas imti, kai jie turi pakankamai lapų ir yra pasiekę veislei būdingą aukštį. Pradžioje imami jauni, apatiniai lapai, kad nepagelstų. Imama po 1-2 lapus nuo augalo.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti lapinius burokėlius?
Veislės
Populiarios garbanotųjų lapinių kopūstų veislės:
- KAPRAL: Vidutiniškai ankstyva veislė, užauganti iki 40-60 cm aukščio. Lapai sodrios žalios spalvos, labai garbanoti.
- NERO DI TOSCANA: Ankstyva veislė, dar vadinama „juodąja palme“. Augalai užauga iki 90 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, struktūra primena savojinių kopūstų lapus.
- OLDENBOR H: Vidutiniškai ankstyvas hibridas. Vegetacijos trukmė - 60-70 dienų. Augalų aukštis - apie 60 cm. Lapai žali, garbanoti, nelinkę pagelsti.
- SCARLET: Augalai užauga iki 60 cm aukščio, tamsiai violetiniais lapais.
- TINTORETO: Augalai užauga iki 70-80 cm aukščio.
- KADET: Lengvai auginami. Lapai valgomi švieži, verdami, troškinami.
- WESTLANDSE WINTER: Augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Lapai sodrios žalios spalvos, labai garbanoti.
Lapinių kopūstų panaudojimas virtuvėje
Lapiniai kopūstai yra universalūs virtuvėje. Jie gali būti naudojami salotoms, sriuboms, troškiniams, kokteiliams ir net traškučiams gaminti. Jų lapai tinka kaip garnyras, gali būti naudojami duonos kepimui, omletams ar įdarams mėsos kepsniams.
Receptai:
- Lapinių kopūstų sriuba su aštria granola: Ši sriuba praturtinta daržovėmis ir aštria granola suteikia energijos visai dienai.
- Užkandinis keksas su lapiniais kopūstais: Netradicinis keksas su saulėje džiovintais pomidorais, brynza sūriu ir lapinių kopūstų milteliais.
- Fokača su lapiniais kopūstais ir pesto: Itališkas paplotėlis su bulvėmis, pomidorais, svogūnais ir lapiniais kopūstais.
- Lapinių kopūstų pesto: Pesto, pagamintas iš lapinių kopūstų, petražolių, česnako, citrinos sulčių ir alyvuogių aliejaus.
tags: #garbanotieji #lapiniai #kopustai #auginimas