Žvirblinių paukščių kiaušinių dėjimas: nuo lizdo iki jauniklio
Paukščiai yra neatsiejama mūsų planetos ekosistemos dalis. Jų įvairovė stebina - nuo mažyčių kolibrių iki didžiulių stručių. Vienas iš svarbiausių paukščių gyvenimo etapų yra kiaušinių dėjimas ir perėjimas, kuris užtikrina rūšies išlikimą. Lietuvoje, kaip teigia T. Ivanausko muziejaus ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis, paukščiai peri visur: lizduose ant žemės ir po žeme, ant vandens ir sausumoje, medžiuose, krūmuose, net pastatuose. Šiame straipsnyje panagrinėsime žvirblinių paukščių kiaušinių dėjimo ypatumus, aptarsime lizdų įvairovę, kiaušinių spalvas ir dydžius, perėjimo trukmę bei jauniklių auginimą.
Paukščių lizdai: įvairovė ir paskirtis
Paukščių lizdai - tai ne tik vieta kiaušiniams dėti, bet ir saugus prieglobstis jaunikliams auginti. Lizdų įvairovė yra stulbinanti ir priklauso nuo paukščio rūšies, gyvenamosios vietos ir naudojamų medžiagų. Kaip teigia ornitologai, kiekvieno perinčio paukščio biologinis tikslas yra pratęsti giminę, neleisti išnykti rūšiai, o nemažai priklauso ir nuo lizdo kokybės, patvarumo, saugumo ir pan.
Lietuvoje paukščiai peri visur: lizduose ant žemės ir po žeme, ant vandens ir sausumoje, medžiuose, krūmuose, net pastatuose.
Yra trys pagrindiniai paukščių lizdų tipai:
- Atviri lizdai: Tai dažniausiai pasitaikantis lizdų tipas, kuris gali būti įrengtas krūmuose, įvairių statinių išorėje bei viduje. Atviri lizdai gali turėti šiltą gūžtą arba būti be paklotės, o jo įrengimo būdas yra charakteringas paukščio rūšies požymis.
- Pusiau uždari lizdai: Šie lizdai yra įrengiami sunkiau prieinamose vietose, pavyzdžiui, išvartomis, išpuvusiame kelme, už pastatų atbrailų, stačiuose skardžiuose. Iš uokso landos formos ir dydžio galima spręsti, koks paukštis čia peri.
- Uždari lizdai: Tokių lizdų sienelės ir dugnas būna stori. Esama kūgiškų, piramidės formos lizdų. Kai kurių lizdų landos yra paslėptos, uždaros, bet patys lizdai priskiriami atviram tipui.
Kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, apuokai, jokių lizdų nekrauna ir kiaušinius deda tiesiog ant smėlio ar tarp akmenėlių. Tuo tarpu kiti paukščiai, tokie kaip imperatoriškieji pingvinai, savo vienintelį kiaušinį išperi laikydami ant letenų.
Taip pat skaitykite: Rūšių įvairovė: vištiniai paukščiai
Įdomūs statytojai yra braziliškieji Molio Jonulai (Furmarius rufus), kurie stato molinius lizdus su lenktu koridoriumi ar net keliomis raitytomis landomis. Taip pat paminėtini pietryčių Azijos paukščiai ragasnapiai, kurie peri uoksuose ir uosto landą užglaisto moliu, savo gamybos betono skiediniu. Patinas perėjimo laikotarpį maitina patelę, o vėliau ir išsiritusius ragasnapiukus.
Kiaušinių įvairovė: dydis, spalva ir forma
Laukinių paukščių kiaušiniai stebina savo įvairove. Jie skiriasi dydžiu, spalva ir forma.
- Dydis: Didžiausius kiaušinius iš šiuo metu planetoje perinčių paukščių deda Afrikos stručiai. Jų padėtas kiaušinis sveria 1600 g, o mažiausius deda Amerikos žemyne gyvenantys kolibriai. Degtukų dėžutės dydžio kolibrių lizduose randami vos 0,6 g tesveriantys kiaušiniai. Lietuvoje didžiausi paukščiai - gulbės nebylės - deda 355 g svorio kiaušinius, o mažiausio paukščio - nykštuko - padėtas kiaušinis sveria 1,2 g.
- Spalva: Kiaušinių spalva priklauso nuo paukščio rūšies ir lizdo vietos. Medžių uoksuose, inkiluose ir urveliuose paukščiai dažniausiai deda baltus ir ovalius kiaušinius. Ant žemės perinčių vištinių paukščių kiaušiniai yra ypač margi, dėmėti, kad būtų nepastebimi.
- Forma: Kiaušinių forma taip pat skiriasi. Dažniausiai pasitaiko ovalūs kiaušiniai, tačiau kai kurie paukščiai deda apvalius arba pailgus kiaušinius.
Pasak S. Rumbučio, kuo didesnis paukštis, tuo jis deda santykinai mažesnius kiaušinius. Kolibrio kiaušinis sudaro 25 proc. paukščiuko svorio, o afrikinio stručio - vos procentą.
Kiaušinių dėjimas ir perėjimas
Skirtingos paukščių rūšys deda skirtingą skaičių kiaušinių. Pavyzdžiui, grifai, gyvatėdžiai, alkos, narūnėliai - po vieną kiaušinį, gervės, karveliai, lėliai - po du, kirai, žuvėdros - po tris, žvirbliniai paukščiai dažniausiai deda 4-6 kiaušinius. Labai gausios žąsinių ir vištinių paukščių dėtys. Kurapkos lizde randama iki 24 kiaušinių. Dauguma paukščių kiaušinius deda anksti rytą, kas 24 valandos, tačiau kai kurie (kiviai, ereliai, grifai) deda kas 4-5 dienos.
Perėjimo trukmė taip pat skiriasi priklausomai nuo paukščio rūšies. Trumpiausiai vaikus peri geniai (didysis margasis genys kiaušinius šildo tik 10 dienų), daugumos žvirblinių paukščių jaunikliai ritasi po 12-14 dienų, vištinių - 17-28, o plėšriųjų paukščių jaunikliai iš kiaušinio prasikala po 30-50 dienų, audrapaukštiniai peri net 40-60 dienų. Ilgiausiai, apie 80 dienų, kiaušinius šildo kai kurie albatrosai ir kiviai.
Taip pat skaitykite: Pietų pusrutulio paukščių įvairovė
Perėjimo metu paukščiai yra ypač jautrūs trikdymui, todėl nereikėtų stengtis ieškoti jų lizdų.
Jauniklių auginimas
Išsiritę jaunikliai gali būti dviejų tipų:
- Vedžiojamieji (viščiukiniai): Šių paukščių jaunikliai išsirita apaugę pūkais, vos apdžiūvę gerai bėgioja ir greitai apleidžia lizdą. Tai vištinių, žąsinių, tilvikinių, gervinių paukščių jaunikliai.
- Lizdatupiai (paukščiukiniai): Šių paukščių jaunikliai išsirita pliki, akli, bejėgiai, maitinami ilgai išbūna lizde. Tai karvelinių, gandrinių, plėšriųjų, pelėdinių, geninių, žvirblinių paukščių jaunikliai.
Tėvai rūpinasi jaunikliais, maitina juos ir moko išgyventi. Jauniklių mityba priklauso nuo paukščio rūšies. Vieni maitinasi vabzdžiais, kiti - sėklomis, uogomis ar smulkiais gyvūnais.
Paukščių apsauga
Lietuvoje peri daugiau kaip 200 paukščių rūšių. Tačiau dėl žmogaus veiklos, tokios kaip miškų kirtimas, pelkių sausinimas ir tarša, daugelis paukščių rūšių susiduria su išnykimo grėsme. Todėl svarbu saugoti paukščių gyvenamąją aplinką ir netrikdyti jų perėjimo metu.
Viena iš nykstančių rūšių yra balinis varnėnas, kuris yra įtrauktas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Manoma, kad gamtoje yra išlikę vos iki 50 individų. Balinis varnėnas taip pat įrašytas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) I priedą, kuris griežtai riboja jų tarptautinę prekybą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie paukščių perėjimą Lietuvoje
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) vykdo įvairius projektus, skirtus paukščių apsaugai. LOD direktorius Gintaras Riauba teigia, kad rengdami tokius renginius kaip gražiausio kiaušinio rinkimai, jie siekia ne tik išaiškinti gražiausią kiaušinį, bet ir atkreipti žmonių dėmesį į aplinkosaugos, retų paukščių nykimo problemas.
tags: #zvirbliniai #paukščiai #kiaušinių #dėtis