Virtos mėsos tvarkymo būdai: nuo tradicinių iki modernių

Šylant orams ir dažniau gaminant lengvesnius patiekalus, svarbu nepamiršti ir mėsos. Tinkamai pasirinkus mėsos rūšį ir gabalą, ją nesunku paruošti ne tik ant viryklės ar orkaitėje, bet ir ant grilio. Dūmo aromato prisotintas kepsnys ar šonkauliukai gali tapti puikiu vakarienės akcentu. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius mėsos tvarkymo būdus, pradedant mėsos pasirinkimu ir baigiant jos laikymo rekomendacijomis, kad galėtumėte mėgautis kokybišku ir skaniu patiekalu.

Mėsos pasirinkimas: ką svarbu žinoti?

Mėsa yra populiari ištisus metus, o kiauliena yra viena iš populiariausių rūšių. Prekybos tinklai siūlo platų kiaulienos pasirinkimą: mentę, kumpį, karką, šonkaulius ir smulkintą kiaulieną. Šiltėjant orams, pirkėjai dažnai renkasi kiaulieną, skirtą kepti ant grotelių.

Mėsos skyriuje galima rasti įvairių kiaulienos dalių. Taigi, renkantis šią mėsą, iš anksto pagalvokite, ką gaminsite. Greitai paruošiamiems pietums ar vakarienei geriausiai tinka kiaulienos nugarinės kepsniai. Savaitgalį, turint daugiau laiko, galima paruošti ir karką - jai reikia daugiau laiko ir šiek tiek įgūdžių, tačiau ji gali tapti tikru šventišku patiekalu.

Populiariausios kiaulienos rūšys yra sprandinė, nugarinė, mentė, kumpis, šonkauliai ir karka. Kiekviena jų gaminama šiek tiek kitaip ir tinka skirtingiems patiekalams.

  • Nugarinė. Tai liesiausia ir minkščiausia dalis, todėl itin tinka kepsniams kepti. Nugarinės skonis yra itin švelnus. Tačiau kepant nugarinės kepsnius reikėtų itin atidžiai įvertinti kepimo laiką, nes liesą mėsą lengva perkepti ir tuomet ji taps sausa. Nugarinę galima kepti keptuvėje arba orkaitėje. Kepant orkaitėje, rekomenduojama apjuosti ją šoninės juostelėmis, kad mėsa neišdžiūtų. Nugarinę taip pat galima patroškinti su svogūnais, morkomis ir kitomis mėgstamomis daržovėmis.
  • Mentė. Lyginant su nugarine, mentė turi šiek tiek daugiau riebalų, kurie neleidžia mėsai išdžiūti ir paruošta ji išlieka sultinga. Geriausiai ją iš lėto troškinti. Kiaulienos mentė tiks įvairiems troškiniams, o sumalta - tradiciniams kotletams ir mėsainiams gaminti. Mentė yra paprastai paruošiama, ir skirtingai nei kepant nugarinę, nereikėtų jaudintis, kad ją perkepsite.
  • Šonkauliai. Ši kiaulienos dalis yra itin populiari. Paprastai šonkauliai turi daugiau riebalų, todėl jie tinka ruošti ant grilio. Tinkamai iškepus, riebalai išsilydo, bet neleidžia išsausėti mėsai, todėl ji lieka itin sultinga ir minkšta.
  • Karka. Tai kiaulės kojos dalis, parduodama su oda. Iš karkos galima virti šaltieną, tačiau taip pat ji puikiai tinka troškinti ar kepti orkaitėje. Dėl odos ir dydžio gaminimo laikas gali trukti iki poros valandų. Jei karka iki galo neišvirusi ar iškepusi, ji bus sudiržusi, sunkiai pjaustoma ir kramtoma.

Mėsos marinavimas: patarimai ir receptai

Marinatų naudojimas yra puikus būdas pagerinti mėsos skonį ir minkštumą. Pateikiame keletą marinatų receptų, kurie puikiai tiks įvairiems kiaulienos patiekalams.

Taip pat skaitykite: Krekenavos dešrelių sudėtis

Marinatas kiaulienos kepsniams

  1. Sumaišykite žaliosios citrinos sultis, sojų padažą, rudąjį cukrų ir smulkiai supjaustytą česnaką.
  2. Kiaulienos kepsnius pasūdykite ir pabarstykite pipirais.
  3. Užpilkite marinatu ir palikite marinuotis 4-5 val.
  4. Kepkite ant vidutinės kaitros apie 10 minučių.
  5. Nuėmę nuo grotelių, sudėkite į lėkštę, uždenkite folija ir palikite maždaug 5 min.

Marinatas kiaulienos šonkauliams

  1. Sumaišykite smulkiai susmulkintus raudonėlių, kalendros ir petražolių lapelius, smulkintą česnaką bei aitriąją papriką.
  2. Įspauskite žaliosios citrinos sulčių, įberkite druskos ir įpilkite šiek tiek vandens.
  3. Kruopščiai sumaišykite marinatą ir įtrinkite juo šonkaulius.
  4. Palaikykite šaldytuve 8-10 val.
  5. Įkaitinkite kepsninę, groteles aptepkite aliejumi.
  6. Sumaišykite kumynus, aitriosios paprikos ir paprikos miltelius, druską ir pipirus.
  7. Šonkaulius iš abiejų pusių įtrinkite padažu. Likusią padažo dalį pasilikite vėlesniam laikui.
  8. Kepkite šonkaulius nuolat vartydami, kad nesudegtų.
  9. Kai iškeps, apšlakstykite šonkaulius barbekiu padažu ir kepkite dar kelias minutes.

Marinatas kiaulienos šonkauliams su apelsinais

  1. Sumaišykite smulkintą česnaką, medų, garstyčias, apelsinų džemą, sojų ir pomidorų padažus, prieskonius.
  2. Sudėkite kiaulienos šonkaulius į negilų indą ir užpilkite marinatu.
  3. Palaikykite šaldytuve 8-10 val.
  4. Įkaitinkite kepsninę, groteles patepkite aliejumi ir kepkite nuolat pavartydami ir patepdami likusiu marinatu.
  5. Patiekite su mėgstamu garnyru ir šviežiomis salotomis.

Laukinės mėsos (žvėrienos) tvarkymas

Medžioklė turi gilias tradicijas ir yra laikoma garbinga veikla. Tačiau svarbu tinkamai tvarkyti sumedžiotą mėsą, kad ji būtų saugi ir kokybiška.

Didžiausią įtaką žvėrienos kokybei turi sumedžioto žvėries nukraujinimo laipsnis, vidurių pašalinimo, kailio nulupimo ir mėsos atšaldymo greitis bei laikymo sąlygos.

Nukraujinimas

Tinkamas nukraujinimas yra labai svarbus. Jeigu gyvūnas tinkamai nenukraujinamas, kraujas lieka raumenų kapiliaruose, o tai blogina mėsos kokybę. Tokia mėsa greitai įgauna specifinį kvapą, verdant išsiskiria daug putų. Idealus nukraujinimas vyksta perpjovus gerklę. Atvertą gyvūno krūtinės ląstą reikia nedelsiant fiksuoti skėstuvu, kad pasišalintų vėstančio ir stingstančio gyvūno kūno šiluma ir kvapai.

Kailio lupimas ir atvėsinimas

Po nukraujinimo seka gyvūno kailio lupimas, po kurio žvėriena suskirstoma dalimis ir higieniškoje aplinkoje atvėsinama iki +4 laipsnių ar žemesnės temperatūros. Idealu, kai sumedžioti gyvūnai transportuojami į specialias higienos sąlygas atitinkančias lupyklas ir ten išdorojami bei atvėsinama mėsa.

Vidiniai organai

Svarbus veiksnys, turintis neigiamą įtaką žvėrienos kokybei - peršauti gyvūno viduriai. Šūviui pataikius į žvėries vidurius, žarnų turinys, žarnyno bakterijos, kraujas susimaišo su ant žvėries kailio esančiais nešvarumais ir įvyksta vidinis (endogeninis) mėsos užteršimas. Kuo ilgiau sužeistas gyvūnas lieka gyvas, tuo daugiau bakterijų ir kitų mikroorganizmų cirkuliuojantis kraujas išnešioja po raumenų kapiliarus. Be to, sužeisto žvėries kūne kaupiasi streso hormonai, dėl kurių raumenų pH nenukrinta žemiau 6,6.

Taip pat skaitykite: Kriaušės cukruje: tradicijos ir inovacijos

Sušutimas

Būtina nedelsiant išskrosti ir nulupti sumedžioto gyvūno kailį, nes kailis trukdo atvėsti sumedžioto gyvūno kūnui ir mėsa gali sušusti. Sušutimas - tai toks mėsos gedimas, kai laiku jos neatvėsinus prasideda aktyvi fermentų veikla. Šiame procese mikroorganizmai nedalyvauja, bet dėl fermentų veiklos skyla mėsos sudėtinės dalys, ypač baltymai ir angliavandeniai.

Brandinimas ir konservavimas

Sumedžioto žvėries mėsą higieniškai išdorojus, tinkamai atvėsinus ir laikant ne aukštesnėje kaip 0-4 laipsnių temperatūroje, ji pakankamai subręsta per 24 valandas, tačiau brandinimą galima tęsti ir ilgiau. Sūdymas ir rūkymas nuo seniausių laikų naudojamas mėsos išlaikymui, visgi gilus jos užšaldymas ir laikymas šaldiklyje šiuo metu yra pats populiariausias konservavimo būdas. Giliu mėsos užšaldymu vadiname procesą, kai jos temperatūra pasiekia -17°C. Taip užšaldyta mėsa skirta ilgam laikymui. Mėsos užšaldymo greitis yra toks pat svarbus kaip ir atšildymo greitis. Greitas užšaldymas ir lėtas atšildymas išsaugo daugiau maisto medžiagų.

Terminis apdorojimas

Bakterijos ir virusai nežūva net labai žemoje temperatūroje, o yra tik „gilaus miego būsenos“. Norint juos inaktyvuoti ir sunaikinti, žvėrieną tam tikrą laiką būtina termiškai apdoroti, kol mėsos vidaus temperatūra pasiekia ne mažiau kaip +80 laipsnių. Kuri gaminimo technika tinkamiausia priklauso nuo to, kokio gyvūno ir kurios kūno dalies mėsa bus naudojama, ar tai bus vienas gabalas, ar supjaustytas, bet svarbiausia - kaip norėtumėte jį valgyti.

Mėsos gaminimo būdai

Skirtingi mėsos gaminimo būdai leidžia išgauti skirtingus skonius ir tekstūras. Štai keletas populiariausių būdų:

  • Kepimas. Mėsa bus skanesnė, jeigu prieš gamindami ją palaikysite kambario temperatūroje. Nusausinkite mėsą, užberkite druskos ir įdėkite į įkaitintą keptuvę, kai tik joje išsilydys sviestas. Mėsą kepkite kartu aliejuje ir svieste - aliejus toleruoja didelį karštį, o sviestas suteikia gero sodraus skonio. Nukelkite mėsą nuo ugnies, kai tik bus pasiekta atitinkama vidaus temperatūra. Jei neturite termometro, patikrinti, ar mėsa jau paruošta, galima ją paspaudus pirštu.
  • Kepimas orkaitėje. Orkaitė įkaista iš visų pusių, todėl joje gerai kepti didelius mėsos gabalus iš skerdenos užpakalinės dalies. Prieš kepdami trinkite druska, pipirais ir, jei pageidaujate, kitais prieskoniais. Paskui įdėkite mėsą į siaurą karščiui atsparų indą. Orkaitės temperatūra kepant mėsą turi būti 150-175 °C. Mėsą galima kepti ir esant aukštesnei temperatūrai - 200 °C ar daugiau. Aukštesnėje temperatūroje geriau kepti mažesnius mėsos gabaliukus. Temperatūros skirtumas tarp mėsos paviršiaus ir vidinės dalies didelis. Išimkite mėsą iš orkaitės, kai tik ji pasieks reikiamą vidinę temperatūrą. Mėsa ir išimta dar kelias minutes pakeps. Mėsa prieš supjaustant visada turėtų pastovėti, pageidautina - įvyniota į riebalams atsparų popierių, praleidžiantį šilumą, bet ne drėgmę. Ilgas kepimas žemoje temperatūroje - 125 °C ar žemesnėje - puikiai tinka mėsai, turinčiai stiprius jungiamuosius audinius priekinėje ir užpakalinėje dalyje, todėl tokiai mėsai paruošti reikia daugiau laiko. Esant žemai temperatūrai mėsa praranda mažiau skysčių, tampa neįtikėtinai minkšta ir sultinga. Paviršiaus ir vidaus temperatūros skirtumas yra mažesnis - viso mėsos gabalo temperatūra beveik vienoda.
  • Virimas. Virti ypač tinka skerdenos priekinės dalies mėsą. Pirmiausia mėsą apkepinkite iki rudumo, kad geriau išryškėtų skonis. Mėsą taip pat galima iš karto dėti į verdantį vandenį (verdančiame vandenyje užsidaro mėsos poros). Tokiu būdu taip pat nesusidarys pilkų putų, kurios atsiranda dėl mėsos išskiriamų baltymų. Mėsa turi troškintis arba švelniai burbuliuoti, o ne stipriai virti - kai temperatūra žemesnė, mėsa praranda mažiau skysčių. Geriausia, jei skystis tik šiek tiek burbuliuoja. Kartais pasitaiko, kad troškinys perverda. Tačiau tuomet skoniai labiau susimaišo ir troškinys tampa dar skanesnis. Pirmiausia mėsa puode apkepinama iki rudumo, tada įpilama skysčio, kuris turi lėtai virti po puodo dangčiu. Nuo vidinės mėsos temperatūros priklauso jos konsistencija. Jei mėsos vidinė temperatūra tampa per aukšta, mėsa praranda per daug skysčių ir pasidaro sausa. Teisinga vidinė temperatūra yra sėkmės raktas, o mėsos termometras - Jūsų geriausias padėjėjas. Nepamirškite, kad išėmus iš orkaitės mėsos vidaus temperatūra pakyla dar 3-5 laipsniais, priklausomai nuo mėsos gabalo dydžio.
  • Troškinimas. Troškinimu vadinamas gamybos būdas, kuris yra tarp kepimo ir virimo. Produktai pirma pakepinami, kol susidaro plutelė.
  • Apkepimas. Apkepimu vadinamas produktų apkepimas orkaitėje, prieš tai juos paruošus kuriuo nors kitu būdu, kuriam reikalinga šiluma. Pavyzdžiui, šiek tiek virtas arba šutintas bulves, morkas, brokolius ir kt.
  • Greitas kepimas. Greitas kepimas būdingas Azijos virtuvei, kai aukštoje, plačioje keptuvėje daržovės kepamos maišant ant nedidelio kiekio riebalų aukštoje temperatūroje. Tokiu būdų daržovės iškepamos vos per kelias minutes.
  • Gruzdinimas. Gruzdinimu gali būti vadinamas virimas/ kepimas riebaluose, kai daržovės ir vaisiai apdorojami dideliame riebalų kiekyje.
  • Kepimas ant grotelių. Kepimas ant grotelių padeda apdoroti vaisius ir daržoves be riebalų.
  • Plikymas. Plikymas arba kitaip „blanširavimas“ padeda sumažinti produkto kartumą, paryškiti jo spalvą, panaikinti paviršiuje esančius mikroorganizmus. Tam reikia produktą 1-4 min. įdėti į verdantį vandenį, o jį ištraukus iškart įmerkti į ledinį vandenį (kad neprarastų formos) arba toliau pabaigti ruošti kitais būdais. Plikyti pravartu brokolius, žiedinius kopūstus prieš juos užšaldant, taip pat morkas, moliūgus prieš juos kepant, nes taip jie greičiau iškepa. Plikymas parankus ir siekiant lengviau nulupti odeles pomidorams, obuoliams, kriaušėms, vynuogėms, persikams ir kitiems kaulavaisiams.
  • Šutinimas. Šutinimas - tai pusiau virimas skystyje, pusiau virimas garuose. Šutinant verdama nedideliame (apsemiama tik iki trečdalio produktų) skysčio kiekyje (vandenyje arba produkto sultyse). Šiam būdui reikia negilaus, storu dugnu puodo su dangčiu. Kitaip nei troškinant, daržovės prieš tai neapkepinamos.
  • Virimas garuose. Virimas garuose nuo įprasto virimo skiriasi tuo, kad vaisiai ir daržovės apdorojami vandens garuose. Dažniausiai tam pasitelkiami spacialūs indai arba porėti indų priedai, kurie suteikia galimybę produktus sudėti puode virš vandens.
  • Virimas skystyje. Virimas skystyje yra maisto apdorojimo būdas, kai produktai kaitinami panardinus juos į skystį (vandenį, pieną, sultinį) jo virimo temperatūroje. Skirtingos daržovės išverda per ne vienodą laiką. Trumpiausiai verda (1-5 min.) žirneliai, brokoliai, šiaudeliais pjaustyti kopūstai, žiediniai kopūstai, plonai pjaustytos morkos, smidrai, šparaginės pupelės, špinatai, rūgštynės. Ilgiausiai verda (15-60 min.) gūžiniai kopūstai (galvos), bulvės, batatai, morkos, burokėliai. Virti galima ir vaisius: tiesiog sudėkite obuolius, kriaušes, kaulavaisius į verdantį vandenį ir virkite, kol suminkštės. Virti vaisiai tampa minkštesni, įgauna naujų skonių. Supjaustyti gabaliukais virti vaisiai gali būti puikus salotų priedas, pagardas prie mėsos.

Gaminimas garuose: sveikas ir skanus būdas

Gaminimas garuose yra puikus būdas išsaugoti maistines medžiagas, kokybę, tekstūrą bei skonį. Gaminimui garuose puikiai tinka tiek mėsa, žuvis, jūros gėrybės, tiek įvairiausios daržovės. Visgi, nors iš pirmo žvilgsnio šis gaminimo būdas atrodo primityvus ir paprastas - kelis dalykus žinoti pravartu. Pavyzdžiui, pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į vandens, esančio puode, kiekį - jeigu jo bus per daug, jis apsems ir sugadins produktus, jeigu per mažai - prisvilinsite puodą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į skirtingų produktų paruošimo laiką.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti vyniotinį iš kiaulės galvos

Patarimai, kaip pagerinti garuose gaminto maisto skonį:

  • Išbandykite marinatus. Prieš virdami maistą garuose, jį pamarinuokite.
  • Aromatizuokite vandenį. Į verdantį vandenį galite įmesti lauro lapą ir maltų džiovintų žalumynų, netgi šviežių žolelių.
  • Eksperimentuokite su prieskoninėmis žolelėmis. Norimą skonį bei aromatą suteikite pasitelkę gardžiuosius rozmarinus, čiobrelius, petražoles, ciberžoles ir kitus prieskoninius augalus.
  • Padažai. Garuose virtą maistą rekomenduojama gardinti įvairiais padažais. Padažas neturi būti sudėtingas ar labai įmantrus. Jį galima gaminti iš įvairių žalumynų, česnakų, citrinų žievelių ir sulčių ar alyvuogių aliejaus. Viską galite sutrinti elektriniu trintuvu ir užpilti ant paruoštų patiekalų.

Receptas: Kalakutienos kukuliai garuose

  1. Dubenyje sumaišykite susmulkintas česnako skilteles, kalakutienos faršą, virtus ryžius, druską ir pipirus.
  2. Į mišinį viena ranka po truputį pilkite vandenį, o kita ir toliau maišykite.
  3. Iš gautos masės formuokite kukulius ir sudėkite juos į garų puodą.
  4. Virkite apie 20 minučių. Kartu su kukuliais tame pačiame puode galite išsivirti ir mėgstamų daržovių garnyrui.

Šviežios mėsos laikymas: patarimai ir rekomendacijos

Žalios, šviežios mėsos laikymą apsunkina tai, kad joje bakterijų dauginimosi rizika didesnė, nei termiškai apdorotame maiste. Laimė, yra kelios taisyklės, kuriomis remiantis, galima ilgiau saugiai laikyti mėsą.

Planavimas ir saikingumas

Pirmiausia siūloma įsivertinti, kiek mėsos reikia jūsų namų ūkiui ir pirkti sąmoningai - remiantis ekologijos principais bei atsakingai planuojant. Pirkti tik tiek, kiek planuojate sunaudoti iškart; jei visgi apsiskaičiavote, tuomet pagalvoti, kaip tai panaudoti sumaniai - išnaudoti kiekvieną dalį: virti sultinius, troškinti, užšaldžius likusias dalis. Svarbiausia stengtis pirkti su saiku ir planuoti savo pirkinius. Pavyzdžiui, kai perkate vištą, jau žinote, kad kepsniams panaudosite krūtinėlę, kojeles užkepsite orkaitėje, o iš griaučių išvirsite sultinį.

Mėsos laikymo taisyklės

Tinkamai laikoma mėsa, priklausomai nuo smulkinimo būdo, pakuotės rūšies ir pačios mėsos šviežumo, išlieka šviežia iki 2-3 dienų, o naudojant vakuumatorių - dar ilgiau, iki 5-7 dienų. Iki 5 dienų šviežią mėsą galima išlaikyti ją įtrynus aliejumi ir prieskoniais, tačiau druskos, kuri ištraukia skysčius, geriau nedėti.

Patartina mėsos nelaikyti polietileniniame maišelyje, kur dažniausiai dedama sveriama mėsa, taip pat nereikėtų jos ilgai palikti ant stalo ar per ilgai vežiotis su savimi. Tad grįžus iš parduotuvės kuo greičiau išimkite mėsą iš plastikinio maišelio, neplaudami jos nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir įdėkite į sandariai užsidarantį stiklinį ar plastikinį indą. Tuomet įdėkite indą su mėsa į mėsos laikymui skirtą šaldytuvo lentyną (dažniausiai -apatinėje) - ten temperatūra vėsiausia, taigi mažiausiai rizikos daugintis mėsoje esančioms bakterijoms. Labai svarbi ir mėsos laikymo vieta: nelaikykite jos prie tortų, pieno produktų ir pan.

Kai jau nuspręsite, kad laikas gaminti, mėsą išimkite iš šaldytuvo likus pusvalandžiui iki gaminimo. Bet prieš gamindami apžiūrėkite, ar mėsa neturi nemalonaus kvapo, ar joje nėra per daug skysčių, pilkšvų, žalsvų dėmelių - jei taip, deja, ją teks išmesti.

Mėsos šaldymas

Jei visgi norite šviežią mėsą išlaikyti ilgesnį laiką ar tiesiog ketinate palikti namus ir neturite kitos alternatyvos, tada laikykite ją šaldiklyje. Tokiu atveju, visų pirma, išimkite ją iš šaldiklio mažiausiai 12 valandų prieš gaminimą ir įdėkite į šaldytuvą, kad palengva atitirptų.

Kaip ir laikant šaldytuve, taip ir nusprendus laikyti šaldiklyje, pirmiausia išimkite mėsą iš pakuotės, kurioje ją pirkote, popieriniu rankšluosčiu nusausinkite ir įdėkite į hermetiškai sandarų plastikinį maišelį, specialią produktams šaldiklyje laikyti skirtą plastikinę pakuotę arba į stiklinį indą. Kitas variantas - įpakuoti mėsą specialiu aparatu (vakuumuoti). Ant pakuotės labai pravartu užklijuoti lapelį su data, kada įdėjote mėsą į šaldiklį. Taip laikomą mėsą geriausia sunaudoti per mėnesį. Pirktą užšaldytą mėsą galima laikyti ilgiau (iki 4 mėn. ar net iki 1 metų). Taip yra dėl to, nes tokia mėsa yra užšaldoma greito aušinimo spintoje, kurioje yra -18 laipsnių temperatūra.

Kiti svarbūs patarimai:

  • Maltą mėsą reikia suvartoti per parą nuo pirkimo.
  • Kaulai genda žymiai greičiau nei pati mėsa, todėl, siekiant prailginti galiojimo laiką, mėsą reikėtų atskirti nuo kaulo.
  • Mėsą su kaulu reikia suvartoti per 1 dieną, pavyzdžiui, gaminant sultinį, troškinį. Per 2-3 dienas tik tuo atveju, jejgu ją užmarinuosite su prieskoniais.
  • Lėčiau genda didelis gabalas mėsos. Dėl to supjaustytus gabaliukus ar faršą reikėtų suvartoti tą pačią dieną.
  • Kiaulieną, veršieną ir jautieną galima laikyti iki 3 dienų šaldytuve nuo 0 iki 6 laipsnių temperatūroje.
  • Vištiena, kalakutiena šaldytuve laikoma ne ilgiau nei 2-3 dienas nuo 0 iki 4 laipsnių temperatūroje. (Jei mėsą įsigijote pakuotėje, galiojimas gali būti ilgesnis.)
  • Itin svarbi pastovi temperatūra šaldytuve - jos kaita paveikia mėsos kokybę.
  • Šviežia mėsa neturi būti dedama kartu su termiškai apdorota mėsa - žalioje mėsoje esančios bakterijos gali užkrėsti virtą mėsą.
  • Visada įdėkite šviežią mėsą į plastikinę, sandarią pakuotę, specialią pakuotę šaldymui ar suvyniokite į maistinę plėvelę.
  • Skirtingų rūšių mėsą (vištieną, kiaulieną, jautieną ir kt.) laikykite atskirai.
  • Mėsą galima plauti tik prieš pradedant gaminti, po tekančiu vandeniu, kadangi vanduo skatina sulčių išsiskyrimą ir sudaro palankias sąlygas puvimo mikroorganizmų vystymuisi.

Vištienos nauda ir paruošimo būdai

Vištienos mėsoje yra daug baltymų, vitaminų A, B1, B2, nikotino rūgšties ir daug naudingų mineralų. Vištiena, kaip ir žuvis, pupelės ir riešutai, yra sveikas baltymų šaltinis. Kartu su šia mėsa į organizmą patenka nepakeičiamos aminorūgštys, įskaitant triptofaną, kuris sintetina serotoniną - natūralų džiaugsmo ar malonumo hormoną. Iš paukštienos ruošiami pirmieji ir antrieji patiekalai, užkandžiai ir salotos. Puikiai dera su daržovėmis.

Maistinė ir energetinė vertė (100 g vištienos):

  • Baltymai - 23,6 g
  • Riebalai - 1,9 g
  • Angliavandeniai - 0,4 g
  • Kalorijų kiekis - 113 kcal

Vištienos nauda:

  • Vištienoje esančios riebalų rūgštys padeda išvengti širdies ligų ir insulto.
  • B grupės vitaminai normalizuoja medžiagų apykaitą, stiprina plaukus ir nagus.
  • Didelis baltymų kiekis padeda virškinti maistą.

Geriausias iki data:

  • Virtą mėsą kambario temperatūroje galima laikyti ne ilgiau kaip 3 valandas.
  • Šaldykite 4° temperatūroje ne ilgiau kaip 3 dienas.

Žala:

  • Vištienos mėsoje ir kiaušiniuose gali būti salmonelių bakterijų, kurios gali sukelti žarnyno infekciją.

Vištienos paruošimo būdai:

  • Virimas sultiniui. Norėdami paruošti sultinį, vištieną įdėkite į šaltą vandenį. Vandenį užvirinkite. Jei sultinys nėra svarbus, galite palikti putas ir virti po dangčiu ant silpnos ugnies.
  • Virtos filė paruošimas. Nuplautą filė sudėkite į jau verdantį pasūdytą vandenį, kuris turi padengti visą vištieną maždaug 1-2 cm. Svarbu neperkepti filė, kitaip ji išeis sausa. Paruošti užtruks apie pusvalandį. Jei norite, kepimo metu įberkite prieskonių.
  • Virtos šlaunelės. Atšildykite, jei reikia, nuimkite odą ir riebalus. Mėsą gerai nuplaukite. Puode užvirinkite vandenį ir įberkite druskos. Ten padėkite mėsą ir kepkite ant silpnos ugnies.
  • Virtos blauzdelės. Nuplaukite blauzdeles po tekančiu vandeniu. Supilkite vandenį į puodą ir padėkite ant ugnies. Blauzdeles sudėkite į verdantį pasūdytą vandenį. Virkite 20 minučių, kol mėsa pradės kristi nuo kaulo.

#

tags: #virtos #mesos #tvarkymo #būdai

Populiarūs įrašai: