Vėžio virimo nauda ir žala: išsamus vadovas

Brokoliai, baravykai, vyšnios, svogūnai ir sėlenos yra maisto produktai, dažnai siejami su įvairia nauda sveikatai, įskaitant galimą apsaugą nuo vėžio. Tačiau jų paruošimo būdas gali turėti didelės įtakos jų maistinei vertei ir potencialiai naudai. Šiame straipsnyje nagrinėjami vėžio virimo nauda ir žala, atsižvelgiant į skirtingus maisto produktus ir jų paruošimo metodus.

Brokolių virimo įtaka

Brokoliai yra populiari daržovė, turinti daug naudos sveikatai, tačiau tik tinkamai paruošta. Virimas yra vienas iš labiausiai paplitusių brokolių paruošimo būdų. Deja, virimas turi trūkumų, įskaitant vandenyje tirpių elementų, tokių kaip vitaminai C ir B, išplovimą.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad virimas gali padaryti didesnę žalą nei tik vitaminų sunaikinimas. Jis gali trukdyti organizmo gebėjimui įsisavinti gliukozinolatus, junginius, kurie galimai mažina plaučių ir storosios žarnos vėžio riziką.

Gliukozinolatų įsisavinimas

2011 m. mokslininkai palygino gliukozinolatų kiekį žmonių, kurie valgė brokolius, organizmuose su tais, kurie vartojo brokolių ekstrakto pagamintus papildus. Tyrimas parodė, kad brokoliuose yra svarbus baltymas, kuris padeda organizmui suskaidyti gliukozinolatus ir juos pasisavinti. Papilduose šio baltymo nėra.

Tyrimo rezultatai parodė, kad papildus vartojusių žmonių kraujyje ir šlapime gliukozinolatų buvo iki aštuonių kartų mažiau nei tų, kurie valgė daržovę. Be to, intensyvus terminis apdorojimas, pavyzdžiui, virimas, labai sumažina šio fermento kiekį brokoliuose. Todėl virtų brokolių nauda prilygsta brokolių papildų naudai, o tai nėra daug.

Taip pat skaitykite: Metos kavos virimo aparato naudojimo patarimai

Alternatyvūs brokolių paruošimo būdai

Yra būdų, kaip kovoti su virimo trūkumais. Vienas iš jų - išsaugoti virimo vandenį vėlesniam vartojimui. Harvardo medicinos mokyklos išleistame „Šeimos sveikatos vadove“ siūloma brokolių vandenį vėliau panaudoti verdant sriubas ar ruošiant padažus.

Tačiau vienintelis brokolių vandens keliamas rūpestis yra pesticidai. Verdantis vanduo ne tik išplauna maistines medžiagas, bet ir absorbuoja pesticidus, kuriuos ūkininkai naudoja auginimo procese. Vienas iš būdų, kaip išvengti šių pesticidų, yra pirkti ekologiškas daržoves.

Jei norite išvengti papildomų išlaidų perkant ekologišką produkciją, geriau brokolius ruošti garuose. Maisto mokslų kursą Harvardo visuomenės sveikatos mokykloje dėstantis Guy Crosby neekologiškų brokolių vandens pasilikimą pavadino „kompromisu“.

Pasak G. Crosby, jeigu nerimaujate dėl pesticidų, kai kurie jų tirpsta vandenyje ir išsiskirs į virimo vandenį, tai kompensuos šio vandens panaudojimas dėl maistinių medžiagų, kurios į jį išsiskyrė. Taigi, tai kompromisas. Pats geriausias sprendimas tokiu atveju - ruošti daržoves garuose. Ilgalaikėje perspektyvoje tai duos didžiausią naudą.

Brokolių ruošimas garuose

G. Crosby kartu su savo kolege iš Harvardo Adriana D.T. Fabbri pristatė straipsnį, kuriame apžvelgė literatūrą apie tai, kaip skirtingi maisto ruošimo būdai paveikia konkrečių ankštinių augalų ir daržovių, įskaitant ir brokolius, maistinę vertę. Jie rašė, kad bendras gliukozinolatų kiekis šviežiuose brokoliuose ruošiant juos garuose padidėja. Maisto ruošimas garuose yra geriausias būdas šviežių brokolių maistinei kokybei išsaugoti ir padidinti.

Taip pat skaitykite: Sveiki neskrudinti grikiai: paruošimo gidas

Baravykų nauda ir paruošimas

Baravykai yra aukštos maistinės vertės produktas, pasižymintis baltymų gausa. 100 gramų baravykų galima rasti panašiai tiek pat baltymų, kiek mėsoje ar žuvyje. Grybuose taip pat gausu virškinimą gerinančių skaidulų ir antioksidantų.

Naujausi JAV atlikti tyrimai rodo, kad grybuose esantys antioksidantai saugo nuo vėžio. Baravykuose esantys antioksidantai mažina ląstelių pažaidą, taip pat uždegiminius procesus, slopina oksidacinį stresą, susijusį su pertekliniu laisvųjų radikalų kiekiu.

Baravykų nauda sveikatai

Baravykuose gausu ir biopolimerų, kurie dėl nuo vėžio saugančių savybių vis labiau domina mokslininkus. Tyrėjai vis dažniau kalba apie tai, kad baravykas gali būti naujas prevencinis pasirinkimas prieš storosios žarnos vėžį. JAV tyrėjai savo naujausiais rezultatais parodė, kad grybuose esantis antioksidantas ergotioneinas veikia kaip apsauga nuo vėžio. Šių mokslininkų teigimu, grybai yra tikras superproduktas, tad grybų, nebūtinai vien baravykų, rekomenduojama valgyti kuo dažniau.

Baravykų paruošimo rekomendacijos

Norint, kad organizmas įsisavintų visas naudingąsias baravykų medžiagas, patartina grybus tinkamai paruošti. Jokiu būdu nevalgykite termiškai neapdorotų baravykų, nes kai kuriems žmonėms baravykai gali sukelti alergiją ar kitų negalavimų, susijusių su jautrumo baravykuose esančioms medžiagoms padidėjimu.

Prieš ruošiant baravykus taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar grybas šviežias, jaunas ir nepažeistas. Kad organizmui suteiktų kuo daugiau naudos, ruošiant baravykus vertėtų naudoti kuo kokybiškesnius ingredientus ir pagardus.

Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti tinkamą kavos virimo aparatą

Rekomenduojama baravykų per daug neplauti, nes į juos įsigeria vanduo, o tada grybai suminkštėja ir paranda dalį aromato. Baravykus galima kepti ir neapvirtus, rekomenduojama - su sviestu. Sviestas, svogūnai ir truputis česnako pagerina grybų skonio savybes. Jeigu renkamės kepti su aliejumi, reikėtų naudoti tik aukščiausios kokybės aliejų.

Jeigu grybų norime užsišaldyti žiemai, pravartu žinoti, kad baravykai gali būti užšaldomi ne žemesnėje kaip -18º C temperatūroje. Kad organizmui būtų lengviau įsisavinti visas maistines baravykų medžiagas, grybus labai svarbu gerai sukramtyti.

Grįžę iš miško ar turgaus, neapdorotus grybus laikykite vėsioje patalpoje, tačiau ne ilgiau kaip 24 valandas. Baravykus galima kepti, virti, sūdyti, marinuoti, net rauginti. Rauginimui tinkami jauni baravykai be kotelių. Užraugtus baravykus galima valgyti po 1-2 mėnesių.

Kulinarijoje vis dažniau naudojami ir džiovinti baravykai, skonio savybėmis papildantys patiekalus. Džiovintus baravykus geriausia sumalti, mat priešingu atveju juos tektų labai ilgai mirkyti. Džiovinti grybai palankiai vertinami ne tik dėl skonio, bet ir maistingumo.

Dėl chitino grybai yra gana sunkiai virškinamas maisto produktas, todėl rekomenduojama jų nepadauginti. Baravykų vienos porcijos norma yra apie 100 gramų. Grybus itin svarbu gerai sukramtyti arba susmulkinti - taip suardomas chitinas ir grybai mažiau apkrauna virškinamąjį traktą.

Grybus mėgsta ne visi, tačiau ir valgyti gali ne visi. Daugelis sveikų žmonių yra jautrūs visiems grybams arba tik kai kurioms jų rūšims. Jiems geriau grybų visai nevalgyti arba valgyti po truputį, gerai sukramtant ir tik tų rūšių, kurioms organizmas nejautrus. Ta pačia taisykle turi vadovautis ir besilaukiančios moterys. Ir nors baravykai toli gražu nėra nuodingi grybai, apsinuodyti jais taip pat galima.

Vyšnių nauda ir paruošimas

Vyšnios yra ne tik skanus, bet ir naudingas maistas, turintis daug savybių, gerinančių sveikatą.

Vyšnių nauda sveikatai

  1. Gerina nuotaiką ir suteikia energijos.
  2. Padeda geriau miegoti. Vyšniose gausu geram miegui būtino melatonino hormono.
  3. Vyšnios sveikos akims. Jose apstu vitamino A ir beta karoteno, kurie gerina regėjimą.
  4. Mažina vėžinių susirgimų riziką.
  5. Gerina virškinimą ir mažina pilvo riebalus. Vyšniose gausu skaidulų, kurios gerina virškinimą ir mažina cholesterolio lygį.
  6. Mažina tinimą ir lengvina podagros skausmus.
  7. Mažina raumenų mėšlungį ir menstruacinius skausmus. Vyšniose gausu kalio, kuris reikalingas raumenims.
  8. Gerina smegenų veiklą. Vyšnios padeda pagerinti atmintį.
  9. Vyšnios naudingos širdžiai.

Vyšnių paruošimo būdai

Vyšnias galima valgyti šviežias, šaldytas arba džiovintas. Jos taip pat naudojamos įvairiems patiekalams gaminti, pavyzdžiui:

  • Vyšnių sriuba: Užvirinkite vandenį su vyšniomis, vynu ir cukrumi. Virkite, kol vyšnios suminkštės, tada suberkite makaronus. Patiekite atšaldytą su plakta grietinėle.
  • Salotos su vyšniomis: Sumaišykite gražgarstes ir vyšnias. Pagardinkite alyvuogių aliejumi, portveinu, actu ir klevų sirupu.
  • Lietiniai su vyšniomis: Ištrinkite kiaušinį su druska ir cukrumi, įpilkite pieno ir miltų. Iškepkite lietinius, aptepkite varškės kremu ir uždėkite vyšnių.
  • Salotos su vyšniomis ir sūriu: Sumaišykite įvairias salotas, vyšnias ir sūrio kubelius. Apšlakstykite medaus ir garstyčių padažu.
  • Vyšnių desertas „cobbler“: Sumaišykite vyšnias su ruduoju cukrumi, citrinos žievele, citrinos sultimis ir kukurūzų krakmolu. Uždenkite tešla ir kepkite orkaitėje.
  • Varškės desertas su vyšniomis: Sumaišykite varškę su vyšniomis ir apelsinų sultimis. Atvėsinkite šaldymo kameroje.
  • Pyragas su vyšniomis: Suminkykite tešlą, įdėkite į kepimo formą ir užpilkite kiaušinių ir sūrio įdaru su vyšniomis.

Svogūnų nauda ir paruošimas

Svogūnai yra daržovė, turinti daug naudos sveikatai.

Svogūnų nauda sveikatai

Svogūnai gali apsaugoti nuo depresijos, skrandžio opų, vėžio, taip pat sumažinti aukštą kraujospūdį ir užkirsti kelią trombozėms. 100 g svogūnų yra vos 35 kcal, tačiau apstu mineralinių medžiagų: kalcio, geležies, magnio, kalio, fosforo, seleno, mangano.

Svogūnai yra puikus antioksidantų šaltinis. Reguliariai vartojant svogūnus, jie gali sumažinti aukštą kraujospūdį, o dėl juose esančių fitocheminių medžiagų ir ypač didelės flavonoido kvercetino koncentracijos netgi galima apsisaugoti nuo vėžio. Svogūnų sudėtyje esantis kvercetinas padeda sujungti laisvuosius radikalus organizme, slopina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją, kas svarbu sergant ateroskleroze. Kvercetinas mažina trombozių, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taip pat paskelbta daugybė tyrimų, kuriais pagrindžiama, jog kvercetinas turi teigiamą poveikį daugeliui ligų ir sutrikimų, įskaitant krūties, storosios žarnos, kiaušidžių, skrandžio, plaučių ir šlapimo pūslės vėžį.

Padedančiomis kovoti su vėžiu ir antimikrobinėmis savybėmis pasižymi ir svogūnuose esantys organiniai sieros turintys junginiai: disulfidai, tiosulfatai ir kt. Svogūnuose taip pat randama fruktooligosacharidų, t. y. junginių, kurie veikia kaip prebiotikai. Fruktooligosacharidai pereina per plonąją žarną nesuvirškinti ir storojoje žarnoje tampa gerųjų bakterijų maistu. Tai svarbu storosios žarnos vėžio ir depresijos prevencijai.

Raudonųjų svogūnų viršutiniame sluoksnyje randama biologiškai vertingų junginių antocianinų. Tai augalų pigmentai, pasižymintys stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Antocianinai apsaugo nuo laisvųjų radikalų susidarymo, lėtina senėjimo procesus organizme. Raudonuosiuose svogūnuose taip pat yra daugiau flavonoidų nei baltuosiuose svogūnuose, o geltonieji svogūnai užima tarpinę padėtį tarp baltųjų ir raudonųjų.

Svogūnų laiškai yra puikus vitamino K šaltinis. 100 g svogūnų laiškų yra 206 μg vitamino K, o tai yra net 170 procentų rekomenduojamo paros kiekio. Taip pat yra mokslinių tyrimų duomenų, kuriais pagrindžiamas teigiamas svogūnų laiškų poveikis kovojant su hipertenzija.

Svogūnų paruošimo rekomendacijos

Norint, kad organizmas gautų maksimalią naudą ir įsisavintų visas svogūnuose esančias biologiškai vertingas medžiagas, rekomenduojama svogūnus valgyti šviežius ir termiškai neapdorotus. Termiškai apdorojant svogūnus, išgaruoja eteriniai aliejai, kurie ir suteikia aštrų, kartoką skonį. Todėl paruošti svogūnai tampa malonesni valgyti. Priklausomai nuo paruošimo būdo, termiškai apdorojant svogūną suskyla dauguma karščiui atsparių vitaminų. Taip pat keičiasi kitų biologiškai vertingų fitojunginių sudėtis. Pavyzdžiui, kepant arba verdant raudonuosius svogūnus suskyla jų sudėtyje esantys antocianinai.

Kad duotų daugiausia naudos, svogūnus rekomenduojama valgyti neapdorotus, juos derinant su kitomis daržovėmis. Tiesa, kad ir kokie sveikatai palankūs būtų svogūnai, persistengti nereikėtų - per didelis reguliariai suvartojamas svogūnų kiekis organizmui gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Svogūnus rekomenduojama laikyti vėsioje (4-10 °C), sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar garaže. Šaldytuve laikomi svogūnai gali prisigerti drėgmės, suminkštėti ir pradėti greičiau gesti. Panašiai nutiks, jei svogūnus laikysite per aukštoje temperatūroje ar itin drėgnoje vietoje - jie pradės dygti arba pūti. Norint to išvengti, svarbu užtikrinti tinkamą sandėliuojamų svogūnų ventiliaciją, mat ši daržovė lengvai sugeria drėgmę. Tam geriausiai tinka atviras krepšys ar tinklinis maišas - venkite svogūnus laikyti plastikiniame maiše. Svogūnai ilgiau išlaikys gerąsias savo savybes, jei laikysite juos tamsoje.

Nors svogūnai turi daug sveikatai naudingų medžiagų, juos gali valgyti ne visi. Mokslinėje literatūroje yra duomenų, kad svogūnai pasižymi antikoaguliantiniu poveikiu, t. y. gali padėti išvengti kraujo krešulių susidarymo. Tačiau tai gali sukelti problemų, jei žmogus vartoja tam tikrus vaistus. Vis dėlto tokie atvejai yra labai reti, būdingi vyresnio amžiaus žmonėms. Beje, svogūnų nerekomenduojama valgyti alergiškiems žmonėms, mat juose esama disulfidų, kurie gali sukelti tokius alergijos simptomus kaip astma, sloga, nosies užgulimas, akių paraudimas, kontaktinis dermatitas, kuriam būdingas raudonas, niežtintis bėrimas. Įdomu tai, kad svogūnų visiškai netoleruoja keturkojai augintiniai. Šunims tai yra nevirškinamas produktas. Svogūnuose yra tiosulfatų, kurie keturkojui gali tapti kenksminga medžiaga, mat šuns organizmas nesugeba suskaidyti šių junginių. Nurijus svogūną, šuns organizme tiosulfatai gali suketi raudonųjų kraujo kūnelių hemolizę.

Kaip pjaustyti svogūnus, kad neašarotų akys

Pjaustant svogūną, iš jo ląstelių į orą išsiskiria sieros turintis junginys propantialio S oksidas. Šis lakus cheminis junginys greitai garuoja ir patenka į mūsų akis. Tuo metu susidaro sulfeno rūgštys, kurios ir dirgina ašarų liaukas, sukelia niežėjimą, deginimą, ašarojimą. Kadangi susidariusios rūgšties kiekis yra labai mažas, jos poveikis yra tik dirginantis ir visai nekenksmingas.

Kad svogūnų pjaustymas netaptų nemalonia patirtimi, galima pasinaudoti šiomis gudrybėmis:

  • Svogūnų nuplikymas verdančiu vandeniu ir įmerkimas į šaltą vandenį.
  • Prieš pjaustant svogūnus 10 minučių palikti juos šaldymo kameroje.
  • Pjaustydami svogūnus naudoti gartraukį ar atsukti tekantį vandenį.

Sėlenų nauda ir vartojimas

Sėlenos yra išorinė kietoji grūdo dalis, būtent čia galime rasti daugiausiai skaidulų ir maistinių medžiagų. Jei valgome pilno grūdo kruopas, su maistu gauname ir sėlenų, tačiau šiais laikais, sėlenas galima nusipirkti ir atskirai - labiausiai paplitusios yra kviečių, avižų ir ryžių sėlenos. Dažniausiai yra vartojamos kviečių ir avižų sėlenos, pastarosios turės perpus mažiau skaidulų, nei kviečių sėlenos, bet pasižymės dideliu beta gliukanų kiekiu, kas itin naudinga cholesteroliui, cukraus balansui ir imuninei sistemai.

Sėlenų nauda sveikatai

  1. Naudingos virškinimo sistemai: apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir padeda reguliariam tuštinimuisi. Taip pat savyje turi prebiotikų, tai tam tikros rūšies skaidulos, kurios maitina gerąsias bakterijas mūsų žarnyne.
  2. Naudinga kraujotakai: padeda sureguliuoti padidėjusį cholesterolį ir pasižymi apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
  3. Prevencija nuo vėžio: didesnis skaidulų kiekis mityboje siejamas su mažesne rizika susirgti žarnyno vėžiu ar hormoninio tipo, kaip krūties vėžiu.
  4. Padeda svorio reguliavimui: gausiai skaidulų turintys produktai suteikia sotumo jausmą ir padeda geriau sureguliuoti cukraus lygį organizme.

Kada reikėtų vartoti atsargiai

  1. Kviečių sėlenų reiktų vengti, jei jus kamuoja neigiama reakciją į gliuteną ar sergate Celiakija (imuninio pobūdžio susirgimas, kurio metu organizmas neigiamai reaguoja net į mažiausią kiekį gliuteno). Tokiu atveju rinkitės avižų sėlenas be gliuteno.
  2. Jei jums diagnozuotas dirglosios žarnos sindromas tikėtina, kad sėlenos jūsų simptomus gali pabloginti ir vesti link pilvo pūtimo ar dujų kaupimosi.
  3. Valgant didesniais kiekiais, gali mažėti geležies ar cinko atsargos ir atsirasti trūkumas. Sėlenose gausu fitato rūgšties, kuri sumažina šių mineralų įsisavinimą.

Sėlenų vartojimo būdai

  • Dėkite kepdami blynus, vaflius ar duonos kepinius.
  • Verdant košę.
  • Mažesniais kiekiais vartokime į kokteilius ar jogurtą.
  • Sumaišykite 1-2 valgomuosius šaukštus su stikline vandens ir vartokite 30-60 minučių prieš valgį.

Įtraukiant daugiau skaidulų turinčių produktų, kaip sėlenos, į mitybą tai reikėtų daryti palaipsniui ir vis didinant kiekį, kadangi per didelis ir staigus skaidulų padidinimas gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar viduriavimą. Taip pat vartojant daugiau skaidulų, taip pat svarbu, kad gertumėme pakankamai skysčių, mažiausiai 2 l per dieną.

Seleno nauda ir šaltiniai

Selenas natūraliai randamas įvairiuose maisto produktuose. Seleno kiekis augaliniame maiste priklauso nuo seleno kiekio dirvožemyje, kuriame jis buvo užaugintas. Seleno kiekis gyvūninės kilmės maisto produktuose priklauso nuo seleno kiekio maiste, kuriuo buvo maitinami gyvūnai.

Seleno šaltiniai

Rekomenduojamą seleno kiekį galite gauti valgydami įvairų maistą, įskaitant:

  • Gėlavandenių ir sūrių vandenų žuvis, pvz., tuną, menkes, silkę ir kt.
  • Riešutus, pvz., Braziliškus (bertoletijų) ir graikinius.
  • Mėsą, paukštieną, kiaušinius ir pieno produktus.
  • Duoną, dribsnius ir kitus grūdų produktus.

Seleno trūkumo rizika

Tam tikros žmonių grupės susiduria su didesne seleno trūkumo rizika:

  • Žmonės, kuriems atliekama inkstų dializė.
  • Sergantys ŽIV.
  • Žmonės, kurie valgo tik vietinį maistą, užaugintą dirvožemyje, kuriame mažai seleno.

Seleno trūkumo pasekmės

Stokojant seleno padidėja rizika susirgti išemine širdies liga, endemine osteoartropatija (Kashin-Beck liga), nefropatija, neurologinėmis ligomis. Seleno trūkumas taip pat siejamas su koordinacijos ir kognityvinių funkcijų sutrikdymu.

Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie suvartoja per mažai seleno, gali padidėti gaubtinės ir tiesiosios žarnų, prostatos, plaučių, odos, stemplės, skrandžio vėžio rizika. Tačiau ar seleno papildai mažina vėžio riziką, nėra aišku.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad žmonės, kurių kraujyje yra mažesnis kiekis seleno, susiduria su didesne širdies ligų rizika. Tačiau kiti tyrimai tokio ryšio neaptinka.

Seleno kiekis kraujyje mažėja žmonėms senstant, todėl bandoma suprasti ar žemas seleno kiekis prisideda prie senyvų žmonių smegenų funkcijos blogėjimo. Yra duomenų, kad žmonių, kurių kraujyje yra mažesnis kiekis seleno, psichologinė funkcija blogesnė.

Skydliaukėje yra didelis kiekis seleno, kuris vaidina svarbų vaidmenį skydliaukės veikloje. Tyrimai rodo, kad žmonėms (ypač moterims), kurių seleno (ir jodo) koncentracija kraujyje yra maža, gali kilti skydliaukės problemų.

Seleno perdozavimo pavojai

Nors selenas yra būtinas gerai sveikatai, gauti per daug gali būti pavojinga. Pavyzdžiui, Braziliškuose (bertoletijų) riešutuose gali būti labai didelis kiekis seleno (68 - 91 mcg riešute), todėl galite greitai peržengti viršutinę suvartojimo ribą, jei šių riešutų suvalgysite per daug.

Seleno kiekis augaliniame maiste skiriasi priklausomai nuo seleno kiekio dirvožemyje, kuriame jis buvo užaugintas.

tags: #vėžio #virimo #nauda #ir #žala

Populiarūs įrašai: