Vėlyvieji kopūstai: sėklų auginimo vadovas
Kopūstai yra viena populiariausių ir labiausiai paplitusių daržovių pasaulyje, vartojamų nuo seniausių laikų. Ši daržovė sudaro apie šeštadalį visų suvartojamų daržovių kiekio ir vertinama dėl savo universalumo, maistinės vertės ir atsparumo šalčiui. Kopūstai gali būti vartojami švieži arba perdirbti, išsaugant daugelį naudingų maistinių medžiagų, todėl jie yra vertingi dėl gydomųjų ir dietinių savybių. Be to, kopūstai pasižymi dideliu derlingumu ir tinkami ilgam laikymui, ypač vėlyvųjų veislių.
Kopūstų maistinė vertė ir savybės
Kopūstai yra svarbus askorbo rūgšties (vitamino C) šaltinis, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės yra turtingesnės vitamino C (vidutiniškai 60 mg/100 g), kuris gana neblogai išsilaiko net ir verdant (verdant 1 val. vitamino prarandama apie 50 proc.). Be to, kopūstuose yra B grupės vitaminų (B1, B2, PP, B3), vitamino K ir įvairių organinių rūgščių. Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau.
Kopūstai taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis. Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U gydo skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstai turi 0,5-1,1 %, padeda išvesti iš organizmo cholesterolį.
Dirvos paruošimas
Norint sėkmingai auginti kopūstus, svarbu tinkamai paruošti dirvą. Ankstyviesiems baltagūžiams kopūstams dirvos pH turėtų būti 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, durpynuose 5-5,5. Jei dirva rūgštesnė (pH 3,5-4,5), tai ji ruošiama iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo 1-2 stiklinės į kv. metrą. Sukasus paliekama iki pavasario. Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus.
Organinio tręšimo šalininkai gali drąsiai naudoti mėšlą - 6-8 kg/m2. Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma. Ankstyvosioms veislėms azotinių trąšų kiekis mažinamas, nes ankstyvieji kopūstai gali sukaupti daug nitratų. Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų. Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui.
Taip pat skaitykite: Kaip užsiauginti kopūstus?
Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 - 5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8 - 9 metų.
Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį - skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų.
Tręšiamos dirvos -90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus.
Sėklų paruošimas ir sėja
Prieš sėją rekomenduojama kopūstų sėklas palaikyti 15 minučių 45-50 laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l/10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 laipsnių temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.
Daiginimui ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele.
Taip pat skaitykite: Apie Brunch kultūrą
Sėklos sėjamos į specialius mišinius arba galima paruošti mišinį pačiam iš dirvos ir komposto (1/1) pridedant smėlio, durpių arba durpinio komposto, optimalus dirvos PH daiginimui 6,5-6,7. Kibirui mišinio pridedama 15 g superfosfato. Žemės mišinys sudrėkinamas, sudedamas į 5-6 centimetrų aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąją kojele.
Rekomenduojama kopūstų sėklas sėti sėklas apie 1 cm gylyje; 400-500 sėklų/m², esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - per 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį.
Daigų auginimas
Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16-18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną, ir 10-12 naktį. Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais.
Papildomai tręšiama 2 kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir 3-5 dienos prieš išsodinant į gruntą. Tręšiama skystu tirpalu iš 10 l vandens, 20 g amoniako salietros, 20-30 g superfosfato, 20-40 kalio chlorido.
Daigų kokybė
Tinkamai užauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų, brokolių daigai turi turėti 5-6 lapus, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvieji kopūstai - 4-5 lapus.
Taip pat skaitykite: Idėjos savaitgalio pusryčiams
Temperatūra
Kai oro temperatūra pasiekia 18-20 oC, kopūstai sudygsta per 3-5 dienas. Esant žemai temperatūrai, jie sudygsta po 8-10 dienų. Kad daigai būtų geros kokybės, svarbu po sudygimo 5-7 dienoms sumažinti temperatūrą. Kopūstinėms daržovėms temperatūra mažinama iki 6-10 oC. Tokią temperatūrą reiktų palaikyti 6-7 d., kad daigai neištįstų. Antrą kartą reiktų temperatūrą mažinti, siekiant daigus užgrūdinti. Likus 10-15 d. iki daigų persodinimo, temperatūra mažinama iki 6-8 oC. Daigų augimo metu optimali temperatūra saulėtą dieną - 16-18 oC, apsiniaukusią - 14-15 oC, naktį - 7-10 oC. Žiediniams kopūstams vidutinė oro temperatūra turėtų būti 1-2 oC aukštesnė.
Laistymas
Daigus laistykite pirmoje dienos pusėje. Laistomo vandens temperatūra turi būti 18-22 oC. Auginant daigus daigyklose, išliekite 2 l į 1 kv. metrą. Suspaudus substratą, turi susidaryti 5-6 vandens lašai. Po liejimo būtinai vėdinkite šiltnamį.
Tręšimas
Daigai tręšiami atsižvelgiant į jų būklę ir auginimo sąlygas. Kai trūksta šviesos ir didelė oro drėgmė, sumažinkite azoto trąšų ir padidinkite kalio trąšų normas. Naudokite pelenus, tai bus ir kalio trąša, ir augalai kartu bus aprūpinti mikroelementais. Kopūstų daigus pirmą kartą rekomenduojama tręšti, kai jie turi 2 tikruosius lapelius (30 g azoto trąšų į 10 l vandens). Prieš daigų tręšimą sudrėkinkite dirvą vandeniu, o po tręšimo augalus perliekite vandeniu, kad trąšų tirpalas, likęs ant lapų, jų nenudegintų. Kitą kartą juos tręškite jų grūdinimo metu, t. y. likus 3-5 d. iki daigų sodinimo.
Kopūstų daigams tręšti labai tinka paukščių mėšlas. Vieną dalį paukščių mėšlo užpilkite 2-3 dalimis vandens, palikite 2-3 paroms. Po to šį mišinį praskieskite vandeniu santykiu 1:10 ir laistykite augalus. Žiedinių kopūstų daigus patręškite molibdeno trąšomis.
Dieną prieš sodinimą kopūstų daigus patręškite tirpalu su padidinta kalio trąšų norma: 40 g superfosfato, 60 g kalio sulfato ir 20 g amonio salietros į 10 l vandens. Pagerės daigų fiziologiniai-biocheminiai rodikliai ir jie bus atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms. Taip pat, kad daigai būtų atsparesni nepalankiems aplinkos faktoriams, jų augimo metu galite naudoti huminių medžiagų preparatus (natrio gumatą, green OK).
Vėdinimas
Labai svarbus veiksnys, auginant kopūstų daigus, yra vėdinimas. Augalų reakcija vėdinimo intensyvumui yra skirtinga: stipri ventiliacija reikalinga daugumai kopūstų rūšių, silpnesnė - žiediniams kopūstams. Augindami kopūstų daigus šiltnamyje, pastoviai ir intensyviai jį vėdinkite. Judant orui, daigų audiniai tampa mechaniškai tvirtesni ir elastingesni.
Grūdinimas
Temperatūra, apšvietimas, drėgmė, oro sudėtis atvirame grunte ir šiltnamyje ar kambaryje yra skirtingi. Todėl daigus būtina grūdinti. Juos pradėkite grūdinti, likus 12-14 d. iki sodinimo, t. y. laistykite rečiau, o likus 5 d. iki sodinimo visai nelaistykite. Šiltnamyje auginamus daigus intensyviai vėdinkite ir dieną, ir naktį. Iš pradžių atidarykite tik orlaides, o vėliau nuimkite dalį šiltnamio dangos, kad patektų tiesioginiai saulės spinduliai.
Dėžutes ar daigyklas, kuriose auga daigai, pirmosiomis dienomis palikite kelioms valandoms lauke, o vėliau - ir visai nakčiai. Likus dienai iki sodinimo, daigus gausiai paliekite. Grūdinti daigai sukaupia didesnį kiekį sausųjų medžiagų, baltymų, cukrų. Jų lapų masė du kartus didesnė už stiebo.
Išvakarėse prieš daigų sodinimą reiktų dirvą, kur auga daigai, gausiai palieti, kad daigai išsirautų su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinimą daigų šaknis pamirkykite molio ir vandens tirpale, galima dar įdėti karvių mėšlo.
Kaip išvengti juodosios kojelės
Kad kopūstų daigai užaugtų sveiki, juos palaistykite 0,15 proc. previkuro tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Intensyvus vėdinimas ir daigų laistymas kalio permanganato tirpalu (0,3 g į 1 l vandens) taip pat padeda išvengti šios ligos. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėgmės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštumo substratą.
Daigų sodinimas į dirvą
Prieš sodinant dirva papildomai apdirbama. Nutirpus sniegui iš išėjus įšalui reikėtų saugoti dirvoje esančią drėgmę. Supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis - mažiau išgaruos drėgmės, dirva greičiau įšils. Dažniausiai ima sparčiai augti ir piktžolės, jas pašalinkite purendami grėbliu .
Išsodinami daigai į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų. Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Daigų sodinimas - ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30 - 35 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio- pirmame dešimtadienyje 70 x 40 - 50 cm atstumu. Vėlyvuosius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje. Sausa dirva 1 - 2 dienas prieš sodinant palaistoma 100 - 150 m3/ha H2O. Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu.
Sodinami kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių, ir į atvirą dirvą. Sodinama balandžio pabaigoje ar gegužę, į 1,5-3 centimetrų gylį.
Priežiūra po pasodinimo
Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyti reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių.
Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienos arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau.
Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama. Kartojama po 8-10 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.
Pirmą kartą tręšiama apkaupiant. Pageidautina tai daryti palaisčius arba po stipraus lietaus. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.
Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 - 25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15 - 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę.
Didžiausi derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Juos labai gerai veikia atskiestos srutos su mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus daigams ( praėjus 15-20 dienų ), antrą kartą - pradėję sukti gūžes. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius.
Minimali dirvos drėgmė gūžiniams kopūstams 75 - 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150 - 250 m3/ha priesmėlio dirvose, 150 - 300 m3/ha - priesmėlio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m3/ha, priemolio 1200 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma - 150 - 300 m3/ha priesmėlio dirvose ir 200 - 350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m3/ha, sunkesnėse - 1650 m3/ha. Lengvos dirvos laistomos 5 - 6 kartus, sunkesnės - 4 - 5 kartus. Iš pradžių laistoma mažesnėmis normomis - 150 - 200 m3/ha, vėliau 250 - 350 m3/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi iki pradedant nuimti derlių.
Kenkėjų ir ligų kontrolė
Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai (100 g/ 1 kv. m).
Įvairios infekcinės ligos ir kenkėjai kopūstams padaro žalos. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių.
Dažniausia kopūstų liga - juodoji dėmėtligė (alternarioze; Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae). Ant kopūstų lapų atsiranda juodos apskritos dėmelės, kurios didėja, apsitraukia rudai juodomis apnašomis. Pirmiausia suserga apatiniai lapai, vėliau liga pereina į aukštesnius lapus. Gūžės užauga mažos, laikomos pūva. Persiduoda sėklomis, nuo užkrėstų augalų likučių dirvoje. Baltasis puvinys. Liga paplitusi ant kopūstų, augančių sunkiose priemolio dirvose. Užsikrečia šaknelės kaklelis ir apatiniai lapai. Pažeisti audiniai tampa bespalviai, vandeningi, pasidengia baltomis apnašomis. Pilkasis puvinys. Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae). Ligos sukėlėjas - grybas. Ant augalų šaknų atsiranda gumbai, augalas sudžiūna ir žūsta. Liga dažniausiai vystosi pernelyg drėgnose ir rūgščiose dirvose. Kovojama kalkinant dirvą, prieš sodinant patikrinami daigai, pašalinami užsikrėtę augalai, laikomasi sėjomainos. Verta daigus prieš sodinant pamirkyti fungicidiniame tirpale. Kopūstinė mozaika. Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 4-5 savaičių po daigų išsodinimo. Ant ligotų augalų lapų pašviesėja gyslos, atsiranda rudai žalios dėmės. Juodoji kojelė. Liga pažeidžia jaunus daigus, kai šaknies kaklelis suminkštėja ir pajuoduoja, augalas žūsta. Kopūstinis baltukas. Geltonai žali vikšrai graužia lapus palikdami tik lapo gyslas. Pirmieji baltukai ima skraidyti gegužės mėnesį, kiaušinėlius deda apatinėje lapų dalyje. Daugiau jų pasirodo liepos-rugpjūčio mėnesiais. Naikinama mechaniškai ir naudojant chemines priemones. Ropinis baltukas. Drugeliai panašūs į kopūstinį baltuką, mažesni. Kopūstinė kandis. Geltonos spalvos vikšras, pragraužiantis skylutes iš apatinės lapo dalies. Kopūstinė musė. Tai vienas pavojingiausių kopūstų kenkėjų. Musė padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšrai graužia kotelį. Augalas išdžiūna. Ypač pavojinga jauniems augalams. Būtina rudenį giliai perkasti dirvą. Šliužai pragraužia lapus, gūžes. Maitinasi naktį, tačiau palieka vizitinę kortelę - šliūžę. Kovojama nepaliekant grumstų, žuvusių augalų, piktžolių aplink kopūstus. Galima surinkti šliužus rūgstančio alaus tirpalu. Kopūstinis amaras. Pažeisti lapai netenka spalvos ir susisuka. Apatinėje lapo dalyje matomo amarų kolonijos.
Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų) ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų).
Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų - birželio pabaigoje - liepos pradžioje, antrųjų - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo - rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje ir vėlyvųjų - spalio mėnesį.
Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis. Atkreipti dėmesį į kopūstų veislės atsparumą mechaniniams nuėmimo ir transportavimo bei sandėliavimo pažeidimams. Svarbu kopūstų galvas tvarkingai, teisingai dėti į konteinerius.
Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3 - 6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie trukdys judėti orui. Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė. Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 - 6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Kopūstai jautrūs etilenui. Todėl reikalinga ventiliacija sumažinti šioms dujoms. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val. Laikymas iki 9 mėnesių.
Įvairių rūšių kopūstų auginimo ypatumai
Baltagūžiai kopūstai
Baltagūžiai kopūstai geriausiai auga, kai yra 17-19 °C šiluma. Užgrūdinti daigai pakenčia net 5-7 °C šaltuką. Kai sausa ir labai šilta, baltagūžiai kopūstai būna kieti ir kartūs. Jie mėgsta drėgmę, tačiau užpelkėjusiose dirvose auga prastai. Gūžinius kopūstus reikėtų sodinti derlingose, organinėmis trąšomis patręštose dirvose, kurių pH >6,0-6,5. Rūgščiose dirvose jie gali susirgti šaknų gumbu. Kopūstai jautrūs trąšoms, gerai auga apkaupti ir purenami.
Raudongūžiai kopūstai
Raudongūžiai kopūstai - gūžinių kopūstų porūšis. Jie, kaip ir baltagūžiai, reiklūs drėgmei, mėgsta puveningą ir giliai įdirbtą, patręštą organinėmis trąšomis dirvą. Jų agrotechnika kaip ir baltagūžių. Raudongūžiai kopūstai dera vėlai rudenį, nėra jų ankstyvųjų veislių. Šie kopūstai gerai laikosi per žiemą vėsiuose rūsiuose. Rauginti netinkami.
Garbanotieji (Savojos) kopūstai
Gūžiniai garbanotieji (savojos) kopūstai kilę iš Prancūzijos, žinomi nuo XVI a. Jie dabar šiek tiek panašūs į baltagūžius, tik jų lapai gofruoti, susiraukšlėję. Jų konsistencija šiek tiek kitokia, švelnesnis skonis. Juose yra mažai ląstelienos, tačiau šie kopūstai - baltymų čempionai. Be to, turi ypatingų medžiagų, stimuliuojančių organizmo augimą, todėl yra labai naudingi vaikams ir paaugliams. Tai dvimetis augalas. Kaip ir visų gūžinių kopūstų, sėklos sėjamos į šiltlysves ar dėžutes. Augalas mažai jautrus šalčiui, todėl jau balandžio mėnesį daigus galima auginti lauke. Anksti pasodinus, derlių galima nuimti jau liepos mėnesį. Gūžiniai garbanotieji kopūstai gerai auga įvairaus derlingumo dirvose, nereiklūs trąšoms. Ankstyvosios veislės nuimamos kai subręsta, vėlyvosios - kuo vėliau, nes šie kopūstai laikosi blogiau už baltagūžius.
#
tags: #velyvieji #kopustai #sėklos #auginimas