Nuo lauko iki stalo: kelionė „Biržų duonos“ keliu
„Biržų duona“ - tai ne tik kepykla, bet ir gyvas Lietuvos istorijos bei kultūros liudijimas. Nuo pat 1953 m., kai buvo įkurtas „Biržų pramkombinatas“, iki šių dienų, kai įmonė sėkmingai plečiasi ir diegia naujoves, „Biržų duona“ išliko ištikima savo šaknims ir tradicijoms. Šiandien, kai vartotojai vis labiau vertina natūralumą, autentiškumą ir vietos paveldą, „Biržų duona“ tampa dar aktualesnė ir patrauklesnė.
Šiame straipsnyje keliausime kartu su „Biržų duona“ ir iš arčiau susipažinsime su jos istorija, verslo modeliu, sėkmės faktoriais, naujovėmis ir indėliu į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Taip pat apžvelgsime įvairias edukacines programas, kuriose kiekvienas gali prisiliesti prie duonos kepimo tradicijų ir pajusti tikrąjį duonos skonį.
Istorijos vingiai: nuo „Biržų pramkombinato“ iki šeimos verslo
„Biržų duonos“ istorija prasidėjo 1953 m., kai buvo įkurtas „Biržų pramkombinatas“. Miestui plečiantis ir gyventojų skaičiui augant, senosios kepyklos nebeužteko, todėl 1978 m. industriniame rajone buvo pastatytas didesnis kompleksas, kuris veikia iki šiol.
Naujas etapas įmonės istorijoje prasidėjo 1996 m., kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas vadovauti kepyklai nauju pavadinimu - „Biržų duona“. 2000 m. įmonė perėjo į Kurganovų šeimos rankas. Tuo metu kepykla buvo arti bankroto, tačiau šeimos pastangomis ji tapo viena pelningiausių lietuviškų kepyklų.
Šeimos verslo modelis: besąlygiškas įsitraukimas ir bendros vertybės
Kurganovų šeima, per kelis etapus privatizavusi „Biržų duoną“, ėmė formuoti visai kitas verslo vertybes ir tradicijas. Pasak rinkodaros vadovės Nijolės Kurganovės, sėkmingas šeimos verslas yra neatsiejamas nuo besąlygiško įsitraukimo.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir inovacijos „Biržų Duona" veikloje
„Mūsų atveju verslu visus užkrėtė vyro tėtis Viktoras Kurganovas. Jis žmoną Nijolę prikalbino vadovauti gamybai, vėliau prie „Biržų duonos“ prisijungė ir abu vaikai: mano vyras Andrius, dabartinis vykdomasis direktorius, kepykloje dirba nuo 2003 m., jo sesuo Ineta prisijungė 2006 m. Manau, kad nė vienas po mokslų nebūtų sugrįžęs į šeimos verslą, jeigu nejaustų meilės šitai veiklai“, - pasakoja N. Kurganovė.
Ji pati prie „Biržų duonos“ prisijungė tapusi Kurganovų šeimos dalimi. Nors turėjo reikiamų žinių, praktikos ir patirties, užtruko, kol sutiko prisijungti prie „Biržų duonos“ komandos - tiesiog bijojo, kad tai turės neigiamos įtakos santykiams šeimoje. Tačiau galiausiai viskas pasiteisino.
„Dirbame tarp Biržų ir Vilniaus, vyras nuolat važinėja, ir šitas modelis, kai kartu dirbame ir auginame šeimą, mums labai pasiteisino, - vertina N. Kurganovė. - Kitas privalumas, kuris leidžia sėkmingai dirbti kartu, yra sutampančios pamatinės vertybės.“
Šeimos versle paprastai nėra lengva atskirti šeimos vertybes nuo verslo vertybių. Tačiau kartais susitapatinimas gali kišti koją tobulėjimui: jeigu versle sprendimą priimi remdamasis tuo, ko asmeniškai niekada nedarytum, gali praleisti progą verslui augti ar pranokti tavo lūkesčius, - mano N.
Iššūkiai ir sprendimai: nebijoti klysti ir samdyti protingesnius už save
Kalbėdama apie iššūkius, N. Kurganovė sako, kad sunkiausia - negyventi verslu tada, kai reikia skirti laiko šeimai. Taip pat svarbu nebijoti klysti ir investuoti į ateitį.
Taip pat skaitykite: Apie „Biržų duonos“ produkciją
„Jei nesėkmingai investuojame, labai aiškiai suvokiame, kad dega mūsų pinigai. Reikia nebijoti samdyti protingesnių už save“, - tvirtina N. Kurganovė.
Anot A. Kurganovo, klaidinga nusistovėjusi nuomonė, kad mentorystė yra kito mokymas, kaip ir ką daryti. Pirma, tai labiau „palaikymas“ nei mokymas, o antra - vienareikšmiškai ši patirtis augina ir tave patį. Be to, dirbant tame pačiame versle daugelį metų atsiranda taip vadinamas „žinojimo prakeiksmas“. Kai tavo paties patirtis ir žinios pradeda riboti matymo lauką ir veiksmų imiesi „iš inercijos". Jauni verslai turi drąsos klysti, jiems visad kyla klausimų „kodėl reikia daryti taip?
Sėkmės faktoriai: lietuviškos šaknys, naujovės ir nuoširdumas
Vienas iš sėkmės faktorių yra tai, kad nepamirštame lietuviškų šaknų, bet vis tiek vieni pirmųjų Lietuvoje atsivežame naujovių iš užsienio rinkų. Mums labai pasisekė, kad „Biržų duonos“ savininkas Viktoras yra įsitraukęs ir dalyvauja priimant sprendimus.
„Pribrendome prie aiškaus bendrovės identiteto. Šiuo metu „Biržų duona“ puoselėja Lietuviškas gamybos tradicijas, gamina produkciją, naudodama unikalias, per šimtmečius išsaugotas technologijas.
A. Kurganovas džiaugiasi, kad šio skanėsto kepyklėlės jau net nespėja kepti. Žmonės užsisako jų iš anksto arba laukia eilėje. Ištikimų gerbėjų turi ir prancūziškos kanelės, juoda ruginė duona. Jis nuoširdus, ne dirbtinis, ne sukurtas lojalumo kortelėmis ar nuolaidomis, o tiesiog tikrai kokybiška produkcija ir malonia emocija, nuoširdumu, atvirumu. Klientai grįžta tų pačių produktų, o mes darome viską, kad pateisintume jų lūkesčius“ , - sako A.
Taip pat skaitykite: Biržų Duonos tradicijos ir adresai
Anot „Biržų duonos“ komercijos vadovo, šiuo metu ženkliai auga sveikuoliškų produktų paklausa. Mums labai svarbi juoda ruginė duona, kurią darome pagal tradicinę biržietišką technologiją. Parą laiko fermentuojame raugą, tada duoną iškepame, leidžiame jai kelias paras subręsti ir tik tuomet raikome ir vežame parduoti.
Naujas etapas: kepinių namai-studija „Ogmios mieste“
„Biržų duona“ nuolat ieško naujų galimybių plėstis ir tobulėti. Vienas iš naujausių projektų - kepinių namai-studija prekybos ir laisvalaikio centre „Ogmios miestas“ Vilniuje. Tai - tik antroji tokia vieta Lietuvoje (pirmoji įsikūrusi pačioje kepykloje Biržuose).
Konceptas - visiškai naujas „Ogmios miesto“ rinkodaros vadovas Edgaras Valickas sako - „Biržų duonos“ kepinių namai-studija darniai įsilieja į visą šio prekybos ir laisvalaikio centro maisto pasiūlos segmentą. Jo teigimu, tik ką duris atvėrusi nauja vieta taps tikru traukos centru visiems lankytojams, o ypač - šeimoms, čia pamėgusiems ne tik įprastai apsipirkti, bet ir pasmaguriauti. Tačiau į gardžiais kvapais jau viliojančius „Biržų duonos“ kepinių namus-studiją užsukti verta ne tik dėl minėtos priežasties. Anot E. Valicko, su šia vieta „Ogmios mieste“ įgyvendinamas naujas maisto asortimento konceptas, kurio čia iki šiol nebuvo.
„Mūsų prekybos ir laisvalaikio centre veikia 36 restoranai, kavinės bei kepyklos. Jų įvairovę ir gausą stengiamės užtikrinti nuolat galvodami apie geriausias į „Ogmios miestą“ atvykstančių lankytojų patirtis. Ir tokiomis galimybėmis pasimėgauti maistu esame išskirtiniai ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau nuo šiol mūsų unikalumas dar labiau padidės, nes duris tik ką atvėrę „Biržų duonos“ kepinių namai-studija yra vos antrieji šalyje“, - kalba E. Valickas.
Pašnekovės teigimu, čia kuriant pirmąją kepinių studiją pastebėta - didmiesčiuose trūksta vietos, galinčios vykdyti ne tik įprastą prekybą, bet ir rengti degustacijas, pristatymus bei edukaciją.
„Suplanavę plėtrą „Ogmios mieste“, turėjome iššūkį - beveik dvigubai didesnį plotą už tą, kurį esame apsibrėžę savo firminėms parduotuvėms. Tai buvo vienintelis dalykas, sukėlęs daugiausiai dvejonių. Visgi mūsų rinkodaros skyrius pasiūlė unikalią idėją - atidaryti kepinių namus-studiją. Kaip tik vieną jų kuriame Biržuose, savo kepykloje. Tačiau to trūko kitur, ypač didžiuosiuose miestuose. Taip ir gimė naujas, kepinių namų, konceptas“, - pasakoja R. Grigė.
Anot R. Grigės, „Ogmios mieste“ įsikūrę „Biržų duonos“ kepinių namai - 23-ioji kepyklos firminė parduotuvė Lietuvoje. Įgyvendinus naują konceptą, šiek tiek pakeistas ir šios vietos interjeras, nors stengtasi išlaikyti jaukumą bei vientisumą su tuo, ką jau pamėgo klientai.
Tačiau labiausiai, pašnekovės teigimu, išsaugotas tradicinis asortimentas. Todėl „Biržų duonos“ kepinių namuose pirkėjai ras jau pamėgtus kepyklos gaminius - platų kavų ir gėrimų pasirinkimą, taip pat bandeles, duoną, desertus, užkandžius, keto bei be glitimo produkciją, ledus, neseniai pradėtus gaminti sumuštinius ir, žinoma, firmines skareles.
„Taip pat klientams siūlysime unikalius, mūsų pačių išieškotus produktus. Tai - makadamijų riešutų sviestas, kmynų gira, raugintos daržovės, kepyklos laukuose surinktas medus, ekologiškas itališkų alyvuogių aliejus, kurį patys importuojame. Kaip ir kiekvieną kartą atsidarydami tikimės, kad viskas pranoks mūsų lūkesčius. Įdedame daug laiko ir energijos rinkdamiesi naujos parduotuvės vietą, investuojame į jos atsidarymą, atsakingai ruošiame kolegas, nes planuojame įsikurti ilgam. „Ogmios miestas“ yra nuostabi vieta, stebėjome ryškią jos evoliuciją, transformaciją į žavingą mikro pasaulį jaunoms šeimoms. Todėl norime atliepti mūsų klientų poreikius bei atsirasti ne tik centrinėse lokacijose, bet ir arčiau namų“, - pažymi R. Grigė.
Dėl šios priežasties, tęsia E. Valickas, „Ogmios miestas“ labai vertina užsimezgusią partnerystę su „Biržų duona“ ir jau planuoja plėtrą. „Visas naujienas paskelbsime netrukus. O dabar džiaugiamės, kad kepinių namai praėjusį penktadienį, rugpjūčio 16-ąją, buvo atverti su trenksmu. Skarelėmis pakvipo visas „Ogmios miestas“, vyko mini degustacija, kiekvienam atvykusiam paruošėme skanėstų, apie kuriuos sklinda legendos visoje Lietuvoje. Taip pat atidarymo dalyviai turėjo galimybė susipažinti su žmonėmis, stovinčiais už „Biržų duonos“ - šeimos kepyklos - „krosnių“. Kepinių namus atidarėme aukšta nata ir ši vieta išties verčia naują puslapį „Ogmios miesto“ istorijoje“, - šypsosi E. Valickas.
Įvaizdžio rinkodara: sportas, motyvacija ir tikėjimas
„Biržų duona“ daug dėmesio skiria įvaizdžio rinkodarai, kurią N. Kurganovė prilygina reguliariam fiziniam aktyvumui: „[…] Nes mes kaip ir sportuojame, bet ryškaus rezultato iš karto neturime - neužsiimame kultūrizmu, tiesiog mankštinamės, bet žiūrime, kad atrodome sveikiau, jaučiamės geriau, labiau pasitikime savimi, sulaukiame ir daugiau komplimentų. O kai reikia lipti į kalną, žiūrėk, ir nebepadūstame, ir lengvai užlipame. Tai visa tai yra apie įvaizdžio rinkodarą.“
Norint užsiimti pastarąja, kaip ir reguliariu fiziniu aktyvumu, reikia motyvacijos. Pagrindiniai motyvuojantys veiksniai, anot N. Kurganovės, yra trys: konkurencija, komanda ir krizės.
Turint tikėjimą verslo sėkme, reikia įtikinamos istorijos. Istoriją puikiai papasakoti gali žmogus. Tai gali būti įmonės įkūrėjas, gali būti ir visa komanda, kuri šventai tiki vystoma idėja.
Vis dėlto, N. Kurganovės teigimu, iš pradžių kiekvienas verslas turi atsakyti į svarbiausius klausimus: kodėl mes darome tai, ką darome? Kas mums svarbu? Kokios yra mūsų vertybės? Kokias spalvas naudojame? Kokius šriftus ir logotipus? Kur yra mūsų ribos - ką mes toleruosime ir ko mes niekada netoleruosime? Kas yra įmonės veidas? Kas pasisako viešumoje ir kiek to viešumo mes toleruosime?
Kaip sako N. Kurganovė, prieš pradedant komunikuoti reikėtų nepraleisti ir higienos etapo. Atlikus visus šiuos veiksmus, laikas ieškoti įmonės ir kliento sąlyčio taškų, kuriuos galima išnaudoti komunikacijoje.
Dar viena sėkmingos komunikacijos paslaptis, pasak rinkodaros specialistės, - žaibiška reakcija.
Edukacinės programos: prisilietimas prie duonos kepimo tradicijų
„Biržų duona“ ne tik gamina skanią duoną, bet ir aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, organizuodama edukacines programas, pristatančias lietuviškos duonos kepimo tradicijas. Šiose programose dalyviai gali susipažinti su duonos keliu nuo grūdo iki stalo, išmokti kepti duoną pagal senovinius receptus ir pajusti tikrąjį duonos skonį.
„Grūdo kelias“ Sodeliškio dvaro sodyboje
Sodeliškio dvaro sodyboje galima užsisakyti ekskursiją „Grūdo kelias“, kurios metu apžiūrima sodyba, ekologinis ūkis, autentiška 20 a. pr. aukštaitijos sodyba. Galima pamatyti veikiantį 1924 m. vėjo malūną, senovinių motociklų, mašinų, traktorių, garo mašinų kolekciją. Iš arti pamatyti auginamus elnius, danielius, muflonus. Ekskursijos metu galima paskanauti naminės duonos, sūrių ir žvėrienos patiekalų. Sodyboje ekskursijos metu dalyviai galės patys išsikepti duonelės. Norint sudalyvauti edukacinėje programoje „Grūdo kelias“ reikia mažiausiai 10 asmenų grupės. NAUJIENA! Senovinėje gryčioje sužinosite, kaip mūsų senoliai kepdavo mielines bandeles. Galėsite patys iš paruoštos tešlos suformuoti savo bandeles (2 vnt./asm), bus paruošti įvairūs priedai bandelėms paskaninti, ar papuošti. Kol bandelės keps senoviniame pečiuje lankysitės buities muziejaus etnografinę sodybą.
Kitos edukacinės programos Biržų krašte
Be „Grūdo kelio“, Biržų krašte galima rasti ir kitų įdomių edukacinių programų, skirtų duonos kepimo tradicijoms. Pavyzdžiui:
- Edukacinės - degustacinės programos Biržų turizmo informacijos centre: Čia galima susipažinti su Biržų krašto istorija, kultūra ir gamta, taip pat sudalyvauti duonos degustacijoje ir išmokti kepti tradicinius biržietiškus kepinius.
- Edukacinės programos „Levandų ūkyje“: Šiame ūkyje galima ne tik pasigrožėti levandų laukais, bet ir sudalyvauti natūralaus muilo, parfumerijos ar medžio dekoravimo dirbtuvėse.
- Edukacinė programa Kristinos ir Jūrio Milišiūnų avių ūkyje: Šiame ūkyje galima susipažinti su skirtingų veislių avimis, jų nauda ir produkcija, taip pat paskanauti šaltų užkandžių ar karštų patiekalų iš avienos.
- Teminės išvykos Biržų regioniniame parke: Šiose išvykose galima susipažinti su Biržų krašto gamta, geologija ir kultūra, taip pat aplankyti įžymias vietas, tokias kaip Karvės ola, Širvėnos ežeras ir Biržų pilis.
- Edukacinės programos Biržų pilyje: Šiose programose galima susipažinti su Biržų pilies istorija, architektūra ir ginkluote, taip pat sudalyvauti virtualiose kovose ir pasigaminti atviruką.
- Edukacinės programos Jono Meko gimtinėje: Šiose programose galima susipažinti su garsaus avangardinio kino kūrėjo Jono Meko gyvenimu ir kūryba, taip pat aplankyti jo vaikystės vietas ir pasinerti į jo poetinę erdvę.
- Edukacinės programos Kazio Binkio gimtinėje: Šiose programose galima susipažinti su žymaus poeto Kazio Binkio gyvenimu ir kūryba, taip pat aplankyti Papilio „Pakalninę“ mokyklą, kurioje jis mokytojavo ir kūrė savo lyriškąją poeziją.
- Edukacinės programos Broniaus Krivicko gimtinėje: Šiose programose galima susipažinti su poeto, Biržų gimnazijos mokytojo, Lietuvos laisvės gynėjo Broniaus Krivicko gyvenimu ir kūryba, taip pat panagrinėti tragišką pokario laikotarpį.
Duonos kelias Lietuvoje: nuo Aukštaitijos iki Žemaitijos
„Biržų duona“ - tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip Lietuvoje puoselėjamos duonos kepimo tradicijos. Įvairiuose Lietuvos regionuose galima rasti edukacinių programų, kuriose galima susipažinti su duonos keliu nuo grūdo iki stalo ir išmokti kepti duoną pagal vietinius receptus.
- Aukštaitija: Anykščių Arklio muziejuje organizuojama edukacija „Duonelė kasdieninė“, kurios dalyviai supažindinami su duonos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės.
- Dzūkija: Trakų krašto tradicinių amatų centre laukia pažintis su senuoju lietuvių duonos kepimo amatu.
- Suvalkija: Prienų krašto muziejuje galima sudalyvauti duonos kepimo procese autentiškoje XIX a. Suvalkijos krašto valstiečio troboje.
- Žemaitija: Kretingos muziejuje galima susipažinti su dvariškų kepinių paslaptimis tradicinių amatų centre.
Duonos pažinimas: degustacijos, žaidimai ir eksperimentai
Norint geriau pažinti duoną, nebūtina vykti į edukacines programas. Galima tiesiog surengti duonos degustaciją namuose, išbandyti įvairius žaidimus ir eksperimentus su duona.
- Duonos degustacija: Kartu su vaikais suorganizuota duonos degustacija skatins pažinti gaminius ir jų savybes.
- Gardžiausio užkandžio ar sumuštinio su duona rinkimai: Nuotaikingu darželinukų ar moksleivių užsiėmimu gali tapti ir gardžiausio užkandžio ar sumuštinio su duona rinkimai.
- Mokslinis bandymas su raugu: Žingeidžius mažuosius sudomins smagus mokslinis bandymas, kurio metu galima stebėti, kaip auga raugas ir kaip jis veikia duonos tešlą.
tags: #uz #birzu #duonos #kelias #iš #s