Šventos Agotos duonos receptas: tradicijos ir papročiai
Vasario 5-ąją minima Šv. Agotos, duonos globėjos, diena. Ši diena, turinti gilias tradicijas Lietuvoje ir kituose kraštuose, yra skirta pagerbti šventąją Agotą ir pašventinti duoną, kuri, tikima, turi apsauginių galių. Ši tradicija, apipinta tikėjimais ir papročiais, atspindi lietuvių santykį su tikėjimu, gamtos stichijomis ir kasdiene duona.
Šventosios Agotos dienos tradicijos
Vasario pradžioje, minint Šv. Agotos dieną, šalies bažnyčiose kunigai laimina juodą ruginę duoną. Senovėje tikėta, kad tuos namus, kuriuose yra kriaukšlelė šventintos duonos, aplenks gaisrai, ligos ar kitos nelaimės. Dar vėliau, net ir mašinose žmonės Agotos duonos kriaukšlelę laikė tikėdami, kad išvengs eismo nelaimių ar net vagysčių. Tiesa, dabar etninės kultūros žinovai sako, kad senųjų tradicijų laikosi vos vienas kitas.
Duonos kepimas - tradicija iš kartos į kartą
Duonos kepimu susidomėjimą dažnai lemia šeimos tradicijos. Kepėjos teigia, kad skonis vis tiek yra kitoks, kiekvienos šeimininkės duona yra skirtinga. Viskas priklauso nuo raugo, kaip jis laikomas, kaip su juo dirbama, ir daug visokių smulkių niuansų. Dabar daugelis norinčiųjų mokosi duonos gimimo paslapčių - nuo grūdo iki kepaliuko. Duonos kepimas šalyje išgyvena renesansą, ir Agotos dienai dažnas išsikepa pats.
Senovėje šeimininkės palikdavo ženklą ant duonos kepalo. Kai kepdavo duoną, tai pirmą kepaliuką pažymėdavo kryžiumi, o kai kur šeimininkės ir visus kepaliukus pažymėdavo kryžiumi. Ir po to jau duonelė gerbiama, padedama garbingoje vietoje, jeigu, sakysime, nukrito gabalėlis, pabučiuojama ta duonelė.
Tikėjimas stebuklinga duonos galia
Nuo seno tikima, kad per Agotą šventinta duona turi stebuklingų galių. Turėti visą laiką ar kišenėje, ar piniginėje, gabaliuką tos duonos apsaugo nuo nelaimių, nuo gal ir nuo vagysčių, gal ir nuo visko.
Taip pat skaitykite: Paskutinės Vakarienės reikšmė
Senovėje Agotos diena tikintiesiems buvo labai svarbi. Štai dėl to visose šalies bažnyčiose kunigai šventina duoną ir mini šventąją kankinę Agotą, duonos globėją.
Žmonės tikėjo, kad bažnyčioje kunigo pašventintas duonos gabalėlis tikrai tampa stebuklingu, apsaugančiu nuo gaisrų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje šventintą duona buvo labai populiaru dėti į pagal paskyrimą gautą mašiną. Buvo užrašymų, kad dėtuvėje buvo šventos Agotos duona, meldėsi šventajai Agotai, ir greitai pavogtą mašiną atgavo.
Duona - svarbus maisto produktas
Šiandien dažnam duona tėra tik maisto produktas. Vienas prekybos tinklų skelbia, kad pernai per mėnesį žmonės nupirko nuo 1600 iki 1800 tonų juodos ir šviesios duonos. O štai užpernai, vos buvo paskelbtas karantinas, žmonės nupirko net 1900 tonų duonos.
Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1-1,5 kg. Šiandien, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai (NMVRVI), mūsų mityboje duona taip pat užima svarbią vietą, tik jos suvartojama žymiai mažiau - po 150-300 gramų. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų duonos.
Duona - puikus angliavandenių, t. y. energijos, šaltinis, joje gausu įvairių žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, ypač B grupės, kalio, natrio, chloro, fosforo. Iki šiol nėra vieno atsakymo, kokia duona - ruginė ar kvietinė - yra geresnė. Ruginėje duonoje yra daugiau vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno), skaidulinių medžiagų.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Duonos receptai
Juoda duona su kiauliena ir kiaušiniais
Ingredientai:
- Juoda duona: 4 riekelės
- Kiauliena (šaltai rūkyta šoninė): 4 gabalėliai
- Kiaušiniai: 4 vnt.
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros.
- Duonos riekelių viršų nupjaukite - gausite „dangtelį“. Išskobkite duonos minkštimą taip, kad gautųsi dubenėlis. Į dubenėlių apačią dėkite po gabalėlį šaltai rūkytos kiaulienos šoninės, ant viršaus įmuškite kiaušinį.
- Ant kepimo popieriaus išdėliokite paruoštus duonos dubenėlius. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10-20 minučių, priklausomai nuo to, ar mėgstate skystai, ar kietai paruoštus kiaušinius. Patiekite nedelsiant.
Duonos salotos
Ingredientai:
- Salotos (gūžė): 1 vnt.
- Batonas: 1 vnt.
- Sūris: 1 vnt.
- Česnakai
- Sviestas
- Aitriųjų paprikų milteliai
Gaminimas:
- Batoną ir sūrį supjaustykite vienodo dydžio kubeliais. Česnakus sugrūskite.
- Keptuvėje ištirpinkite sviestą, apskrudinkite batono kubelius.
- Batono ir sūrio gabalėlius pramaišiui suverkite ant iešmelių, apibarstykite aitriųjų paprikų milteliais. Ant nelabai karštų žarijų kepkite apie 5 min. Patiekite ant salotų lapų.
Saldainiai iš duonos lazdelių ir „Snickers“
Ingredientai:
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
- Šokolado batonėliai „Snickers“: 2 vnt.
- Duonos lazdelės
- Džiovintos spanguolės
- Sutirštintas pienas
Gaminimas:
- Susmulkinkite duonos lazdeles ir „Snickers“ kuo smulkiau. Į dubenį suberkite smulkintas duonos lazdeles, šokoladą, džiovintas spanguoles, supilkite sutirštintą pieną.
- Patieskite ant stalo maistinę plėvelę, sudėkite ir paskleiskite ant jos paruoštą masę.
Duonos pudingas su obuoliais
Ingredientai:
- Duona: 1 vnt.
- Sviestas: 1 valg. š.
- Pienas
- Kiaušiniai
- Cukrus
- Cinamonas
- Obuoliai
Gaminimas:
- Supjaustykite duoną riekelėmis, pašalinkite pluteles. Sudėkite ją į puodą, supilkite karštą pieną ir sviestą. Taip pavirinkite kelias minutes, kol duona suskystės.
- Gautą masę permaišykite ir sudėkite į ją su cukrumi išplaktus kiaušinius bei cinamoną.
- Pusę gautos tešlos supilkite į riebalais pateptą skardą ir sudėkite ant viršaus pjaustytus obuolius, kuriuos padenkite likusia tešlos dalimi.
- Kepkite 30 minučių 200 laipsnių temperatūroje.
Duonos kukulaičiai
Ingredientai:
- Duona: 1 vnt.
- Pienas
- Kiaušiniai: 1 vnt.
- Druska: 1 arbat. š.
Gaminimas:
- Nuo baltos duonos riekelių nupjaustyti plutas, užpilti karštu pienu ir palikti 15 min.
- Įmušti kiaušinį, gerai išminkyti, jei reikia, pasūdyti ir drėgnomis rankomis suformuoti kukulaičius.
- Šis neįprastas garnyras labiausiai tinka prie paukštienos ir maltos mėsos patiekalų.
Traškios duonos juostelės
Ingredientai:
- Miltai
- Sviestas
- Vanduo
- Druska: 1 arbat. š.
- Cukrus
- Kiaušinio baltymas
- Pomidorų padažas
- Mairūnas arba raudonėlis
Gaminimas:
- Nedideliame puode ištirpinkite sviestą, įpilkite 150 ml vandens, pašildykite iki 37ºC temperatūros.
- Suberkite druską, cukrų, didžiąją dalį miltų, supilkite kiaušinio baltymą.
- Iškočiokite iš tešlos stačiakampį lakštą, aptepkite pomidorų padažu, pabarstykite mairūnais arba raudonėliais, supjaustykite maždaug 1,5 cm pločio juostelėmis.
- Kepkite 175°C temperatūroje, kol juostelės gražiai apskrus, taps lengvos ir traškios. Atvėsinkite ir laikykite sausoje vietoje.
Duonos pudingas su razinomis
Ingredientai:
- Duona: 5 riekelės
- Kiaušiniai: 3 vnt.
- Cukrus
- Sviestas
- Razinos
Gaminimas:
- Elektriniu plaktuvu suplakite kiaušinius su cukrumi, plakite visu greičiu maždaug 5 min., kol masė taps tiršta.
- Nedidelius kepimo indelius patepkite sviestu, sudėkite duonos kubelius ir razinas.
- Išdėliokite indelius gilioje skardoje, pripilkite karšto vandens tiek, kad siektų indelius iki pusės, pašaukite į 160°C temperatūros orkaitę ir kepkite maždaug valandą. Patikrinkite mediniu pagaliuku, ar pudingas iškepė: pagaliukas turi likti sausas. Prieš tiekdama pudingą šiek tiek atvėsinkite. Tiekite su plakta grietinėle arba vaniliniais ledais.
Užtepėlė su duonos lazdelėmis
Ingredientai:
- Duonos lazdelės
- Tepamas varškės sūrelis: 1 arbat. š.
Gaminimas:
- Duonos lazdeles dekoruokite kumpiu
- ir patiekite su šia varškės užtepėle.
Saldainiai iš duonos trupinių ir slyvų
Ingredientai:
- Duonos trupiniai
- Slyvos
- Cukrus
- Romas: 5 valg. š.
- Kiaušinio baltymas
Gaminimas:
- Tuomet sumaišykite duonos trupinius, slyvų masę, įpilkite cukrų, romą, iki standumo išplakite kiaušinio baltymą ir sumaišykite su likusia mase.
- Kepkite 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 15-20 min.
Saldainiai su sezamo sėklomis
Ingredientai:
- Sezamo sėklos: 100 g (100 - baltų ir 1 arbat. š. juodų)
- Cukrus
- Vanduo
- Graikiniai riešutai
- Cinamonas
- Pipirai
- Aitrioji paprika
- Spanguolės: 1 st.
- Klevų sirupas
- Bruknių džemas
- Migdolai
Gaminimas:
- Pirmiausia gaminsime karamelizuotus riešutus. Į puodą supilkite cukrų, vandenį, užvirkite ir virinkite kol ištirps cukrus. Į gautą sirupą dėkite riešutus ir virkite maišydami tol kol išgaruos vanduo ir visi riešutai bus cukruje. Nuimkite puodą nuo ugnies ir maišykite kol cukrus bus visai sausas. Pabaigoje pagardinkite riešutus cinamonu, pipirais ir aitriąja paprika.
- Jei naudojate ne džemą, tuomet spanguoles sumaišykite su cukrumi ir susmulkinkite iki vienalytės masės (tam tinka kokteilinė arba kažkoks smulkintuvas).
- Tuomet nuo duonos pašalinkite plutą, o minkštimą susmulkinkite rankų pagalba. Duonos masę padalinkite į dvi dalis. Vieną duonos masę maišykite su klevų sirupu, o kitą - su bruknių džemu. Jei jaučiate, kad masė per skysta, įdėkite džiūvėsių ir formuokite rutuliuko formos saldainius. Į spanguolių masę dėkite po migdolą, į klevų sirupo - po karamelizuotą graikišką riešutą. Vėliau visus rutuliukus apvoliokite baltose sezamo sėklose, kur šiek tiek įmaišykite ir juodųjų sezamo sėklų.
Tortas be kepimo
Ingredientai:
- Duona
- Medus
- Citrinų sultys
- Spanguolių uogienė
- Želatina: 2 valg. š. (1 valg. š. - pagrindui ir 1 arbat.š. - pertepimui)
- Grietinėlė: 200 ml (36 proc. rieb.)
- Cukrus
- Kakava
- Vanilinis cukrus
- Riešutai
Gaminimas:
- Pagrindui. Duoną smulkiai sutarkuokite ir sumaišykite su medumi, citrinų sultimis, spanguolių uogiene (prieš tai į uogienę įmaišykite išbrinkintą ir ištirpintą želatiną).
- Pertepimui. Grietinę išplakite su cukrumi, kakava ir vaniliniu cukrumi. Sumaišykite su brinkinta ir ištirpinta želatina.
- Formą ištepkite sviestu, pabarstykite duonos trupiniais ir sukrėskite pusę duonos mišinio. Paviršių gerai išlyginkite, ant viršaus krėskite grietinės plakinį, suberkite smulkintus riešutus. Ant jos krėskite likusį duonos mišinį. Tortą padėkite į šaldytuvą porai valandų.
- Grietinėlę išplakite su milteliniu cukrumi ir kakava.
Duona Lietuvos kaime ir senovėje
Lietuvos kaime duonos kepimas - namų šeimininkės, motinos pareiga, beje, labai svarbi ir garbinga. Paaugusi dukra ar į namus atėjusi marti atsakingai iš motinos perimdavo šią veiklą. Duonos kepimą nuo seno lydėjo įvairūs tikėjimai ir papročiai: atėjus į namus, kur kepama duona, reikėjo sakyti „skalsu“ ar „padėk, Dieve“, o atsakyti - „tau skalsu“ arba „dėkui“. Formuojant kepalus nederėjo būti prasižiojus ar tuščiai plepėti, niekam nevalia duris trankyti, nes duonelė gali sutrūkinėti. Pirmąjį suformuotą kepalą peržegnodavo ir jame padarydavo kryžių, kad duona neapdegtų. Nukritusią duoną būtina buvo pakelti ir jos atsiprašyti. To nepadariusiam asmeniui būtų buvusi didelė nuodėmė, nes duona galėjo „supykti“ ir išeiti iš namų. Senoliai niekada nedėdavo ant stalo apverstos duonos kepalo, aiškindami, kad tai nepagarba duonai.
Duonos raikymą patikėdavo šeimos galvai - tėvui. Sakydavo, kad geras ir darbštus šeimininkas duoną raiko storomis riekėmis, o šykštus - tokiomis, kad net ,,saulė prasišviečia” arba nuo stalo pakelta riekė sulinkdavusi. Duoną reikėjo riekti tik jai skirtu peiliu, jos nelaužė tiesiai iš kepalo. Abišalę arba riekę buvo galima laužti tik abiem rankom, nes duona būdavo uždirbama sunkiai, dviem rankomis. Pirmąją prariektos kepalo duonos riekę duodavo vyriausiajai dukrai, kad ištekėtų.
Nuo pat gimimo žmogus simboliškai buvo siejamas su duona. Pirmą kartą vystydami naujagimį duonos įdėdavo į vystyklus tikėdami, kad tada jis visą gyvenimą turėsiąs duonos ir būsiąs turtingas. Jaunuosius, namo sugrįžusius po jungtuvių, prie trobos durų tėvai pasitikdavo su duona ir druska. Duona simbolizavo sotumą ir saugumą. Ruošiant išvežti jaunamartės kraitį į vyro namus jaunosios tėvai kraičio skrynioje tarp patalų paslėpdavo du kepalus duonos, kad dukrelė savo naujuose namuose niekada jos nepristigtų.
Mūsų senoliai duoną labai gerbė ir niekada neišmesdavo jos nė kampelio. Nesuvalgytą duonelę sudžiovindavo, laikydavo drobiniuose maišeliuose, dėdavo į rauginamus gaivius gėrimus. Per Šv. Agotą protėviai nešdavosi į bažnyčią duonos, kad ši įgautų apsauginių galių. Sugrįžus namo jau Šv. Agotos duonos kriaukšlelis būdavo įkišamas tarp trobos rąstų palubėje arba visus metus laikomas garbingiausioje namų vietoje - virš krikštasuolės, prie šventųjų paveikslų. Duonos gabaliuką padėdavo ir saugioje vietoje ant krosnies, kad iš namų „ugnis neišeitų ir neišplistų“. O kilus gaisrui, apėję namą tris kartus, mesdavo duonelę į ugnį ir kalbėjo maldelę: „Šv. Agota, melskis ant vietos būdama“. Kilus perkūnijai tokios duonelės gabalėlį laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Tikėta, jog duonelė turėjo ir daugiau stebuklingų galių, pvz.: drobinis skudurėlis, suvilgytas vandeniu, kuriame mirko šventintos duonos gabalėlis, padėdavo gydyti akių ligas, žaizdas. Į drabužio kišenę įdėtas gabalėlis saugodavo nuo gyvačių įkandimo, kai eidavo į mišką uogauti ar grybauti. Duonelės įsiūdavo į drabužius išleidžiamam į kariuomenę jaunuoliui, kad kulka nekliudytų. Duonelė gelbėdavo ir nuo blogos akies, ir bičių spiečių priviliodavo.
Kas ta šventoji Agota?
Legenda pasakoja, kad Agota, iš graikų kalbos išvertus - geroji, gimė turtingoje ir kilmingoje romėnų šeimoje Sicilijos mieste Katanijoje. Tais laikais Sicilijoje, kaip ir visoje milžiniškoje Romos imperijoje, krikščionys buvo žiauriai persekiojami.
Nuo mažens augdama grožio ir tyrumo apsupty, sulaukusi penkiolikos Agota pajuto, kad atėjo metas įgyvendinti savo troškimą visiškai priklausyti Kristui. Katanijos vyskupas priėmė jos prašymą ir per vieną oficialią ceremoniją uždėjo jai raudoną galvos gobtuvą, kokį anuomet dėvėdavo Dievui pasišventusios merginos.
Katanijos prokonsulas Kvintijanas, vos išvydęs Agotą, užsigeidė jos. Apkaltino ją valstybinės religijos niekinimu, visiems krikščionims taikytu kaltinimu, ir liepė atgabenti Agotą į Pretorijaus rūmus. Prokonsulą pribloškė mergaitės grožis ir jį užvaldė gaivalinga aistra, tačiau jo mėginimai suvilioti Agotą subliūško dėl tvirto merginos pasipriešinimo. Tuomet jis nusprendė perauklėti mergaitę ir pavedė ją laisvo elgesio kurtizanei Afrodizijai, kad ši padarytų Agotą labiau prieinamą. Tačiau mėnuo, kupinas įvairiausių amoralių gundymų, vulgarių pasilinksminimų, banketų, praėjo veltui. Merginos tyro gyvenimo pasirinkimas išliko nepalaužiamas.
Kvintijanas įsiuto ir suorganizavo teismo procesą, kuriame Agota dalyvavo apsirengusi kaip vergė, kaip darydavo Dievui pasišventusiosios, nes anot jų, tikrasis kilmingumas - būti Kristaus vergais. Po dar vienos apklausos Agota buvo žiauriai kankinama. Tačiau atrodė, kad patiriamas žvėriškas žiaurumas tik dar labiau stiprino jos ryžtą. Galiausiai buvo liepta plėšyti jos kūną - žnyplėmis buvo nutrauktos jos krūtys. Tačiau naktį pasirodęs šv. Petras užgydė jos žaizdas. Praradęs viltį merginą nugalėti, galiausiai prokonsulas liepė sudeginti Agotą ant karštų anglių. 251 m. vasario 5 d. ji buvo sudeginta. Įvyko keistas dalykas - ėmus degti kūnui, nedegė jos dėvėtas veliumas.
Kankinės mirtį lydėjo žemės drebėjimas. Dalis Pretorijaus sugriuvo, du žiaurūs Kvintijano patarėjai pakliuvo po griuvėsiais. Kataniečiai išsigando ir pasipriešino merginos egzekucijai. Prokonsulas liepė nuimti Agotą nuo žarijų, tačiau po poros valandų ji mirė.
Lygiai po metų, 252 m. vasario 5 d., stiprus Etnos ugnikalnio išsiveržimas grasino miestui. Daug krikščionių, taip pat ir nemažai pagonių miestiečių bėgo prie jos kapo, paėmė stebuklingą nesudegusį kankinės veliumą ir nunešė prie įkaitusios lavos, kuri liovėsi veržtis. Nuo tada Agota laikoma Katanijos globėja ir saugotoja nuo ugnikalnių išsiveržimų, gaisrų, žaibų, žemės drebėjimų, stichinių nelaimių. Ji globoja Maltos riterių ordiną, su ugnimi susijusias profesijas (gaisrininkus, kaminkrėčius, krosnininkus), taip pat medicinos seseris ir sergančiuosius krūtinės ligomis, aukles, žindyves, varpų liejikus, juvelyrus.
Šv. Agota Lietuvoje
Lietuvoje šv. Agota taip pat buvo labai populiari. Retame miestelyje ar kaime nebuvo šv. Agotos skulptūrėlės, kuri paprastai stovėdavo jų pakraštyje, žiūrėdama į priešingą pusę tam, kad išviliotų iš kaimo ar miestelio ugnį. Dažnai šv. Agota stovėdavo ir sodybų koplytėlėse saugodama šeimininko trobesius nuo ugnies nelaimių, neretai jos būdavo laikomos ir trobos viduje. Statydavo jas ir bažnyčių šventoriuose prašant globos ir apsaugos nuo gaisro.
Liaudies skulptūroje įprasta šv. Agotą matyti su duona. Iki XIV a. Šv. Agotos atributai buvo pergalingos kankinystės simbolis - palmės šakelė ir kryžius, vėliau ji pradėta vaizduoti laikanti ant lėkštės nupjautas krūtis, su žnyplėmis, knyga, skraiste, liepsnojančiu pastatu ar duona.
Šv. Agotos vartai pasitinka atvažiuojant iš Kruonio pusės į Darsūniškį. Buvo kalbama, kad vartai pastatyti po 1818 m. gaisro, kuomet sudegė bene visas miestelis su bažnyčia, taip siekiant apsaugoti miestelį nuo gaisrų.
Prie Raguvos miestelio, Raguvos-Troškūnų ir Panevėžio-Ukmergės kelių sankryžoje iškilęs maždaug aštuonių metrų šv. Agotos koplytstulpis. Manoma, kad pirmą kartą čia jis buvo pastatytas po 1890 ar 1905 Raguvoje kilusio gaisro.
Šv. Agotos koplytstulpis puošia ir Liškiavos švč. Trejybės bažnyčios šventorių. Čia jis buvo pastatytas XIX a.viduryje.
Tačiau visoje Lietuvoje pavyko rasti tik vieną šv. Agotos vardu pavadintą bažnyčią. Ji yra Radviliškio rajone įsikūrusiame Vadaktų miestelyje.
Šv. Agotos dienos minėjimas šiandien
Vasario 5-ąją minima Šv. Agotos, duonos globėjos diena. Nuo seno tikima, kad šiandien bažnyčioje pašventinta duona gali apsaugoti nuo gaisro, ligų ar nelaimių.
Kasmet, artėjant vasario 5-ajai, Lietuvos bažnyčiose ir tikinčiųjų namuose atgimsta ypatinga tradicija - Šventosios Agotos duonos šventinimas.Tai ne tik liturginis aktas, bet ir giliai liaudies sąmonėje įsišaknijęs paprotys, apipintas tikėjimais, pasakojimais ir specifinėmis praktikomis. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprastas duonos gabalėlio pašventinimas, ši tradicija atveria langą į sudėtingą lietuvių santykį su tikėjimu, gamtos stichijomis, kasdiene duona ir bendruomenės saugumu.
Centrinis Agotos duonos tradicijos momentas yra pats šventinimo veiksmas. Jis vyksta griežtai nustatytu laiku - vasario 5-ąją, minint Šventosios Agotos, III amžiaus Sicilijos kankinės, liturginę dieną. Šventinimas tradiciškai atliekamas bažnyčiose. Dažniausiai tai vyksta po Šventųjų Mišių - kunigas specialia malda laimina tikinčiųjų atsineštus duonos gabalėlius. Kartu su duona neretai šventinamas ir vanduo bei druska. Šie trys elementai - duona, vanduo ir druska - sudaro simbolinį apsaugos ir palaiminimo trejetą, turintį gilias biblines ir kultūrines šaknis. Duona simbolizuoja gyvybę, kasdienį maistą ir Kristaus Kūną. Vanduo - apsivalymą, gyvybę, Krikštą. Druska - išsaugojimą nuo gedimo, išmintį, sandorą.
tags: #sventa #agota #duonos #receptas