Pietų Afrikos gamtos ištekliai ir kultūrinis paveldas
Afrika, su savo didžiuliais plotais ir įvairialypiu kraštovaizdžiu, visada traukė tyrinėtojus ir keliautojus. Žemynas pasižymi ne tik unikalia laukine gamta, bet ir turtinga kultūrine įvairove, kurią formuoja daugybė vietinių genčių su savitomis tradicijomis ir papročiais. Pietų Afrika, būdama viena iš ekonomiškai stipriausių žemyno valstybių, išsiskiria savo gamtos išteklių gausa ir kultūriniu margumu. Šiame straipsnyje aptarsime Pietų Afrikos gamtos išteklius, jų svarbą šalies ekonomikai, taip pat pažvelgsime į kai kurių Afrikos genčių gyvenimo būdą ir tradicijas.
Afrikos genčių kultūrinė įvairovė
Afrika yra namai daugybei genčių, kurių kiekviena turi savo unikalią kultūrą, tradicijas ir gyvenimo būdą. Šios gentys glaudžiai susijusios su gamta ir dažnai gyvena pagal senovinius papročius, kurie mums, vakariečiams, gali atrodyti neįprasti ar net šokiruojantys.
Mursi gentis
Mursi gentis gyvena kalnų apsuptyje prie Omo upės Etiopijoje. Norėdami įrodyti savo vertę ir būti priimti į kitą giminę, tiek vyrai, tiek moterys turi įrodyti savo stiprybę ir ištvermę. Vyrai tai daro per smurtinę dvikovą „Tadžin“, kurioje būsimas šeimos galva turi fiziškai nugalėti kitą vyrą. Mursi genties atstovai yra religingi ir tiki nematoma aukštesne jėga, kuri pasireiškia per vaivorykštę ar paukščio pavidalu. Jie taip pat suteikia sau vardus pagal mėgstamiausių galvijų ar laukinių gyvūnų odos spalvą ar raštus. Artėjant pilnametystei, mursi moterims įpjaunama apatinė lūpa, kuri laikui bėgant ištempiama, kad būtų galima įkišti molinę plokštelę.
Samburu gentis
Samburu gentis, dar vadinama „Lokop“, gyvena šiaurinėje centrinėje Kenijos dalyje. Šioje gentyje veikia gerontokratija, kur vyriausieji tampa vadovais ir sprendžia, kada įvyks vestuvės ir apipjaustymai. Apipjaustymai įprastai vyksta tuomet, kai vaikinai ir merginos tampa pilnamečiais. Subrendę vyrai prižiūri galvijus ir rūpinasi genties saugumu, o moterys rūpinasi vaikais, renka daržoves, atneša vandenį ir gamina maistą.
Masajai
Masajai yra viena iš daugelio Kenijos genčių, taip pat gyvenančių šiaurės Tanzanijoje. Šios genties žmonės išsiskiria savo spalvingais drabužiais, kurie nurodo lytį, amžių ir gyvenamą vietą. Nors laikai keičiasi, masajai išlaikė tam tikras tradicijas, pavyzdžiui, geria neapdorotą skerdžiamų karvių ir ožkų kraują, kuris yra pagrindinis jų maisto šaltinis ir išreiškia pagarbą. Seniau kraujas būdavo geriamas gimus vaikui arba apipjaustant jaunuolį, tačiau dabar jis gali būti geriamas kiekvieną kartą, kai skerdžiamas gyvūnas. Dar visai neseniai ši gentis turėjo tradiciją karūnuoti berniuką, kuris tampa kariu, jei nužudo liūtą naudodamas ietį.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Himba gentis
Didžioji himba genties dalis gyvena šiaurinėje Namibijos dalyje. Daugelis genties atstovų yra klajokliai ir piemenys, veisiantys galvijus. Vyrai atsakingi už politinius ir teisinius reikalus, o moterys atlieka fizinius darbus. Himba moterys garsėja tuo, kad trina savo kūną „otjize“ - sviesto riebalų ir ochros mišiniu, kuris apsaugo jų odą nuo atšiaurių klimato sąlygų ir simbolizuoja žemės spalvą bei gyvybę. Ši gentis tiki dievu Mukuru, kuris veikia per protėvius, todėl kiekviena šeima turi savo protėvių ugnį ir jos saugotoją, kuris bendrauja su dievu ir protėviais šeimos vardu. Šukuosenos nurodo amžių ir socialinę padėtį: jauna mergina susipynusi į dvi kasas, o ištekėjusi turi dėvėti galvos apdangalą iš ožkos odos.
Zulu gentis
Zulu gentis yra didžiausia Pietų Afrikoje. Šioje gentyje vis dar laikomasi tradicijos derėtis dėl vestuvių su nuotaikos šeima, jos tėvų namuose, o ši tradicija vadinama „lobola“. Nelsonas Mandela savo būsimosios žmonos Graka Mašel tėvams padovanojo 60 karvių. Zulu gyventojai laikomi draugiškais ir šiltais žmonėmis, kurie tiki „Ubuntu“ - žmonija. Įvairios apeigos, tokios kaip gimimas, pilnametystė, santuoka ar mirtis, paminimos ir švenčiamos su šokiais ir vaišėmis, taip pat skerdžiant gyvūnus, kurie atiduodami kaip aukos protėviams. Tradiciniai drabužiai dėvimi tik per kultūrinius susibūrimus, Šakos dieną ir bet kokias kitas ypatingas progas. Zulu žmonės tiki protėvių dvasiomis bei aukštesnės būtybės egzistavimu, kurią jie vadina „Umveliqangi“.
Karo gentis
Karo gentis labiausiai žinoma dėl tapybos ant kūno. Jie kiekvieną dieną dažosi spalvota ochra, balta kreida, geltona mineraline uoliena, medžio anglimi ir miltelių pavidalo geležies rūda. Visos šios priemonės yra gamtos ištekliai. Ypač mėgstami piešiniai tokie kaip žvaigždės, linijos, įvairūs gyvūnų motyvai. Taip pat populiaru pirštų pagalvėlėmis įspausti daugybe taškelių ant kojų, liemens arba veido. Piešiniai skiriasi pagal lytį ir turi reikšmingą simboliką. Pavyzdžiui, randai ant vyro krūtinės rodo, kad jis nužudė kitų genčių priešus, todėl yra gerbiamas savo bendruomenėje. Kiekviena nupiešta linija jo krūtinėje žymi nužudymą. Genties moterys laikomos ypač jausmingomis ir patraukliomis, jei įpjovimai daromi giliai į krūtinę ir į liemenį. Norėdamas įrodyti, kad yra pasirengęs tapti vyru, Karo genties vaikinas turi peršokti per šešias galvijų eiles nenukrisdamas.
Hamar gentis
Pietvakarių Etiopijoje gyvenanti Hamar gentis verčiasi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Kadaise šie žmonės dar ir medžiojo, bet kai gyvenamojoje teritorijoje beveik išnyko antilopės ir laukinės kiaulės, apleido šį amatą. Gentis nėra itin sėsli - kai aplink žemė nuskursta arba ją pasiglemžia piktžolės, gentainiai persikelia į geresnę vietovę. Norėdami vesti, vyrai privalo įrodyti savo stiprybę ir ištvermę. Į vieną eilę išrikiuojamos karvės, o jaunuolis turi prabėgti jų nugaromis. Kai jis šį triuką nesuklydęs septynis kartus iš eilės, bus laikoma, kad vaikinas visiems įrodė savo jėgą ir miklumą. Merginos prieš ištekėdamos turi aukotis - jos savanoriškai plakamos grupelės vyrų, jau patyrusių įšventinimo ritualą. Manoma, kad kuo didesnį skausmą šių apeigų metu patirs mergina, tuo laimingesnis bus jos gyvenimas ateityje, tad vyrai be gailesčio plaka merginas ir liaujasi tik tada, kai šios nebegalėdamos kęsti skausmo, krenta ant žemės.
Šios gentys yra tik maža dalis Afrikos kultūrinės įvairovės, tačiau jos puikiai iliustruoja, kaip skirtingos bendruomenės prisitaiko prie savo aplinkos ir išlaiko savo unikalias tradicijas. Tačiau svarbu paminėti, kad daugelis šių genčių susiduria su iššūkiais, tokiais kaip skurdas, ligos ir aplinkosaugos problemos, kurios kelia grėsmę jų tradiciniam gyvenimo būdui.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pietų Afrikos Respublika: Gamtos išteklių lobynas
Pietų Afrikos Respublika (PAR) yra valstybė Afrikos pietuose, garsėjanti savo gamtos išteklių gausa ir įvairumu. Šalis ribojasi su pietine Atlanto vandenyno dalimi ir turi sienas su Angola, Botsvana, Pietų Afrikos Respublika ir Zambija. PAR užima 824 292 kv. km plotą, kuris yra beveik 13 kartų didesnis už Lietuvą.
Geografija ir klimatas
PAR teritorija pasižymi įvairiu reljefu: didžiąją dalį užima aukštas plokščiakalnis, palei pakrantę driekiasi Namibo dykuma, o rytuose - Kalahario dykuma. Žemiausias taškas yra Atlanto vandenynas (0 m), o aukščiausias - Konigsteino kalnas (2 606 m). Klimatas PAR yra dykumų, karštas ir sausas, o lietūs reti ir nereguliarūs.
Gamtos ištekliai
PAR yra turtinga gamtos išteklių, įskaitant deimantus, varį, uraną, auksą, sidabrą, šviną, alavą, litį, kadmį, volframą, cinką, druską, vandens energiją ir žuvį. Taip pat spėjama, kad šalyje yra naftos, anglies ir geležies rūdos telkinių. PAR užima pirmąją vietą pasaulyje pagal aukso, platinos ir chromo gavybą, taip pat yra viena iš pirmaujančių deimantų gavybos šalių.
Žemės naudojimas
Apie 0,99 % PAR teritorijos yra ariama žemė, 0,01 % - nuolatiniai pasėliai, o likę 99 % naudojami kitiems tikslams. Šalyje riboti gėlo vandens ištekliai, vyksta žemės tapimas dykuma, laukinių žvėrių brakonieriavimas ir žemės degradacija, todėl įkurta nemažai draustinių. PAR yra pirmoji šalis pasaulyje, įtraukusi aplinkos apsaugą į šalies konstituciją, o maždaug 14 % žemės yra saugoma.
Ekonomika
PAR yra ekonomiškai stipriausia Afrikos valstybė, kurios BVP 2009 m. sudarė 287,2 mlrd. JAV dolerių. Tačiau apie 50 % PAR gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Šalies užsienio skola siekia 73,8 mlrd. JAV dolerių. PAR ekonomika remiasi naudingųjų iškasenų gavyba ir perdirbimu, apdirbamąja pramone, žemės ūkiu ir turizmu.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Pramonė
Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka PAR yra mineralinių žaliavų perdirbimas. Šalyje taip pat išvystyta chemijos pramonė, naftos chemijos pramonė, elektrotechnikos ir automobilių gamyba, juodoji ir spalvotoji metalurgija, cemento pramonė, tekstilės ir siuvimo pramonė, maisto pramonė.
Žemės ūkis
Apie 70 % PAR teritorijos užima natūralios ganyklos, 12 % - ariamoji žemė, 1 % - sodai. Vyrauja maži privatūs ūkiai, besiverčiantys tradicine žemdirbyste, taip pat yra daugiau kaip 60 000 stambių ūkių. Eksportui auginama cukranendrės, vilnamedžiai, daržovės, vaismedžiai (citrinmedžiai, obelys, ananasai), vynmedžiai. Privačiuose ūkiuose daugiausia auginami kukurūzai, kurie yra vienas svarbiausių bantų tautų maisto produktų ir gyvulių pašaras. PAR rytinėje ir pietinėje dalyse daugiausia auginama sorgai, kviečiai, avižos, miežiai, bulvės, saulėgrąžos, arachiai. Augalininkystę plėtoti trukdo klimato sąlygos, dirvožemio erozija, rūgštieji lietūs ir drėgmės trūkumas dirvožemyje.
Turizmas
Turizmas PAR sparčiai plėtojamas. Šalį kasmet aplanko milijonai užsienio turistų, kurie atvyksta pasigrožėti gamta, aplankyti nacionalinius parkus ir susipažinti su kultūriniu paveldu.
Pietų Afrikos gamtos išteklių reikšmė
Pietų Afrikos gamtos ištekliai yra labai svarbūs šalies ekonomikai. Naudingųjų iškasenų gavyba ir perdirbimas sudaro didelę BVP dalį ir yra svarbus eksporto pajamų šaltinis. PAR yra viena iš pirmaujančių pasaulio aukso, platinos ir chromo tiekėjų, taip pat svarbi deimantų gavybos šalis. Gamtos ištekliai taip pat svarbūs šalies energetikos sektoriui: akmens anglis naudojama elektros energijos gamybai, o naftos ir gamtinių dujų telkiniai gali ateityje tapti svarbiu energijos šaltiniu.
Tačiau gamtos išteklių gavyba ir naudojimas taip pat kelia aplinkosaugos problemų. Žemės degradacija, vandens tarša ir oro užterštumas yra vieni iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria PAR. Todėl svarbu, kad gamtos išteklių naudojimas būtų darnus ir nekenktų aplinkai.
tags: #pietu #afrikos #gamtos #ištekliai