Ilgiausios Pietų Amerikos upės: gyvybės arterijos ir iššūkiai
Pietų Amerika, ketvirtas pagal dydį pasaulio žemynas, didžiąja dalimi esantis pietiniame pusrutulyje, stebina savo klimato ir kraštovaizdžio įvairove. Nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų, šis žemynas yra namai unikalioms gyvūnų ir augalų rūšims, kurių daugelis aptinkamos tik čia. Vienas iš ryškiausių Pietų Amerikos bruožų - didžiausi pasaulyje atogrąžų miškai, besidriekiantys palei ilgiausią žemyno upę Amazonę. Apie 85 % Pietų Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Šiame straipsnyje aptarsime ilgiausias Pietų Amerikos upes, jų svarbą žemyno ekosistemoms ir žmonių gyvenimui, bei iššūkius, su kuriais jos susiduria.
Pietų Amerikos upių reikšmė
Upės Pietų Amerikoje vaidina itin svarbų vaidmenį:
- Gyvybės šaltinis: Upės drėkina didžiulius žemės plotus, užtikrindamos geriamąjį vandenį ir tinkamas sąlygas žemdirbystei. Pavyzdžiui, Amazonė drėkina didžiulius džiunglių plotus, palaikydama biologinę įvairovę. Vanduo sudaro apie tris ketvirtadalius žemės paviršiaus, didžioji dalis - sūrus arba ledo pavidalo. Apie 70 proc. pasaulio gėlo vandens yra sušalęs į ledą Antarktikoje. Maždaug 85 tūkst. km3 vandens prateka pro planetos ežerus ir upes, kuriems, dėl žmonių veiklos, gresia didelis pavojus. Pagal JAV valstybinių institucijų duomenis iki 2025 m. 52 šalys, kuriose gyvena apie du trečdalius pasaulio populiacijos, susidurs su vandens trūkumo problema. Laimei, visame pasaulyje jau veikia keliolika organizacijų, pasiryžusių išsaugoti upes.
- Transportas: Upės yra svarbios transporto arterijos, ypač regionuose, kur sausumos transportas yra ribotas. Upėlaiviai ir keltai naudojami kroviniams gabenti ir žmonėms perkelti.
- Žemdirbystė: Upės naudojamos drėkinimui, leidžiančios auginti įvairias žemės ūkio kultūras, tokias kaip kakavmedžiai, kavamedžiai, bananai, vynuogės, apelsinai ir mandarinai.
- Hidroenergija: Kai kurios upės yra svarbūs hidroenergijos šaltiniai.
- Biologinė įvairovė: Upėse ir jų pakrantėse gyvena daugybė gyvūnų ir augalų rūšių.
Ilgiausios Pietų Amerikos upės
Tarp daugybės Pietų Amerikos upių išsiskiria kelios ilgaamžės, kurios atlieka svarbų vaidmenį žemyno ekosistemose ir žmonių gyvenime.
Amazonė
Amazonė, laikoma viena didžiausių upių pasaulyje, yra ne tik ilgiausia, bet ir vandeningiausia upė. Ji teka per Braziliją, Peru, Kolumbiją ir kitas šalis, o jos baseine gyvena dešimtadalis visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Amazonės ilgis siekia apie 6992 kilometrus. Amazonės baseinas užima trečdalį Pietų Amerikos žemyno ir yra didžiausia pasaulyje upių sistema. Net 20 procentų upių vandenų, kurie patenka į vandenynus yra Amazonės vandenys. Upei Amazonės vardą 1541 m. suteikė ispanų keliautojas Francisco de Orellana. Amazonės upės baseinas apima teritoriją prilygstančią kontinentinei JAV daliai ir pasižymi nepaprasta biologine įvairove. Tai teritorija, kurioje auga apie 60 proc. pasaulio atogrąžų miškų, kurių įtaka Pietų ir Šiaurės Amerikos klimatui - nepaprastai svarbi. Šie miškai tęsiasi apie 6 500 km. Nuo pragaištingos žmonių veiklos įtakos juos apsaugojo tik atokumas, nelaimei, ir ji jau patenka į rizikos zoną. Amazonės teritorijoje Brazilijos vyriausybė planuoja pastatyti apie 60 naujų užtvankų. Šie projektai privers iš savo teritorijų trauktis vietinius žmones, o nacionaliniai parkai bus apsemti vandens.
Parana
Parana, besidriekianti beveik 4900 kilometrų per visą Pietų Ameriką, yra milžiniškas vandens telkinys.
Taip pat skaitykite: Gyvybės arterijos Pietų Amerikoje
Orinokas
Orinoko upė, viena pagrindinių Pietų Amerikos upių, turi beveik 200 intakų ir keletą ypač pavojingų krioklių, dėl kurių saugiai plaukti šia upe tampa beveik neįmanoma.
San Fransiskas
San Francisko upė, tekanti tik Brazilijos teritorijoje, yra viena ilgiausių Pietų Amerikos upių. Ji yra svarbi regiono ekonomikai, naudojama drėkinimui ir hidroenergijos gamybai.
Urugvajus
Urugvajaus upė, tekanti per Braziliją, Argentiną ir Urugvajų, yra svarbi laivyboje ir žemdirbystėje.
Iššūkiai ir grėsmės Pietų Amerikos upėms
Pietų Amerikos upės susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie kelia grėsmę jų ekosistemoms ir žmonių gerovei:
- Užterštumas: Pramonės ir žemės ūkio atliekos teršia upių vandenis, kenkdamos ekosistemoms ir žmonių sveikatai.
- Miškų kirtimas: Miškų kirtimas upių baseinuose didina eroziją ir mažina vandens kokybę.
- Klimato kaita: Klimato kaita veikia upių vandens lygį ir srautą, sukeldama sausras ir potvynius.
- Hidroelektrinių statyba: Hidroelektrinių statyba gali pakeisti upių ekosistemas ir paveikti vietinių gyventojų gyvenimo būdą.
Kitos svarbios upės Pietų Amerikoje
Pietų Amerikoje yra ir kitų upių, kurios nors ir nepatenka į ilgiausių sąrašą, tačiau yra reikšmingos regioniniu mastu:
Taip pat skaitykite: Legendos apie Amazonės upę
- Magdalena: Svarbi upė Kolumbijoje, naudojama transportui ir žemdirbystei.
- Negras: Didelis Amazonės intakas, pasižymintis tamsiu vandeniu dėl didelio humuso kiekio.
- Purus: Ilgas Amazonės intakas, tekantis per Peru ir Braziliją.
- Madeira: Didžiausias Amazonės intakas, svarbus laivyboje ir hidroenergijos gamyboje.
Pietų Amerikos pažinimas
Pietų Amerika vilioja keliautojus savo gamtos grožiu, kultūrų įvairove ir istorijos paminklais.
Gamta
Pietų Amerikos gamta yra žemyno koziris. Amazonija, Patagonija ir Andai yra vienos iš labiausiai lankomų vietų. Amazonijoje galima keliauti upėmis, stebėti džiungles ir jų gyventojus. Patagonija vilioja ledynais, ežerais ir unikalia gyvūnija. Anduose galima grožėtis kalnų panoramomis, aplankyti inkų civilizacijos griuvėsius ir patirti kultūrinį gyvenimą aukštikalnėse.
Kultūra
Pietų Amerikos kultūra yra aistringas mišinys europietiškų, indėnų ir afrikietiškų tradicijų. Tai atsispindi muzikoje, šokiuose, virtuvėje ir religijoje. Brazilijos karnavalai, tango Argentinoje ir indėnų šventės yra tik keletas pavyzdžių.
Istorija
Pietų Amerikos istorija yra turtinga ir įvairi. Nuo senovės civilizacijų, tokių kaip inkai, iki kolonijinio laikotarpio ir nepriklausomybės kovų, žemynas turi daug ką papasakoti.
Pavyzdys iš Šiaurės Amerikos: Misisipės upė
Palyginimui, verta paminėti Misisipę - didžiausią Šiaurės Amerikos upę. Misisipė prasideda vakarų Minesotoje ir teka apie 4 000 km į pietus, į Meksikos įlanką. Tačiau po daugiau nei 100 metų žmonių veiklos, Misisipei reikalinga rimta pagalba. Dėl daugybės šliuzų, užtvankų ir 25 000 km ilgio dambų upė užlieja tik 10 proc. lygumų, kurias užliedavo anksčiau potvynių metu. Audubono draugijos nuomone, dabar upė beveik nebeaprūpina savo deltos naudingomis medžiagomis, liekančiomis po potvynių. Galiausiai, kasmet pranyksta maždaug 300 km2 upės deltos žemių. Neseniai vykusios ekologinės katastrofos, tokios kaip naftos išsiliejimas į Golfo įlanką, dar pablogino situaciją. Visa laimė, kad dabar jau veikia daugybė organizacijų, susibūrusių vardan Misisipės išsaugojimo, kurios rengia įvairias akcijas šiam tikslui pasiekti.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pasaulinės upės, kurioms gresia pavojus
Pristatome kelias kitas didžiausias pasaulio upes, kurioms gresia ekologinis pavojus:
- Dunojus: Ji prateka pro tokias šalis kaip Austrija, Vengrija, Serbija, Rumunija ir Ukraina. Dunojaus baseinas apima apie 19 šalių, tad ši upė, ko gero, yra pati daugiatautiškiausia upė pasaulyje. Ji ypatinga dėl nepaprastai turtingos biologinės įvairovės ir ekosistemų, kurias žmonės drastiškai išnaudojo pastaruosius 150 metų. Dėl dambų, užtvankų ir dugno valymo buvo sunaikinta apie 80 proc. pelkynų. Tokios organizacijos kaip Pasaulinė faunos ir floros federacija šiuo metu aktyviai dirba prie upės teritorijos gelbėjimo ir išsaugojimo.
- Mekongas: Mekongo upė - sudėtinė Pietryčių Azijos ekosistemos dalis. Upė prasideda Kinijoje, kur ją vadina Lankango upe, po to teka apie 5 000 km per Birmą, Laosą, Tailandą, Kambodžą ir Vietnamą. Jos baseinas yra antras pagal vandens gyvūnijos įvairovę pasaulyje ir aprūpina maistu ir vandeniu daugiau kaip 60 mln. žmonių. Dėl Kinijoje, ties upės žiotimis, statomų užtvankų daromas neigiamas poveikis toliau esančioms ekosistemoms. Tokios organizacijos kaip Mekongo gelbėjimo koalicija bando kovoti dėl statomų užtvankų ir išsaugoti upės ekologinį vientisumą.
- Jangdzė: Jangdzės upė apie 2 400 km teka per Kiniją ir yra ilgiausia šios šalies upė bei trečia pagal ilgį upė pasaulyje. Upės vandenys - hidroelektrinėse gaminamos energijos šaltinis, be to, šioje upėje yra iškasta daugiausiai pasaulyje diskusijų sukėlusi užtvanka. Užtvanka buvo pradėta statyti 1995 m. Trijų tarpeklių damboje, dėl to apie 1,2 mln. žmonių turėjo palikti gyvenamąsias vietas ir buvo užlieta šimtai kasyklų, gamyklų ir sąvartynų. Tuomet Jangdzė buvo nepaprastai užteršta ir išplukdė tonas atliekų, kurios sukėlė eilę nuošliaužų ir grėsmę Kinijos žuvininkystės ūkui. Oficialiai Kinija pripažino šias problemas tik 2011 m.
- Nilas: Afrikos upė Nilas - ilgiausia pasaulyje. Jos ilgis - apie 6 400 km. Nilas teka per Šiaurės Rytų Afriką, Egiptą ir galiausiai įteka į Viduržemio jūrą. Ugandoje, Etiopijoje ir Sudane planuojama statyti net keletą užtvankų hidroelektrinėms. Nilo baseino iniciatyvinė grupė ėmėsi nuoseklios upės išteklių vadybos.
- Kongas: Kongas - viena vandeningiausių upių pasaulyje. Manoma, kad ja prateka apie 500 000 m3 vandens per sekundę. Nors daugumoje vietų upę teršia urbanistinės atliekos ir dirvos erozija, turizmo daroma žala - ne ką mažesnė, mat Kongas - pagrindinė Afrikos navigacijos sistema. Demokratinei Kongo Respublikai, kuri laikoma viena iš korumpuočiausių planetos valstybių, buvo pasiūlyta statyti Didžiųjų Inga krioklių užtvanką su didžiausia pasaulyje hidroelektrine.
Provo upės atkūrimo projektas (JAV)
Kaip teigiamą pavyzdį, verta paminėti Provo upės atkūrimo projektą Jutoje (JAV). Šeštajame ir septintajame XX a. dešimtmetyje didelė dalis viduriniosios Provo upės buvo užtvenkta ir ištiesinta, dėl to išnyko didelė dalis pelkynų, pakrantės miškų ir gyvūnijos bei augmenijos arealų. 1999 m. Jutoje buvo pradėtas vykdyti Provo upės gelbėjimo projektas, kurio tikslas atstatyti kai kurių upės dalių pirminę būklę.
tags: #ilgiausios #Amerikos #upės