Etiketas pietaujant su vaikinu: kas moka?
Tarpukario Lietuvoje, ypač Kaune, pietų etiketas turėjo savitų bruožų, atspindinčių to meto visuomenės vertybes ir tradicijas. Aptarsime, kaip atrodė pietūs inteligentų šeimose, kokie buvo reikalavimai stalo serviravimui ir svečių priėmimui, bei kaip šie papročiai galėtų būti interpretuojami šiuolaikiniame kontekste, ypač pietaujant su vaikinu.
Tarpukario Kaunas: tradicijos ir modernumas
Kauno panorama X a. 3 dešimtmetyje diktavo savas taisykles. Istorikė Ingrida Jakubavičienė knygoje „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ atkreipia dėmesį, kad ant šventinio stalo nebuvo jokių citrinų, cinamono ar kitos nelietuviškos produkcijos. Lietuvos šeimininkės buvo skatinamos išsiversti be užsienietiškų prieskonių ir įvairių importuotų produktų. Tai rodo to meto siekį pabrėžti lietuviškumą ir atsiriboti nuo užsienio įtakų.
Prieš Velykas turguose buvo gausiai perkama naminių paukščių, sūrio, kiaušinių, paršiukų ir kita. Iš kaimų į miestus ūkininkai gabeno daug žalumynų - kadagių ir gluosnių, kuriais buvo puošiami stalai. Miesto ponios „Maiste“ užsisakydavo virtų kumpių ir vyniotinių, o „Paramoje“ - tortų ir pyragų.
Vaišingumas ir mandagumas
Suprantama, kad gardžiausios vaišės būdavo ant Velykų ir Kalėdų stalo. Tuo metu svečiai su mandagumo vizitais aplankydavo visų artimesnių bičiulių namus. JAV konsulas Robertas Heingartneris aprašė, kaip Velykos buvo švenčiamos politinio elito namuose 1927 metais. Pasak jo, sekmadienį visos šeimininkės priima svečius siūlydamos maisto ir gėrimų, kurie yra padėti ant svetainės stalo. Po šeimininkės pasveikinimo svečiai, daugiausia vyrai, eidavo į svetainę ir vaišindavosi iki vėlaus vakaro. Kiekviename name laukdavo tas pats - stalas su maistu ir gėrimais ir šeimininkė, kuri ragina valgyti ir išgerti. Patiekiamas maistas buvo įvairus, bet visur buvo kumpis ir kalakutas.
Per priėmimus namų šeimininkei tekdavo svarbiausias vaidmuo: ji turėjo pasirūpinti ne tik vaišėmis, bet ir tinkama draugija, įdomiomis pokalbių temomis. Pietaujant dalytis girdėtais gandais ar asmeninėmis problemomis buvo nepadoru, todėl šeimininkai siūlydavo papasakoti tarptautinės politikos naujienas, aptarti naujausius Kauno kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo įvykius.
Taip pat skaitykite: Patarimai, ką dėvėti su vaikinu
Stalo serviravimas ir aplinka
Naujieji Tūbelių namai tiko solidiems priėmimams. Pirmame aukšte buvo įrengta moderni virtuvė su atskira indų plovykla, maistą ruošė profesionali virėja, o į stalą patiekdavo tarnaitė. Didžiulę erdvę užėmė valgomasis. Inteligentų šeimose daug dėmesio skirta šeimos susibūrimui prie pietų stalo ir svečių priėmimui, todėl šis kambarys buvo laikomas namų vizitine kortele. Svarbia naujove tapo pagerbti svečią ne dideliu maisto ir gėrimų kiekiu, o jaukiu priėmimu prie gražiai padengto stalo. Dažna Kauno ponia tokiomis progomis ištraukdavo sidabrinių stalo įrankių komplektą su savo monograma, stalą puošdavo porcelianine skulptūrėle ar žvakide ir balta staltiese.
Šeimos pietūs tapo svarbiu kasdieniu ritualu. Sekmadieniais ir per šventes inteligentų šeimos kviesdavosi draugus ir gimines pietų. Paprastų pietų, kurie įprastai buvo valgomi apie 14-15 valandą, meniu sudarydavo dažniausiai trys patiekalai: sriuba, pagrindinis valgis ir desertas. Iškilmingiems pietums būdavo patiekiama 5-6 patiekalai: šaltas užkandis, sriuba, žuvies arba daržovių patiekalas, mėsos patiekalas, desertas. Pavakariais, apie 17 valandą, vaišinta kava arba arbata su mažais sumuštinukais, tortu, pyragaičiais.
Šiuolaikinis etiketas pietaujant su vaikinu
Šiandien, pietaujant su vaikinu, etiketo taisyklės yra liberalesnės, tačiau mandagumas ir pagarba išlieka svarbūs. Štai keletas patarimų, kaip elgtis:
Pasiruošimas: Pasidomėkite restorano stiliumi ir pasirinkite tinkamą aprangą. Jei restoranas yra prabangus, verta apsivilkti elegantišką suknelę ar kostiumėlį. Jei restoranas yra paprastesnis, galite rinktis kasdieninę, bet tvarkingą aprangą.
Punktualumas: Stenkitės atvykti laiku. Jei vėluojate, būtinai praneškite.
Taip pat skaitykite: Gerbėjų kultūra
Elgesys prie stalo:
- Sėdėkite tiesiai, bet neįsitempę.
- Padėkite servetėlę ant kelių.
- Nekalbėkite pilna burna.
- Nemaukite sriubos.
- Nekiškite telefono į stalą.
- Jei reikia atsiprašyti, pasakykite „atsiprašau“, o ne „atleiskite“.
Pokalbiai:
- Būkite maloni ir domėkitės savo pašnekovu.
- Venkite ginčų ir nepatogių temų.
- Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi, bet nekalbėkite tik apie save.
- Atsiminkite, kad pietaujant dalytis girdėtais gandais ar asmeninėmis problemomis buvo nepadoru, todėl rinkitės neutralias ir įdomias pokalbių temas.
Apmokėjimas: Šis klausimas gali būti jautrus. Tradiciškai, apmokėti turėtų vaikinas, tačiau šiais laikais vis dažniau pasitaiko, kad sąskaitą dalijamasi per pusę arba apmoka tas, kuris pakvietė į pasimatymą. Jei vaikinas nori apmokėti, leiskite jam tai padaryti, bet pasiūlykite prisidėti. Jei jaučiatės nepatogiai, galite pasiūlyti apmokėti kitą kartą.
Kas moka?
Šis klausimas priklauso nuo susitarimo ir abiejų partnerių požiūrio. Štai keletas galimų scenarijų:
- Tradicinis požiūris: Vaikinas apmoka sąskaitą, nes jis pakvietė į pasimatymą ir nori parodyti savo galantiškumą.
- Šiuolaikinis požiūris: Sąskaita dalijama per pusę, nes abu partneriai yra lygūs ir turėtų prisidėti prie išlaidų.
- Kompromisas: Vienas apmoka šį kartą, kitas - kitą. Tai puikus būdas išvengti nepatogumų ir parodyti, kad abu esate pasirengę investuoti į santykius.
- Apmoka tas, kuris pakvietė: Jei jūs pakvietėte vaikiną pietų, galite pasiūlyti apmokėti sąskaitą.
Svarbiausia - atvirai pasikalbėti ir susitarti, kas apmokės sąskaitą. Tai padės išvengti nepatogumų ir nesusipratimų.
Taip pat skaitykite: Traškus keptas viščiukas namuose
tags: #etiketas #pietaujant #su #vaikinu #kas #moka