Desertai Pietryčių Azijoje ir ne tik: saldus kelionė po pasaulio virtuves

Desertai - tai puikus būdas užbaigti pietus ar pasimėgauti popietės kava. Tortai, bandelės, keksiukai, pudingai, ledai, pyragai ir sausainiai yra populiarūs desertai, randami ant daugelio šventinių stalų. Tačiau šį kartą norime papasakoti apie kiek kitokius saldumynus, kurie itin populiarūs Pietryčių Azijos šalyse, o kai kurie mėgstami ir Europoje.

Pietryčių Azijos desertų egzotika

Pietryčių Azija garsėja savo egzotiškais vaisiais ir neįprastais ingredientais, kurie naudojami desertams gaminti. Štai keletas populiariausių desertų, kuriuos galite rasti šiame regione:

Khao Niaow Ma Muang: Tailando pasididžiavimas

Khao Niaow Ma Muang - Tailande itin populiarus lipnių ryžių ir mangų desertas. Jeigu buvote Tailande, tikriausiai šio deserto jau ragavote, mat patys tajai jį taip mėgsta, jog siūlo kone kiekvienoje kavinukėje. Desertas gaminamas labai paprastai: prinokę mangai supjaustomi skiltelėmis ir atšaldomi. Šalia jų patiekiami dar garuojantys lipnūs ryžiai ir visa tai apipilama kokosų pienu, kuris prieš tai paverdamas su žiupsneliu druskos ir cukrumi.

Chè: Vietnamo desertų įvairovė

Chè - itin populiarus desertas Vietname, kuris turi galybę skirtingų variacijų. Desertas gaminamas iš vaisių, želė gabalėlių, kokosų pieno, pupelių, lipnių ryžių, skirtingų sėklų - žmonėms dažniausiai siūloma išsirinkti jiems patinkančius priedus patiems. Kartais desertas patiekiamas kokteilių taurėse, o kartais - paprastuose indeliuose ir mūsų akiai gali pasirodyti lyg „marmalas“.

Leche flan: Filipinų karamelinis pudingas

Leche flan - tai filipinietiška karamelinio pudingo versija, labiau primenanti europietiškus desertus. Desertas gaminamas iš pieno, cukraus, kiaušinių, vanilės, kondensuoto pieno. Iškepamas lengvos konsistencijos karamelinis pyragas/pudingas, kuris patiekiamas atvėsintas.

Taip pat skaitykite: Tortai vaikų šventėms

Martabak Manis: Indonezijos saldūs blyneliai

Martabak Manis - tai Indonezijos gyventojų itin mėgstamas desertas, kurį galėtume įvardinti kaip vietinę saldžių, storų ir purių blynelių versiją su skirtingais įdarais. Patys blyneliai gaminami iš miltų, kiaušinių, cukraus, kepimo sodos, vandens ir kokosų pieno. Bene populiariausias įdaras - šokoladas ir sūris. Ant blynelių viršaus daug kur pilamas ir kondensuotas pienas.

Turon: Filipinų kepti bananų suktinukai

Turon - dar vienas itin populiarus desertas Filipinuose. Jam pagaminti reikia vos kelių ingredientų - plantano (arba banano), stambiojo duonmedžio vaisiaus, rudojo cukraus ir kvietinės tešlos. Vaisiai kiek pasmulkinami ir apvoliojami cukruje. Tada - suvyniojami į kvietinę tešlą, kuri įprastai naudojama pavasarinių suktinukų (spring rolls) gamyboje. Paskui - viskas kepama aliejuje. Išorė - sūroka, vidus - saldus.

Lipnūs ryžiai bambukuose: Tailando pudingo desertas

Jau pasakojome apie Tailande itin populiarų lipnių ryžių ir mangų desertą. Tačiau lipnūs ryžiai, šioje šalyje, naudojami ir plačiau. Iš ryžių, raudonųjų pupelių, cukraus, kokoso drožlių ir kokosų pieno padaroma vientisa masė. Ji dedama į specialiai paruoštas bambukų lazdeles ir lėtai garinama, kol pavirsta į pudingo konsistencijos desertą.

Halo-Halo: Filipinų ledų desertas

Halo-Halo - Filipinuose itin populiarus ledų desertas. Beje, Halo-Halo, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „sumaišyti, sumaišyti“.

Klepon: Indonezijos žalios spalvos rutuliukai

Klepon - tai desertas, kuris kilęs iš Indonezijai priklausančios Javos salos. Desertas gaminamas iš palmių cukraus ir virtų ryžių. Suformuojami nedideli rutuliukai, kurie nudažomi pandano lapų ekstraktu, tam, jog įgytų žalią spalvą. Tiesa, viešint Indonezijoje galime atrasti ir patobulintų šio deserto variantų. Dažnai rutuliukai gardinami įvairias įdarais: šokoladu, džemais ar pan. O kokoso drožlės keičiamos į čederio ar kitą sūrį.

Taip pat skaitykite: Žydų desertų receptai

Filipinų kokosų pyragas

Drąsiai galime teigti, jog Filipinai - šalis, kurioje desertai išties labai mėgstami. Pyrago tešla gaminama gana įprastai. Jai reikalingi tokie ingredientai kaip miltai, cukrus, kiaušinio tryniai, druska, vanduo, citrinų sultys arba actas. Įdaras - kiek labiau intriguojantis. Jis ruošiamas iš kokosų pieno, karvės pieno, cukraus, smulkinto kokoso bei kukurūzų krakmolo. Rezultatas - pasakiško skonio.

Es Teler: Indonezijos desertinis gėrimas

Straipsnio pabaigoje norime papasakoti apie desertą-gėrimą, kuris itin mėgstamas Indonezijos gyventojų karštą vasaros dieną. Jis gaminamas išties paprastai: nedideliais gabalėliais supjaustomas avokadas, duonmedžio vaisius ir kokosas ir sudedami į taurę. Taip pat į ją dedamas pandano lapų minkštimas, želė gabaliukai, cukrus ir žiupsnelis druskos. Viskas užpilama atvėsintu kokosų pienu bei kondensuotu pienu. Beje, būtent šis gėrimas yra laikomas nacionaliniu Indonezijos gėrimu.

Itališki desertai: klasika ir naujovės

Prakalbus apie itališką maistą, mintyse iškyla kvapnūs makaronų patiekalai, pagardinti sodriais padažais, šviežia mocarela ar gardi pica. Tačiau italai pietų ar vakarienės neįsivaizduoja ir be saldumynų - desertas yra tiesiog privalomas. Italai gali didžiuotis didžiule desertų gausa. Tiramisu, panakota ar itališki ledai „gelato“ yra tapę neoficialiais Italijos simboliais ir itin pamėgti lietuvių.

Itališki desertai žmonių mėgstami dėl skonių įvairovės: jie desertus ruošia ir stipresnių, ir subtilesnių skonių: nuo kavos, šokolado skonių iki gaivaus citrinų, uogų ar subtilaus grietinėlės. Italijoje desertai yra lygiai tokia pat svarbi kulinarijos paveldo dalis, kaip ir pica ar makaronai. Ši šalis garsėja ne tik klasikiniais desertais, bet ir įvairiais šaldytis ledų desertais ar šerbetais, šokolado ar kavos putėsiais, taip pat ir įvairiais pyragais: pradedant kavos ir baigiant citrinų.

Florentinai: itališki sausainiai su prancūzišku akcentu

Florentinai yra itališki sausainiai, gaminami iš riešutų (paprastai lazdyno ir migdolų) ir vyšnių, sumaišytų su cukrumi, šie sausainiai yra padengiami šokoladu. Vien florentinų pavadinimas susieja šį desertą su Italijos regionu Florencija. Tačiau spėjama, kad florentinai buvo sukurti XVII a. pabaigoje Prancūzijos karališkosios šeimos virtuvėje, jų iš Toskanos kilusių uošvių garbei. Įdomu tai, kad šis desertas labiau paplito ne Prancūzijoje, o Italijoje, tačiau praėjus šimtmečiams, jie nepaprastai populiarūs išliko ne tik tarp Florencijos gyventojų, bet yra mėgstami ir visoje Italijoje bei už jos ribų.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai lietuviški kinetiški saldumynai

Biscotti: migdolų sausainiai iš Toskanos

Biscotti - dar vienas itališkų sausainių receptas, sukurtas XIV amžiuje Toskanoje, Prato mieste. Šie sausainiai pasižymi migdolų gausa, kurių yra itin daug šiame Italijos regione. Biscotti iš kitų desertų išsiskiria tuo, kad yra kepami netgi du kartus - antrasis kepimas iš sausainio ištraukia drėgmę, padaro jį tvirtą ir atsparų pelėsiui. Šiuo desertu Italijoje dažniausiai gardžiuojamasi prie kavos arba valgomi mirkant į kavą.

Amaretti: kartūs migdolų sausainiai

Amaretti - sausainiai, kaip ir biscotti, kilę iš Prato miesto. Itališkas žodis „amaro“ reiškia „kartūs“, ir kadangi šie maži sausainiai yra pagardinti karčiaisiais migdolais, jie buvo pavadinti „amaretti“. Tačiau jų nereikia painioti su „amaretto“ - saldžiu, migdolų skonio itališku likeriu. Amaretti yra pagaminti iš maltų migdolų arba migdolų pastos, sumaišytos su cukrumi ir kiaušinių baltymu. Jie dažnai būna paskaninti šokoladu, tradiciškai patiekiami su kava.

Florentinų receptas:

Ingredientai:

  • 50 g sviesto
  • 50 g cukraus
  • 2 šaukštai sirupo
  • 50 g miltų
  • 50 g vyšnių
  • 50 g migdolų dribsnių
  • 50 g pistacijų
  • Tarkuota apelsino žievelė
  • Šokoladas

Gaminimas:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi.
  2. Nedideliame puode ant silpnos ugnies, dažnai maišydami, ištirpinkite sviestą, cukrų ir sirupą.
  3. Nukelkite nuo ugnies ir įmaišykite miltus, tuomet suberkite vyšnias, migdolų dribsnius, pistacijas bei tarkuotas apelsino žieveles ir viską išmaišykite kol susiformuos tešla.
  4. Šaukštu kabinkite tešlą ir formuodami sausainius sudėkite ant paruoštų skardų.
  5. Kepkite apie 10min, kol šie gražiai pagels.
  6. Ištraukę iš orkaitės palikite atvėsti.
  7. Virš puodo su verdančiu vandeniu ištirpdykite šokoladą.
  8. Atvėsusius ir sustandėjusius sausainius aptepkite šokoladu ir dar kelias minutes palikite juos pastingti.

Biscotti receptas:

Ingredientai:

  • 2 stiklinės miltų
  • 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
  • 0,75 stiklinės aliejaus
  • 4 kiaušiniai
  • 0,75 stiklinės cukraus
  • 1 arbatinis šaukštelis anyžių ekstrakto
  • Mėgstami riešutai ar džiovinti vaisiai (nebūtina)

Gaminimas:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Išklokite skardą kepimo popieriumi.
  2. Vidutinio dydžio inde supilkite aliejų, sudėkite kiaušinius, cukrų ir anyžių ekstraktą bei viską išplakite, kol gerai susimaišys.
  3. Atskirame inde sumaišykite miltus ir kepimo miltelius ir juos supilkite į gautą kiaušinių ir cukraus mišinį. Išmaišykite tešlą.
  4. Padalinkite tešlą į dvi dalis. Kiekvieną tešlos gabalėlį išvoliokite į pailgos formos ritinį ir orkaitėje kepkite apie 25-30 min. tol, kol šis gražiai pageltonuos.
  5. Iškeptą tešlą nuimkite nuo skardos ir leiskite jai atvėsti.
  6. Supjaustykite ją į norimo dydžio gabalėlius.
  7. Sudėkite supjaustytus sausainius vėl į kepimo skardą ir pakepkite po 6-10 min ant kiekvienos pusės.

Amaretti receptas:

Ingredientai:

  • 3 stiklinės migdolų miltų
  • 1,5 stiklinės cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
  • 0,5 arbatinio šaukštelio migdolų ekstrakto
  • Cukraus pudra

Gaminimas:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 150 laipsnių ir išklokite skardą kepimo popieriumi.
  2. Virtuvinio kombaino pagalba sumaišykite migdolų miltus ir cukrų.
  3. Įpilkite vanilės ir migdolų ekstrakto ir viską maišykite keletą minučių.
  4. Sudėkite kiaušinius ir toliau maišykite tešlą, kol ši taps vientisa.
  5. Šaukštu išgriebkite tešlos gabaliuką, jį padėkite ant kepimo popieriaus ir apibarstykite cukraus pudra.
  6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 25-30 min. Prieš patiekdami, sausainius atvėsinkite.

Melionai desertuose ir ne tik

Melionai populiarūs ne tik Lietuvoje. Jie ypatingai mėgstami Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur dažniausiai patiekiami vietoje deserto - vakarienės ar pietų pabaigoje. Nors labiausiai vertinami dėl skoninių savybių ir gardaus aromato, melionai turtingi grožio ir geros savijautos vitaminų. Reguliarus melionų vartojimas gražina odos būklę: juose gausu vitamino E, padedančio neutralizuoti nudegimo saulėje poveikį. Be to, melionai turi odą atjauninančių antioksidantų, vitaminų C, B6 ir K, kalio, magnio, vario ir folatų. Kartu, šis sultingas vaisius visiškai neturi riebalų ir pasižymi mažesniu kaloringumu.

Melionus itin paprastai ilgai išlaikyti šviežius. Nepažeistą ir nesupjaustytą melioną kambario temperatūroje galima laikyti apie porą dienų, o laikomas šaldytuve, jis tinkamas vartoti net 10-14 dienų. Drąsiai derinkite melioną su alyvuogių aliejumi, žaliąja citrina, mėta, baziliku, medumi, vytintu kumpiu (prosciutto), feta, mocarela ir kitais sūriais.

Melionų ir mocarelos Buddha bowl receptas

Budos dubenėlis (ang. Buddha bowl) - tikra atgaiva tiek akims, tiek skrandžiui. Spalvingą ir maistinėmis medžiagomis turtingą dubenėlį sudaro gausybė daržovių, vaisių, sūrių, riešutų, žuvų ir kitų gerai savijautai palankių ingredientų.

Reikės:

  • 100 gramų meliono (tinka geltonieji, Cantaloupe, Piel De Sapo melionai)
  • Saujos šviežių špinatų
  • Pusės avokado
  • Smulkiavaisio agurko
  • Penkių vyšninių pomidorų
  • 50 gramų mocarelos
  • Saulėgrąžų daigų (tinka bet kokie mėgstami daigai)

Padažui:

  • Juodųjų sezamų sėklų
  • Pusės šaukštelio medaus
  • Alyvuogių aliejaus
  • Šlakelio citrinos sulčių
  • Druskos arba šlakelio sojos padažo pagal skonį
  • Mėgstamų žolelių

Gaminimo eiga itin paprasta: melioną ir mocarelą susmulkinkite kąsnio dydžio gabalėliais, avokadą ir agurką - skiltelėmis, pomidoriukus perpjaukite perpus. Sumaišykite padažui reikalingus ingredientus. Į dubenėlį klokite špinatų lapus, išrikiuokite visus pjaustytus ingredientus, apšlakstykite padažu ir skanaukite į sveikatą.

Melionų salsa receptas

Salsa, arba kitaip - smulkiai pjaustytas daržovių ir vaisių pagardas, itin populiari Pietų Amerikoje ir Viduržemio jūros regione. Sultingas, spalvingas, netikėčiausiais skoniais burnoje sproginėjantis pagardas paprastai patiekiamas šalia grilyje čirškintos mėsos, žuvies ir jūros gėrybių.

Reikės:

  • Ketvirtadalio meliono (tinka visos rūšys)
  • Vienos žalios saldžiosios paprikos
  • Raudonojo svogūno
  • Dviejų smulkiavaisių agurkų
  • Vieno pomidoro
  • Arbatinio šaukštelio obuolių sidro acto arba baltojo vyno acto
  • Alyvuogių aliejaus
  • Druskos pagal skonį
  • Prieskoninių žolelių (puikiai tinka bazilikas, kalendra)

Melioną ir visas daržoves kuo smulkiau supjaustykite, suberkite į dubenį. Jeigu nemėgstate aitresnio svogūnų kvapo, prieš beriant į salsą, pjaustytą svogūną keletą minučių palaikykite vandens ir acto mišinyje. Atskirame dubenėlyje sumaišykite actą, alyvuogių aliejų, druską, prieskonines žoleles. Gautą padažą supilkite ant smulkintų daržovių ir meliono. Šitaip paruošta salsa šaldytuve gali būti laikoma net kelias dienas - kitą dieną ji netgi gardesnė!

Melionų šaltsriubės receptas

Lietuviai didžiuojasi šaltibarščiais, ispanai - gazpacho, tačiau ir vieniems, ir kitiems beveik neabejotinai patiks egzotiška šaltsriubės variacija su melionais.

Reikės:

  • Vidutinio dydžio Cantaloupe meliono
  • 4 vidutinio dydžio pomidorų
  • 1 nedidelio agurko
  • Pusės nedidelio raudonojo svogūno
  • 3 skiltelių česnako
  • 2 šaukštų chereso acto
  • 3 šaukštų alyvuogių aliejaus
  • 1 arbatinio šaukštelio „Tabasco“ padažo
  • Druskos ir pipirų pagal skonį

Pašalinkite meliono sėklas ir odelę, minkštimą supjaustykite kubeliais. Nuo pomidorų nulupkite odeles. Pasmulkinkite pomidorus, svogūną, agurką. Melioną, česnako skilteles ir daržoves suverskite į trintuvą ir sutrinkite iki kone vientisos konsistencijos. Ten pat supilkite actą, aliejų, „Tabasco“ padažą, druską ir pipirus, dar šiek tiek paplakite. Palikite šaltsriubę pusvalandžiui pailsėti šaldytuve ir skanaukite. Šaldytuve melionų šaltsriubė išlieka šviežia kelias dienas.

Desertų patiekimas: nuo indų iki įrankių

Deserto indų pasiūla gausi: tai ir įvairios taurės, laiveliai, įmantrių formų ir spalvų salotų indeliai, gal net ananaso, apelsino ar kokoso riešuto kiautas. Praktikuojama desertą patiekti ir antrųjų patiekalų ar padėklo formos lėkštėse, tarsi patvirtinant, kad desertas - tai meno kūrinys, kuriuo privalu grožėtis. Įrankiai priklausytų derinti prie indo ir paties deserto.

Rinkdamas įrankius ir indus padavėjas turėtų save įsivaizduoti svečio vietoje: kaip jis pats valgytų vieną ar kitą desertą. Tuomet gal pavyktų išvengti itin nemalonių situacijų, kai, pavyzdžiui, labai gražiai patiektas obuolys ima ir iššoka iš lėkštės. Ir taip nutinka ne dėl valgytojo kaltės, o dėl padavėjo nemokšiškumo ir neįžvalgumo parenkant įrankius.

Desertų įrankiai:

Juos galėtume suskirstyti į asmeninio ir bendro naudojimo.

Bendro naudojimo: įrankiai tortui pjauti ir įsidėti: kelių tipų mentelės ir peilis, žnyplės tortui ar pyragams įsidėti, žnyplės ledui, šakutė citrinai.

Asmeninio naudojimo įrankiai: arbatinis šaukštelis, deserto šaukštas (kiek didesnis už arbatinį), kuriuo galima valgyti ledus, kompotus, vaisių salotas ir kitus minkštus gaminius, arbatinio šaukštelio dydžio deserto šakutė, dažniausiai tridantė, vienas dantelis gali būti išplatėjęs (atlieka peilio funkciją). Beje, manoma, kad atsiradusios pirmosios šakutės buvo labai gražios ir skirtos valgyti vaisiams bei saldiesiems patiekalams. Šiandien šakute valgomi įvairūs pyragai, tortai. Vaisių įrankiai - peilis ir šakutė (kiek mažesni nei užkandiniai), jais valgomi vaisiai. Galima paminėti papildomus: uogienės, medaus, citrusinių vaisių šaukštus.

Desertų parinkimas ir pateikimas:

Visų pirma priklausys nuo pobūvio rūšies: ar svečiai jo metu stovės ar sėdės. Jei numatoma stovėti, dengiamas furšetinis deserto stalas. Tuomet desertai parenkami tokie, kuriuos svečiui bus patogu valgyti atsistojus: įvairūs sausainiai, vaisiai, gali būti tortas, kurį dalins padavėjas. Vaisiai patiekiami taip, kad svečiui būtų patogu jų paimti: vynuoges padalinti po 2-3 uogas, melioną, arbūzą supjaustyti nedidelėmis skiltelėmis, mandariną galima nulupti ir padalinti į dvi dalis (juk furšetas trunka apie 2 val., ir vaisiai nesudžius) ir t. t. Taip pat svečio patogumui vaisius ir uogas rekomenduojam patiekti be kauliukų (pvz., bekaules vynuoges, besėklį arbūzą). Vaisiai gali būti ne tik patiekalas, bet ir puikus stalo dekoras. Tačiau nereikia nustebti, kad pobūvio pabaigoje šis dekoras bus suvalgomas.

Jei pobūvio svečiai sėdi, prieš patiekiant desertus, sutvarkomas stalas: nurenkamos nuo pietų likusios lėkštės, nuo stalo nuvalomi trupiniai. Paserviruojami desertui reikalingi įrankiai: jei bus naudojama šakutė, ji dedama dešinėje, jei deserto šaukštas ir deserto šakutė - šaukštas dešinėje, šakutė kairėje, jei peilis ir šakutė - šakutė kairėje, peilis dešinėje. Įrankiai gali būti likę serviruotės viršuje nuo pietų. Įrankiai viršuje dedami tuomet, kai valgomi visi pietūs ir turimas vienodų įrankių rinkinys. Tada svečias pasiims juos pats.

Desertų įvairovė tokia gausi, kad sunku aptarti visus galimus variantus. Todėl aptarsime tik tuos, kurie gali būti patiekiami pobūvio dalyviams sėdint. Desertai gali būti skirstomi į karštus, šaltus ir užšaldytus bei vaisius, tokia pačia tvarka jie ir patiekiami. Šaltųjų saldžiųjų patiekalų patiekimo temperatūra - 8-10ºC, karštųjų - 65-70ºC. Karštiesiems patiekalams priskiriami įvairūs saldūs blyneliai, suflė, košė „gurjevskaja“, pudingai. Šaltiesiems - kompotai, kisieliai, tortai, pyragai, užšaldytiems - ledai, želė. Prie desertų priskiriama ir saldi sriuba. Žiemą ji patiekiama šilta, vasarą - šalta.

Karštuosius saldžius patiekalus rekomenduojama patiekti užkandžių ar pagrindinio patiekalo lėkštėse su atitinkamais įrankiais: užkandžių, ar pagrindinio patiekalo. Košę „gurjevskaja“ patiekti keptuvėlėje, kuri dedama ant lėkštutės, prieš tai ant jos patiesus servetėlę. Patiekalas valgomas desertiniu šaukštu. Suflė (pranc. souffle) - pyragaitis iš plaktų su cukrumi baltymų, trintų vaisių ir kitų priedų. Valgoma desertiniu šaukštu iš to paties indelio, kuriame ir buvo kepamas.

Kompotai patiekiami kompoto indeliuose ir valgomi desertiniu šaukštu. Indelis dedamas ant polėkštės, ant kurios užtiesta servetėlė. Jei kompote yra uogų su kauliukais, dešinėje pusėje būtina padėti lėkštutę kauliukams. Ledai, vaisių salotos ar vaisių skiltelės, užpiltos alkoholiu, patiekiami desertiniuose indeliuose (su kojele ar be jos). Desertinis indelis dedamas ant polėkštės su servetėle. Ant polėkštės dedamas arbatos ar ledų šaukštelis, koteliu į dešinę (jei nebuvo ankstesnėje serviruotėje). Jei desertai patiekiami giliose taurėse, juos valgyti patogiau ilgu baro šaukštu (desertinis ar arbatinis šaukštelis prasmegs taurėje).

Saldi sriuba patiekiama gilioje sriubos lėkštėje, valgoma desertiniu šaukštu. Kairėje pusėje duoninėje lėkštutėje gali būti patiekiama kekso. Jei sriuba valgoma vasarą, dešinėje pusėje padedama ledo. Uogos gali būti patiekiamos desertiniame indelyje, valgomos šaukšteliu. Jei yra kauliukų, dešinėje pusėje padedama lėkštutė jiems. Jei uogos ar kiti vaisiai valgomi rankomis, padedamas indelis šilto ir parūgštinto vandens pirštams nusiplauti.

Porcijomis desertai patiekiami pradedant nuo svečio iš dešinės pusės. Pirmiausia aptarnaujami vaikai, moterys, paskiausiai - vyrai. Jei prie deserto yra priedai (pvz., prie saldžios sriubos keksas), jie patiekiamas duoninėje lėkštelėje iš kairės svečio pusės. Jei pyragai siūlomi bendrame inde, tuomet padavėjas pirmiausia jų pasiūlys svečiui iš kairės pusės, ir lankytojas įsidės pats arba jam įdės padavėjas.

Esama ir kiek kitokio vaisių ir desertų pateikimo būdo: kuomet desertas baigiamas ruošti svečio akivaizdoje ant pagalbinio staliuko. Tai gali būti vaisių lupimas, vaisių ar blynelių flambiravimas. Flambiravimas, išvertus iš prancūzų kalbos, reikštų „degti“. Šiam procesui reikalingas specialus vežimėlis, o jį atlikti gali tik aukšta kvalifikacijos padavėjas. Ant paruoštų vaisių ar blynelių užpilamas nedidelis alkoholio kiekis ir uždegamas. Patiekalas įgauna specifinio skonio.

Lupdamas vaisius ir atlikdamas flambiravimą (jei nors kiek liečiasi prie maisto), padavėjas turėtų mūvėti vienkartines pirštines. Patiekalas turėtų sužavėti jau vien reginiu. Nors pagal aptarnavimo taisykles suvalgius desertą turėtų būti patiekiama kava ar arbata, pas mus labai dažna kita situacija: torto ar pyrago gabalėlis valgomas užsigeriant kava. Tad belieka laikytis auksinės taisyklės: svečias visuomet teisus.

tags: #desertai #patiekiami #pietų #pabaigoje

Populiarūs įrašai: