Šakočio kepimo tradicijos Jurbarke ir Lietuvoje: nuo istorijos iki šių dienų
Šakotis - neatsiejama lietuviškų švenčių dalis, puošiantis stalus ir džiuginantis savo unikaliu skoniu bei išvaizda. Šis skarotas, į eglutę panašus desertas, kvepiantis vanile ir burnoje tirpstantis, yra ne tik skanus, bet ir simboliškas. Nenuostabu, kad Druskininkų rajone jam skirtas net muziejus. Siekiant geriau pažinti Lietuvą, jos istoriją ir kultūrą, verta domėtis ir kulinarinėmis tradicijomis, o šakotis yra vienas ryškiausių pavyzdžių.
Šakočio istorija ir paplitimas
Šakočio pavadinimas „Baum kuchen“ išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „medžio pyragas“. Pasakojimai apie šakočius siekia XV a. Vakarų Europoje, kur vienuoliai pradėjo juos kepti ir ilgą laiką slėpė receptą. Panašūs gardėsiai kepami Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir net Japonijoje, tačiau skiriasi ragelių forma ir formavimo principas. Daug šalių pretenduoja į šalies, kurioje buvo iškeptas pirmasis šakotis, vardą. Lietuviai taip pat įtraukė šakotį į savo kulinarinį paveldą.
Yra keletas legendų apie šakočio kilmę Lietuvoje. Viena jų siejama su Barbora Radvilaite. Esą, ruošdamasi puotai, ji paskelbė konkursą skaniausiam pyragui ir pažadėjo nugalėtojui padovanoti žemės. Vaikinas Juozas pasiūlė Barborai paragauti šakočio, kuris jai labai patiko. Vietoj žemės, Juozas paprašė Barboros papuošalų, nes ketino pasipiršti. Barbora jam padovanojo papuošalų ir pati atėjo į vestuves, kurioje buvo vaišinamasi šakočiais. Nuo to laiko šakotis tapo tradiciniu vestuvių pyragu. Tačiau ši istorija yra abejotina, nes vargu ar tais laikais buvo žinomas šakočių kepimo būdas.
Kita istorija pasakoja apie moterį, kuri Kauno oro uoste bandė įsinešti šakotį į lėktuvą, tačiau oro bendrovės taisyklės to neleido. Tada moteris prisitvirtino šakotį ant galvos ir teigė, kad tai jos galvos apdangalas. Jai pavyko sėkmingai išskristi su lauktuvėmis ant galvos.
Šakočio kepimo tradicijos Lietuvoje
Šakočio kepimo tradicijos Lietuvoje yra gilios ir puoselėjamos. Šis kepinys laikomas vestuvine puošmena ir skanėstu, neatsiejama lietuvių šventinio stalo dalimi. Tai unikalus lietuvių tautos pasiekimas ir paveldo produktas. Nors šakotis siejamas su Lietuva, panašūs kepiniai kepami ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Lenkija, Švedija, Japonija ir kitos.
Taip pat skaitykite: Šakočio edukacinės programos Ignalinos regione: ką verta žinoti?
Šakočio kepimas Lekėčiuose
Lekėčiai - mažas pakaunės Zanavykų miestelis, tarp Šakių ir Kauno rajonų „rubežiaus“. Zanavykų krašto moterys išsaugojo senąsias šakočio kepimo tradicijas ir receptus. Šakotis dar vadinamas baumkuchenu - vienas populiariausių Lietuvos kulinarinio paveldo kepinių. Anksčiau Lekėčiuose gyveno apie 15 moterų, kurios kepdavo šakočius savo sodybų kiemo virtuvėse ar net garažuose pastatytose krosnyse, dabar šiame krašte senas baumkuchenų kepimo tradicijas puoselėjančių šeimininkių beliko vos dvi. Viena jų - p. Romutė Mureikienė, kuri savo pirmąjį šakotį iškepė prieš beveik 60 m.
Šakočio kepimo procesas
Šakočio tešlos sudėtis yra paprasta: kiaušiniai, cukrus, miltai, sviestas, grietinėlė. Kiekvienas meistras gali pagardinti savo patiekalą citrinos žievelėmis, šokolado glajumi ar kitais priedais. Tačiau pasigaminti šakotį namuose yra sudėtinga dėl technologijos.
Šakotis kepamas įkaitintoje krosnyje, pilant tešlą ant volo. Krosnį reikia kūrenti beržinėmis arba alksninėmis malkomis. Volas įkaitinamas ir ištepamas išlydytu sviestu. Tada vienas žmogus pila ant jo tešlą, o kitas suka volą. Kuo greičiau suka, tuo ilgesni spygliai išeina. Kai tešla apkepa ir tampa gelsva, pilami kiti sluoksniai. Taip kartojama tol, kol šakotis tampa norimo storio. Visas procesas gali užtrukti kelias valandas.
Svarbu paminėti, kad vienas iš svarbiausių dalykų, pasak šeimininko, ir yra paruošti tinkamą tešlą, iki reikiamos konsistencijos išplakti kiaušinių baltymus. Per mažai išplaksi - blogai, per daug - irgi negerai. Vienu metu plakami tik penkių kiaušinių baltymai, tiek pat trynių maišoma su cukrumi. 4 kilogramų šakočiui reikia 70 kiaušinių, po kilogramą sviesto ir grietinės, po kilogramą 200 gramų miltų ir cukraus, vanilinio cukraus. Tinkamiausi naminiai kiaušiniai, sviestas - atvirkščiai, iš parduotuvės. Naminis netinka, nes yra per riebus. Tešlai paruošti sugaištama visą valandą.
Kai jau tešla paruošta, prasideda ilgai trunkantis šakočio kepimas. Apie dvi valandas tenka didžiuliame karštyje išstovėti, tešlą ant elektra sukamo volo pilti. Kai pradeda „augti ragai“, visas karštis į šakotį pereina.
Taip pat skaitykite: BAS 100: profesionalus šakočių kepimas
Šakočių muziejus Druskininkuose
Romualdas Spulis įkūrė pirmąjį Šakočių muziejų, kuriame atkurtas visas šakočio kelias - nuo grūdų sėjos ir vištų auginimo iki iškepto gaminio. Muziejuje saugoma nuo 1923 m. Spulio įmonė iškepė didžiausią pasaulyje šakotį ir neturėjo, kur jo padėti. Muziejuje eksponuojami įvairių formų ir dydžių šakočiai, taip pat ir tokių formų, kurios populiarios kitose šalyse. Galima susipažinti su jų receptūromis.
Muziejuje stovintis didžiulis šakotis yra įrašytas į Gineso knygą kaip rekordininkas. Milžiniško šakočio kepimas yra sudėtingas ir atsakingas darbas, dėl menkiausios klaidos rekordinis pyragas galėjo subyrėti. Gaminys keptas atsargiai ir kantriai, laukiant, kol kiekvienas sluoksnis iškeps.
Edukacinės programos
Šakočio kepimo tradicijos yra svarbi lietuviško kulinarinio paveldo dalis. Edukacinės programos supažindina dalyvius su šakočio istorija, kepimo būdais, receptais ir panašumais su kitų šalių kepiniais. Dalyviai sužino, kodėl šakotis tapo pagrindine vaišių stalo puošmena Lietuvoje.
Šakočio reikšmė Lietuvoje ir pasaulyje
Šakotis yra laikomas vestuvine puošmena ir skanėstu, neatsiejama lietuvių šventinio stalo dalimi. Tai unikalus lietuvių tautos pasiekimas ir paveldo produktas. Nors šakotis siejamas su Lietuva, panašūs kepiniai kepami ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Lenkija, Švedija, Japonija ir kitos.
2015 m. Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija rengiamuose geriausių Lietuvos gastronominių gaminių rinkimuose laimėjo šakotis. Mūsų šalies virtuvės vizitine kortele tituluojamas šakotis.
Taip pat skaitykite: Tradicinė šakočių kepimo įranga
tags: #sakociu #kepimas #jurbarke #tradicijos