Raudonųjų Briuselio Kopūstų Auginimas: nuo Sėjos iki Derliaus

Kopūstai - viena seniausių ir populiariausių daržovių pasaulyje, vertinama dėl maistinių savybių ir universalumo virtuvėje. Ši daržovė, kilusi iš laukinio kopūsto, augančio Viduržemio jūros pakrantėse, per ilgą kultivavimo istoriją įgavo daugybę formų ir veislių. Lietuvoje kopūstai užima svarbią vietą daržuose, o jų auginimas - tai sėkmingos daržininkystės tradicija. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius raudonųjų Briuselio kopūstų auginimo aspektus, pradedant sėklų paruošimu ir baigiant derliaus nuėmimu bei sandėliavimu.

Kopūstų Priežiūros Pagrindai

Kopūstai - viena iš seniausių europietiškos kilmės daržovių. Kopūstinės daržovės priklauso kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimai. Gūžiniai, ropiniai, briuseliniai, žiediniai kopūstai yra kilę iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar tebeauga Viduržemio jūros pakraščiuose. Kopūstinių daržovių rūšys yra giminingos ir savo morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis mažai kuo skiriasi viena nuo kitos. Gūžiniai, briuseliniai, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Tačiau ankstyvieji gūžiniai ir ropiniai kopūstai atitinkamose sąlygose gali išauginti sėklas ir pirmaisiais metais.

Sėklų paruošimas ir sėja

Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3 - 4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui nuo 0 iki +5 °C.

Prieš sėją sėklos 15 minučių mirkomos 45-50 °C vandenyje, tada 1 minutę laikomos šaltame vandenyje. Po to 12 valandų sėklos laikomos maistingame tirpale (1 l vandens ir 10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal gamintojo nurodymus). Po to sėklos perplaunamos ir 24 valandas grūdinamos 1-2 °C temperatūroje. Grūdinimas pagerina daigumo rodiklius ir padidina atsparumą šalnoms. Ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio, šildomuose šiltnamiuose - nuo kovo pradžios. Vėlyvųjų veislių sėja prasideda nuo balandžio vidurio. Sėklos sėjamos į specialų mišinį arba paruoštą substratą, sumaišytą iš dirvožemio ir komposto (santykiu 1:1) su smėlio, durpių ar durpinio komposto priemaiša. Optimalus pH daiginimui - 6,5-6,7. Vienam kibirui mišinio dedama 15 g superfosfato. Substratas drėkinamas, sudedamas į 5-6 cm aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gylyje, kas 1 cm, tarp vagelių paliekant 3 cm atstumą. Daigai pasirodo po 4-5 dienų, optimali temperatūra daigams auginti - 15-18 °C.

Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodelius, blokus arba į juos pikuojami. Pirmuoju atveju jiems sudaiginti reikia daugiau didesnio šilto ( 18 -20 °C ) šiltnamio ploto negu antruoju atveju. PH turi būti 6,5 - 6,8.

Taip pat skaitykite: Rauginti raudoni pomidorai

Daigų auginimas

Jautriausi žemai temperatūrai yra ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, kurie jau apšąla esant 2 - 5 °C šalčio. Kopūstinėms daržovėms optimali temperatūra 15-18 °C šilumos. Esant aukštai temperatūrai ir kada dirvoje trūksta drėgmės, kopūstinės daržovės blogai auga ir duoda mažus derlius. Gūžiniai kopūstai lėtai formuoja mažas, minkštas gūželes, žiediniai - išaugina mažas menkavertes galvutes.

Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui, daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius su tuo pačiu žemės mišiniu. Daigai sodinami iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas palaikoma 16-18 °C temperatūra, vėliau sumažinama iki 13-14 °C dieną ir 10-12 °C naktį. Papildomas tręšimas atliekamas du kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir likus 3-5 dienoms iki persodinimo į dirvą. Tręšimui naudojamas tirpalas, paruoštas iš 10 l vandens, 20 g amonio salietros, 20-30 g superfosfato ir 20-40 g kalio chlorido.

Daigai sodinami 35 - 40 dienų amžiaus, 7 - 8 cm aukščio su 3 - 4 lapeliais. Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pradžioje ( ne vėliau kaip balandžio 10 d.) tiesiai į gruntą 12 cm tarpueiliais rankine sėjamąja, išberiant 2 g/m2 sėklų. Kad greičiau sudygtų, pridengiame polietilenine plėvele. Daigai užauga per 40 - 45 dienas. Išrauti mirkomi mėšlo ir molio ( 1 : 2 ) tyrėje; į ją galima įdėti fungicidų: fitobakteriomicino nuo bakteriozės.

Tinkamos vietos parinkimas ir dirvos paruošimas

Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių.

Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos. Tinkamiausios kopūstams dirvos pH 6,0 - 6,5.

Taip pat skaitykite: Raudonųjų burokėlių kepimas

Daigynui rudenį iškratoma 40 - 60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberiamos fosforo bei kalio trąšos ( 150 - 200 kg/ha P2O5 ir 150 - 180 kg/ha K2O ). Ruošiant dirvą pavasarį, išberiamos azoto ( 90 kg/ha ) trąšos.

Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 - 5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8 - 9 metų. Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį - skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų.

Tręšiamos dirvos -90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus.

Jei dirvožemis yra rūgštesnis (pH 3,5-4,5), jis ruošiama rudenį - kasant įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, priklausomai nuo rūgštingumo, 1-2 stiklinės vienam kvadratiniam metrui. Po kasimo dirva paliekama iki pavasario. Rudeninis kasimas taip pat padeda naikinti kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus. Organinio tręšimo šalininkai gali naudoti mėšlą (6-8 kg/m²), kuris leidžia sumažinti mineralinių trąšų poreikį.

Daigų sodinimas į atvirą gruntą

Prieš sodinant kopūstus, dirva turi būti papildomai apdorojama. Nutirpus sniegui ir įšalui, būtina išsaugoti drėgmę dirvožemyje. Tam viršutinis dirvos sluoksnis supurenamas - taip sumažinamas drėgmės garavimas ir dirva greičiau įšyla. Sparčiai augančios piktžolės pašalinamos purenant grėbliu.

Taip pat skaitykite: Juodgrūdė: savybės ir panaudojimas

Ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30 - 35 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio- pirmame dešimtadienyje 70 x 40 - 50 cm atstumu. Vėlyvuosius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje. Sausa dirva 1 - 2 dienas prieš sodinant palaistoma 100 - 150 m3/ha H2O.

Daigai sodinami į paruoštą dirvą nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos. Atstumai tarp eilių turėtų būti 50-70 cm, tarp augalų - 30-50 cm. Vėlyvieji kopūstai sodinami gegužės antroje pusėje, tarp eilių paliekant 60-70 cm, o tarp daigų - 40-60 cm. Daigai sodinami debesuotą dieną arba vakare, kad išvengtų tiesioginių saulės spindulių. Jie įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių, taip pat sodinami tiesiai į atvirą dirvą balandžio pabaigoje arba gegužę, sėjant 1,5-3 cm gylyje.

Laistymas, tręšimas ir mulčiavimas

Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu.

Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 - 25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15 - 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę.

Didžiausi derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Juos labai gerai veikia atskiestos srutos su mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus daigams ( praėjus 15-20 dienų ), antrą kartą - pradėję sukti gūžes. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius.

Kopūstai reikalauja daug drėgmės, ypač po daigų išsodinimo, augant lapams ir formuojantis gūžei. Po pasodinimo laistoma kas 3-4 dienas, po 6-8 litrus vandens vienam kvadratiniam metrui. Vėliau laistoma kartą per savaitę, po 10-12 litrų. Vėlyvųjų veislių kopūstams reikia daugiau drėgmės - 15-20 litrų kvadratiniam metrui. Ankstyvieji kopūstai daugiau laistomi birželį, o vėlyvieji - rugpjūtį. Laistyti reikia ryte arba vakare, vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18 °C.

Minimali dirvos drėgmė gūžiniams kopūstams 75 - 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150 - 250 m3/ha priesmėlio dirvose, 150 - 300 m3/ha - priesmėlio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m3/ha, priemolio 1200 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma - 150 - 300 m3/ha priesmėlio dirvose ir 200 - 350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m3/ha, sunkesnėse - 1650 m3/ha. Lengvos dirvos laistomos 5 - 6 kartus, sunkesnės - 4 - 5 kartus. Iš pradžių laistoma mažesnėmis normomis - 150 - 200 m3/ha, vėliau 250 - 350 m3/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi iki pradedant nuimti derlių.

Dirva purenama 5-8 cm gyliu kas 6-7 dienas arba po laistymo ir stipraus lietaus. Praėjus 20 dienų po pasodinimo, kopūstai pirmą kartą apkaupiami. Procedūra kartojama kas 8-10 dienų. Pirmą kartą tręšiama apkaupimo metu, geriausia po laistymo arba lietaus. Vienam kvadratiniam metrui naudojama 1,5-2,5 g azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrasis tręšimas atliekamas po 20 dienų, naudojant 2-3 g tų pačių trąšų. Trąšas galima pakeisti organinėmis: karvės mėšlo tirpalu (1:4) arba paukščių mėšlo tirpalu (1:8), po 1-1,5 litro vienam augalui. Apsaugai nuo kenkėjų, tokių kaip amarai, šliužai ir sraigės, galima naudoti pelenus - 100 g kvadratiniam metrui.

Ligos ir kenkėjai

Kopūstai, kaip ir kiti augalai, dažnai kenčia nuo įvairių infekcinių ligų bei kenkėjų. Efektyviausia apsauga - tinkama agrotechnika: sėjomainos laikymasis, užkrėstų augalų likučių šalinimas, taisyklingas tręšimas, laistymas bei žemės paruošimas. Šios priemonės padeda išvengti daugelio problemų.

Dažnos kopūstų ligos ir kenkėjai:

  • Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae): Ant lapų susidaro juodos, apvalios dėmės, kurios plečiasi ir padengiamos rudai juodomis apnašomis. Liga prasideda apatiniuose lapuose, vėliau plinta į viršutinius, todėl gūžės lieka mažos ir pūva. Infekcija plinta per sėklas ir užkrėstus augalų likučius.
  • Baltasis puvinys: Dažna liga, ypač sunkiose priemolio dirvose. Pažeidžiami augalų šaknelės ir apatiniai lapai, kurie tampa vandeningi, bespalviai ir pasidengia baltomis apnašomis.
  • Pilkasis puvinys: Dažniausiai pažeidžia saugomus kopūstus.
  • Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae): Grybelinė liga, kurios požymis - ant šaknų susidarantys gumbai. Augalai nudžiūsta ir žūsta. Liga labiausiai plinta pernelyg drėgnose ir rūgščiose dirvose.
  • Kopūstinė mozaika: Pasireiškia praėjus 4-5 savaitėms po daigų sodinimo.
  • Juodoji kojelė: Liga, paveikianti jaunus daigus. Šaknies kaklelis suminkštėja, pajuoduoja, ir augalas žūsta.
  • Kopūstinis baltukas: Drugys, kurio geltonai žali vikšrai graužia lapus, palikdami tik gyslas. Pirmieji drugeliai pasirodo gegužę, o daugiau jų būna liepą-rugpjūtį. Kovai taikomos mechaninės ir cheminės priemonės. Nuo kopūstinio baltuko kopūstai purškiami karčiųjų kiečių antpilu arba pomidorų lapų ištrauka. Šie tirpalai užgožia kopūstų kvapą, kuris pritraukia baltuką.
  • Ropinis baltukas: Mažesnis už kopūstinį. Jo vikšrai išsirita ir graužiasi gilyn į gūžę.
  • Kopūstinė kandis: Geltonas vikšras, kuris pragraužia lapus iš apatinės pusės.
  • Kopūstinė musė: Vienas pavojingiausių kenkėjų. Iš kiaušinėlių išsiritę vikšrai graužia augalų kotelius, todėl augalai išdžiūsta. Ypač pavojinga jauniems daigams. Prevencija - rudeninis gilus dirvos perkėlimas. Užsiveisus kopūstinėms musėms, rudenį nuėmus derlių būtina giliai perkasti dirvą. Kovojant su šiomis musėmis, į pagalbą galima pasitelkti ir insekticidus.
  • Šliužai: Naktiniai kenkėjai, kurie graužia lapus ir gūžes, palikdami gleivingas pėdsakus. Jei kopūstus graužia šliužai, galima kovoti su jais alaus spąstais - įkasti iki kraštų į žemę indelį su alumi. Mielių kvapas privilioja šliužus ir jie įkrenta į indelį.
  • Kopūstinis amaras: Pažeidžia lapus, kurie praranda spalvą, susisuka. Įsisukusį į apatinius daržovės lapus kopūstinį amarą galima naikinti pomidorų žalumos nuoviru su muilu.

Derliaus nuėmimas ir sandėliavimas

Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų - birželio pabaigoje - liepos pradžioje, antrųjų - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo - rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje ir vėlyvųjų - spalio mėnesį.

Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis. Atkreipti dėmesį į kopūstų veislės atsparumą mechaniniams nuėmimo ir transportavimo bei sandėliavimo pažeidimams. Svarbu kopūstų galvas tvarkingai, teisingai dėti į konteinerius.

Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3 - 6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie trukdys judėti orui. Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė. Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 - 6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Kopūstai jautrūs etilenui. Todėl reikalinga ventiliacija sumažinti šioms dujoms. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val. Laikymas iki 9 mėnesių.

Raudonieji Gūžiniai Kopūstai

Gūžiniai raudonieji kopūstai skiriasi nuo gūžinių baltųjų lapų spalva. Gūžinių raudonųjų kopūstų lapai tamsiai violetinės raudonos spalvos. Jų gūžės gerai laikosi per žiemą, daugiausia naudojamos kaip salotos prie įvairių valgių. Gūžiniai raudonieji kopūstai ilgiau auga už baltuosius, todėl jų daigai užauginami polietileniniuose šiltnamiuose arba pridengti.

Populiarios raudonųjų kopūstų veislės:

  • N Chiara SGX0084 F1, N SGX0075 F1: Vidutinio ankstyvumo veislės, bręsta per 80-90 dienų. Gūžės sveria 2-3 kg, tankios, apvalios. Puikus skonis, ryški raudona spalva išlieka net termiškai apdorojant.

Briuselio Kopūstai

Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea, var. Briuseliniai kopūstai išaugina vieną aukštą stiebą. Ant kurio susiformuoja 30 - 60 ir daugiau gūželių, kurios sveria 300 - 600 g. Briuselio kopūstų vegetacija ilga ( 130 - 179 d. ), priskiriami vėlyvųjų kopūstų grupei. Jie labai atsparūs šalčiui, lengvai ištveria -8 - -10 °C temperatūrą. Jų derlius būna 4 - 9 t/ha. Tačiau iš hektaro gaunama 20 - 40 t pašaram tinkamų kotų ir lapų.

Šie kopūstai auga sunkesnėse humusingose dirvose. Lengvesnėse ( priesmėlio ) dirvose užauga minkštos gūželės. Auginami po tokių priešsėlių, kaip ir gūžiniai kopūstai. Dirva dirbama ir tręšiama kaip žiediniams kopūstams, tiktai briuseliniai kopūstai nemėgsta pavasarinio tręšimo mėšlu ( susiformuoja minkštos gūželės arba jų vietoje - atviri pumpurai ( lapų skratelės )).

Sėklos sėjai ruošiamos kaip ir gūžinių kopūstų. Ankstyvajam šalpusniui pradėjus žydėti ( balandžio pirmoje pusėje ). Daigų auginimas nesiskiria nuo kitų kopūstų - Briuselio daigai sodinami paprastajai vyšniai pradėjus žydėti ( ne vėliau kaip gegužės 20 - 25 d. ). Šie kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, todėl daigai sodinami - 70 x 60 - 70 cm atstumais. Jie prižiūrimi kaip ir kiti kopūstai, tik nekaupiami. 1 - 1,5 mėnesio prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūželės.

Derlius pradedamas nuimti, kai apatiniai lapai pradeda gelsti, koto apačioje esančios gūželės jau būna užaugusios. Jų derlių galima imti atrankiniu būdu, nupjaunant normalaus dydžiogūželes. Ištisas derlius imamas vėliau, nes šalnos jiems nepavojingos. Prieš stipresnį oro atšalimą ( lapkričio mėnesį ) briuseliniai kopūstai raunami su šaknimis arba kertami su visu kotu prie pat žemės. Laikomi sustatyti dėžėse arba vienas šalia kito 10 - 15 cm smėlio sluoksnyje 1 - 1,2 m juostomis.

Briuselio kopūstų gūželės realizuojamos nenupjautos nuo koto ( nupjauti visi lapai ). Gūželės turi būti švarios, nepažeistos ligų, kenkėjų bei mechaniškai.

Kitos Kopūstų Rūšys

  • Baltagūžiai kopūstai: tradiciniai, tvirti, sultingi. Puikiai tinka rauginti, troškinti, salotoms.
  • Savojos kopūstai: puošnūs, garbanotos tekstūros, švelnus skonis. Ypač tinka salotoms, kepti.
  • Pekino kopūstai: pailgi, švelnaus skonio, traškūs. Dažnai naudojami Azijos virtuvėje.
  • Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis): Maistui vartojama balta galvutė ( žiedynas ).
  • Brokoliai ( Brassica oleracia L. Convar. Botrytisvar): Stiebo aukštis 20 - 25 cm aukščio, vartojama puri galvutė ( žiedynas ).
  • Ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes): Maistui vartojami ir lapai ir stiebagumbiai, kurie užauga per 30 - 50 dienų nuo daigų pasodinimo.
  • Kinų ir Pekino kopūstai (Brassica oleracea, var. chinensis ir B. oleracea var): Kinų kopūstai (Pak-choi) labai panašūs į lapkotinius burokus (mangoldus).

Kopūstų panaudojimas virtuvėje

Kopūstai - nepaprastai universali daržovė, kurią galima panaudoti įvairiems patiekalams ruošti.

  • Salotos: raudonieji, baltagūžiai ar Pekino kopūstai puikiai tinka įvairioms salotoms.
  • Troškinti kopūstai: klasikinis lietuviškas patiekalas.
  • Kopūstų sriuba: soti, šildanti sriuba rudens ir žiemos sezonui.
  • Kimči: korėjietiškas raugintas kopūstų patiekalas.
  • Kopūstų vyniotiniai: įdarykite virtų kopūstų lapus mėsos, ryžių, daržovių įdaru.
  • Kopūstų apkepas: sluoksniuokite virtus kopūstus su faršu, bulvėmis, morkomis, svogūnais.

tags: #raudonųjų #Briuselio #kopūstų #auginimas

Populiarūs įrašai: