Juodgrūdė – ne tik prieskonis, bet ir vaistas: viskas, ką reikia žinoti apie šį augalą
Juodgrūdė (Nigella) - augalas, jau daugiau nei 2000 metų žinomas dėl savo naudingų savybių. Šis augalas, populiarus netradicinėje ir liaudies medicinoje, vis dar nėra plačiai auginamas Lietuvoje, tačiau verta atkreipti į jį dėmesį dėl jo sėklų, kurios suteikia patiekalams aštrumo ir pikantiškumo, bei dėl išskirtinių žiedų. Juodgrūdės auginimas nereikalauja daug pastangų, todėl tai puikus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams.
Juodgrūdės istorija ir paplitimas
Juodgrūdės naudą pirmasis aprašė garsusis persų gydytojas Avicena, teigęs, kad šis augalas valo organizmą ir tinka nuo įvairių užterštumų. Šiandien juodgrūdė vis dar plačiai naudojama liaudies medicinoje, o kai kurios jos naudos yra patvirtintos moksliniais tyrimais. Anglai juodgrūdę vadina „juoduoju kmynu“, o prancūzai - „keturiais prieskoniais“, pabrėždami jos universalumą virtuvėje.
Šis augalas natūraliai auga Pietvakarių Azijoje, Viduržemio jūros regione bei Šiaurinėje Afrikos dalyje.
Juodgrūdės botaninės savybės
Juodgrūdė priklauso vėdryninių augalų šeimai. Tai vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 20-60 cm aukščio. Jo stiebas tiesus, tvirtas ir smarkiai šakotas. Lapeliai smulkūs, giliai suskaldyti. Juodgrūdė žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais dailiais, baltos arba šviesiai melsvos spalvos žiedais. Darželinė juodgrūdė (Nigella damascena) gali žydėti ir kitomis spalvomis: rožine, melsva, rausva, raudona, violetine ir kt. Vaisius - sėklų dėžutė. Sėklos subręsta rugsėjo mėnesį ir naudojamos kaip prieskonis bei liaudies medicinoje.
Juodgrūdės rūšys: sėjamoji ir darželinė
Yra dvi pagrindinės juodgrūdės rūšys: sėjamoji (Nigella sativa) ir darželinė (Nigella damascena). Tiek vienos, tiek kitos rūšies sėklos naudojamos kaip prieskoniai ir liaudies medicinoje, tačiau sėjamoji juodgrūdė pasižymi stipresnėmis gydomosiomis bei aromatinėmis savybėmis. Darželinė juodgrūdė dažniau naudojama puokštėms, nes jos žiedai didesni ir dekoratyvesni.
Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui
Juodgrūdės auginimas: patarimai ir rekomendacijos
Tiek darželinės, tiek sėjamosios juodgrūdės auginimas yra panašus. Štai keletas patarimų, kaip sėkmingai auginti šį augalą:
Dirva
Juodgrūdė nėra išranki dirvai ir gerai auga praktiškai bet kokioje žemėje. Svarbu, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui, todėl būtina užtikrinti tinkamą drenažą.
Šviesa
Juodgrūdė mėgsta saulę, todėl jai augti reikia parinkti labai saulėtą vietą, kur saulės spinduliai pasiektų apie 6-8 valandas kasdien.
Sėja
Dėl savo liemeninių šaknų juodgrūdė prastai toleruoja persodinimą, todėl rekomenduojama ją sėti tiesiai į dirvą gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms. Sėklos sėjamos labai negiliai, 5-7 cm atstumu, ir užberiamos plonu žemės sluoksniu. Joms sudygti reikalinga šviesa.
Kur sėti
Darželinė juodgrūdė puikiai tinka mišriems gėlynams, taip pat gali būti auginama vazone. Sėjamoji juodgrūdė irgi dera gėlynuose bei prieskonių lysvėse.
Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas
Auginimas vazone
Juodgrūdę galima auginti ir vazone ar kitoje talpoje. Į vazoną juodgrūdę sėti galima jau nuo kovo mėnesio. Tačiau reikia prisiminti, kad ji nemėgsta persodinimo, todėl sėjama iš karto į tokį vazoną, kuriame ir planuojama auginti visą laiką. Taip pat anksti pasėjus būtina užtikrinti pakankamai šviesos. Kitaip augalas ištįs, lėčiau ir silpniau augs. Vazonuose auginamai juodgrūdei tinka puri, lengva, gerai drenuojanti dirva. Taip pat reikia užtikrinti gerą vazono drenažą. Juodgrūdei tinkami gilūs, nors gali būti ir siauresni vazonai. Labai svarbu, kad pilnai pakaktų gylio jos liemeninei, ilgai šakniai.
Juodgrūdės priežiūra
Juodgrūdę labai lengva auginti dėl itin paprastos priežiūros.
Laistymas
Juodgrūdė gali pakelti trumpalaikę sausrą, tačiau idealu ją laistyti kartą per savaitę gerai sudrėkinant dirvožemį. Jeigu laikosi labai sausi ir karšti orai, laistyti reikėtų dažniau.
Tręšimas
Tręšimas juodgrūdei nebūtinas, nebent ji auginama labai skurdžioje dirvoje.
Genėjimas
Genėjimas juodgrūdei nereikalingas.
Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos
Žiemojimas
Juodgrūdė - vienmetis augalas, tad nužydėjusias geriausiai išrauti ir kompostuoti (jeigu nepažeistos ligų ar kenkėjų), o jų vietoje pasėti naujų. Rudenį, pasibaigus žydėjimui, pašalinami visi augalai.
Ligos ir kenkėjai
Juodgrūdė labai atsparus augalas, tačiau kartais ją puola baltasparniai, tripsai ar skydamariai. Nedidelį jų antplūdį galima suvaldyti tiesiog nuplaunant stipresne vandens srove.
Juodgrūdės panaudojimas liaudies medicinoje
Sėjamoji juodgrūdė plačiai naudojama liaudies medicinoje įvairiems negalavimams gydyti. Jos sėklomis ar jų aliejumi gydomi pūliniai, votys, uždegimai, gyvačių įkandimai, netgi pasiutligė.
Juodgrūdės panaudojimas kulinarijoje
Sėjamosios juodgrūdės sėklos naudojamos kaip prieskonis panašiai kaip aguonos, tačiau yra kur kas pikantiškesnio bei aštresnio skonio. Skonis primena pipirus, tačiau yra labai malonus, kvepia kamparu. Prieš gardinant patiekalus sėklas patariama lengvai paskrudinti, kad labiau atsiskleistų skonis ir kvapas. Tinka berti kepant riestainius, sausainius, blynus. Jomis gardinama varškė, aromatizuojami gėrimai.
Kiti prieskoniai raudonais grūdeliais
Be juodgrūdės, egzistuoja ir daugiau prieskonių, pasižyminčių raudonais grūdeliais. Kai kurie iš jų:
Anyžiai
Anyžiai (Pimpinella anisum) - vienmetė žolė, užauganti iki 50 cm aukščio. Skėtinis augalas su baltais žiedais, žydintis nuo birželio iki rugsėjo. Kaip prieskonis naudojami vaisiai, o eterinis aliejus (kurio kiekis džiovintuose vaisiuose siekia 3%) lemia anetolis, estragolis, anyžių aldehidas ir terpenai. Anyžiai naudojami duonai ir kepiniams, likeriui, vafliams, saldėsiams, kompotams, mėsos gaminiams, aperityvams gardinti. Taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis: mažina spazmus bei dujų susikaupimą virškinimo trakte, taip pat uždegiminius procesus.
Kinijos anyžiai (žvaigždanyžiai)
Kinijos anyžiai (Illicium verum) - augalas, kurio neprinokę, džiovinti vaisiai naudojami kaip prieskonis. Eteriniai aliejai kaupiasi ne sėkloje, o vaisiaus luobelėje. Kvapas ir skonis pikantiškas, salsvas, kaip anyžių, primena lakricą. Džiovintuose vaisiuose 5 - 8% eterinių aliejų, kurių dominuojanti sudedamoji dalis yra anetolis ( 85 - 90%). Šiuo metu vietoj žvaigždanyžio dažniau naudojamas grynas anetolis. Vienas svarbiausių Kinijos virtuvės prieskonių ir lemia kiniško penkių prieskonių mišinio aromatą.
Kuminai
Kuminai (Cuminum cyminum) - Vakarų Azijoje auginamas augalas, kurio vaisiuose yra apie 2,5 - 4% eterinių aliejų. Nors ir labai panašus į kmynus, tačiau visiškai skirtingo skonio. Baltasis kuminas plačiai auginamas Indijoje, Šiaurės Afrikoje, Vidurio Rytuose, Meksikoje ir Amerikoje. Naudojamas aštrių patiekalų gamyboje, sriuboms, salotoms, troškiniams, likeriams, prieskonių mišiniams (karis). Kuminai naudojami gydant skrandžio ir žarnyno sutrikimus, skatina apetitą ir gerina virškinimą.
Bazilikai
Bazilikai (Ocimum basilicum) - augalas, kurio lapeliai naudojami kaip prieskonis. Eterinis aliejus, dažniausiai sudarantis ne daugiau kaip 1,5 % džiovintų lapelių, būna labai įvairios sudėties. Bazilikai (Ocimum) paplitę Azijoje, Afrikoje ir Vidurio bei Pietų Amerikoje. Mažina dujų susikaupimą virškinimo trakte; taip pat žinoma kaip šlapimą varanti ir apetitą skatinanti priemonė. Be to, vartojami kaip vaistas nuo persivalgymo, kosulio ir kaip skalavimo priemonė esant gerklės ir ryklės gleivinės uždegimui.
Cinamonas
Cinamonas (Cinnamomum zeylanicum) - augalas, kurio jaunų šakelių žievė naudojama kaip prieskonis. Cinamono lapeliai gali būti naudojami kaip Indijos lauro lapelių pakaitalas. Eteriniuose aliejuose (maks. 4%) dominuoja cinamono aldehidas ir eugenolis. Cinamonas skatina skrandžio, žarnyno ir liaukų veiklą, taip pat mažina vidurių pūtimą ir sulaiko kraujavimą.
Kinijos cinamonas (kasija)
Kinijos cinamonas (Cinnamomum aromaticum) - augalas, kurio jaunų šakelių žievė naudojama kaip prieskonis. Kinijos cinamono žievelė yra grubesnė, palyginti su Ceilono cinamono žievele. Eterinis aliejus naudojamas inhaliacijoms, taip pat kaip imunitetą stiprinanti bei dujų susikaupimą mažinanti priemonė.
Ciberžolės
Ciberžolės (Curcuma longa) - augalas, kurio šakniastiebis naudojamas kaip prieskonis. Švieži šakniastiebiai kvepia aromatingai, o jų skonis aitrus ir nestipriai deginantis; džiovintiems šakniastiebiams būdingas pikantiškas aromatas, primenantis apelsinų ir imbiero kvapą. Skonis aštrus, kartus ir panašus į muskuso. Daugiausia naudojama spalvinti.
tags: #prieskoniai #raudoni #grūdeliai #rūšys