Pietų Korėjos mokesčių sistema: apžvalga ir verslo galimybės
Pietų Korėja, užimanti 45 vietą Lietuvos prekių eksporto rinkoje, yra svarbi prekybos partnerė Lietuvai. Ši šalis pasižymi sparčiai augančia e. komercija, griežta verslo kultūra ir nuolat tobulinama mokesčių sistema. Šiame straipsnyje aptarsime Pietų Korėjos ekonominę situaciją, mokesčių sistemą ir pateiksime rekomendacijų Lietuvos verslams, norintiems įsitvirtinti šioje rinkoje.
Pietų Korėjos ekonominė apžvalga
Pietų Korėjos ekonomika yra viena iš dinamiškiausių Azijoje. Šalies ekonominė apžvalga apima BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai.
Prekybos ryšiai su Lietuva
2024 m. Pietų Korėjai teko 0,3% (95 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 84% Lietuvos prekių eksporto į Pietų Korėją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (16%) - prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Pietų Korėją padidėjo 17%, daugiausiai dėl įvairių chemijos produktų ir optikos, fotografijos, matavimo, medicinos arba chirurgijos prietaisų eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Pietų Korėją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 0,6% arba 39 tūkst. EUR.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietų Korėją padidėjo daugiausiai dėl chemijos produktų, medienos ir medienos dirbinių bei optikos prietaisų augimo. Paslaugų eksportas į Pietų Korėją taip pat augo, ypač transporto ir kitų verslo paslaugų srityse. Prekių importas iš Pietų Korėjos padidėjo 81%, daugiausiai dėl organinių chemijos produktų. Paslaugų importas iš Pietų Korėjos siekė 5,37 mln. EUR. 2024 m. Pietų Korėja užėmė 53 vietą Lietuvos paslaugų eksporto rinkoje, kuriai teko 0,1% (19 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto.
E. komercija
Pietų Korėjos e. komercijos rinka yra labai išvystyta ir sparčiai auga. 2023 m. ji siekė 229 trilijonus Pietų Korėjos vonų (apie 170 mlrd. USD). Iki 2029 m. prognozuojama, kad rinka pasieks 300 mlrd. USD, nes e. komercija tampa vis populiaresnė. Pagrindinės e. komercijos platformos yra Coupang, Gmarket ir 11st. Kreditinės kortelės dominuoja - 75% visų e. komercijos mokėjimų atliekama kreditinėmis kortelėmis.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pietų Korėjos mokesčių sistema
Pietų Korėjos mokesčių sistema yra sudėtinga, tačiau efektyvi. Štai pagrindiniai jos aspektai:
Muitų tarifai
Pietų Korėja taiko importo muitus pagal HS kodų sistemą, o tarifų dydis priklauso nuo prekės pobūdžio ir kilmės šalies.
Pajamų mokestis
JAV ir Pietų Korėjos susitarimas numato 15 procentų vietoj 25 - „pilną ir galutinį“ prekybos susitarimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad su Pietų Korėja pasiektas „pilnas ir galutinis prekybos susitarimas“, kuriame numatoma 15 proc. muito tarifas JAV importui iš šios sąjungininkės. Iki tol importui iš Pietų Korėjos - pagrindinės kompiuterių lustų, automobilių ir plieno eksportuotojos - grėsė 25 proc. tarifas.
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas ketvirtadienį savo ruožtu pareiškė, kad susitarimas „užtikrina Pietų Korėjai tokias pačias ar geresnes sąlygas, palyginti su kitomis šalimis“. Pasak jo, tai „pirmasis rimtas prekybos iššūkis“, su kuriuo susidūrė jo administracija nuo atėjimo į valdžią birželį. „Šiuo susitarimu vyriausybė pašalino netikrumą dėl eksporto sąlygų ir užtikrino, kad muitai mūsų eksportui į JAV nebus didesni nei taikomi mūsų pagrindiniams prekybos konkurentams“, rašė L. J.
Investicijos
Pietų Korėja įsipareigojo investuoti milijardus į JAV projektusKaip nurodė abu lyderiai, susitarime taip pat numatytas bendras 350 mlrd. JAV dolerių vertės investicinis fondas, iš kurio 150 mlrd. bus skirta laivų statybos partnerystei. D. Trumpas tvirtino, kad Pietų Korėja taip pat įsipareigojo investuoti šiuos milijardus į JAV projektus, pasirinktus paties prezidento, ir nupirkti 100 mlrd. dolerių vertės suskystintų dujų bei kitų energetinių produktų. Be to, D. Trumpas pranešė, kad Pietų Korėja įsipareigojo įsileisti amerikietiškas prekes - automobilius, sunkvežimius, žemės ūkio produktus - be jokių muito mokesčių.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pietų Korėjos prezidentūra savo ruožtu pažymėjo, kad susitarimas garantuoja, jog JAV tarifai Pietų Korėjos automobiliams sumažės iki 15 proc., lustams ir farmaciniams produktams nebus taikomi didesni reikalavimai nei kitoms šalims, o svarbios vidaus rinkos - ryžių ir jautienos - liks apsaugotos.
Konkurencija su Japonija ir spaudimas iš verslo paskatino susitartiSusitarimas buvo pasiektas, kai Pietų Korėja jautė vis stipresnį spaudimą po to, kai Japonija jau anksčiau šį mėnesį susitarė su JAV dėl tokių pačių15 proc. tarifų. Norėdama užsitikrinti palankesnes sąlygas, Pietų Korėjos verslo delegacija - finansų ministras Koo Yun-cheolas, pramonės ministras Kim Jung-kwanas ir prekybos ministras Yeo Han-koo - atvyko į Vašingtoną ir, kaip manoma, susitiko su D. Trumpu prieš galutinį susitarimo paskelbimą.
Tuo pat metu Pietų Korėjos technologijų milžinės ėmėsi derybinių žingsnių. „Samsung Electronics“ pasirašė 16,5 mlrd. JAV dolerių vertės lustų tiekimo sandorį su „Tesla“, o „LG Energy Solution“ - 4,3 mlrd. Svarbu pažymėti, kad kol Pietų Korėjai pavyko susiderėti dėl 15 proc. tarifo, kitos šalys patyrė kur kas griežtesnius sprendimus - Indijai buvo paskirtas 25 proc., o Brazilijai - net 50 proc.
Pajamos natūra
Pietų Korėjoje jau kelerius metus galioja tvarka, kai įmonėms priklausantiems automobiliams išduodami neoninės žalios spalvos numeriai. Taip siekiama atgrasyti nuo jų naudojimo asmeninėms reikmėms. Žalių numerių tvarka P. Korėjoje galioja nuo 2024 m. Jie išduodami įmonėms priklausantiems automobiliams, kai jų vertė viršija apie 58 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. P. Korėjoje tokių automobilių buvo apie 270 tūkst.
Korėjiečiai mano, kad nesąžininga leisti aukštesnės klasės gyventojams naudoti automobilius savo tiksliais, kai jie įsigyti įmonės. Korėjoje veikia labai efektyvi ir jau tradicine tapusi viešojo sugėdinimo sistema.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Lietuvoje nuo 2022 m. už automobilių naudojimą privatiems poreikiams deklaruojama pajamų suma auga. Už 2022 m. dėl automobilių naudojimo privatiems poreikiams deklaruota pajamų suma sudarė beveik 33,7 mln. eurų, mokėtinas GPM - 5,6 mln. eurų, 2023 m. - pajamų suma beveik 48,6 mln. eurų ir 8,2 mln. eurų mokėtinas GPM, o 2024 m. - 66,6 mln. eurų ir 11,3 mln. eurų mokėtinas GPM.
Tokie pirkiniai dažniausiai argumentuojami kaip įmonės reprezentacijai naudojamos prekės ar paslaugos (prabangi kosmetika, kostiumai ir kt.), prisidengiama darbuotojų sveikatos gerinimo tikslais (pvz., perkant botulino injekcijas) ir pan. Inspekcijos duomenimis, atliekant švelniąsias stebėsenos priemones ir išimtiniais atvejais kontrolės veiksmus per 2022-2024 m. bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 23 mln. Per pirmąjį 2025 m. ketvirtį bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą priskaičiuotos mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 1 mln. eurų.
Įmonės vardu įsigytas turtas turi būti naudojamas jos veikloje pagal paskirtį, t. y. pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Tokį turtą, pavyzdžiui, automobilius, nėra draudžiama naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti ir tai nėra neteisėta veikla, tačiau tada galioja tam tikros papildomos mokestinės taisyklės, t. y. Kai įmonės turtas, pavyzdžiui, automobilis, suteikiamas darbuotojui naudotis asmeniniais tikslais, neperduodant nuosavybėn, darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis, gautomis natūra (nepinigine išraiška). Darbuotojo iš įmonės gaunamos pajamos natūra turi būti apmokestinamos kaip gyventojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y.
Pirmiausiai analizuojami pirminiai įmonių apskaitos dokumentai, jie lyginami su trečiųjų šaltinių duomenimis. Nustačius, kad įmonė nesilaikė nustatytos tvarkos ir turtas naudotas asmeniniams tikslams, įmonei tenka apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas už visą laikotarpį, kai jis buvo naudojamas asmeniniams poreikiams.
Gauta nauda skaičiuojama pagal to automobilio tikrosios rinkos kainos procentinę dalį. Nuo šiol, kai automobilis yra netaršus ir išmetamas anglies dvideginio kiekis yra lygus 0 g/km, iš įmonės pajamų galima atskaityti ne daugiau kaip 75 tūkst. eurų. Kai automobilio išmetamas anglies dvideginio kiekis viršija 0 g/km, tačiau ne 130 g/km, iš pajamų galima atskaityti ne didesnę kaip 50 tūkst. eurų. Jei anglies dvideginio išmetimai viršija 130 g/km, bet ne 200 g/km, iš pajamų galima atskaityti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų. Galiausiai, kai automobilis yra itin taršus, o anglies dvideginio išmetimai viršija 200 g/km, iš pajamų galima atskaityti tik 10 tūkst. eurų.
Verslo kultūra Pietų Korėjoje
Verslo kultūra Pietų Korėjoje yra griežtai hierarchinė ir grindžiama pagarba, tradicijomis bei ilgalaikių santykių kūrimu. Derybose itin svarbus pagarbus elgesys, etiketas ir tinkama kūno kalba - pavyzdžiui, rankos paspaudimas dažnai derinamas su pagarbiu galvos linktelėjimu. Korėjiečiai vertina ilgalaikius santykius, todėl prieš pradedant verslą būtina užmegzti tvirtus ryšius. Komunikacija dažnai yra netiesioginė - korėjiečiai gali vengti tiesioginio „ne“, todėl svarbu mokėti skaityti tarp eilučių.
Rekomendacijos Lietuvos verslams
Atsižvelgiant į Pietų Korėjos rinkos ypatumus ir mokesčių sistemą, Lietuvos verslams rekomenduojama:
- Parduokite per populiarias platformas: Įsitvirtinkite per Coupang, Gmarket ar 11st, nes jos dominuoja rinkoje.
- Siūlykite paklausias prekes: Orientuokitės į madą, kosmetiką, elektroniką ir sveikatos priežiūros produktus.
- Optimizuokite svetainę mobiliesiems: Daugiau nei pusė mokėjimų atliekama per mobiliąsias platformas.
- Viešieji pirkimai: Tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas.
tags: #pietu #korejos #mokesciu #sistema
