Konservuotų Persikų Maistinė Vertė Ir Nauda – Atraskite Sveikatingumo Paslaptis!

Nors dažnai pamirštama, persikai, tiek švieži, tiek konservuoti, yra ne tik skanūs, bet ir kupini maistinių medžiagų, teikiančių įvairią naudą sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime konservuotų persikų maistinę vertę, jų teikiamą naudą sveikatai ir kaip jie gali būti įtraukti į subalansuotą mitybą.

Persikų Kilmė Ir Veislės

Persikas (Prunus persica) - medis, kurio pavadinime tarsi užkoduota nuoroda į jo kilmės vietą - Persiją. Jo lotyniškasis pavadinimas Prunus persica reiškia „persiška slyva“. Tačiau iš tiesų šio medžio kilmė nėra visiškai aiški, nes natūraliai gamtoje augančių persikų nerandama. Žinoma, kad Kinijoje jis buvo sukultūrintas jau daugiau nei prieš 2000 metų. Iš ten pateko į Persiją, kur buvo auginami ištisi persikų sodai. Antikos laikotarpiu persikai buvo atgabenti ir į Europą.

Persikas yra vešlus, net iki 8 metrų aukščio galintis užaugti medis su plačia laja. Žydi labai dekoratyviais, dažniausiai rausvais, rečiau švelniai alyviniais, ar balkšvais, žiedais. Jie sudaryti iš daug žiedlapių, ir atrodo kaip purios gėlytės, skleidžiančios malonų gėlių aromatą. Persikų žydėjimo laikas - balandžio pabaiga ir gegužės pradžia. Žydėjimas trunka nuo 5 iki 15 dienų. Vaisiai - sultingi, gelsvi, su oranžiniu ar raudonu atspalviu, kaulavaisiai. Išsiskiria savo itin švelnia, pūkeliu pasidengusia odele.

Pasaulyje yra išvesta daugiau kaip 5000 kultūrinių persikų veislių. Yra sukurta ankstyvų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvų, desertinių ir perdirbimui tinkamų veislių. Taip pat ir pritaikytų įvairioms klimato sąlygoms. Pastaroji savybė yra labai aktuali Lietuvoje auginamiems persikams - jie turi būti pakankamai atsparūs šalčiui ir mažiau jautrūs pavasarinėms ir ankstyvoms rudeninėms šalnoms. Mūsų klimato zonai pritaikytos persikų veislės jau daug metų „kuriamos“ Ukrainoje. Taip pat pritaikytų šaltiems regionams veislių išvesta Latvijoje, JAV, Kanadoje ir kt.

Tarp populiariausių veislių, pritaikytų šaltesniam klimatui, galima paminėti:

Taip pat skaitykite: Kaip konservuoti rūgštynes?

„Sočnyj“ - Ukrainoje išvesta ankstyva ir labai derlinga veislė. Atspari šalčiui bei pavasarinėms šalnoms. Vaisiai dideli (120-150 g), apvalūs, raudono atspalvio.
„Kijevskij rannij“ - Ukrainoje išvesta ankstyva veislė. Labai atspari šalčiui, pasižymi gebėjimu atsigauti po nušalimų. Vaisiai vidutinio didumo (80-100 g), apvalūs, rausvai gelsvų atspalvių, itin saldūs.
„Doneckij bielyj“ - Ukrainoje išvesta vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė. Atspari šalčiui. Vaisiai dideli (120-140 g), apvalūs, balti su raudonomis „dėmėmis“, saldžiarūgščiai.
„Dniepro“ - Ukrainoje išvesta vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė. Atspari šalčiui. Vaisiai vidutinio didumo (80-120 g), apvalūs, raudonai gelsvi, saldūs.
„Maira“ - Latvijoje išvesta ankstyva veislė. Labai atspari šalčiui ir ligoms. Vaisiai dideli (100-150 g), apvalūs, raudoni.
„Sigla“ - Latvijoje išvesta ankstyva veislė. Atspari šalčiui. Vaisiai vidutinio didumo (iki 100 g), apvalūs, gelsvi su raudoniu.
„Viktors“ - Latvijoje išvesta vidutinio ankstyvumo veislė. Atspari šalčiui. Vaisiai dideli (100-120 g), apvalūs, rausvai gelsvi.
„Velvet“ - Kanadoje išvesta vidutinio ankstyvumo veislė. Žemaūgė, itin atspari šalčiui. Vaisiai dideli (100-150 g), raudoni su gelsvu atspalviu.

Taip pat yra išvesta veislių, tinkamų auginti vazonuose. Vienas populiaresnių Lietuvoje - tai „Honey Gold“ nykštukinis persikas, užaugantis iki 1,5 m aukščio ir išsišakojantis iki 1,2 m pločio. Jis taip pat veda gana gausų derlių, o vaisiai beveik niekuo nesiskiria nuo didžiųjų persikų veislių.

Persikų Auginimas

Geriausias persikams sodinimo laikas - gegužės mėnuo. Tuomet augalas suspės iki pirmųjų šalnų tinkamai įsišaknyti. Persikai - šilumamėgiai ir šviesamėgiai augalai. Todėl tinkamiausia vieta jiems yra pietinė arba pietvakarinė sodo pusė, užuovėjoje ir ten, kur jų neužgožtų kiti medžiai (atstumas tarp augalų turėtų būti ne mažesnis kaip 3 m).

Persikams reikalingas neutralios rūgštinės terpės, purus, derlingas ir vandeniui laidus dirvožemis. Sodinukui rekomenduojama iškasti apie 60 cm gylio ir apie 60-80 cm pločio duobę. Dirvožemį taip pat reikėtų praturtinti - juodžemį sumaišyti su perpuvusių lapų ar mėšlo (netinka šviežias mėšlas) kompostu ir medžio anglimi. Taip pat galima įmaišyti superfosfato trąšų. Į taip paruoštą duobę dedamas sodinukas, šaknys užpilamos dirvožemiu ir gerai apspaudžiamos.

Laistymas Ir Tręšimas

Pasodintus sodinukus reikia gausiai palaistyti. Kol persikai įsišaknija, juos reikia papildomai laistyti dar bent du ar tris kartus, 2-3 savaičių intervalais. Pirmamečiams persikams drėgmės reikia daugiau - vienam augalui 20-30 litrų vandens. Vėliau, ypač jei oras nėra labai karštas, persikus užtenka palaistyti tik žydėjimo ir vaisių mezgimo periodu. Tinkamą drėgmės balansą palaikyti svarbu, nes persikai netoleruoja nei per didelės sausros, nei per didelės drėgmės. Pirmus du metus persikų sodinukus galima mulčiuoti.

Kasmet persikus galima tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Kas 3-4 metai tręšiama organinėmis (perpuvusio mėšlo) ir mineralinėmis (azoto, kalio, fosforo) trąšomis.

Taip pat skaitykite: Tradicinis agurkų konservavimo receptas

Žiemojimas Ir Genėjimas

Net ir auginant lietuviškoms žiemoms atsparias persikų veisles, žiemojimui jas reiktų paruošti. Pirmiausia, svarbu nepalikti ant medžio kabančių vaisių. Taip pat pomedį galima padengti mulčio sluoksniu. Jei žiema snieguota, medžius galima apkasti sniegu. Jei užklumpa itin dideli šalčiai (-25° C ir daugiau), persikus reiktų pridengti audeklu, ar kita tinkama priemone.

Persikai yra labai intensyviai augantys medžiai. Esant palankioms augimo sąlygoms, nauji ūgliai auga ir pavasarį, ir vasarą. Pirmas tikslas yra suformuoti tvarkingai besišakojantį medžio vainiką. Jau pirmaisiais metais pakerpama pagrindinio ūglio viršūnė, taip paskatinant jos šakojimąsi. Vėliau, kasmet visos į viršų augančios šakos trumpinamos, formuojant tvarkingai išdėstytą, 7-8 pagrindinių šakų vainiką. Vainikas galutinai suformuojamas 4-5 augimo metais. Toliau kiekvienais metais išgenimos persipinančios, apšalusios ar kitaip pažeistos šakos. Genėjimo darbai atliekami iki persiko pumpurų pasirodymo ir žydėjimo. Persikai paprastai užmezga daugiau vaisių užuomazgų, nei gali užauginti. Dalis jų natūraliai nukrenta po žydėjimo.

Dauginimas

Persiką nesunkiai galima užsiauginti iš sėklos, subręstančios vaisiaus kauliuke. Tokiu būdu padaugintas augalas išlaiko visas veislei būdingas savybes ir būna labiau užgrūdintas bei atsparus aplinkos sąlygoms. Paprasčiausias būdas - gerai prinokusio vaisiaus kauliuką (galima ir su visu minkštimu) pasodinti į purų ir drėgną dirvožemį. Kitas būdas - sodinti iš kauliuko išimtą sėklą, tačiau šis procesas reikalauja daugiau laiko. Pirmiausia persiko kauliuką reikia keletą parų mirkyti vandenyje, jį keičiant du kartus per dieną. Išmirkytas kauliukas natūraliai, tačiau ne saulėkaitoje, išdžiovinamas.

Persiką paprasta dauginti ir žaliaisiais auginiais. Tai daroma pavasarį, kai augalas pradeda vegetuoti. Dauginimui atpjaunamas apie 20-22 cm ilgio jaunas ūglis ir kelioms valandoms pamerkiamas į vandenį su įsišaknijimą skatinančiu hormonu. Tuomet auginys sodinamas į derlingą, purų ir drėgną substratą. Maždaug per mėnesį auginys įsišaknija.

Vaisių Sunokimas Ir Ligos

Priklausomai nuo veislės, persikų vaisiai sunoksta liepą ir rugpjūtį. Prinokę vaisiai atpažįstami iš pasikeitusios jų spalvos - iš žalios ji virsta geltona, su oranžiniais ir raudonais atspalviais. Prinokusį vaisių nesunku atskirti ir pagal skonį bei tekstūrą. Vertingiausi yra tinkamu laiku nuskinti vaisiai. Pernokę persikai greit genda ir labiau tinka tik konservuoti, o nuskinti ne pilnai subrendę - netenka dalies savo naudingųjų savybių.

Taip pat skaitykite: Kaip naudoti konservuotus lęšius?

Pernelyg didelė drėgmė ir vėsus oras skatina grybelinių ligų plitimą. Viena dažniausių - tai lapų garbanė (tafrinozė). Šios ligos požymiai: besiraukšlėjantys lapai ir ant jų atsiradę gelsvi ir rausvi atspalviai. Sergančio medžio lapai pradeda kristi, taip pat nukrenta ir vaisių užuomazgos. Ligos pažeisti persikai nebeauga ir ilgainiui žūva.

Kita dažna liga yra kaulavaisių moniliozė ir vaisių puvinys. Jos požymiai yra staiga pradėję vysti, ruduoti ir džiūti jauni lapai, ūgliai, žiedai, vaisiai. Pažeistas medis atrodo kaip apdegintas, ar nušalęs.

Taip pat persikai serga šratlige. Pagrindinis šios ligos požymis - ant lapų atsiradusios mažos, tarsi adatos dūrio skylutės su rusvu apvadu. Ilgainiui šios skylutės didėja ir susilieja į įvairių formų ir dydžių skyles. Ši liga tokiu pačiu principu pažeidžia ne tik lapus, bet ir šakeles bei vaisius.

Ant persikų lapų atsiradusios pilkšvos grybienos apnašos išduoda persikų miltligę. Ši liga pažeidžia ne tik lapus, bet ir ūglius bei vaisius.

Esant dideliems grybinių ligų pažeidimams, pirmiausia būtina kruopščiai išpjauti pažeistas augalo dalis, sugrėbti nukritusius lapus ir viską sunaikinti. Taip pat svarbi yra prevencija. Persikus fungicidais galima nupurkšti anksti pavasarį, prieš prasidedant aktyvai vegetacijai (kai oro temperatūra 4-5° C).

Persikus, kaip ir daugelį vaismedžių ir kitų naudingųjų augalų, gali užpulti amarai, ar voratinklinės erkės. Šie kenkėjai labiau linkę plisti esant karštam ir sausam orui. Vabzdžiai minta augalų sultimis, todėl pradeda gelsti, raukšlėtis ir džiūti lapai, vysta žiedai, nesimezga vaisiai. Amarai ant lapų išskiria lipnią medžiagą. Jei kenkėjų kolonijos dar nėra plačiai išplitusios, gali pakakti ekologiškų vabzdžių naikinimo priemonių. Padeda purškimas žaliuoju sodo muilu, ar karčiosios paprikos, česnakų, citrusinių vaisių žievelių nuoviru.

Jei persiko lapija yra labai vešli ir graži, tačiau jis nemezga vaisių, tikėtina, kad dirvožemyje yra azoto perteklius. Jei persikų lapus pradeda vagoti geltonos gyslelės, tai gali reikšti, kad dirvožemyje trūksta geležies, arba, kad augalas jos nepasisavina. Ši problema sprendžiama, praturtinant dirvožemį būtinaisiais mikroelementais, visų pirma geležies chelatu.

Konservuotų Persikų Maistinė Vertė

Konservuotuose persikuose išlieka didžioji dalis naudingų medžiagų. Procesas, kurio metu vaisiai kaitinami, kad būtų sunaikinti kenksmingi mikroorganizmai, padeda išsaugoti maistingąsias medžiagas, kai vaisiai yra labiausiai prinokę. Tyrimai rodo, kad konservuotuose vaisiuose vitaminai ir mineralai išlieka ištisus mėnesius, o kartais net metus. Nors perdirbimo metu vitamino C kiekis gali šiek tiek sumažėti, kitos maistinės medžiagos, pavyzdžiui, skaidulos ir mineralai, išlieka stabilios. Tiesą sakant, kai kuriuose konservuotuose vaisiuose tam tikrų antioksidantų yra daugiau nei šviežiuose. Pavyzdžiui, nustatyta, kad konservuotuose persikuose yra daugiau beta karotino nei šviežiuose.

Konservuoti persikai yra geras šaltinis:

Vitaminų: A, C, ir kai kurių B grupės vitaminų.
Mineralų: Kalio, kuris svarbus širdies sveikatai.
Skaidulų: Kurios padeda virškinimui.
Antioksidantų: Beta karotino ir kitų junginių, kovojančių su laisvaisiais radikalais.

Konservuotų Persikų Privalumai

Štai dešimt naudingų sveikatai persikų savybių:

Apsaugo regėjimą: Persikuose yra nemažai beta karotino, vitaminų A ir C, o visos šios medžiagos atsako už sveikas akis. Reguliarus persikų vartojimas gali pagerinti regėjimą, skatindamas kraujotaką visame organizme. Beta karotinas taip pat maitina ir saugo akių tinklainę nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, padeda užkirsti kelią kataraktai ir su amžiumi susijusiai geltonosios dėmės degeneracijai.
Teigiamai veikia odą: Persikai yra puikus vitaminų A ir C šaltinis, o šie vitaminai labai svarbūs odos sveikatai. Vitaminas A odai suteikia drėgmę, kas pagerina odos tekstūrą - ji tampa švelni ir elastinga. Vitaminas C yra galingas antioksidantas, kuris apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų žalos. Vos vienas persikas per dieną gali užtikrinti jūsų odos spindesį - ji atrodys tiesiog nepriekaištingai. Taip pat galima persiku tiesiogiai patrinti odą, mat tai padės atsikratyti tamsių ratilų ir raukšlių.
Palaiko kūno svorį: Persikai neturi riebalų, viename vaisiuje tėra vidutiniškai 68 kalorijos. Nors persikuose yra daug cukraus, tačiau jis yra natūralus, todėl nekenkia sveikatai. Jeigu šiuo metu metate svorį, reiktų persikų turėti po ranka nuolat, nes tai leis išvengti riebesnių ir stipriai perdirbtų užkandžių.
Užkerta kelią vėžiui: Persikai turi daug antioksidantų, kurie padeda užkirsti kelią vėžinių ląstelių augimui. Yra žinoma, kad persikai ypač veiksmingai apsaugo nuo plaučių, storosios žarnos ir burnos vėžio. Taip pat šiuose vaisiuose esančios fenolio rūgštys - chlorogeno rūgštis ir neochlorogeno rūgštis - neleidžia krūties vėžio piktybinėms ląstelėms pažeisti normalių ląstelių.
Kontroliuoja aukštą cholesterolį: Reguliariai valgant persikus galima kontroliuoti aukštą cholesterolio kiekį, užkirsti kelią diabetui ir širdies ligoms. Tai daugiausia dėl juose esančių fenolio rūgščių, neleidžiančių vykti „blogojo“ cholesterolio oksidacijai. Be to, cholesterolio kiekį kraujyje mažina ir persikuose esantis beta karotinas.
Gerina širdies sveikatą: Persikuose esantys antioksidantai naikina laisvuosius radikalus, kurių pradėta grandininė reakcija gali pažeisti ląsteles ar net jas sunaikinti. Šiuose vaisiuose taip pat yra biologiškai aktyvių junginių, kurie padeda kovoti su metaboliniu sindromu - tai uždegiminius procesus, nutukimą ir širdies problemas sukeliančių rizikos veiksnių darinys. Persikuose yra ir daugiau maistinių medžiagų, kurios teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą, mažindamos cholesterolio kiekį ir skatindamos kraujotaką širdyje. Reguliarus persikų vartojimas padės užkirsti kelią insultams ir infarktams.
Teigiamai veikia virškinimą: Persikuose esanti ląsteliena ir kalis padės pašalinti toksinus iš gaubtinės žarnos, inkstų, kepenų ir skrandžio. Didelis ląstelienos kiekis išstumia toksinus iš gaubtinės žarnos, o didelis kalio kiekis sumažina su kepenimis susijusių ligų riziką bei opos atsiradimo tikimybę. Persikai yra lengvai virškinami ir apskritai nesukelia diskomforto jausmo skrandyje.
Kontroliuoja kraujo spaudimą: Viename dideliame persike yra daug kalio ir labai mažai natrio, o šis derinys padeda išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Kalis kartu su natriu reguliuoja vandens balansą organizme ir savo ruožtu padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą. Persikuose taip pat yra šiek tiek magnio, fosforo, cinko, vario, mangano, geležies ir kalcio, kurie kartu teigiamai veikia raudonuosius kraujo kūnelius ir palaiko normalų kraujo spaudimą. Jeigu jūsų kraujospūdis aukštas, su šia problema susidoroti padės kasdien suvalgomas persikas.
Apsaugo nuo anemijos: Tiems, kurie dėl geležies stokos turi anemiją, sveikatos specialistai pataria daugiau valgyti geležies turtingų produktų, tokių kaip persikai. Geležis padeda padidinti hemaglobino gamybą, tokiu būdu sumažindama ar užkirsdama kelią anemijai. Persikuose taip pat gausu vitamino C, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.
Mažina uždegimą: Persikai pasižymi puikiomis priešuždegiminėmis, antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Dietologai rekomenduoja tiems, kuriuos kankina podagra ar reumatas, reguliariai valgyti persikus. Šiuose vaisiuose esantis didelis vitamino A kiekis irgi kovoja su reumatu. Persikai taip pat turi diuretinių savybių, o tai taip pat padeda mažinti uždegiminius procesus.

Kaip Teisingai Pasirinkti Konservuotus Persikus

Renkantis konservuotus vaisius norėsite atidžiai patikrinti maistingumo etiketes, ar jose nėra pridėtinio cukraus ir konservantų. Ieškokite ne sirupo, o vandens ar natūralių sulčių, nes jose yra gerokai mažiau cukraus. Rinkitės vaisius su užrašu „be pridėtinio cukraus” arba „nesaldintas”, kad sumažintumėte tuščių kalorijų kiekį.

Atkreipkite dėmesį į skardinės būklę - venkite įlenktos, surūdijusios ar išsipūtusios taros, kuri gali pakenkti maisto saugai. Pageidautina, kad skardinėse nebūtų BPA, nes ši cheminė medžiaga gali prasiskverbti į maisto produktus. Daugiausia maistinės vertės gausite iš vaisių, supakuotų netrukus po derliaus nuėmimo, todėl patikrinkite pakuotės datą. Apsvarstykite galimybę pirkti atskirų rūšių vaisius, o ne vaisių kokteilius, kuriuose dažnai būna daugiau sirupo.

Konservuotų Persikų Vartojimas Ir Šviežių Persikų Alternatyvos

Mityboje didžiausią naudą teikia šviežių vaisių vartojimas. Tačiau tinkamai prinokusius persikus vėsioje (0-1° C) temperatūroje šviežius išlaikyti galima tik apie mėnesį. Persikus taip pat galima užšaldyti, arba džiovinti.

Jeigu neturite galimybės įsigyti šviežių persikų, puiki alternatyva gali būti liofilizuoti vaisiai, dar žinomi kaip šaltyje džiovinti vaisiai, yra unikalus būdas mėgautis šviežių vaisių skoniu ir maistingosiomis medžiagomis. Liofilizacijos metu vaisiai užšaldomi ir pašalinamas vanduo, naudojant žemą temperatūrą. Liofilizacija yra specialus džiovinimo būdas, kurio metu vaisiai išlaiko savo naudingąsias medžiagas. Liofilizuoti vaisiai išlaiko beveik visą šviežių vaisių maistinę vertę, todėl yra puikus būdas aprūpinti organizmą vitaminais, mineralais ir antioksidantais. Šios maistinės medžiagos teikia organizmui daug naudos - stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir prisideda prie geresnės širdies sveikatos. Dėl skaidulų ir mažo kalorijų kiekio liofilizuoti vaisiai taip pat yra puikus pasirinkimas tiems, kas siekia sveiko svorio arba geresnio virškinimo.

Liofilizuoti vaisiai pasižymi ne tik intensyviu skoniu, bet ir daugybe naudingų savybių. Liofilizuoti vaisiai yra labai patogus užkandis, nereikalaujantis paruošimo ar laikymo šaldytuve. Jie gali būti tiesiog valgomi kaip sveika alternatyva įprastiems saldėsiams arba praturtinti įvairius patiekalus, suteikiant intensyvaus skonio. Be to, dėl savo lengvumo ir ilgo galiojimo laiko liofilizuoti vaisiai yra puikus pasirinkimas kelionėms, užkandžiui darbe ar vaikų pietų dėžutėms.

Liofilizacija - tai technologija, leidžianti išsaugoti vaisių maistinę vertę ir skonį ilgą laiką. Liofilizacija išsiskiria tuo, kad procesas vyksta be aukštos temperatūros, todėl vitaminai ir mineralai išlieka beveik nepakitę. Tai užtikrina, kad vaisiai nepraranda svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai C, A ir mineralai, kurie svarbūs imuninei sistemai bei energijai palaikyti. Renkantis liofilizuotus vaisius, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir produkto kokybę, kad gautumėte tikrąją maistinę vertę be nereikalingų priedų.

Persikų Sultys: Nauda Ir Paruošimas

Taip pat skanios bei naudingos yra persikų sultys. Norėdami gauti sveikatinančią šių sulčių naudą, vartokite tik natūralias ir šviežias persikų sultis. Gerai odos būklei - drėgmei, elastingumui ir jaunatviškumui išsaugoti yra būtini antioksidantai, mažinantys laisvųjų radikalų keliamą žalą ir apsaugantys nuo kitų žalingų veiksnių, tokių kaip UV spinduliai, poveikio. Jų efektyvumas odos sveikatai yra tiriamas mokslininkų. Tyrimai mėgintuvėliuose rodo, kad persikuose esančios medžiagos iš tiesų turi galią sulėtinti odos senėjimo procesus, išlaikyti jos drėgmę bei gerą kalogeno gamybą. O pastaroji nauda tiesiogiai susijusi su odos elastingumu, taigi - mažina raukšlių atsiradimą. Persikų sulčių galima įmaišyti į namie gaminamas grožio priemones: veido kaukes, kremus.

Šviežiai spaustos, natūralios persikų sultys sveikatai suteikia daugiausiai naudos. Šioms sultims ruošti idealiausiai tinka gerai sunokę, sveiki vaisiai. Tačiau taip pat galima sunaudoti ir kiek pernokusius, labai minkštus persikus. Svarbu, kad jie nebūtų pradėję gesti: pūti, pelyti ar pan. Sultims ruošti netinka nepilnai sunokę, kieti vaisiai. Jei tokių turite, sudėkite juos į popierinį maišelį ir palikite kambario temperatūroje kelioms dienoms.

Šviežias ir natūralias persikų sultis geriausia ruošti naudojant gerą kokteilinę arba virtuvinį kombainą su plaktuvo funkcija. Taip pat sultis galima spausti su lėtaeige sulčiaspaude. Persikų sultys yra pakankamai tirštos konsistencijos. Taip pat juose lieka persikų odelių. Taigi jei norite skysto gėrimo be tirščių, papildomai jas perkoškite per sietelį arba išspauskite per marlės maišelį. Persikų sultys yra malonaus, saldžiarūgščio skonio, taigi jas puikiai tinka gerti grynas. Tačiau priklausomai nuo skonio ir nuotaikos joms galima suteikti įvairių skonio natų. Į persikų sultis galima dėti vanilės, cinamono, ciberžolės, mėtų ar kitų mėgstamų priedų. Tačiau jei planuojate pasiruošti sveiką gėrimą, venkite pridėtinių saldiklių.

Persikų sultys gali atstoti ir maistingus pusryčius ar kitą lengvą užkandį. Derindami šias sultis su kitais produktais galite pasigaminti sveikų glotnučių ar kokteilių. O pridėjus sotesnių priedų, tokių kaip įvairios sėklos, riešutai, pasiruošite lengvą, tačiau ypač maistingą patiekalą. Visus kokteilio produktus supilkite į plaktuvą ir sutrinkite iki vientisos masės. Konsistenciją galite reguliuoti pagal savo skonį, įpildami dar jogurto arba augalinio pieno, arba vandens.

Kaip padaryti, kad šviežiomis ir natūraliomis persikų sultimis būtų galima mėgautis ne tik vasarą, tačiau ištisus metus? Geriausias būdas, maksimaliai išsaugosiantis visas sulčių maistines savybes yra šaldymas. Būtent šaldymui labiausiai tinka tirštesnės konsistencijos, turinčios saldumo sultys. Taigi, šaldytos persikų sultys yra būdas pasiruošti vitaminų kupinų sulčių atsargų visiems metams.

Išspauskite persikų sultis lėtaeige sulčiaspaude. Taip pat šiam tikslui galima naudoti ir kokteilių plaktuvą, tik šiuo atveju įpilkite šiek tiek vandens.Išspaustas (paruoštas) sultis šaldyti galite su visu minkštimu ir odelėmis. Taip jose liks daugiau skaidulinių medžiagų. Jei norite sulčių be tirščių - papildomai išspauskite jas per marlės maišelį.Sultis išpilstykite į plastikinius butelius ar šaldymo maišelius ir iškarto užšaldykite. Prieš vartojant išimkite sulčių porciją iš šaldiklio, atšildykite ją šaldytuve ir ilgai nedelsiant suvartokite.Sultis galima supilstyti į ledų formeles. Saldžiarūgštis persikų sulčių skonis bei tirštoka konsistencija labai tinka įvairiems, jau laiko patikrintiems ar naujai atrastiems receptams. Persikų sultys gali paįvairinti ne tik įvairių kokteilių, tačiau taip pat ir padažų, marinatų ir pan. Naudokite persikų sultis salotų padažui ruošti.

Atsargumo Priemonės

Pirma, jei šios sultys vartojamos nesaikingai, nuolat ir dideliais kiekiais, gali sutrikti virškinimas. Dažniausiai su tuo susijęs nepageidaujamas poveikis pasireiškia pilvo pūtimu, viduriavimu, pilvo skausmais. Antra, jei yra alergija persikams.

tags: #konservuotų #persikų #maistinė #vertė #ir #nauda

Konservuotų Persikų Maistinė Vertė Ir Nauda: Visapusiškas Vadovas