Mėsos nauda ir žala organizmui: subalansuotos mitybos paieškos
Apie mėsos įtaką mūsų sveikatai diskutuojama nuolat. Ar mėsa būtina, ar žalinga? Dietologai sutaria, kad mėsą reikia vartoti saikingai, renkantis kokybiškus produktus. Šiame straipsnyje panagrinėsime mėsos naudą, žalą ir pateiksime įžvalgų, kaip rasti aukso vidurį.
Mėsos nauda: vitaminų, mineralų ir baltymų šaltinis
Mėsa yra vertingas maisto produktas, turintis daug naudingų medžiagų.
- Baltymai: Maždaug penktadalį mėsos sudaro baltymai, kuriuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys. Organizmas jų pats nesintetina, todėl turime gauti su maistu. 100 g mėsos suteikia bent trečdalį rekomenduojamos baltymų paros normos, reikalingos ląstelių statybai.
- Vitaminai: Mėsoje randami A, B, D ir PP vitaminai, ypač daug B grupės vitaminų (B1, B2, B12), kurie svarbūs energijai, nervų sistemos veiklai ir bendrai savijautai. Trūkstant B grupės vitaminų, jaučiamas nuovargis, silpnumas, gali slinkti plaukai ir lūžinėti nagai. Vitamino B12 galima gauti tik iš mėsos.
- Mineralai: Mėsa yra mineralinių medžiagų šaltinis - kalio, fosforo, natrio, geležies, magnio, cinko. Šios medžiagos biologiškai aktyvios, todėl organizmas jas lengvai pasisavina. Iš mėsos pasisaviname iki 40 proc. geležies, o iš augalinio maisto - tik 2-14 proc. Geležis svarbi mažakraujystės profilaktikai.
- Sotumas: Mėsa yra kaloringa ir suteikia sotumo jausmą.
Mėsos žala: riebalai, priedai ir ligų rizika
Nors mėsa teikia naudos, svarbu atsižvelgti į galimą žalą.
- Riebalai: Kiauliena, kurią lietuviai vartoja dažniausiai, yra riebesnė už kitas mėsos rūšis. Jei kiauliena vartojama kasdien, pasisavinama per daug riebalų, o tai didina cholesterolio kiekį kraujyje. Mėsos riebalai sudaryti iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių perteklius skatina širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžio atsiradimą.
- Perdirbta mėsa: Daugiau nei dešimtmetį trukęs Europos gyventojų tyrimas parodė, kad valgantieji daug perdirbtos mėsos dažniau rūko, yra nutukę ir turi kitų sveikatai kenkiančių įpročių. Perdirbta mėsa didina ankstyvos mirties tikimybę dėl galiojimo laikui pailginti naudojamos druskos ir cheminių priedų.
- Virškinimo problemos: Daug riebalų turinti raudona mėsa gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
- Vėžys: Heterocikliniai aminai, susidarantys keptoje mėsoje, yra kancerogenai, kurie tiesiogiai veikia ląstelių sintezę ir gali būti onkologinių susirgimų priežastis. Tyrimai rodo, kad mėsos vartojimas didina žarnyno vėžio riziką.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: „Blogas“ cholesterolis, gaunamas iš mėsos patiekalų, didina trombų atsiradimą, užkemša kraujagysles ir tirština kraują, o tai gali sukelti infarktą, insultą ir net mirtį.
- Kiti susirgimai: Homocisteinas, atsirandantis gyvulinio baltymo skilimo metu, padidina riziką susirgti Alzheimerio liga. Mėsa taip pat siejama su diabeto atsiradimu ir išsėtine skleroze.
- Steroidai ir antibiotikai: Šiandien gyvuliai dažnai auginami su pašarais, į kuriuos dedama įvairių cheminių medžiagų ir steroidų, siekiant greito augimo. Gyvūnai taip pat gauna antibiotikų, kad išvengtų ligų fermose, kuriose dažnai trūksta higienos. Šios medžiagos gali patekti į žmogaus organizmą su mėsa.
- Priešmirtinis stresas: Mėsoje gali pasilikti priešmirtinė pjaunamo gyvulio baimė, nes gyvūnai mirties momentu patiria siaubą, paniką ir stresą, o šios būsenos kontroliuojamos fiziologiškai, todėl visos medžiagos, patenkančios į kraują mirties metu, pasilieka mėsoje.
Kaip sumažinti mėsos žalą?
Norint mėgautis mėsos teikiama nauda ir sumažinti galimą žalą, verta laikytis kelių patarimų:
- Rinkitės kokybišką mėsą: Vartokite liesą mėsą, pavyzdžiui, jautieną ar vištieną be odos. Rinkitės mėsą iš patikimų ūkių, kuriuose gyvuliai auginami humaniškomis sąlygomis ir be cheminių priedų.
- Vartokite saikingai: Rekomenduojama mėsą valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę, o vienos porcijos dydis turėtų būti apie 80-100 g.
- Gaminimo būdai: Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą. Jei mėgstate keptą mėsą, kepkite ją rečiau ir venkite stipriai apskrudusios mėsos.
- Derinkite su daržovėmis: Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis, kurios mažina žalingą šlapimo rūgšties poveikį.
- Alternatyvūs baltymų šaltiniai: Mėsą pakeiskite augaliniais baltymų šaltiniais, pavyzdžiui, ankštinėmis daržovėmis, tofu, riešutais ir sėklomis.
- Žuvis: Vietoj mėsos dažniau valgykite žuvį, ypač riebią, pavyzdžiui, lašišą, skumbrę ar sardines.
Vegetarizmas ir veganizmas: alternatyva mėsai?
Pastaruoju metu populiarėja vegetarizmas ir veganizmas.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
- Vegetarizmas - tai mitybos būdas, kai atsisakoma mėsos, žuvies ir jūros gėrybių, tačiau vartojami gyvūninės kilmės produktai, pavyzdžiui, kiaušiniai ir pieno produktai.
- Veganizmas - tai griežtesnė vegetarizmo forma, kai atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų, įskaitant mėsą, žuvį, jūros gėrybes, kiaušinius, pieno produktus ir medų.
Vegetarizmas ir veganizmas gali būti sveiki mitybos būdai, tačiau svarbu užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai visų reikalingų maistinių medžiagų, ypač baltymų, geležies, vitamino B12, kalcio ir omega-3 riebalų rūgščių.
Mėsos pramonė: etiniai ir aplinkosauginiai aspektai
Verta atkreipti dėmesį į mėsos pramonės etinius ir aplinkosauginius aspektus. Gyvūnų auginimas mėsai reikalauja didelių išteklių - vandens, žemės ir energijos. Be to, mėsos pramonė prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir miškų kirtimo.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
tags: #mesos #nauda #ir #žala #organizmui