Pelėsių augimas ant duonos: priežastys, pavojai ir prevencija
Pelėsis ant duonos - dažnas reiškinys, keliantis ne tik nemalonų vaizdą, bet ir susirūpinimą dėl galimo pavojaus sveikatai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pelėsių atsiradimo ant duonos priežastis, galimą žalą, prevencijos būdus ir naudingą informaciją, kuri padės vartotojams geriau suprasti šią problemą ir apsaugoti save bei savo šeimą.
Pelėsiai: kas jie tokie ir kaip jie atsiranda ant duonos?
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios nuolat keliauja ore, vandenyje ir yra aptinkamos ant įvairių medžiagų, tokių kaip medis, kartonas, tinkas, dažai, oda ir kt. Maisto produktų, įskaitant duoną, pelėjimą sukelia įvairios pelėsinių grybų rūšys, pavyzdžiui, Thamnidium, Rhizopus, Cladosporium, Penicillium ir Aspergillus gentys.
Dažniausiai pelėsiai ant maisto produktų patenka iš aplinkos su dulkėmis. Pelėsiniams grybams daugintis reikalinga šiluma ir drėgmė, todėl netinkamos laikymo sąlygos sudaro palankią terpę jiems augti. Patekusios ant produkto, sporos pradeda daugintis ir prasiskverbti į gilesnius produkto sluoksnius. Pavyzdžiui, ant duonos paviršiaus matomas pelėsis gali būti išplitęs ir giliau.
Pelėsio pavojai: mikotoksinai
Kai kurios pelėsių rūšys gamina toksiškus junginius - mikotoksinus. Ypač pavojingi yra Aspergillus, Penicillium ir Fusarium rūšies pelėsiniai grybai. Mikotoksinai yra gana stabilios medžiagos, kurios išlieka produkte net ir po pelėsių žūties. Nors pelėsį dažniausiai galima pamatyti plika akimi, mikotoksinų nei užuosti, nei pamatyti neįmanoma.
Aflatoksinai yra vieni pavojingiausių mikotoksinų, priklausantys stipriausių natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų grupei. Aflatoksinų galima aptikti ant augalinės kilmės produktų - žemės riešutų, kviečių, miežių, ryžių, sojų, žirnių, kavos, kakavos pupelių, taip pat gyvūniniuose produktuose - piene, kiaušiniuose, mėsoje (patenka per užterštus pašarus). Lietuvoje išaugintose grūdinėse kultūrose aflatoksinai randami retai, nes klimatas nėra palankus aflatoksinus gaminančių pelėsių augimui.
Taip pat skaitykite: Pavojus valgant pelėsiais apkrėstą duoną
Nors Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja pelėsinių grybų kiekio maisto produktuose, mikotoksinų didžiausi leistini kiekiai yra griežtai reglamentuojami ES teršalų reglamentu. Maisto kontrolės institucijos skiria didelį dėmesį mikotoksinų kiekių augalinėje produkcijoje bei jos produktų kontrolei.
Kaip apsisaugoti nuo pelėsio ant duonos ir kitų maisto produktų?
Norint apsisaugoti nuo pelėsio ant duonos ir kitų maisto produktų, rekomenduojama laikytis šių patarimų:
- Išmeskite visą pelėsiais užterštą maistą. Net jei pelėsis matomas tik ant paviršiaus, jis gali būti išplitęs giliau.
- Nelaikykite neuždengtų riešutų, žemės riešutų sviesto ir kitų panašių maisto produktų, kuriuose gali augti pelėsiai. Šie produktai turi būti saugomi vėsioje, sausoje patalpoje.
- Nevalgykite jokių susiraukšlėjusių, pelėsiais užterštų ar kitaip pažeistų riešutų.
- Uogienes laikykite tinkamai. Jeigu pradarius uogienės stiklainį matomas pelėsis, reikia išmesti visą uogienę, o ne tik nuimti pelėsiu padengtą vietą.
- Užtikrinkite gerą vėdinimą namuose, kad nesikauptų drėgmė.
- Nepalikite ilgai nesuvalgytų vaisių, daržovių, duonos ir kitų maisto produktų.
- Dažnai valykite spinteles, šaldytuvą ir palaikykite švarą.
Ar visi pelėsiai yra kenksmingi?
Nors dauguma pelėsių, augančių ant maisto produktų, yra nepageidaujami, kai kurios rūšys yra naudojamos gaminant maisto produktus. Pavyzdžiui, tam tikros Aspergillus, Penicillium, Mucor ir kitų genčių rūšys naudojamos fermentiniams sūriams brandinti. Šios pelėsių rūšys išskiria fermentus, kurie sukelia substrato alkoholinį rūgimą arba proteolizę. Dažniausiai naudojami baltieji Penicillium camemberti, P. candidum, P. caseicolum ir mėlynieji Penicillium roquefortii pelėsiai. Šie pelėsiai aktyviai skaido riebalus, todėl sūriai įgauna aštroką savitą skonį ir aromatą.
Pelėsinių grybų kultūros taip pat veisiamos ant kai kurių rūšių dešrų paviršiaus. Šios kultūros neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams, pagerina dešrų skonį ir aromatą, palengvina konservavimo procesą. Jos padengia dešros paviršių tipišku baltu ar dramblio kaulo spalvos velvetiniu sluoksniu.
Tačiau, jeigu vartotojas nėra tikras, kad maisto produkto paviršius padengtas specialiai to produkto gamybai naudotomis pelėsinių grybų kultūromis (pavyzdžiui, pelėsiniai sūriai ar dešros su pelėsiu), tokių produktų reikėtų nevartoti.
Taip pat skaitykite: Pelėsis ant duonos: priežastys
Pelėsio augimas ant duonos: dažniausia problema
Duonos pelėjimas - dažniausiai pasitaikantis duonos gedimas, kurį sukelia pelėsiniai grybai, patekę ant iškeptos duonos iš oro su dulkėmis. Specialistai teigia, kad duonos minkštumo pelėsių hifai (grybiena) gali prasiskverbti labai giliai ir išsiraizgyti dideliame plote - didesniame nei paviršiuje matoma melsva dėmė, todėl pašalinti pelėsį reikia ypač atidžiai. Matomo pelėsio plaukelių viršūnėse gausu subrendusių sporų, kurios nuo mažiausio skersvėjo pasklinda ore. Supelėjusią duoną rekomenduojama atsargiai įdėti į plastikinį maišelį ir išmesti.
Vaikų eksperimentai: pelėsio auginimas ant duonos
Pradinių klasių mokiniai atlieka tiriamuosius darbus, kuriuose augina pelėsį ant duonos, batono, sūrio, pomidoro, citrinos, uogienės ir kitų maisto produktų. Šių eksperimentų tikslas - sužinoti daugiau apie pelėsius, jų veisimosi sąlygas, mitybą, dauginimąsi ir vaidmenį gamtoje. Mokiniai stebi, kaip pelėsis auga skirtingomis sąlygomis (drėgmė, tamsa, temperatūra) ir ant skirtingų maisto produktų.
Vieno tokio tyrimo metu mokinys darė išvadą, kad batonas pelėja ilgiau negu duona. Tačiau svarbu paminėti, kad pelėsio augimo greitis priklauso nuo daugelio faktorių, todėl vieno eksperimento rezultatai negali būti laikomi galutine tiesa.
Taip pat skaitykite: Kodėl ant duonos atsiranda pelėsis?
tags: #pelesio #augimas #ant #duonos #projektas