Australijos geografija pietų pusrutulyje
Australija - unikalus žemynas, išsiskiriantis savo geografine padėtimi pietų pusrutulyje, gamtos įvairove ir savita gyvūnija bei augalija. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime Australijos geografinę padėtį, reljefą, klimatą, hidrografiją, augaliją, gyvūniją ir kitus svarbius aspektus, leidžiančius geriau suprasti šio žemyno unikalumą.
Įvadas
Australija yra mažiausias pasaulio žemynas, esantis pietų pusrutulyje tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Žemyno plotas sudaro apie 7,6 milijonus kvadratinių kilometrų, o tai yra maždaug 5,1 procento viso pasaulio sausumos ploto. Australija yra šešta pagal dydį šalis pasaulyje. Didžiausias ilgis iš vakarų į rytus yra 3983 kilometrai, o didžiausias plotis iš šiaurės į pietus - 3138 kilometrai. Kranto linijos ilgis be salų siekia 27948 kilometrus.
Australija pasižymi unikalia gamta ir kultūra. Tai šalis, kurioje galima rasti įspūdingų dykumų, atogrąžų miškų, koralų rifų ir snieguotų kalnų. Australijoje gyvena daugybė endeminių gyvūnų ir augalų rūšių, kurių nerasite niekur kitur pasaulyje.
Geografinė padėtis
Australija yra žemynas, esantis pietų pusrutulyje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Toliausiai nutolę sausumos taškai: šiaurėje - Jorko kyšulys, pietuose - Pietryčių kyšulys, vakaruose - Styp Pointo kyšulys, rytuose - Bairono kyšulys. Rytuose krantus skalauja Ramusis vandenynas, Koralų jūra, Tasmanų jūra, pietuose ir vakaruose - Indijos vandenynas, šiaurėje - Timoro jūra ir Arafo jūra.
Didžiausi pusiasaliai: Jorko kyšulio pusiasalis, Arnhemo pusiasalis, Eyre pusiasalis. Didžiausios įlankos: Didžioji Australijos įlanka, Karpentijos įlanka, Juozapo Bonaparto įlanka, Kingo įlanka, Ryklių įlanka, Spanierio įlanka. Palei šiaurės rytų Australijos pakrantę yra didžiausias pasaulyje koralų rifas - Didysis barjerinis rifas, kurio ilgis siekia net 2019 kilometrus.
Taip pat skaitykite: Nuostabus Pietų Australijos kraštas
Reljefas
Australija yra mažiausiai raižytas žemynas. Australija - žemiausias pasaulio žemynas. Vidutinis paviršiaus aukštis - 350 m. Plotai, iškilę < 200 m, užima 36% visos teritorijos, 200 - 2000 m - 63,2%, > 2000 m - 0,8%. Kalnai užima tik 5% žemyno paviršiaus.
Žemyno rytinėje dalyje iškilęs Didysis Vandenskyros kalnagūbris, kurio aukščiausia vieta yra Kosciuškos kalnas (2230 m). Didysis vandenskyros kalnagūbris - rytiniame žemyno pakraštyje besidriekiantis kalnynas. Vidutinis aukštis apie 1000 metrų. Žemyno centrą užima apie 1000 km pločio Centrinė žemuma. Likusioje žemyno dalyje plyti Vidurio Australijos plynaukštė.
Dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama dėl vandens stokos, sausų nederlingų žemių, dykumų. Net 2/3 Australijos užima pusdykumės ir dykumos (Didžioji Viktorijos dykuma, Didžioji Smėlio dykuma, Tanamio dykuma, Simpsono dykuma, Gybsono dykuma, Mažoji smėlio dykuma, Stželeckio dykuma, Sterto dykuma, Tirario dykuma, Pedirkos dykuma).
Klimatas
Australija yra trijose skirtingo klimato juostose: subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje. Australiją beveik per vidurį kerta pietų atogrąža; žemyno šiaurė yra subekvatorinio, vidurys - tropinio, pietūs - subtropinio klimato juostoje. Reljefas mažai teiškreipia nuoseklią temperatūrų kaitą iš šiaurės į pietus, nes paviršiaus aukščiai nedideli.
Klimato tipas:
Taip pat skaitykite: Egzotiška moliūgų sriuba pagal Australijos skonį
- Vidutinė temperatūra sausio mėnesį.
- Vidutiniai krituliai per metus.
Australija laikoma sausiausiu žemynu. Australijoje iškrinta vidutiniškai apie 250 milimetrų kritulių per metus. Išsiskiria du ryškūs metų laikai: karšta bei drėgna vasara ir sausa, tačiau nešalta žiema.
Nereikia pamiršti, kad Australijoje viskas atvirkščiai. Vasara čia prasideda gruodį, ruduo - kovą, žiema - birželį, o pavasaris - rugsėjį. Tačiau temperatūrų svyravimai nėra dideli ir šalčio beveik nebūna, nebent kalnuose.
Hidrografija
Žemyne telkšo nedaug vandens telkinių, mažai kritulių, todėl Australija laikoma sausiausiu žemynu. Apie 60% Australijos teritorijos užima nenuotakūs plotai. Juose teka laikinos upės - krykai, prisipildančios vandens tik po lietaus. Daugiausia krykų aplink Ero ežerą. Į Indijos vandenyną įteka upės, surenkančios vandenį iš 33% Australijos teritorijos; Į Ramųjį vandenyną tik iš 7% Australijos teritorijos.
Yra 763 druskingi ežerai, kurie retai būna vandeningi. Didžiausias jų - Eyre ežeras. Jo plotas nepastovus (maksimalus 15 000 kvadratinių kilometrų). Nenuotakiose vietose gausu požeminio vandens. Australijoje yra didžiausias pasaulyje artezinis baseinas, užima beveik vieną ketvirtadalį žemyno teritorijos.
Augalija
Australijoje gausu kaučiukmedžių ir eukaliptų (net 700 rūšių). Kiti įprasti augalai yra australinės akacijos nepaprastai lanksčiomis šaknelėmis, banksijos dideliais raudonais žiedais, įvairūs spygliuoti krūmokšniai, dažniausiai žydintys raudonai bei arbatmedžiai.
Taip pat skaitykite: Pietų Australijos gyventojai
Iš 12 000 augalų rūšių 9100 - endeminės: eukaliptai (600 rūšių), filoidinės akacijos (480 rūšių), grevilėjos (200 rūšių), kazuarinos, banksijos, ksantorėjos, tristanijos, spinifeksai. Labai gausios ankštinių (98 gentys, 1300 rūšių) ir mirtinių (43 gentys 1000 rūšių) šeimos.
Žemyno pakraščiuose (išskyrus vakarinius) auga drėgni miškai: šiaurėje ir šiaurės rytuose - visžaliai tropiniai miškai, pietryčiuose ir pietvakariuose - eukaliptų miškai. Didėjant klimato kontinentalumui į žemyno gilumą, miškai keičiasi į retmiškius. Miškai užima tik 4,5% Australijos ploto.
Gyvūnija
Prigimtiniai Australijos gyvūnai - kengūros, koalos, stručiai emu, ančiasnapiai, eechidnos, oposumai, vombatai ir šunys dingo. Dauguma kitų atkeliavo kartu su europiečiais. Yra čia daug paukščių, papūgų, pelikanų. Šią gyvūnijos įvairovę papildo įvairūs vorai (dažnai nuodingi), gyvatės bei jūriniai ir gėlavandeniai krokodilai.
Gausų endeminių rūšių, genčių ir šeimų. Aukštesnieji žinduoliai - tik šikšnosparniai ir pelės (neskaitant atvežtų ir sulaukėjusių šunų, triušių, lapių). Vyrauja sterbliniai - 7 šeimos (56 gentys, 166 rūšys), gausu kengūrų. Tik Australijose veisiasi kiaušinius dedantys žinduoliai (kloakiniai) - ančiasnapiai ir echidnos.
Administracinis suskirstymas ir didžiausi miestai
Administracinis suskirstymas: Australija suskirstyta į šešias valstijas ir dvi teritorijas.
Didžiausias ir seniausias Australijos miestas - Sidnėjus. Miesto architektūroje pinasi modernūs high-tech pastatai su XX a. Melburnas - antras dydžiu Australijos miestas. Šiaurinės dalies turizmo sostinė - Kernsas (Cairns).
Ekonomika
Ūkio plėtra stabili. 1999 metais BVP sudarė 392,6 milijardus JAV dolerių. Sparčiai plėtojama kasyba ir apdirbamoji pramonė. 2000 metais kasybos pramonėje sukurta 4 procentai BVP (75 procentai gaunamų žaliavų eksportuojama). 65 procentai kasybos pramonės priklauso užsienio kapitalui. Gaunama 65 rūšių mineralinių ir energetinių žaliavų.
Akmens anglys kasamos Boweno, Sidnėjaus ir Clarenceo baseinuose. Rusvosios anglys kasamos Latrobeo slėnyje. Nafta ir gamtinės dujos gaunamos Basso sąsiauryje prie vakarų Australijos pakrantės, Timoro jūroje. Geležies rūda kasama Pilabaros baseine, Iron Knobo telkinyje. Boksitai kasami Weipos, Gove, Jarrahdale telkiniuose. Švino, cinko, vario, sidabro rūdos kasamos Naujajame Pietų Velse, Kvynslande, Tasmanijoje.
Elektros energija gamina daugiausiai (88 procentus) šiluminės elektrinės. Plienas ir ketus lydomas Port Kembloje, Newcastle, Whyalloje, taip pat lydomas ir aliuminis, varis, nikelis, švinas, cinkas. Žemės ūkio mašinos, elektrotechnikos, elektrotechnikos prietaisai. Didžiausi gamybos centrai: Sidnėjus, Adelaidė, Melburnas. Laivai ir rūdovežiai statomi Sidnėjuje, Adelaidėje.
Bioprodukcinis ūkis: Žemės ūkio naudmenos užima 463 milijonus hektarų (60 procentų teritorijos) iš jų 90 procentų pievos ir ganyklos, 10 procentų dirbamoji žemė. Australija pirmauja pasaulyje pagal avių skaičių, vilnų, avikailių kiekį bei eksportą. Mėsiniai galvijai daugiausiai veisiami vakarų Australijoje, šiaurinėse teritorijose ir Kvynslendo šiaurėje auginami pieniniai galvijai. Auginami kviečiai, miežiai, avižos, sorgai, ryžiai. Taip pat auginamos cukranendrės, vilnamedžiai, obelys, kriaušės, citrinmedžiai, bananai, ananasai, vynmedžiai.
Gyventojai
Manoma, kad pirmieji gyventojai į Australiją atsikėlė iš pietų Azijos prieš 80000 metų ir ilgainiui įsikūrė visame žemyne. 18 amžiaus pabaigoje čia gyveno 0,3-1 milijonas aborigenų.
Dauguma gyventojų Britanijos salų išeivių palikuonys: anglų 553%, airių 24%, škotų 13%; aborigenų ir metisų 1%. Kalba - anglų, australų dialektu. 39% tikinčiųjų anglikonai, 25% - katalikai, 12% - metodistai, 10% - presbiterionai. Gyventojų vidutinis tankumas 1,7 žm./km². ~ 80% susitelkė rytų ir pietryčių pakrantėje; miestuose gyvena 85%.
Istorija
17-18 amžiuje olandai ir anglai ištyrė daugumą Australijos pakrančių. 1770 metais Dž. Kukas pakrantę paskelbė Britanijos valdomis- Naujuoju Pietų Velsu.
Naująjį pietų Velsą 1788 01 26 įkurta pirmoji britų gatvė, davusi pradžią Sidnėjaus miestui. Ją įkūrė 759 kalinių grupė ir jos administracija. Naujasis pietų Velsas nuo 1803 metų apėmęs ir Tasmaniją (iki 1854 metų Van Diemeno žemė), tapo kalinių kolonija, pavaldžia metropolijos vyriausybės skiriamam gubernatoriui. Iki 1868 etų į Australiją atgabenta daugiau nei 155000 kalinių.
19 amžiuj pradėjus auginti avis (merinosus) ir eksportuoti vilną Naujasis Pietų Velsas ėmė sparčiai plėtotis, 19 amžiaus trečiame dešimtmetyje tapo didžiausia vilnos eksportuotoja pasaulyje. Avių augintojai (skvateriai) užimdami žemes stūmė aborigenus centrines Australijos pusdykumes, daugybę jų išžudė (per 19 amžių aborigenų sumažėjo 5-6 kartus, Tasmanijoje jų beveik visai nebeliko).
1900 metais D. Britanijos parlamentas priėmė Australijos sandraugos aktą. Ji tapo 1901 01 01 sukurtos dominijos - Australijos Sandraugos - konstitucija.
tags: #Australija #pietų #pusrutulyje #geografija