Pauliaus Jurkevičiaus Picos Apžvalgos: Tobulumo Ieškant
Įsivaizduokite žmogų, kurio priklausomybė - pica. Ne bet kokia, o tobula pica. Šis žmogus, pavadinkime jį Picomanu, yra solidus įmonės vadovas, šeimos galva, atsakingas pilietis. Tačiau kiekvieną dieną jį lydi nevaldomas noras - pica. Jei diena prabėga be bent vieno picos kąsnio, pasekmės gali būti liūdnos.
Picomanas - tai ne kompulsyvus bet kokio maisto rijikas. Jis - tobulumo ieškotojas, išmanantis picų kepimo paslaptis, analizuojantis ingredientų kokybę, tešlos brandinimo subtilybes, krosnies ypatumus ir kepimo temperatūrą. Jis tikisi, kad kiekviena nauja pica bus ta tobula.
Nuolatinis Nusivylimas
Deja, nusivylimas yra dažnas Picomano palydovas. Jis valgo, fiksuoja aromato ir skonio pojūčius, juos analizuoja, lygina su atmintyje išsaugotais skonių failais, bet retai patiria pasitenkinimą. Pica kartais būna geresnė už tą vieną gerą, bet dažniausiai prastesnė už ragautas anksčiau.
Patyręs ragautojas pastebi technologines klaidas: pomidorų tyrė per rūgšti, pagrindas sausas arba elastingas kaip plastikas, mielių kiekis per didelis, mocarela beviltiška, o ingredientų deriniai - kulinarinio idiotizmo viršūnė.
Net jei pica artėja prie priimtino normalumo, kelneris gali pasiūlyti "bearnaise" padažo, saliamio ar marinuotų agurkų, kas papiktina tobulumo ieškotoją, nes prieštarauja picos kultūrai.
Taip pat skaitykite: Receptai pagal Paulių Jurkevičių: Italija jūsų virtuvėje
Picomano Dilema
Picomanas jaučia nerimą ir nepasitenkinimą: „Aš uždirbu tiek, kad galėčiau suvalgyti pačią geriausią, kokybiškiausią, autentiškiausią picą pasaulyje. Aš turiu teisę į tokią picą, bet niekas man jos neužtikrina, niekam nereikia mano pinigų!“
Picos drama yra ta, kad namuose jos neiškepsi. Šaldyta iš prekybos centro nepriklauso picos kultūrai. Atvežta kartono dėžutėje iš priemiesčio taip pat. Lieka tinklinės picerijos ir pavieniai picos menininkai, kurie dažnai tampa amatininkais, siūlydami padažus prie picos. O padažų laisvė anksčiau ar vėliau nuveda į padažų nelaisvę.
Patarimai Tobulos Picos Ieškotojams
Paulius Jurkevičius siūlo keletą patarimų tobulos picos ieškotojams:
- Kelionė į Neapolį: Skristi į Neapolį, kur yra tankus picų kultūros pasaulis su tūkstančiais picerijų. Tai gali būti brangu, bet patirtis rodo, kad paragavę tobulos picos, picomanai nurimsta.
- Išgryninti tobulumo paslaptį: Pasiaiškinti, kur slypi tobulos picos paslaptis. Ar tai vanduo, miltai, tešla, malkų krosnis ar pomidorai?
- Ieškoti gurmė tipo picos: Rinktis brangias, gurmė tipo picas, kurios kainuoja ne mažiau kaip 30 eurų.
- Vengti tinklinių picerijų: Atsisakyti picerijų, kuriose investicijos į vaikų žaidimų kambarius proporcingos investicijoms į pomidorų tyrę ir mocarelą.
- Vengti česnakų aliejaus: Atsisakyti picerijų, kurios naudoja česnakų aliejų.
- Nesigėdinti: Nesigėdinti ieškoti tobulos picos, nes pasilepinti austrėmis ar trumais yra paprasčiau nei rasti tobulą "margaritą".
Apie Paulių Jurkevičių ir Jo Požiūrį
Paulius Jurkevičius, maisto žinovas ir Italijos mylėtojas, yra profesionalas, išmanantis tai, apie ką kalba ir rašo. Jo tekstai sulaukia nemažai atgarsio, o socialiniuose tinkluose jis nevengia išsakyti savo nuomonės.
Jis kritikuoja klaidingai suprastą UNESCO įvertinimą gavusį žongliravimą picomis ir nekokį maisto žurnalistikos lygį. Jurkevičius siūlo redaktoriams pažongliruoti žurnalistiniais sugebėjimais.
Taip pat skaitykite: B1 diviziono komandų analizė pagal P. Malinauską
Jurkevičius teigia, kad rašantysis apie maistą turėtų būti maisto žinovas, išmanantis istoriją, biologiją, etiką, psichologiją ir finansus. Jis pataria studijuoti maistą, matyti, kaip jis gaminamas, bendrauti su gamintoju ir įsivaizduoti save sūrininku ar vyndariu.
Jis pataria atsargiai elgtis su maisto terminologija, pavadinimais ir geografinėmis nuorodomis. Jų negalima nei nutylėti, nei interpretuoti.
Lietuviškos Picos Ypatumai
Paulius Jurkevičius pastebi, kad lietuviškų picų pavadinimai yra literatūra, epas, kuriame apdainuojami bajorai ir turistai, alkanieji ir smaližiai, Havajai ir sodžius, grybautojai ir artistai, Vezuvijus ir Donatello, žvejai ir studentai.
Tačiau kūryba yra geras daiktas tik tada, kai gerai padarytas. Jurkevičius kritikuoja picerijas, kurios kuria tautinį picų epą, maišydamos ingredientus, kurie neturėtų būti kartu. Jis pateikia pavyzdžių, kaip picos pavadinimai neatitinka ingredientų.
Jis teigia, kad tikrosios picos skonį perteikia jos pagrindas, o ne priedai. Tikrieji picų kepėjai lenktyniauja minkydami, keldami, kepdami ir tobulindami jos pagrindą.
Taip pat skaitykite: Morkų ir šokolado tortų receptai
Europos Sąjungos Reikalavimai
Europos Sąjunga uždraudė „Margarita“ vadinti tokią picą, kuri nebus iškepta malkų krosnyje, pagaminta iš minkštų kvietinių miltų, pagardinta konkrečios veislės pomidorais, buivolių pieno mocarela, tyru alyvuogių aliejumi ir keliais šviežio baziliko lapeliais.
Neapolis išsikovojo savo „Margaritai“ Europos garantuoto tradicinio produkto vardą ir reikalauja jį gerbti.
Picos Neteisybės
Paulius Jurkevičius teigia, kad žmonijos požiūryje į picą yra užkoduota neteisybė. Pirmiausiai, istorinė. Žodis pica pirmą kartą paminėtas raštuose 997 metais. Bet daugiau ar mažiau tokią picą, kokią ją matome ir valgome šiandien aprašė Neapolio karalystės virėjas 1725 metais.
Tai buvo apvali, krosnyje kepta pica su pomidorų tyre, česnakais, raudonėliais, alyvuogių aliejumi. Tai buvo vargetų ir prastuomenės valgis, kol 1861 metais aneksuotą Neapolio karalystę neaplankė Italijos karalienė Margherita di Savoia.
Kaip ten bebūtų, pirmąsyk Neapolio maisto prastuomenės valgis pelnė aristokratų pripažinimą 1889 metais: Italijos karalienė Margherita di Savoia paragavusi picos kepėjo kūrinį suplojo rankomis ir pasakė: „Perfetta“.
Iki antrojo pasaulinio karo picų kepimas ir valgymas buvo keistenybė, kurios reikėjo ieškoti tik Neapolyje ir apylinkėse. Pica pakvipo nebe bazilikais, o pinigais, nes šis Neapolio vargetų patiekalas pasauliui sugeneruoja didelę metinę apyvartą.
Pica tapo gastronomine prostitute, kurią kas kaip nori tas taip ir daro. Pica tapo beviltiška nesuderinamų ingredientų derinimo aikštele pasitelkus itališko skambesio falsifikatų gamybos mechanizmą.
Penktoji picos neteisybė yra naujasis jos asocialumas. Pats socialiausias pasaulio patiekalas tapo absoliučia tradicijų priešingybe.
Pasaulis nesupranta picos esmės. Tai pernelyg sudėtinga, nes pernelyg paprasta.
tags: #Paulius #Jurkevičius #pica #atsiliepimai