Jodo virimo ir lydymosi temperatūra: savybės, panaudojimas ir svarba organizmui
Įvadas
Jodas (Iodum, I) - periodinės elementų sistemos VII A grupės cheminis elementas, nemetalas, halogenas. Tai pilkai juodi, violetinio atspalvio, metališkojo blizgesio kristalai, turintys stiprų, specifinį kvapą ir gerai sublimuojantys. Šis elementas svarbus ne tik chemijos pramonei, bet ir gyvybiniams procesams, vykstantiems žmogaus organizme. Šiame straipsnyje aptarsime jodo savybes, jo virimo ir lydymosi temperatūras, panaudojimą, svarbą žmogaus organizmui ir kitus įdomius faktus.
Jodo savybės
Jodas yra ne toks reaktyvus kaip kiti halogenai (fluoras, chloras ir bromas). Jis blogai tirpsta vandenyje, bet gerai tirpsta etanolyje ir kituose organiniuose tirpikliuose, jodidų tirpaluose. Pagal tirpiklio sudėtį gaunami violetinės arba rudos spalvos tirpalai. Kambario temperatūroje lengvai garuoja, sudarydamas aštraus kvapo violetinius garus.
Reakcijos su kitomis medžiagomis
Drėgname ore jodas reaguoja su metalais, sudarydamas metalų jodidus, lengvai jungiasi su fosforu, arsenu, kitais halogenais, kaitinamas - su vandeniliu (susidaro vandenilio jodidas HI). Su amoniako tirpalu sudaro sprogųjį azoto jodidą NI3.
Kristalinė struktūra
Jodo kristalinė gardelė yra rombinė.
Jodo virimo ir lydymosi temperatūra
Nors straipsnyje tiesiogiai nenurodyta jodo virimo temperatūra, tačiau paminėta, kad jodas lengvai garuoja kambario temperatūroje, o tai rodo gana žemą virimo temperatūrą. Straipsnyje taip pat nurodyta, kad astato lydymosi temperatūra yra 244 °C.
Taip pat skaitykite: Metos kavos virimo aparato naudojimo patarimai
Jodo istorija
Jodas pirmą kartą buvo išskirtas 1811 m. B. Kurtua (B. Courtois) iš pelenų, gautų sudeginus jūrų dumblius. Pavadinimą elementui pasiūlė L. Ž. Liusakas 1813 m. (iš gr. iodes - violetinis).
Jodo paplitimas gamtoje
Gamtoje jodas randamas išsklaidytas nuosėdinėse uolienose (apie 4·10-5 % masės), naftos ir dujų gręžinių vandenyje (apie 3·10-3 %), jūros vandenyje (apie 0,06 g/l), salietros sankaupose. Dirvožemyje jo yra vidutiniškai apie 3·10-4 %, augaluose 2·10-5 %, paviršiniame geriamajame vandenyje 10-9-10-7 %. Jodo mineralai - jodargiritas AgI, lautaritas Ca(IO3)2, majersitas (AgCu)I, maršitas CuI - reti ir pramoninės vertės neturi.
Jodo gavimas
Pasaulyje per metus pagaminama apie 12000 t jodo. Jis gaunamas iš natrio salietros (NaNO3) gavybos atliekų, taip pat iš naftos gręžinių vandenų, kuriuose jodo būna 30-100 mg/L.
Jodo panaudojimas
Jodas naudojamas įvairiose srityse:
- Medicina: kaip antiseptikas ir vaistas. Jo spiritinis tirpalas naudojamas kaip dezinfekavimo priemonė. Dirbtiniai radioaktyvieji jodo izotopai (125I, 131I, 132I) naudojami medicinoje skydliaukės funkcijos pakitimams nustatyti ir gydyti.
- Chemijos analizė: kaip reagentas.
- Organinė sintezė: kaip katalizatorius.
- Metalurgija: kai kuriems labai gryniems metalams (pvz., Zr, Ti) gauti.
- Puslaidininkių gamyba: puslaidininkinėms medžiagoms gaminti.
- Maisto pramonė: joduojama valgomoji druska.
Jodo svarba žmogaus organizmui
Jodas yra būtinas gyvųjų organizmų mikroelementas. Sveiko žmogaus organizme esama vidutiniškai 20 mg jodo, o pusė šio kiekio yra skydliaukėje. Žmogui per parą jodo reikia 1-3 µg/kg kūno masės. Suaugusio žmogaus įvairiuose organuose, kraujuje jodo yra apie 50 mg; skydliaukėje - 10-15 mg (skydliaukės hormono tiroksino sudedamoji dalis). Daugiau jo reikia augančiam organizmui, nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Sveiki neskrudinti grikiai: paruošimo gidas
Jodo poveikis organizmui
Jodas didina segmentuotųjų neutrofilų ir trombocitų kiekį kraujuje, glikogeno - leukocituose, mažina cholesterolio kiekį kraujuje, aktyvina antikūnų susidarymą, eritropoezę, medžiagų apykaitą, skatina oksidacijos reakcijas ląstelėse, tonizuoja raumenis, nervų sistemą, stimuliuoja lytinę funkciją, mažina sunkiųjų metalų neigiamą poveikį. Jodo apykaitą reguliuoja hipofizė.
Jodo trūkumas ir perteklius
Jodo trūkumas maiste sutrikdo skydliaukės veiklą, sukelia difuzinį toksinį gūžį, miksedemą. Jeigu jodo stinga būsimai mamai, tai sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis. Kretinizmas - tai skydliaukės funkcijos nepakankamumo sukeliama liga, kuri reiškiasi protiniu atsilikimu ir kūno proporcijų pakitimu. Ligos simptomai gali atsirasti dėl jodo trūkumo. Tuo tarpu jodo perteklius stabdo skydliaukės hormonų sintezę.
Jodo šaltiniai
Iš organizmo jodas daugiausia išsiskiria su šlapimu, taip pat su prakaitu, išmatomis, seilėmis. Jodo yra kiaušiniuose, piene, mėsoje, bulvėse, grūduose, citrinose, česnakuose, svogūnuose, ore, gana daug - jūrinėse žuvyse, jūros kopūstuose.
Jodo junginiai
Jodas sudaro įvairius junginius, tarp jų:
- Vandenilio jodidas (HI): Tai bespalvės, aštraus kvapo dujos. Viename vandens tūryje ištirpsta 425 tūriai HI. Vandenilio rūgštis turi redukuojančių savybių, stovėdama ore išskiria laisvą jodą ir tamsėja.
- Jodo oksidai: Jodas sudaro kelis oksidus, tokius kaip I2O5, I4O9 ir I2O4. I2O5 yra balti kristalai, o kiti jo oksidai pasižymi kitomis spalvomis ir savybėmis.
- Halogenų junginiai: Jodas sudaro binarinius junginius su kitais halogenais, pvz., ICl (raudoni kristalai, 27,2 °C) ir IBr (juodi kristalai, 41 °C).
- Perjodatai: Jodui žinomos keturios perjodatų serijos. Perjodatai yra labai stiprūs oksidatoriai.
Kiti halogenai: bromas ir astatas
Straipsnyje taip pat trumpai paminėti kiti halogenai: bromas ir astatas.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti tinkamą kavos virimo aparatą
Bromas
Bromą pirmą kartą išskyrė A. Balaras 1826 m. Pavadinimas kilęs dėl šio elemento nemalonaus, aštraus kvapo (graik. - dvokimas, smarvė). Bromas yra skystis, o jo pagrindiniai šaltiniai yra vandenynai ir sūrūs ežerai.
Astatas
Astatį pirmą kartą gavo ir apibūdino D. R. Korsonas, K. Makenzis ir E. Segrė 1940 m. Jo pavadinimas kilo dėl didelio nestabilumo (graik. trumpai. h), 208At (1,63 h), 209At (5,4 h) ir 210At (8,3 h). Astatas - kieta medžiaga, kurios lydymosi temperatūra 244 °C.
Jodo poveikis protiniams gebėjimams
Mokslininkai tvirtina, kad jodo trūkumas lemia žmonių intelektinius sugebėjimus. Dėl to labiausiai gali nukentėti vaikai. Jeigu jodo stinga būsimai mamai, tai sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis.
Jodo nustatymas
Jodas nudažo krakmolą mėlynai. Tuo remiantis galima nustatyti jodą arba krakmolą.
Jodas maisto produktuose
Joduojama valgomoji druska. Jodo yra kiaušiniuose, piene, mėsoje, bulvėse, grūduose, citrinose, česnakuose, svogūnuose, ore, gana daug - jūrinėse žuvyse, jūros kopūstuose.
Jodo toksiškumas
Jodas dirgina odą, gleivines, virškinimo traktą.
Spalvos suteikimas maisto produktams
Dažiklis, turintis jodo, yra eritrozinas B (E127). Jis naudojamas saldainiuose, gėrimuose, želatinoje, pyragaičių glajuje.
tags: #jodo #virimo #ir #lydimosi #temperatūra