Užgavėnių Valgiai: Tradicijos, Receptai ir Šventės Esė

Įvadas

Užgavėnės - tai ne tik triukšminga žiemos išlydėjimo šventė, bet ir puiki proga pasimėgauti tradiciniais patiekalais, kurie simbolizuoja sotumą ir gerovę. Ši šventė, turinti gilias šaknis senovės lietuvių papročiuose, iki šių dienų išsaugojo savo unikalumą ir žavesį. Straipsnyje apžvelgsime Užgavėnių tradicijas, patiekalų papročius ir pateiksime keletą gardžių receptų, kurie padės jums sukurti autentišką šventinį stalą.

Užgavėnių Kilmė ir Tradicijos

Užgavėnės - archajiška žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė, minima ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos šalyse bei JAV. Senovėje lietuviai šią šventę vadino „Ragučio švente“ ir minėjo per pavasario lygiadienį. Jai buvo būdingi įvairūs šventiniai papročiai, žaidimai ir ritualai. Vienas ryškiausių - puošimasis žvėrių kaukėmis, persirengimas įvairiomis būtybėmis ir vaikščiojimas po gyvenvietes. Taip pat svarbi Storulio Lašininio ir Liesojo Kanapinio kova, simbolizuojanti žiemą ir pavasarį.

Didelis dėmesys buvo skiriamas žiemą simbolizuojančiai Morei (skirtinguose Lietuvos regionuose vadinama Sena Boba, Kotre, Gavėnu ir kt.), kuri šventės metu buvo vežiojama po gyvenvietes ir sudeginama, taip išvarant žiemą ir blogį. Sakyta, kad per šią šventę galima dirbti tik lengvus darbus, kitaip per ateinančius metus kankins nuovargis ir nepabaigti darbai.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, „Ragučio šventė“ įgijo Užgavėnių pavadinimą. Ją pradėta švęsti antradieniais, likus septynioms savaitėms iki Velykų. Tačiau archajiški karnavaliniai žaidimai ir papročiai išliko net ir šventei įgavus krikščionišką atspalvį.

Užgavėnės - žiemos pabaigos, džiaugsmo, juoko, pokštų ir kvaitulio šventė, kurioje susipynė krikščioniškos ir pagoniškos tradicijos. Švenčiama antradienį, gavėnios išvakarėse, 46 dienos (arba 7 savaitės) prieš Velykas, todėl data kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos.

Taip pat skaitykite: Užgavėnių tradicijos ir blynai

Užgavėnių Valgių Papročiai

Pagal tradicijas, Užgavėnės - paskutinė diena iki Velykų, kada pridera valgyti riebų ir gausų maistą. Tikėta, kad sočiai ir riebiai privalgius, visus metus išliksi stiprus. Kai kur rašoma, kad per šią šventę reikėtų valgyti nuo 7 iki 12 kartų! Pagrindiniai Užgavėnių patiekalai yra mėsa, kiaulienos taukai, lašiniai, vėdarai, blynai su įvairiais mirkalais, kiunkė (šutintos bulvės su mėsa), troškinti kopūstai, pyragaičiai, spurgos, grūdai, miežinis alus ir kava.

Šiais laikais bene vienintelis Užgavėnių patiekalas yra įvairių rūšių blynai, tačiau istoriškai pagrindiniai šios šventės patiekalai buvo mėsiški.

Per Užgavėnes būtina sočiai atsivalgyti, nes kitą dieną prasideda gavėnia - septynių savaičių pasninkas iki Velykų.

Valgio Liekanų Gydomoji Galia

Užgavėnių valgio liekanoms buvo teikiama gydomoji galia. Jos buvo sušeriamos gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po Užgavėnių prasideda Pelenų diena, kai mėsą valgyti draudžiama.

Magiški Skaičiai ir Papročiai

Per Užgavėnes stengiamasi paruošti ne tik gausų stalą, bet ir jį įtvirtinti namuose, išsaugoti ateičiai. Dėl to maistas buvo aprūkomas dūmais, šlakstomas švęstu vandeniu. Šie papročiai žinomi visoms Europos tautoms, nes jie į krikščionybę atėjo iš antikos laikų. Europos tautos išlaikė ir savų papročių:

Taip pat skaitykite: Regioniniai Užgavėnių blynai

  • Prirakinti šventinį stalą grandine (austrai, lenkai-mazoviečiai, čekai, slovakai).
  • Apjuosti stalą šiaudų pyne (lenkai ir slovakai). Tai magiško rato įvaizdis, o šiaudai - ir derlingumo simbolis.
  • Ypatingą reikšmę turėjo ir magiški valgių skaičiai - 3, 7, 9, 12. Šie skaičiai magiškais laikomi ne vien europiečių.

Visos Europos tautos turi Užgavėnių vakarienės specifinius pavadinimus, susijusius su sotumu, daugybe riebalų:

  • Čekai - “dosnus vakaras”
  • Slovakai - “abžorų vakarienė”.
  • Austrai - “ligota vakarienė”.
  • Vokiečiai - “vakaras su pilnu skrandžiu” ..ir kiti “mėsinė vakarienė”, “storulių vakarienė”, “riebioji vakarienė”…

Smarkiai apkrauti stalą - gana vėlyvas paprotys. Juo norima parodyti, kas tais metais buvo užauginta, o daugelis valgių buvo vartojami ir kasdienybėje.

Tradiciniai Užgavėnių Valgiai ir Jų Receptai

Štai 3 gardūs ir tradiciniai Užgavėnių patiekalai, kurie puikiai tiks šventiniam šeimos stalui ar norint pavaišinti svečius:

1. Šiupinys

Šiupinys - senoviškas tradicinis Užgavėnių patiekalas, ypač paplitęs Žemaitijoje. Pagal Užgavėnių tradicijas, jis turi būti kuo riebesnis. Seniausią šio patiekalo receptą užrašė K. Donelaitis. Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Ypatinga reikšmė šiupinyje buvo teikiama kiaulės uodegai. Sakydavo, kuris valgydamas ją ras, tai pirmas ir ves. Pirmoje mūsų amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias patiekalas.

Ingredientai:

  • 1 stiklinė baltų pupelių
  • 1 stiklinė neskaldytų žirnių
  • 1 stiklinė perlinių kruopų
  • 3 svogūnai
  • 4 morkos
  • 2 bulvės
  • 150 g kubeliais pjaustytos rūkytos šoninės
  • 700 g raumeningos šoninės
  • Lauro lapų
  • Druska
  • Pipirai
  • Aliejus

Paruošimas:

  1. Iš vakaro užmirkykite kruopas.
  2. Kitą dieną apkepkite šoninę.
  3. Į puodą suberkite išmirkytas kruopas, prieskonius, užpilkite 1,5 l karštu vandeniu, sudėkite šoninę ir troškinkite vidutinėje temperatūroje apie 40 min.
  4. Kai kruopos bus beveik išvirusios, išimkite šoninę ir sudėkite burokine tarka tarkuotas bulves ir morkas, palikite troškintis apie 30 minučių.
  5. Šoninę nusausinkite ir paskrudinkite.
  6. Į išvirtas kruopas su daržovėmis sudėkite smulkintą šoninę, dar pavirkite apie valandą. Šiupinys turėtų gautis tirštas.

2. Miltiniai Blynai su Razinomis

Blynai (dažniausiai miltiniai) yra tradicinis Užgavėnių valgis. Žemaitijoje populiarūs ir rūgštūs blynai, gaminami su mielėmis. Kaip ir dabar, taip ir seniau buvo kepami. Dažniau kepdavo miltinius blynus. Kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau buvo kepami bulviniai blynai. Vėliau blynai pamažu pakeitė šiupinį. Jais būtinai vaišindavo svečius. Valgydavo vakare. Rūgščius blynus kepdavo iš mielinės tešlos, raugintos apie parą. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje.

Taip pat skaitykite: Kiaušinių dėklų kaukės Užgavėnėms

Ingredientai:

  • 300 g kvietinių miltų
  • 300 ml pieno
  • 2 kiaušiniai
  • 50 g cukraus
  • Sauja razinų
  • 50 g mielių
  • Žiupsnelis druskos

Paruošimas:

  1. Miltus užpilkite karštu pienu, suberkite cukrų, pasūdykite ir atvėsinkite.
  2. Įmuškite kiaušinį, sudėkite mieles ir palaikykite 2-3 val.
  3. Į tešlą sudėkite razinas ir kepkite kaip paprastus blynus.
  4. Patiekite su grietine, uogiene, medumi arba norimu padažu.

3. Šaltiena

Šaltiena - tradicinis žiemgalių Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, paliktų nuo kalėdinių skerstuvių.

Ingredientai:

  • 1 kg kiaulienos dalių (ausų, kojų, galvos)
  • 200 g maltos kiaulienos
  • 1 svogūnas
  • 1 morka
  • Druska
  • Pipirai
  • Lauro lapai
  • Vanduo

Paruošimas:

  1. Nuplaukite mėsą, įdėkite į šaltą vandenį, užvirkite ir nugriebkite putas.
  2. Mėsą ant žemos temperatūros virkite apie 3-5 valandas.
  3. Likus valandai, sudėkite prieskonius ir susmulkintą morką, svogūną.
  4. Išvirtą mėsą su daržovėmis išimkite iš sultinio ir supjaustykite gabalėliais.
  5. Perkoškite sultinį ir vėl sudėkite smulkintą mėsą su daržovėmis.
  6. Užkaiskite ir virkite dar apie pusvalandį.
  7. Išvirtą šaltieną sudėkite į dubenėlius, palikite atvėsti ir sudėkite į šaldytuvą.
  8. Jei mėgstate galite įberti ir vegetos ar šiaip mėgstamų prieskonių.
  9. Mėsa (kauliukai) nuplaunama, užverdama ir pirmas vanduo nupilamas. Tuomet mėsa užpilama švariu (vandens reikia nepamažinti, ypač jei virsite paprastame puode, per ilgą laiką daug nugaruos), verdama ant silpnos ugnies ilgai 2,5 - 3 val. Kai mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulų, kojas ir karką išsiimam į indą ir su šakute bei peiliu išrenkama kauliukai, mėsa susmulkinama ir sudedama atgal į sultinį. Jei trūksta druskos, įdedame papildomai. Šiaip druskos turėtų jaustis, nes atšalus šaltienai, joje druska mažiau jausis. Jei įdėjote druskos dar kelias minutes paverdate ir viskas.. šaltiena išvirta…

Kiti Tradiciniai Užgavėnių Valgiai

  • Kiunkė (sutinė, šutynė) - mėsos ir bulvių troškinys, kartais patiekiamas kaip šiupinio pakaitalas ir gaminamas itin paprastai. Bulvės nuskutamos ir kartu su mėsa sudedamos į vandenį, kurio užpilama mažiau negu verdant sriubą, bet daugiau negu paprastas bulves. Viskas šutinama kol bulvės gerai išverda. Po to sudedami mėgstami prieskoniai ir patiekalas jau paruoštas. 1 kg bulvių.
  • Užgavėnių avienos sriuba - avienė, kuri paprastai valgoma su kukuliais (miltiniais, bulviniais, duonos). Avienos mėsą virdavo su daržovėmis (česnakais, morkomis, petražolių šaknimis, svogūnais, ir salierais). Pirmąsias putas nugraibydavo, o mėsą virdavo ant silpnos ugnies tol, kol ji lengvai atsiskirdavo nuo kaulų. druskos.
  • Spurgos (pončkos) - raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
  • Miežinis alus - priskiriamas prie tradicinių Užgavėnių gėrimų. Jį ruošdavo užgavėnėms iš anksto, netgi užsiraugdavo tuoj po Kalėdų.

Kukulių receptai avienos sriubai

  • Miltiniai kukuliai: Vandenyje ištirpinkite druską, kiaušinį suplakite ir supylę į išsijotus miltus, išminkykite tešlą. Palikite tešlą sunokti. Po to suformuokite 5 centų storio volelį, supjaustykite tešlą ripkelėmis ir virkite pasūdytame ir čiobreliais pagardintame vandenyje, kol iškils. druskos.
  • Bulviniai kukuliai: Virtas bulves sutrinti ir su kitais ingredientais išminkyti tešlą. Suformuoti graikinio riešuto dydžio kukulius ir išvirti pasūdytame vandenyje. Šie kukuliai skanu ir vieni su įv.

Šiupinio receptas

Nuplauti žirniai brinkinami vandenyje per naktį. Tame pačiame vandenyje juos reikia virti pridėjus smulkintų svogūnų, prieskonių, druskos, mairūno ir, žinoma, kiaulės galvą. Kitame puode reikėtų virti nuskustas bulves. Kai mėsą išimsite iš košės, ją atvėsinkite ir nuimkite nuo kaulų, būtinai nupjaukite odą. Mėsą reikia smulkiai supjaustyti, o bulves, kartu su žirniais sumalti į košę. Tada į tą košę dėti mėsą, paskaninti pipirais ir druska. miltų (nereikėtų padauginti, nes gausis kietos).

Spurgų receptas

Varškę ištrinti, sudėti kiaušinius, druską, cukrų. Druskos pagal skonį.

Užgavėnių Papročiai ir Burtų Tradicijos

Užgavėnių dieną negalima verpti, austi, pančių vyti, siūti, malti, antraip galėjai susilaukti įvairių nelaimių: sukirmys mėsa, lašiniai, pirštai tvinks, vištos daržus kapstys, vėjai stogus plėšys. O jei tą dieną nešukuosi ir netrinksi galvos, tai ji bus švari, gerai augs kasos visus metus.

Viena iš svarbesnių Užgavėnių tradicijų - pasivažinėjimai. Arklius išpuošdavo kaspinais ir varpeliais, buvo tikima, kuo toliau nuvažiuosi - tuo linai geriau derės, užaugs ilgesni bei bitės daugiau medaus vasarą neš. Norint kad linai didesni augtų, reikėjo važiuoti stačiomis. O jeigu iš rogių išvirstama, tai vis gi geresnių linų.

Manyta, kad žiemos pabaigoje žemė esanti nusilpusi ir jai reikalinga pagalba. Taigi, tuo metu žmonės voliojosi, norėdami žemei perduoti savo gyvybines jėgas, kad ji atbustų, sužaliuotų, apipiltų žiedais ir duotų žmogui reikalingų vaisių.

Didelė reikšmė buvo teikiama ir laistimuisi vandeniu. Į vežimą įkeldavo batčką vandens prisodindavo vaikų, kurie mėgindavo aplaistyti visus pakeliui sutiktus žmones. O šie savo ruožtu irgi stengdavosi nelikti skolingi. Išgirdę triukšmingai atriedantį vežimą, šeimininkai išbėgdavo iš namų su puodais ir puodeliais patys mėgindami aplaistyti keliauninkus. Taip pat buvo paprotys lieti vandenį ant bičių. Buvo manoma, kad nuo to jos vasarą gerai spiesis ir neš daug medaus.

Tikėdamiesi paskatinti linų ir javų augimą, Užgavėnių dieną visi eidavo suptis.

Tikėta, kad jei per metus nešiosiesi užantyje Užgavėnių valgių likučių mazgelyje pasirišusi, tai vištos bus dėslios ir raganos nepakenks. Jei nuo Užgavėnių valgių likusiais riebalais prieš pirmąjį pavasarinį arimą patepsi žagrės noragus, tai jau suartoje dirvoje usnys nežels. Jei tais taukais ištepsi kojas bei rankas ir jų nenusiplausi iki pat pelenų dienos ryto, šiais metais gyvatė neįkąs.

Neatsiejama Užgavėnių tradicija yra persirengėliai, kurie simbolizuoja būtybes iš kito pasaulio, todėl visi dalyviai rengdavosi išvirkščiais kailiniais. Kaukės vaizdavo senus, susiraukšlėjusius, negražius žmones (raganas) su didelėmis, kumpomis nosimis, tačiau visuomet su šypsena veide. Kaukes darydavo iš įvairiausių dalykų: daugkartines - iš medžio, žievės, vienkartines - iš popieriaus. Lengviausia pasidaryti kaukę iškerpant akis (batų) dėžėje.

Žmonės, kurie neturėdavo kaukių išsitepliodavo savo veidus anglies suodžiais ar burokų rasalu. Persirengėliai triukšmaudami eidavo iš pirkios į pirkę ir šeimininkai juos būtinai turėdavo pavaišinti. O svečiams, net jeigu ir būdavo sotūs, vis tiek negalima atsisakyti, reikia bent kąsnelį paragauti.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas senberniams ir senmergėms, kurios buvo vadinamos bergždinėmis. Senberniams atnešdavo pliauską ar seną šuoltražį ir liepdavo graužti. Kitur susodindavo ant apverstų akėčių ir švilpdami veždavo per visą kaimą, o kaimo gale išversdavo į pusnį. Senmergėms kabindavo po kaklu pelenų maišiuką, silkės galvą ar pliauską ir varydavo per kaimą. Radę kitą senmergę, pirmąją paleisdavo ir pakeisdavo ją antrąja. Dar kitur rišdavo kaladę nevedusio ar neištekėjusios motinai, bausdami už tai, kad neištekino ar neapvesdino sūnaus ar dukros. Buvo manyta, jog senmergių nevaisingumas galįs persiduoti žemei motinai, ir ji negalėsianti gimdyti vaisių. Išjuokiant netekėjusias arba nevedusius, norėta parodyti, kad jie žemei motinai negalėtų turėti įtakos.

Šventės dėmesio centre buvo Morės vežiojimas. Morės galva būdavo aprišta pirma balta, o ant jos viršaus juoda skarele. Vienoj rankoj turėjo laikyti spragilą, kitoj - šluotą. Ją pačią papuošia apdriskusiais moterėlės drabužiais ir vežiojasi visur kartu su persirengėlių būriu.

Šventė baigiasi Morės sudeginimu, nors seniau buvo praktikuojami ir kiti jos sunaikinimo būdai: paskandinimas, užkasimas sniege.

Dar du labai svarbūs Užgavėnių personažai - Lašininis ir Kanapinis. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis būdavo storas, riebus, apvalaus, skusto bei ištepto lašiniais, kad net varva riebalai, veido, užsimaukšlinęs plačią kepurę, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, nuspurusiais ūsais, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve vienoje rankoje ir ilga lazda Lašininiui iš kaimo vyti kitoje.

Visą dieną vykdavo Lašininio ir Kanapinio dvikovos, kurias vakare pagaliau laimėdavo Kanapinis. Pralaimėjęs Lašininis pabėgdavo slėptis ir pasirodydavo jau tik per Velykas. Kanapinio pergalė simbolizuoja prasidedančią septinių savaičių gavėnią.

Užgavėnių Burtų Pavyzdžiai

  • Jei Užgavėnių diena saulėta, pavasarį reikia anksti sėti. Jei drėgna, tą metą gerai augs javai ir bet kur pasėti. Jei ant stogo yra sniegas, tai ir Velykos bus su sniegu.
  • Užgavėnių vakare merginos eina iš kiemo malkų glėbio atnešti. Parnešusios skaičiuoja pagalius: jei būna lyginis skaičius, tai tais metais ištekės.
  • Per Užgavėnes mergaitės, nugraužusios kaulą, muša juo į kiemo vartus ir klausosi, iš kurio krašto išgirs šunis lojant - iš ten reikia laukti per Velykas piršlių.
  • Reikia tris kartus apeiti aplink pirkią ir klausytis, iš kur šunys loja: jei iš rytų - po Velykų atvažiuos bernas, jei iš kitur našlys.
  • Per Užgavėnes prisiskinama vyšnių šakelių ir paženklinus, kuri kieno yra, pamerkiama į vandenį. Kuri šakelė ligi Velykų pražysta, tas greitai ves/ištekės, kurio tik lapai neišsiskleidžia, tai šiais metais dar nesusituoks, o tas, kurio sukrauna žiedus ir Velykų rytą nubyra, netrukus mirs.
  • Mergaitės paima tris lėkštes: į vieną įpila žemių, į antrą įdeda žiedą, o į trečią - rūtų vainiką. Užriša vienai akis ir paveda toliau. Paskui ji turi sugrįžti ir rinktis lėkštę. Jei nutvers už lėkštės su žiedu, tai po Velykų ištekės, jei su vainiku, tai liks senmergė, o jei už lėkštės su žeme, tai po Velykų mirs.

tags: #Uzgaveniu #valgiu #receptai

Populiarūs įrašai: