Nidos Renginiai, Kino Naktis ir Riešutų Duonos Receptas: Kultūros, Kino ir Kulinariniai Įspūdžiai
Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius Nidos renginius, įskaitant kino vakarus po atviru dangumi, bei pasidalinsime gardžiu riešutų duonos receptu. Taip pat aptarsime lietuviško kino svarbą ir jo sklaidą pasaulyje.
„Kinas po žvaigždėmis“ ir „Lietuviško kino naktis“
Dešimtąjį sezoną švenčiantis „Kinas po žvaigždėmis“ pradėjo įspūdingai, kartu su Lietuvos kino centru surengdamas iniciatyvą „Lietuviško kino naktis“. Šio renginio metu, Lietuvoje ir pasaulyje, Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“ (1978) žiūrėjo beveik 15 tūkst. žiūrovų. „Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė vienam magiškam vakarui virto didžiausia kino sale Lietuvoje, tačiau „Riešutų duoną“ žiūrėjo visur - kiemuose, pievelėse, atvirose ir uždarose erdvėse. Įsitikinome, kad lietuviškas kinas gali mus suvienyti ne prasčiau nei sporto varžybos ar tautiškos giesmės giedojimas. Tam reikia tik tinkamų priemonių“, - džiaugėsi iniciatyvos autorė Andrė Balžekienė.
Filmo „Riešutų Duona“ Populiarumas
Nuo Nidos prieplaukos iki Los Andželo, nuo Vilniaus iki Pasvalio - A. Žebriūno „Riešutų duona“ pakvipo nuo mažiausių Lietuvos kaimelių iki pasaulio megapolių. „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje tą pačią dieną filmą nemokamai žiūrėjo Meksikoje, Čekijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Airijoje, Austrijoje, Kipre. „Lietuviško kino naktyje“ apsilankę žiūrovai galėjo iš arčiau susipažinti ir su filmo legendomis: klaipėdiečiai susitiko su aktore Regina Arbačiauskaite, uteniškiai su Liuką bei Andrių suvaidinusiais Algirdu Latėnu ir Elvyra Piškinaite, o Vilniaus Katedros aikštėje vykusiame seanse apsilankė rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais ir sukurtas A. Žebriūno filmas „Riešutų duona“.
Saulius Šaltenis, „Riešutų duonos“ scenarijaus autorius, dalijosi įspūdžiais: „Kaip kūrėjui labai smagu, kai tavo kūrinys išlieka gyvas. Juk daugybė knygų yra, kurių ne vienas tomas, bet jų niekas nebeskaito. Galbūt reikia rašyti apie tokius dalykus, kurie amžini, nesistengiant įtikti aktualijoms. Jos kaip bandelės - iš ryto dar šviežios, o per pietus jau bus sužiedėję. Labai gražus vakaras, gražios spalvos, Katedros aikštės atmosfera - jaučiuosi dar gyvas“.
Kino Paveldo Svarba
Lietuvos kino centro pastangomis restauruota A. Žebriūno „Riešutų duona“ - išskirtinis filmas, turintis daug ironijos. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, labai svarbu kino klasiką padaryti prieinamesne žiūrovams. „Mes galime pasidžiaugti, kad sunkiai įsibegėjantis kino paveldo restauravimo darbas, kuris ne tik brangus, bet reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų ir laiko, turi didelę prasmę. Tai nėra tik kino paveldo saugojimas tik dėl saugojimo. Siekiame žmonėms suteikti galimybę pažiūrėti šį filmą bet kuriuo metu pasitelkiant naujas technologijas“, - teigia Lietuvos kino centro direktorius R. Kvietkauskas.
Taip pat skaitykite: Avižinių blynų receptai
„Kinas po žvaigždėmis“ Tęsinys
Nors „Lietuviško kino naktis“ jau nuvilnijo, Vilniuje vykstantis „Kinas po žvaigždėmis“ gimtadienio proga pristato plataus spektro filmų programą: nuo išskirtinių premjerų ar visų pamiltos klasikos iki legendinių siaubo filmų. Didžiausiais ir gražiausiais lauko kino seansais Lietuvoje bus galima mėgautis nuo rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 6 d. Valdovų rūmų kieme.
Sėklų, Kruopų ir Riešutų Duona Be Miltų: Sveikuoliškas Receptas
Ši duona nesipjausto tobulomis riekelėmis, kaip mums įprasta juoda duona. Ji trapesnė, šlapesnė ir minkštesnė, tačiau palikus duoną ant darbastalio kelias dienas, ji padžiūsta, tampa mažiau biri. Supjausčius riekelėmis, šias galima iškepti orkaitėje ir gausite sveikuoliškus traškučius! Jei duona pernelyg subyrės pjaustant, nenusiminkite: sužerkite šiuos trupinius, pašlakstykite juos šlakeliu aliejaus su jame sumaišytu sutrintu česnaku ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 120 °C maždaug 45 minutėms. Kepant kaskart maišykite, kad sėklos nesudegtų. Gautus traškius pabarstus galite naudoti kasdienėms salotoms!
Išmirkusios sėklos ir ypač riešutai - lengviau virškinami, be to, jie tampa saldesni. Kiekvienas šios sveikuoliškos duonos ingredientas pats savaime yra perpildytas vitaminais, mineralais ir sveikais riebalais.
Ingredientai:
- 1 stiklinė (160 g) migdolų
- 3/4 stiklinės (150 g) grikių, neskrudintų
- 1/4 stiklinės (50 g) chia sėklų
- 1/2 stiklinės (40 g) psylium husks
- 1/2 stiklinės (80 g) sezamų sėklų
- 3/4 stiklinės (120 g) saulėgrąžų, plius dar šiek tiek pabarstyti viršui
- 1 arbat. šaukšt. druskos
- 1/2 stiklinės (60 ml) tirpinto kokosų aliejaus
- 2,5 stiklinės (625 ml) vandens
- 1/2 stiklinės (100 g) kynvos (bolivinių balandų)
- 1 stiklinė (250 ml) vandens
Gaminimas:
- Į dubenį suberkite migdolus, grikius, chia, psylium husks, sezamus, saulėgrąžas, druską, kokosų aliejų ir vandenį ir viską sumaišykite. Palikite išbrinkti mažiausiai 6 valandas (geriausia - pernakt).
- Kol mišinys brinksta, išvirkite kynvas. Suberkite kruopas į puodą, užpilkite vandeniu, užvirkite, tada sumažinkite ugnį ir virkite uždengę apie 15 min., kol kruopos visiškai sugers vandenį. Palikite visiškai atvėsti.
- Įkaitinkite orkaitę iki 160 °C. Sudėkite virtas kynvas į išbrinkusį mišinį ir gerai išmaišykite, suskaldydami visus susidariusius gumulėlius. Visą šią masę sudėkite į pailgą (11x21cm) kepimo indą, šiek tiek pateptą riebalais ir išklotą pergamentiniu popieriumi, gerai paspauskite tešlą, kad visos ertmės visiškai užsipildytų. Ant viršaus užberkite saulėgrąžų ir švelniai įspauskite jas į tešlos paviršių. Kepkite 1 val. 30 min.
- Atsargiai išimkite duoną iš kepimo formos, nuimkite kepimo popierių ir atsargiai perkelkite kepaliuką ant grotelių (tik labai atsargiai, nes duona bus labai trapi!), padėtų virš kepimo skardos (kad į ją, jei ką, nubyrėtų atskilusios saulėgrąžos). Sugrąžinkite į orkaitę ir toliau kepkite tokioje pat temperatūroje dar 1 valandą ir 15 minučių, arba kol visas kepaliukas gražiai paruduos.
- Palikite visiškai atvėsti prieš pjaustydami.
Šiuo receptu su 15min skaitytojais dalijasi Nida Degutienė, puikiai pažįstama daugybei lietuvių, besidominčių kūrybišku maisto gaminimu namie. Nida rašo populiarų maisto tinklaraštį Nidos receptai, yra išleidusi dvi kulinarines knygas „Izraelio virtuvė“ ir „Žuvis pasaulio virtuvėse“.
Nidos Degutienės Įžvalgos apie Raugą ir Duonos Kepimą
Nida Degutienė dalijasi savo patirtimi apie raugo auginimą ir duonos kepimą. Ji pabrėžia, kad duoną gali kepti VISI.
Taip pat skaitykite: Raugintų burokėlių nauda sveikatai
Raugas
Raugą galite užsiauginti patys, arba galite jo gauti kokioje nors fainoje draugiškoje kepykloje (pavyzdžiui, Druska, Miltai ir Vanduo Vilniuje). Jei visgi imsitės savo raugo auginimo, užtruksite apie savaitę, ir procesas atrodys taip:
- Pirmąją dieną stiklainėlyje ar kitame stikliniame inde sumaišykite 50 g viso grūdo ruginių miltų su 50 g kambario temperatūros vandens. Uždenkite rankšluostėliu ir palikite 24 valandoms šiltai (kambario temperatūroje, bet kokioje nors šiltesnėje vietoje, arčiau radiatorių pavyzdžiui).
- Antrą dieną veiksmą pakartokite: vėl į stiklainėlį įdėkite 50 g viso grūdo ruginių miltų su 50 g kambario temperatūros vandens, laikykite uždengę šiltai.
- Trečią dieną atsverikite 50 gramų jūsų paruošto raugo ir pridėkite 50 gramų viso grūdo ruginių miltų bei 50 gramų vandens (likusį raugą, kurio nepanaudojate tolimesniam rauginimui, išmeskite arba panaudokite kitiems patiekalams gaminti). Taip tęskite dar 4 dienas: vis kasdien atsverkite po 50g raugo, papildykite 50g miltų ir 50g vandens, sumaišykite ir palikite pastovėti parą.
Labai svarbu, kad raugas (net jei jis atsineštas iš draugės ar iš kepyklos), pabūtų kelias dienas jūsų namuose, prirpastų prie jūsų namų gerųjų bakterijų, kurios padės jūsų tešlai kilti.
Įmaišas
Įmaišas yra tiesiog labai aktyvuotas raugas. Jis gaminamas į jūsų turimą raugą pridedant miltų ir vandens ir palaikant kelias valandas, paskui visas supilamas į duonos tešlą. Įmaišui paimkite 25 g jūsų aktyvaus raugo ir atnaujinkite jį 50 gramų kvietinių miltų, 50 g viso grūdo kvietinių miltų bei 100 g vandens. Palikite 4-6 val.
Indas duonai kildinti
Geriausia turėti specialius bambukinius dubenėlius, tačiau jei tokio neturite, tiks bet koks jūsų turimas gilesnis dubenėlis. Jį reikės išklokti lininiu rankšluostėliu.
Kepimo Puodas
Čia reikės puodo, kuris nebijo karščio ir turi gerą sandarų dangtį. Tiks stiklinis, molinis ir špižinis. Molinius puodus reikia kokią valandą palaikyti vandenyje, kad kaistant molis nesutruktų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie raugintus burokėlius
Tešlos Lankstymas ir Formavimas
Kol tešla fermentuojasi, kas valandą, maždaug 3-4 kartus, rekomenduojama užlankstyti duonos tešlą: paimkite iš vieno krašto tešlos gabalėlį ir jį keldami į viršų, užtempkite ant likusios tešlos, link vidurio. Tada tą patį padarykite iš dar 3 dubens pusių. Po paskutinio lankstymo duoną palikite valandai pailsėti. Po fermentacijos išverskite tešlą ant pamiltuoto stalviršio.
Suformuotą kepaliuką dėkite į rankšluosčiu įklotą ir gausiai miltais apibarstytą indą siūlėta puse į viršų (arba į specialų duonai kildinti skirtą dubenį). Uždenkite dubenį su tešla rankšluosčiu ir laikykite šaldytuve pernakt - nuo 12 iki 16 val.
Kepimas
Įkaitinkite orkaitę iki aukščiausios įmanomos temperatūros (geriausiai 250-260 laipsnių). Dubenį su iškilusiu kepaliuku apverskite ant kepimo popieriaus, paviršių įpjaukite peiliuku. Pirmąsias 20-30 min. duoną kepkite uždengtą, tuo metu ji iškils, susiformuos traški pluta. Tam geriausia bent 260-250 laipsnių temperatūra. Iškepusią duoną išimkite iš puodo, atvėsinkite bent valandą ant grotelių, tik tada pjaustykite.
Maisto Konservavimo Tradicijos Lietuvoje
Prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad немаžą dalį senųjų maisto konservavimo technologijų išstūmė šaldytuvas ir šaldiklis. Anksčiau buvo naudojami įvairūs konservavimo būdai, tokie kaip džiovinimas, rauginimas, sūdymas ir rūkymas.
Džiovinimas
Džiovinimo būdu mūsų protėviai konservuodavo ne tik vaisius, bet ir žuvį, grybus, barščių lapus, sūrius, duoną, meduolius.
Raugimas
Raugdavo grybus, barščių lapus, batvinius, burokus, kopūstus, agurkus. Kai kada - viską kartu.
Sūdymas ir Rūkymas
Sūdytų ar rūkytų lašinių rastume daugumos lietuvių šaldytuvuose, be jų neišsiversdavo tėvai ir seneliai.
Kiti Konservavimo Būdai
Kitas pigus konservavimo būdas buvo užkasimas į žemę arba laikymas kaupuose, apkrovus šiaudais ir užpylus žeme. Taip per žiemą lietuviai išlaikydavo šakniavaisius, o kartais ir obuolius. Turtingesnieji atsargas laikydavo rūsiuose, kurių būdavo tik mūriniuose pastatuose. Kitas senovinis šaldytuvas buvo šuliniai, šaltiniai ir vandens telkiniai, kurių gilumoje net vasarą temperatūra tesiekia apie kelis laipsnius šilumos.
tags: #nidos #renginiai #riešutų #duona #receptas
