Rusijos Importo ir Eksporto Pokyčiai: Žemės Ūkio ir Maisto Produktų Apžvalga
Nuo karo Ukrainoje pradžios pasaulis stebi reikšmingus pokyčius prekybos srautų žemėlapyje. Sankcijos, embargai ir geopolitinė įtampa daro įtaką valstybių ekonomikai, o žemės ūkio ir maisto produktų sektorius yra vienas iš jautriausių. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pasikeitė Rusijos importo ir eksporto apimtys bei kryptys, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos ir kitų šalių prekybos santykiams su Rusija.
Lietuvos Žemės Ūkio ir Maisto Produktų Eksportas: Augimo Tendencijos
Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, Lietuvos žemės ūkio ir maisto gaminių eksporto vertė nuo karo Ukrainoje pradžios padidėjo beveik 30 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šį augimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų žemės ūkio ir maisto gaminių kainos. Išankstiniais Muitinės departamento duomenimis, į įvairias šalis žemės ūkio ir maisto produktų nuo karo Ukrainoje pradžios eksportuota už 568,8 mln. Eur. Į Lietuvą importuota gaminių už 272,2 mln. Eur.
Ši tendencija stebima jau nuo 2004 m. Daugelio žemės ūkio ir maisto produktų Lietuvoje pagaminama daugiau nei suvartojama vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, 2020 m. didžiausia eksporto vertė teko javams (82 mln. Eur), žuvims, vėžiagyviams, moliuskams ir kitiems vandens bestuburiams (daugiau kaip 71 mln. Eur), tabako ir perdirbtų jo pakaitalų eksporto vertė siekė beveik 49 mln. Eur, pieno ir jo gaminių, paukščių kiaušinių bei natūralaus medaus išvežta už 44,6 mln. Eur.
Prekybos Santykiai su Ukraina
Į Ukrainą nuo vasario 24 d. iki gegužės 1 d. išvežta gaminių už 22,6 mln. Eur (4 proc. viso eksporto), importuota už 24,4 mln. Eur (8,9 proc. viso importo). Paskutinėmis savaitėmis prekyba žemės ūkio ir maisto gaminiais su Ukraina šiek tiek augo. Iš Lietuvos į Ukrainą daugiausia eksportuojama žuvies ir jos gaminių, tačiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir jų išvežta 61 proc. mažiau. Iš Ukrainos į Lietuvą daugiausia importuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų.
Eksportas ir Importas į Rusiją ir Baltarusiją
Į Rusiją ir Baltarusiją eksportuota daugiau maisto gaminių, nei importuota. Eksporto į Rusiją vertė siekė 115,7 mln. Eur (20,3 proc.), o importuota beveik dvigubai mažiau - už 59,8 mln. Eur. Į Rusiją nebevežami lietuviški javai, mėsa ir jos subproduktai, pienas ir jo gaminiai, daržovės, vaisiai ir kita. Į šią šalį daugiausia eksportuojama nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto - ši gaminių dalis sudaro daugiau kaip pusę išvežamų gaminių.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti naminę vištienos dešrą
Į Baltarusiją eksportuota gaminių už 52,1 mln. Eur (9,2 proc. viso eksporto), o importuota už 38,6 mln. Eur (14,2 proc. viso importo). Daugiausia į šią šalį eksportuojama žuvies gaminių, jų eksportas per metus padidėjo 46,3 proc.
Rusijos Embargas ir Jo Pasekmės
Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl Ukrainos, uždraudė rusiškų produktų importą į JAV ir ES šalis. Slon.ru žurnalistas Denisas Sokolovas mano, kad Rusija tik praloš iš tokio sprendimo, o neigiamas poveikis Vakarų valstybėms bus minimalus.
Pasaulinę maisto produktų rinką sudaro būtino vartojimo prekės, kurios parduodamos biržoje ir jų bruožas yra standartizavimas ir ilgo laikymo galimybė. Tokie produktai yra grūdai, cukrus, pieno milteliai, sviestas, mėsa, tam tikrų rūšių sūriai ir t.t. Šie produktai gaminami dideliais kiekiais beveik visuose pasaulio kampeliuose.
Maisto produktų rinkos ypatybė yra ta, kad išsivysčiusiose šalyse ji labai stipriai reguliuojama. Žemės ūkio politika Europoje ir JAV turi ilgą istoriją su sudėtingomis reguliavimo priemonėmis, kurios buvo sukurtos per pastaruosius penkiasdešimt metų. Agrarinė politika leidžia padaryti taip, kad prancūzų fermeris, parduodantis tokį pat pieną, kaip ir fermeris Kinijoje, galėtų savo šalyje gyventi pagal prancūzišką gyvenimo būdą ir nenugrimztų į skurdą. Tai reiškia, kad būtina priversti vartotojus mokėti už pieną ar cukrų daugiau, nei pienas kainuoja konkurencingoje rinkoje. Taigi Europos ūkininkas gauna teisę parduoti tam tikrą kiekį produktų už didelę kainą.
Kai Rusija uždaro savo sienas Europos ir JAV pardavėjams, net ir pačiose tragiškiausiose fantazijose negalime įsivaizduoti, kad Europos ar JAV ūkininkai bankrutuos. Europos pareigūnai šiandieną jau įvardina su embargu susijusius skaičius „žala“, o tai parodo, kaip greitai ir efektyviai jie moka skaičiuoti. Žinoma, tam tikrais atvejais žala gali būti nemenka. Pavyzdžiui, embargas tikrai atsilieps Lenkijos sodininkams.
Taip pat skaitykite: Šunys ir katės: neįtikėtina draugystė
Rasti kitų tiekėjų maisto produktų rinkoje lengva. Tačiau problema tame, kad Rusija pati save uždarė nuo daugumos kokybiškų produktų - tų produktų, kuriems jau sukurta logistikos grandinė, įdiegtos duomenų tvarkymo technologijos ir pan. Pavyzdžiui, šaldytos mėsos galima užsisakyti ir iš Venesuelos.
SSRS maisto importas buvo labai apribotas ir nebuvo kalbos ne tik apie kepsnį, bet apskritai apie jautieną. Tie, kurie sako, kad kokybė nesvarbu, tegu uždraudžia prancūziškus ir suomiškus pieno produktus - gersime skanų pieną, pagamintą mūsų šalyje, nesuprasdami, kad vidaus vartojimo prekės skanios tik tada, kai prancūziška produkcija kainuoja 120, o suomiška - 80 rublių. Tada vidaus produktas, kuris yra ne blogesnis ir kainuoja 60 rublių, bus sėkmingas. Be to, tai neatneš laimės gamintojui.
Kol nebuvo embargo, konkurenciją laimėdavo tie tinklai, kurie dirbo efektyviausiai. Gera parduotuvė skiriasi nuo blogos asortimento pateikimu, o ne fasado spalvomis. Pirkėjas ateis į tą parduotuvę, kurioje bus jo mėgstamiausio sūrio ir atėjęs ten nusipirks visas likusias prekes.
Kalbant apie galimybę apsirūpinti maistu, Rusija gali pati apsirūpinti pirmo būtinumo prekėmis. Sovietų Sąjungos laikais Rusija buvo priversta pirkti grūdus iš Dėdės Semo. Šiandieną Rusija, nepaisant visų istorijų apie „rizikingą ūkininkavimą“, yra grūdų eksportuotoja, nes Rusijos ūkininkai turi priėjimą prie Vakarų žemės ūkio technologijų.
Smūgis galimybei apsirūpinti maistu buvo patirtas jau anksčiau, kai Rusijos vyriausybė, išsigandusi prasto grūdų derliaus, apribojo eksportą. JAV tarptautinėje rinkoje tokia stipri todėl, kad, nepriklausomai nuo politinės situacijos, šalis visada vykdė įsipareigojimus. Todėl net ir prie didžiausių norų neišeina rasti nė vieno produktų embargo privalumo.
Taip pat skaitykite: Vėrinukų receptai
Kiaulių Maras ir Mėsos Pramonės Iššūkiai
Rusijai svarstant galimybę panaikinti termiškai apdorotos kiaulienos produktų embargą, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas teigia, kad vien tai šalies mėsos pramonės neišgelbės. Vienas niuansas, kad jeigu kalba eina apie termiškai apdorotų produktų atidarymą, tai nėra pats geriausias dalykas. Tai yra virtos dešros, karštai rūkyti gaminiai, bet tai nėra prioritetinis segmentas, jie sudaro apie 40 proc. eksporto pagal vertę. O likusią dalį sudaro termiškai neapdoroti gaminiai, pavyzdžiui, vytintos dešros - tai tie brangiausi ir geriausi gaminiai.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, kiaulių skerdimo apimtys Lietuvoje smuko 5,5 proc. iki 209,6 tūkst. vienetų, o kiaulienos skerdenų gamyba sumažėjo 6 proc. iki 16,33 tūkst. tonų. Tai lėmė eksporto draudimas ir iš esmės, kad vidinės rinkos augimo jokio nėra, kainos negali koreguotis, vartotojas neperka daugiau, tai mes praktiškai išlošdavome eksportu, o kadangi jo dabar nėra, perorientuoti visą tą mašiną yra pakankamai sudėtinga, ir dėl to yra tas gamybos smukimas.
Šiuo metu yra taip - pelningumas neina ir kai mažėja gamyba, ta masto ekonomika darosi kitokia, negauni naudos, nes sąnaudos išlieka tos pačios. Anot jo, situaciją išgelbėti galėtų tik naujos rinkos, nes į ES rinką galima įžengti, tik pasiūlius dideles nuolaidas.
Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) praėjusią savaitę pranešė, jog per artimiausius du mėnesius ketina patikrinti Lietuvos ir Lenkijos įmones. Rusija nuo balandžio 7 dienos nebeįsileidžia bet kokių gatavų mėsos produktų su kiauliena iš Lietuvos ir Lenkijos. Sausio pabaigoje Lietuvoje dviejuose šernuose aptikus afrikinį kiaulių marą, Rusija iš karto uždraudė kiaulienos importą iš visos ES.
Vakarų Sankcijos ir Rusijos Ekonomikos Atsigavimas: Prieštaringi Rezultatai
JAV valdžia aiškiai tikėjosi, kad „didžiulės, precedento neturinčios pasekmės“, kurias jie ir jų sąjungininkai sukėlė Rusijai, įskaitant ir „dideles ir ilgalaikes ekonomines išlaidas“, sutrikdys Vladimiro Putino karo mašiną. Tačiau per ateinančius metus, nepaisant Vakarų sankcijų griežtinimo, Rusijos ekonomika atsigavo. Tarptautinis valiutos fondas tikisi, kad šiais metais ji paaugs 0,7 proc., panašiai kaip Prancūzijos, o Didžiosios Britanijos ir Vokietijos ekonomikoms netgi žadamas susitraukimas.
Pats Rusijos prezidentas V. Putinas pripažino, kad „apribojimai, įvesti Rusijos ekonomikai, vidutinės trukmės laikotarpiu, iš tiesų gali turėti neigiamos įtakos Rusijos ekonomikai“. Kyla klausimas ne tiek, ar Rusija gali ištverti dar ilgesnį sekimo karą (o ji tą gali), bet ar gali palaikyti tokį pat konflikto intensyvumą arba dar intensyvesnį, kokio Rusijai tikriausiai reiktų, norint pakeisti savo perspektyvas mūšio lauke. Tai atrodo beveik neįmanoma.
Rusijos biurokratija per pastaruosius 14 mėnesių pasiekė tris žygdarbius: rado būdų, kaip atlaikyti sankcijų krušą; sugebėjo pritraukti pakankamai žmonių ir karinės ekipuotės, kad paremtų Rusijos invaziją; ir visa tai buvo padaryta smarkiai nesumažinant pragyvenimo lygio, kas galėtų paskatinti visuomenės neramumus. Tačiau bet koks bandymas eskaluoti konfliktą neišvengiamai panaikintų šiuos laimėjimus.
Rusija turi susidoroti su plačiausiomis sankcijomis, kurios kada nors buvo pritaikytos didelei šaliai, įskaitant asmenis, susijusius su karu. Apribojimai yra taikomi finansinėms operacijoms, kuriose dalyvauja Rusijos subjektai, tam tikrų prekių eksportui į Rusiją ir daugumos prekių importui iš Rusijos. Tačiau šis ekonominis atsakas davė tik nuviliančių rezultatų. Iš dalies dėl to, kad sankcijų režime visada buvo didelių spragų, o iš dalies ir todėl, kad Rusija rado būdų, kaip apeiti kai kuriuos suvaržymus.
Kai kurios ryškiausios priemonės buvo nukreiptos prieš oligarchus ir kitus V. Putino režimo bičiulius. Duomenų įmonė „World-Check“ skaičiuoja, kad 2 215 asmenų, turinčių glaudžius ryšius su vyriausybe, nebegali keliauti į kai kurias ar visas Vakarų šalis arba prieiti prie savo nuosavybės Vakaruose. Tačiau sankcijos gali atverti nemažai galimybių naujai oligarchų kartai. Vakarų įmonėms masiškai paliekant šalį, atsiranda šimtų milijardų dolerių vertės turtas, laukiantis naujųjų savo šeimininkų.
Finansinės sankcijos taip pat turėjo ribotą poveikį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dešimt Rusijos skolintojų buvo pašalinti iš SWIFT, kurią tarptautiniams mokėjimams naudoja daugiau nei 11 000 bankų visame pasaulyje. Beveik du trečdaliai Rusijos bankų nebegali apdoroti operacijų eurais ar doleriais. Tačiau Vakarų šalys visiškai nenutraukė ryšių su Rusijos bankais, nes jiems reikia mokėti už toliau importuojamą Rusijos naftą ir dujas. Šios mokėjimus apdorojantis „Gazprombank“ vis dar yra SWIFT narys. Be to, vakarietiškas sistemas keičia nauji finansiniai keliai. Įprastos kasdienės operacijos yra apdorojamos per CIPS - Kinijos alternatyvą SWIFT - kurios naudojimas nuo invazijos pradžios išaugo 50 proc.
Nuvylė ir tam tikrų prekių eksporto į Rusiją apribojimai. Amerika ir jos sąjungininkai uždraudė parduoti Rusijai tūkstančius aukštųjų technologijų prekių, o daugelis Vakarų firmų, kurios anksčiau veikė Rusijoje, savo noru pasitraukė. Tačiau Rusija ir toliau importuoja beveik tiek pat, kiek ir prieš invaziją. Atsirado naujų prekybos partnerių, kurie pakeitė Vakarus. Dabar Kinija Rusijai parduoda dvigubai daugiau nei 2019 m. Išaugo ir „paralelinis“ importas - neteisėtas importas iš Vakarų į Rusiją per trečiąsias šalis. Taip į Rusiją patenka daugybė prekių nuo gazuotų gėrimų iki kompiuterių lustų.
Tačiau Rusijos ekonomikos centrai yra arčiau Briuselio nei Pekino. Didesnės transporto išlaidos reiškia aukštesnes kainas. Žmonės taip pat turi daug mažesnį pasirinkimą nei anksčiau. Remiantis Rusijos rinkos tyrimų bendrovės „Romir“ neseniai atliktu tyrimu, du trečdaliai rusų mano, kad jų perkamų produktų kokybė prastėja. Be to, ne visas prekes, tiekiamas alternatyviais keliais, galima gauti pakankamais kiekiais. Susidarė daugelio Rusijoje gaminamų vaistų, pagamintų iš importuotų žaliavų, trūkumas. Tuo tarpu automobilių pramonė kovoja su puslaidininkių stygiumi. Sausio-vasario mėnesiais automobilių gamyba sumažėjo 70 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Po „Lada“ - sovietmečio įžymybės - populiariausias prekės ženklas Rusijoje dabar yra Kinijos „Haval“, gaminantis vidurinės klasės automobilius. Jos mėnesiniai pardavimai per pastaruosius metus išaugo 331 proc. Atrodo, kad Rusija taip pat kažkaip gauna dalis, kurių jai reikia savo civilinių lėktuvų išlaikymui. Piratai vagia orlaivių programinės įrangos atnaujinimus, kurių Rusijos įmonės nebegali nusipirkti.
Energetikos Sektoriaus Pokyčiai
Sankcijų poveikis Rusijos eksportui buvo didesnis, tačiau Vakarų šalys visada vengė jas sugriežtinti, baimindamosi, kad energijos kainos vartotojams išaugs iki nepakeliamo lygio. Į Europos Sąjungą importuojamas dujų kiekis smarkiai sumažėjo. Rusija turi ribotas galimybes nukreipti eksportą į Kiniją, nes abi šalis jungiantis dujotiekis yra nepakankamai pajėgus.
Tačiau nafta yra lengviau pakeičiama. Gruodį Europos Sąjunga, kuri 2021 m. supirko daugiau nei 40 proc. Rusijos žaliavinės naftos eksporto, įvedė importo draudimą. Tačiau Azijos pirkėjai džiaugiasi galėdami perimti naftą, kurios atsisakė Europa. Kovo mėnesį, palyginti su ketvirčiu prieš karą, beveik 90 proc. viso Rusijos žaliavinės naftos eksporto buvo nukreipta į Kiniją ir Indiją. Atsirado nauja šešėlinių prekiautojų ir siuntėjų ekosistema, daugiausia įsikūrusi Honkonge ir Dubajuje, kuri, padedant Rusijos skolintojams ir draudikams, nugabena uždraustą naftą į naujas paskirties vietas.
Šie nauji pirkėjai ir aukštos žaliavų kainos leido Rusijos einamosios sąskaitos perteklių padidinti iki rekordinio 227 mlrd. JAV dolerių - 10 proc. BVP. Tačiau naftos etalono „Brent“ barelio kaina nukrito žemiau 85 JAV dolerių nuo vidutinės 100 JAV dolerių kainos 2022 m. „Urals“ nafta, pagrindinė Rusijos prekė, dabar Rusijos uostuose parduodama su didele nuolaida.
Mažesnis angliavandenilių pardavimas reiškia ir mažesnes vyriausybės pajamas. 2022 m. Rusijos vyriausybė turėjo apie 3 mlrd. rublių (37 mlrd. JAV dolerių) deficitą arba 2 proc. nuo BVP. Mažiausiai 10 trilijonų rublių deficitas - net 5 proc. nuo BVP - atrodo labiau tikėtinas, o toks trūkumas, pagal Rusijos standartus, yra tikrai didelis. Vis dėlto Rusijos valstybė dar turi daug galimybių save finansuoti.
Karinės Gamybos Iššūkiai ir Strategijos
Sugadintų ginklų ir panaudotos amunicijos pakeitimas nėra tik pinigų klausimas. Rusija didžiuliu mastu išnaudojo savo karinę įrangą. Vienas iš sprendimų - naudoti esamas atsargas, nors daugelis jų yra senos ir prastai suremontuotos. Kitas - eksportui skirtus ginklus nukreipti į fronto liniją. Rusija taip pat bando pasigaminti daugiau ginklų.
Problema ta, kad norint gaminti pažangius ginklus, Rusijai reikia prieigos prie Vakaruose gaminamų aukščiausios klasės „dvejopo naudojimo“ komponentų - nuo variklių iki mikroschemų, kurias sunku gauti dėl Vakarų sankcijų. Labai reikalingos dalys visada gali būti nukreiptos ten, kur jų trūksta labiausiai.
Rusija taip pat dideliais kiekiais importuoja aukščiausios klasės skalbimo mašinas, kurių lustai gali būti panaudoti gaminant nuotolinio valdymo raketas ir kitus ginklus. Ukrainos karinė žvalgyba neseniai pranešė, kad, greičiausiai dėl šių gudrybių, Rusijai kas mėnesį pavyksta pagaminti apie 30 „Kh-101“ ir 20 „Kalibr“ - dviejų dažniausiai jos naudojamų raketų tipų.
Tačiau nors Rusijai stinga kokybės, ji iš dalies gali kompensuoti kiekybe, grįždama prie sovietinių ginklų. Per mėnesį šalis modernizuoja apie 90 senų tankų, juose įdiegdama naujas elektronikos ir ryšių sistemas. Rusija atnaujina senas raketas, kurios, nors ir nepasižymi tikslumu, yra sunkiau perimamos, o jas paleidžia su patobulintomis branduolinių ginklų paleidimo sistemomis. Ji ardo civilinius lėktuvus, kad taisytų naikintuvus.
Rusija taip pat gauna karinių atsargų iš savo sąjungininkų. Panašu, kad iš Kinijos per Baltarusiją ji gauna kažkiek artilerijos sviedinių. Iš šios rytinės kaimynės ji taip pat perka (neva civilinius) bepiločius orlaivius, o artilerijos sviedinius įsigyja iš Šiaurės Korėjos.
Klaidingi Teiginiai ir Realūs Ekonominiai Iššūkiai
Tarptautinės sankcijos ir savanoriški verslų pasitraukimai toli gražu nėra neveiksmingi ar nuviliantys, kaip teigia daugelis. Daugelis pernelyg niūrių Rusijos ekonominių analizių, prognozių ir projekcijų, kurios pastaraisiais mėnesiais išplito, turi esminę metodologinę ydą: šios analizės daugiausia, jei ne visi, pagrindžia įrodymus iš periodinių pačios Rusijos vyriausybės paskelbtų ekonominių pranešimų. Kremliaus ekonominiai leidiniai skelbia tik kruopščiai atrinktus duomenis, o viso vaizdo nemato niekas, nepalankūs rodikliai yra slepiami. Netgi tokia palanki statistika, kuri buvo paskelbta, kelia abejonių, atsižvelgiant į Kremliaus politinį spaudimą.
Gamtinės dujos Rusijai nėra pakeičiamas eksportas. Didžioji dauguma Rusijos vamzdynų teka į Europą. Ilgai planuotiems, šiuo metu statomiems Azijos dujotiekio projektams dar reikia metų, kol jie pradės veikti, o skubotai inicijuoti nauji projektai greitai nebus pastatyti. Rusijai pasaulio rinkų reikia kur kas labiau, nei pasauliui reikia Rusijos tiekimo. Dėl riboto dujotiekio ryšio su Azija daugiau rusiškų dujų lieka žemėje. Rusijos valstybinės energetikos bendrovės „Gazprom“ paskelbti duomenys rodo, kad šį mėnesį gamyba jau sumažėjo daugiau nei 35 proc.
Nepaisant kai kurių užsitęsusių tiekimo grandinės nutekėjimų, pastaraisiais mėnesiais Rusijos importas sumažėjo daugiau nei 50 procentų. Kinija neperėjo į Rusijos rinką tiek, kiek bijojo daugelis. Kai kurie sektoriai, labiausiai priklausomi nuo tarptautinių tiekimo grandinių, nukentėjo nuo 40-60 procentų sekinančios infliacijos ir dėl itin mažų pardavimo apimčių.
tags: #Desra #Rusija #importas #eksportas