Gedulingi Pietūs: Tradicijos, Papročiai ir Šiuolaikinės Tendencijos Lietuvoje
Netektis - neišvengiama žemiškosios egzistencijos dalis, o orus ir garbingas artimo žmogaus palydėjimas anapus yra svarbus kiekvienam iš mūsų. Gedulingi pietūs Lietuvoje yra ypatingas ir jausmingas ritualas, turintis gilias tradicijas. Tai svarbi lietuvių kultūros dalis, siejama su laidotuvėmis ir tradicija pagerbti mirusįjį bei išreikšti užuojautą gedinčioms šeimoms. Ši ceremonija atspindi ne tik pagarbą, bet ir paguodą, suteikiant galimybę artimiesiems ir draugams susirinkti, pasidalinti savo jausmais ir prisiminimais apie mirusįjį.
Gedulingų Pietų Tradicija Lietuvoje
Gedulingi pietūs, dažniausiai surengiami po laidojimo ceremonijos, turi ypatingą reikšmę tiek mirusiojo artimiesiems, tiek draugams. Lietuvoje tai yra momentas, kai visi susirenka, kad prisimintų mirusįjį, pasidalintų atsiminimais ir pabūtų kartu, kad padėtų įveikti pirmuosius gedėjimo etapus.
Visas procesas prasideda nuo pasiruošimo. Ant stalo dažniausiai rasite tiek šiltų patiekalų, tiek šaltų užkandžių, salotų ir desertų. Maistas, kuris patiekiamas gedulingų pietų metu, paprastai atspindi lietuvišką kultūrą. Dažnai ant stalo galima pamatyti šiltus patiekalus, tokius kaip cepelinai ar šaltibarščiai, o desertui siūlomi pyragai ir kiti skanėstai.
Gėrimai šiuose pietuose taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Ant stalo dažnai galima rasti tradicinių gėrimų - kvassą, alų ar naminius vynus.
Gedulingų pietų metu laikomasi kelių ritualų. Pavyzdžiui, prieš valgant šeimos nariai gali melstis arba pasakyti kalbą, kurioje pasidalina savo jausmais ir prisiminimais apie mirusįjį.
Taip pat skaitykite: Greiti ir sveiki receptai
Etiketas ir Bendravimas
Atvykstant į gedulingus pietus, svarbu laikytis tam tikrų etiketo taisyklių, susijusių su svečių kvietimu ir elgesiu. Kvietimas svečiams taip pat yra svarbus. Gedulingi pietūs dažniausiai yra atviri artimiesiems, draugams ir kaimynams, kurie ateina išreikšti užuojautą ir palaikyti gedinčią šeimą.
Gedulingų pietų metu dažnai yra laikomasi tam tikrų sėdėjimo tvarkų, kad visi galėtų išreikšti užuojautą ir kartu su šeima peržvelgti atsiminimus apie mirusįjį. Svečiai paprastai sėdi prie bendro stalo, o artimieji - pirmoje eilėje. Svarbu, kad svečiai nebūtų pernelyg linkę į triukšmą ar šmaikštumus, o labiau susikauptų ir pasidalintų jautriomis akimirkomis su šeima.
Bendravimas šiuose pietuose yra dar viena svarbi dalis. Tai puiki proga žmonėms pasidalinti prisiminimais, išsakyti jausmus ir prisiminti smagias akimirkas su mirusiuoju. Gedulingų pietų metu dažnai sakomos kalbos, prisimenami mirusieji ir dalijamasi jų gyvenimo istorijomis. Tai puiki proga išreikšti emocijas, dalintis liūdesiu ir rasti paguodą bendruomenės draugijoje.
Regioniniai Skirtumai ir Laidojimo Paslaugų Teikėjai
Nors pagrindiniai gedulingų pietų papročiai Lietuvoje yra panašūs, skirtinguose regionuose gali būti tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose gali būti daugiau tradicijų, susijusių su maisto patiekimu, o kituose - daugiau dėmesio skiriama muzikai ar maldai.
Svarbus aspektas, organizuojant gedulingus pietus, yra paslaugos laidojimo teikėjai. Jie užtikrina, kad visi renginio aspektai būtų tvarkomi profesionaliai ir su pagarba. Tai apima ne tik vietos paruošimą ir maisto tiekimą, bet ir pagalbą organizuojant visus reikalingus dokumentus ir pasirūpinant artimaisiais.
Taip pat skaitykite: Receptai su skaidulomis
Verslo Bendruomenės Pagalba Organizuojant Gedulingus Pietus
Sunkių laikotarpių metu verslo bendruomenė dažnai tampa svarbiu pagalbos šaltiniu. Pastaruoju metu, ypač COVID-19 pandemijos metu, gedulingi pietūs tapo dar svarbesni. Verslo bendruomenė ir kitos organizacijos pradėjo inicijuoti pagalbą šeimoms, kurios neteko artimųjų, organizuodamos ir remdamos šiuos ritualus. Daugelis verslo įmonių prisijungė prie šių iniciatyvų, siūlydamos maisto tiekimą, renginių organizavimą ar net finansinę paramą.
Vilnius, Lietuvos sostinė, išsiskiria ne tik savo turtinga istorija, bet ir aktyvia verslo bendruomene, kuri gali suteikti puikią paramą gedulingiems pietums. Šio miesto architektūra ir atmosfera sukuria ramybės jausmą, kuris ypač svarbus gedulingų pietų metu. Vilniaus verslo bendruomenė taip pat gali būti didelis pagalbininkas organizuojant gedulingus pietus. Mieste veikia daugybė įmonių, pasiruošusių prisidėti prie socialinių iniciatyvų, teikdamos finansinę ir logistines paslaugas.
Pavyzdžiui, renginių metu verslo atstovai susirenka, kad surinktų lėšas vietos bendruomenėms. Tai gali būti labdaros vakarienės, kuriose dalyvauja žmonės iš įvairių sektorių, siekdami sukurti atmosferą paramai ir solidarumui. Be to, verslo bendruomenė gali imtis tiesioginės pagalbos. Kai kurios įmonės organizuoja maisto produktų surinkimo akcijas arba remia socialines organizacijas, dirbančias su pažeidžiamomis grupėmis.
Svarbu ir tai, kaip verslo bendruomenė bendradarbiauja su vietos valdžios institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Šis bendradarbiavimas padeda geriau koordinuoti paramą, užtikrinant, kad ji pasiektų tuos, kam labiausiai reikia.
Verslo bendruomenė dažnai prisideda finansiškai, teikdama maisto produktus, gėles ir kitas reikalingas prekes. Be to, įmonės gali pasiūlyti savo patalpas arba logistikos paslaugas renginio organizavimui. Renginiuose dalyvauja ne tik artimieji, bet ir įvairių visuomenės sluoksnių atstovai, pasiruošę parodyti pagarbą ir užuojautą. Tai gali būti vietiniai verslininkai ar miesto valdžios nariai, kurie dalinasi prisiminimais apie mirusiuosius.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti imbierinius sausainius?
Verslo bendruomenė gali prisidėti ir kitais būdais, pavyzdžiui, siūlydama psichologinę paramą tiems, kurie sunkiai išgyvena netektį. Gedulingi pietūs ne tik puoselėja atminimą, bet ir stiprina socialinę sanglaudą, kuri šiuo metu labai svarbi. Be to, tokie renginiai gali tapti puikia proga pasidalinti patirtimis, kaip susidoroti su netektimi ir kaip teikti paramą vieni kitiems.
Pietų organizavimas Vilniuje, ypač sudėtingais laikotarpiais, reikalauja atidumo ir gerų ryšių su verslo sektoriaus atstovais. Organizatoriai dažnai susiduria su iššūkiu užtikrinti, kad kiekvienas dalyvis gautų skanių ir maistingų patiekalų, atsižvelgiant į skirtingus dietinius poreikius. Biudžeto valdymas yra dar vienas svarbus aspektas. Sudėtingais laikais verslo bendruomenė gali patirti finansinių sunkumų, todėl ieškoti įvairių finansavimo šaltinių ir partnerių, kurie galėtų paremti pietų organizavimą, tampa būtina. Bendradarbiavimas su vietinėmis įmonėmis ne tik sumažina išlaidas, bet ir stiprina bendruomeniškumą.
Pokyčiai ir Naujos Tradicijos
Dabartiniai laikai negailestingai keičia tuos papročius, kurie nusistovėjo per šimtmečius. Tuos pokyčius lemia ne tik gana smarkiai mūsų visuomenėje įsibujojęs skurdas, bet ir apskritai žmonių susvetimėjimas. Neturėdami darbo, o tuo pačiu - ir pajamų, nemažai mūsų tautiečių ne tik nevyksta atostogauti, nesilanko teatruose ar koncertuose, bet ir net atsisako atvykti į laidotuves. O tie, kurie gali sau leisti ir viena, ir antra, ir trečia, dažniausiai po laidotuvių tiesiog neturi laiko prisėsti prie gedulingo stalo. Tai yra, bent kiek ilgėliau pabendrauti su giminėmis pažįstamais. Tokie amžinai nerimstantys tautiečiai taip pat paskubomis išlekia ir iš gedulingų pietų - kaip iš dar vieno dalykinio susitikimo. Jiems laikas - visada pinigai, net ir per laidotuves.
Susėsti gedulingų pietų - sparčiai nykstanti tradicija. Anot jos, į paskutinę laidotuvių ceremonijos dalį dažnai susirenka mažiau žmonių, nei užsakyta. Populiarumą prarandančius gedulingus pietus keičia pagreitį įgaunanti tradicija užsisakyti kavinę minint mėnesį po mirties. Žmonės jau supranta, kad velionio artimieji turi daug laidotuvių išlaidų, ir į pietus nebesiveržia.
Šia tema pakalbinta etnologė Gražina Kadžytė mano, kad kadaise, kai pirmykščių žmonių gentys neturėjo maisto atsargų ir bendrumo sampratos, to ir nebuvo. Vėliau buvo laikai, kai bendruomenės nariai susinešdavo savo kasdieninio maisto ir kartu pabūdavo, paminėdavo, pasimelsdavo. Dar vėliau materialinė gerovė leido žmonėms visas apeigas „perdengti“ kuo didesnėmis, išmoningesnėmis ir brangesnėmis vaišėmis. Nors nepamirškime ir grynai praktinės gedulingų pietų pusės vos prieš šimtą ar daugiau metų. Juk suvažiavę į laidotuves arkliukų tempiamais vežimais valstiečiai ar miestelėnai ilgoje kelionėje kaip reikiant ir nuvargdavo, ir sušaldavo, ir, aišku, dar labiau praalkdavo. Tad prie gedulingų pietų stalo neskubiai susirinkę žmonės lygiai taip pat neskubiai ir bendraudavo. Visai neskubėdami ir skirstytis.
Tad dabar, pastebi etnologė, tie parodomieji mūsų kai kurių eilinių tautiečių rengiami „burbulai“ per vestuves ar laidotuves (nepainioti to su vadinamojo „elito“ spalvotiems žurnalams skirtų šeimyninių renginių) bliūkšta. O vietoje jų pamažėle formuojasi naujos bendravimo formos: žmonės vėl atsigręžia į namų užstales, į žymiai mažesnes, kuklesnes, tačiau-tikras. Tad ką transformuosis gedulingi pietūs artimiausiais metais, ne, greičiau dešimtmečiais - laikas ir parodys.
Virtualūs Gedulingi Pietūs ir Technologijos
Visgi, laikui bėgant, keičiasi ne tik požiūris į šiuos renginius, bet ir jų organizavimo būdai. Visų pirma, virtualios platformos tapo itin populiarios organizuojant gedulingus pietus. Pandemija ir socialinio atstumo reikalavimai paskatino daugelį pasinaudoti vaizdo konferencijų programomis, leidžiančiomis dalyvauti net tiems, kurie negali būti fiziškai.
Kita tendencija - specializuotos gedulingų pietų organizavimo paslaugos. Šios paslaugos apima viską - nuo maisto užsakymo iki dekoracijų, muzikos ar pramogų. Technologijos leidžia sukurti interaktyvią patirtį. Dalijimasis prisiminimais ir nuotraukomis per mobiliąsias programėles padeda sukurti bendrumo jausmą net ir nuotoliniu būdu.
Aplinkosauginis tvarumas taip pat tampa vis svarbesnis. Renginių organizatoriai gali pasiūlyti ekologiškus sprendimus, pavyzdžiui, biologiškai skaidžius indus ar vietinius produktus, taip mažindami renginio ekologinį pėdsaką.
Kultūriniai aspektai gali praturtinti gedulingų pietų organizavimą. Siūlymai, atspindintys mirusiojo pomėgius, gali sukurti autentiškesnę atmosferą.
Gedulingi Pietūs Vilniuje
Vilniuje gedulingų pietų tradicijos turi savitą pobūdį. Dažniausiai jie vyksta po laidotuvių ar kitų svarbių netekties akimirkų. Stalo puošybai parenkami tradiciniai patiekalai, kurie gali skirtis priklausomai nuo šeimos ar regiono. Socialinė gedulingų pietų funkcija yra labai reikšminga. Tai puiki proga ne tik apmąstyti ir pagerbti mirusiuosius, bet ir pasikalbėti apie savo išgyvenimus, palaikyti vieni kitus sunkiu laikotarpiu.
Vilniaus kultūroje galima pastebėti, kad gedulingų pietų organizavimas keičiasi. Vis dažniau šeimos renkasi šiuolaikinius kulinarinius sprendimus, atsižvelgdamos į sveiką mitybą ir įvairius mitybos poreikius. Muzika ir poezija taip pat yra svarbios šių pietų dalys. Dažnai skamba liūdnos melodijos, kurios sukuria tinkamą atmosferą ir leidžia svečiams geriau išreikšti savo jausmus.
Taigi, gedulingi pietūs Vilniuje yra ne tik tradicija, bet ir svarbus ritualas, leidžiantis žmonėms susiburti, išreikšti užuojautą ir pagerbti mirusiųjų atminimą.
Restoranai ir Vietos Gedulingiems Pietums Vilniuje
Vilnius, kaip kultūrinis ir kulinarinis centras, pilnas galimybių gedulingiems pietums. Ypač verta atkreipti dėmesį į vietas, siūlančias tradicinę lietuvišką virtuvę. Čia galima rasti autentiškus patiekalus, kurie padeda prisiminti brangius žmones ir tradicijas. Taip pat, vilniečiams ir miesto svečiams yra daugybė tarptautinės virtuvės restoranų. Italų ar prancūzų virtuvė gali pasiūlyti įdomių skonių, praturtinančių gedulingų pietų patirtį. Daugelis restoranų siūlo specialius meniu gedulingiems pietums, pritaikytus svečių poreikiams.
Taip pat svarbu paminėti restoranus su erdviomis salėmis, leidžiančiomis šeimoms ir draugams susiburti didesnėse grupėse. Dar vienas patogumas - maisto pristatymo paslaugos. Be to, Vilniuje yra restoranų, siūlančių vegetariškus ar veganiškus patiekalus, atitinkančių šiuolaikinius mitybos pasirinkimus.
Apibendrinus, Vilnius siūlo platų restoranų pasirinkimą gedulingiems pietums, todėl kiekvienas gali rasti tinkamiausią variantą.
Alternatyvūs Atsisveikinimo Būdai: Atsisveikinimo Šventės
Nors visos laidojimo apeigos ir minėjimai yra skirti gyvųjų paguodai, tačiau siūlome neužmiršti mirusio asmens asmenybės ir organizuojant atsisveikinimo šventę atsižvelgti į tai, koks buvo išėjęs žmogus. Tokia atsisveikinimo šventė, kurioje jausite išėjusįjį per istorijas, daiktus, muziką ar mėgtą maistą - guos ir gydys.
Atsisveikinimo šventės metu net nebūtina tiekti vaišių ir sėdėti prie vieno stalo, svarbiausia - akcentuoti mirusio žmogaus asmenybę ir tai, kas jam išėjus liko, o ne tai, ko netekome. Jei miręs asmuo mėgo šokių muziką ir vakarėlius draugų būryje, kažin ar jo išlydėjimo šventei tiks giedotojų raudos ar rami smuiko melodija.
10 Personalizuotų Atsisveikinimo Šventės Idėjų:
- Surenkite atsisveikinimo šventę mirusio asmens mėgstamiausioje vietoje. Jei miręs asmuo turėjo mėgstamą restoraną, barą ar kavinę tai galėtų būti puiki vieta pakelti taurę už jį. Taip pat tai gali būti net vietinis sporto aikštynas ar sodyba, kurią jis mėgo lankyti.
- Sukurkite atminimo filmą. Jei turite daug mirusio artimojo vaizdo įrašų ar nuotraukų, juos galite sukomponuoti į video montažą ir nuolat leisti ekrane atsisveikinimo šventės metu.
- Patiekite mirusio artimo asmens mėgstamiausius patiekalus ar gėrimus. Kiekvienas žmogus turi mėgstamų valgių, užkandžių ir gėrimų, o firminiai žmogaus patiekalai gali sukelti daug šiltų prisiminimų. Prie kiekvieno patiekalo galite pridėti mažas korteles su paaiškinimais, kada Jūsų miręs artimas asmuo atrado šį patiekalą ir kodėl jį taip mėgo.
- Leiskite muziką. Tradiciškai gedulingų pietų metu skambėdavo giedotojų raudos, tačiau dabar vis daugiau žmonių renkasi melodijas, kurios būtų patikusios mirusiam asmeniui, samdo dainininkus, gyvas grupes ar didžėjus. Kodėl gi nepadarius mėgstamų artimojo dainų grojaraščio ar nepaprašius svečių pasiūlyti dainų, kurios jiems asocijuojasi su mirusiu artimuoju?
- Padovanokite svečiams atminimo dovanėlių. Kartais norisi, kad kiekvienas išsineštų po dalelę artimojo asmens jam išėjus.
Prietarai ir Tradicijos
Kai kurias laidotuvių tradicijas ar papročius lėmė ir sovietmečiu buvęs nepriteklius. Iššūkis būdavo iš namų, ypač iš daugiabučio, išnešti karstą. Etnologė, VDU kultūrų studijų katedros profesorė dr. „To meto laidotuvių nuotraukos dabar tikrai daug kam gali atrodyti makabriškos, ypač jaunam žmogui“, - sako Kauno kolegijos studentė Miglė Rugėnaitė. Žvakių šviesoje sėdėjo kelios kaimynės bobulytės, o viduryje stovėjo masyvus karstas ir jame gulėjo dar užvakar po kiemą vaikščiojęs kaimynas. Rankas susidėjęs ant krūtinės ir tarsi miegantis jis turbūt laukė kelionės į dangų. Priėjau prie karsto galo ir atsiklaupęs persižegnojau.
Peržvelgus internautų diskusijas apie laidotuves, galima sakyti, jog gajausi prietarai - trys. Pirmas, kad laidojant žmogų kartu su karstu iš namų turi būti išneštos visos jam suneštos gėlės. Labai svarbu išlydint velionį apžiūrėti namus, nes kitaip į juos ateis dar viena mirtis. Antras prietaras, kuriuo vis dar tikima, kad nėščiai moteriai iš velionio namų reikia išeiti anksčiau, nei išneš numirėlį. Be to, nėščiajai geriau net į jį nežiūrėti, nes kūdikis gali gimti negyvas. Trečias prietaras taip pat skirtas nėščiosioms. Neva joms negalima fotografuotis per laidotuves šalia mirusiojo, antraip jis ir vaikelį gali išsinešti kartu į numirėlių pasaulį.
Gedulingi Pietūs: Sąmonė ar Nesąmonė?
Diskusijoje apie gedulingus pietus vienas internautas pasakė tiesiai - tai nesąmonė. „Sąmonė ar nesąmonė, bet kai žmonės iš kito Lietuvos krašto atvažiuoja, reikia juos ir pamaitinti. Mūsų visa giminė iš Žemaitijos glūdumos į Kauną suvažiavusi buvo“, - oponavo kitas forumo dalyvis. Dar kito nuomone, gedulingi pietūs atlieka ir laidotuvių užbaigimo funkciją: „Tai kaip koks prievartinis išėjimas iš kapinių, nes kitaip artimieji kelias valandas ten ar būtų. Šiuo požiūriu, gedulingi pietūs - tarsi grįžimas į normalų gyvenimą“.
Šeimininkės Audronės nuomone: ačiū Dievui, žmonės ateina į protą „Per šermenis kiekvienam ateinančiam pietų nebeduodam, atėjo žmonės į protą“, - DELFI sakė Ignalinos krašte populiari šeimininkė Audronė Marčiulionienė. Moters teigimu, lengviau vestuves paruošti, negu šeimininkauti šermenyse. Anksčiau būdavo, jei kas ateina aplankyti mirusiojo, visus sodina ir valgydina. „Net jei kaimynas per kelią atėjo, reikia jam valgyti duot ir nesvarbu, kad kai kurie per dieną po du ar tris kartus ateina. Trečioj paroj dar reikia gedulingus ruošt. Todėl šermenims po du tris gyvulius pjaudavo. Veršiuką ir kiaulę tai beveik visada. Pagalvokit, gi to kiaulio ir veršiuko mėsą reikia sutvarkyti, kad niekas neprapultų, po kelis karštus, šaltų išeitų. Dabar jau praėjo šita mada, atsirado laidojimo namai, niekas namuose beveik nebešarvoja“, - pasidžiaugė šeimininkė.
Paklausta, kokia turi būti gedulinga vakarienė, A. Marčiulionienienė sakė: „Svarbu, kad žmonės pavalgytų, bet vieno karšto praktiškai visi pageidauja. Dar žmonės labai mišraines valgo. Jei namuose padarai mėsos vyniotinių - irgi labai. Bet jei papjaustai pirktinių, žiūrėk lėkštėse ir lieka, nes vienodi skoniai. Kai tik prasidėjo pirktiniai vyniotiniai, labai visi jų norėjo, sakydavo, kad prabangu, skanu. Aišku, tos mėsytės gražiai atrodydavo, o naminė, kol pjauni - graži, raudona, o pastovėjo ir pasikeitė. Bet dabar labiau naminį maistą valgo, o tos raudonos mėsos ir lieka lėkštėj“.
Kai kur dar išlikusi tradicija gedulingiems pietums patiekti nepuoštą maistą. Sakoma, jog puošti galima tik per metines, o gedulingiems pietums tai netinka.
Su Alkoholiu ar Be?
Per gedulingus pietus, ypač, jei laidotuvės vyko žvarbiu oru, prie stalo siūloma išgerti. Interneto forumuose vyrauja nuomonė, kad lengvi alkoholiniai gėrimai tokiam atvejui netinka, geriau mažiau, bet stipresnių, kurie sumažina įtampą ir sušildo. Tiesa ir tai, kad padauginus alkoholio gedulingų pietų pabaiga gali tapti ir, kaip rodo internautų patirtis, tampa nevaldoma. Net pasitaiko muštynių dėl turto.
Gėlės - Gyviems, Vietoje Jų Siūlo Paramą Artimiesiems
Kunigai mažiausiai dešimtmetį kartoja, kad gėles tinka dovanoti gyviesiems, o mirus žmogui geriau paremti velionio artimuosius. Ypač tai svarbu, jei šeima netenka maitintojo. Pamažu populiarėja iš JAV atėjusi tradicija artimiesiems „dovanoti“ ir šv. Mišias už mirusįjį. Jas užsako velionio bičiuliai ir iš kunigo gavę lapelį su užrašu, kada jos bus aukojamos, įteikia artimiesiems.
Laidotuvėms Deramo Elgesio Taisyklės
Einant į šermenis vienam įprasta nešti gėlių, su kompanija - puokštę, krepšelį ar vainiką. Jei vietoje gėlių nešamas vokas su parama, jį patariama atiduoti laidotuves organizuojančiam artimajam, pareiškus užuojautą.
Įėjus į patalpą, kurioje pašarvotas žmogus, paprastai priešais karstą pastovima, persižegnojama, mintyse pasimeldžia ar kitaip atsisveikinama su velioniu. Tuomet pamerkiamos ar padedamos gėlės.
Jei velionis artimas žmogus, natūralu, kad bus, ką apmąstyti, už ką bent mintyse jam padėkoti. Jei ne toks artimas žmogus, pakaks prie karsto pabūti trumpiau - nebūtina stovėti tam, kad stovėtum.
Atsisveikinus su velioniu reiktų prieiti prie mirusiojo artimųjų ir pareikšti jiems užuojautą. Jei artimieji neprisimena ar nelabai jus pažįsta, reikėtų trumpai prisistatyti. Daug žodžių nereikia. Geriausia tiesiog pareikšti užuojautą.
Atsisveikinus su velioniu, pareiškus užuojautą įprasta prisėsti, dar šiek tiek pamąstyti, prisiminti velionį, pasimelsti už jį. Kiek laiko prireiks apmąstymams, priklausys nuo to, kiek artimas buvo velionis.
Prieš išeinant iš šarvojimo salės galima dar kartą prieiti prie artimųjų, palinkėti stiprybės ir atsisveikinti.
tags: #maistas #gedulingiems #pietums #tradicijos