Vyro kiaušinių latakų anatomija, funkcijos ir galimos patologijos
Šis straipsnis skirtas apžvelgti vyro lytinių organų, ypač sėklidžių, anatomiją, jų funkcijas ir galimas patologijas. Straipsnyje aptariamos sėklidžių funkcijos, prostatos vaidmuo ir dažniausios ligos, tokios kaip prostatitas ir šlapimo takų infekcijos, taip pat sėklidžių skausmo priežastys ir gydymo būdai.
Vyro lytiniai organai: bendras aprašymas
Lytiniai organai (organa genitalia) yra žmogaus ir gyvūnų lytinio dauginimosi organai. Jie skirstomi į vidinius ir išorinius. Vidiniai lytiniai organai apima gonadas (lytines liaukas, kuriose gaminasi lytinės ląstelės), lytinius takus (jais išteka lytiniai produktai, juose įvyksta vidinis apvaisinimas, gyvavedžių gyvūnų - išnešiojamas vaisius) ir priedines liaukas, išskiriančias įvairius sekretus. Gonados gamina ir lytinius hormonus.
Vyro gonados yra sėklidės. Iš sėklidės išeinantis sėklinis latakas pro kirkšninį kanalą patenka į dubens ertmę ir baigiasi sėklos išmetamuoju lataku, kuris pereidamas per prostatą (priešinę liauką) atsiveria į šlaplę (15-20 cm ilgio vamzdelį, jungiantį šlapimo pūslę su varpos galva). Priedinės lytinės liaukos gamina sekretą, kuris sudaro terpę spermatozoidams. Joms priklauso sėklinės pūslelės (jos atsiveria į sėklinį lataką), priešinė liauka (gaubia sėklinio latako ir šlaplės santaką) ir tarpvietėje esančios šlaplės stormeninės liaukos (atsiveria į šlaplę ties varpos stormeniu). Spermatozoidų suspensija vadinama sperma (sėkla).
Sėklidžių anatomija ir funkcijos
Sėklidės yra kiaušinio formos ir slyvos dydžio vyro lytinės liaukos, kurios yra žemiau pilvo kapšelyje. Paprastai dešinioji sėklidė būna aukščiau nei kairioji. Sėklidės atlieka dvi pagrindines funkcijas:
- Vyriškų hormonų gamyba: Sėklidės gamina vyriškus hormonus, iš kurių svarbiausias yra testosteronas. Šis hormonas yra būtinas normaliam vyro vystymuisi ir funkcionavimui, įskaitant raumenų masės augimą, balso tembro žemėjimą, plaukų augimą ir lytinį potraukį.
- Spermatozoidų gamyba: Sėklidės gamina vyriškas lytines ląsteles - spermatozoidus. Spermatozoidai yra būtini apvaisinimui ir palikuonių susilaukimui.
Iš sėklidės ištekamieji sėklidės kanalėliai eina į sėklidės prielipą. Jie vėl susivingiuoja ir užpildo visą prielipą. Toliau jie susilieja į sėklinį lataką. Latakas kyla per kirkšninį kanalą, dubens link, apeina šlapimo pūslę ir leidžiasi žemyn, kol susijungia su sėklinėmis pūslelėmis. Sėklidės kraujagysles, nervus ir sėklinį lataką apsupa keli dangalai. Visas tas kompleksas vadinamas sėkliniu virželiu.
Taip pat skaitykite: Ką apsirengti vakarienei?
Prostatos liauka: vieta ir reikšmė
Priešinė liauka, arba prostata, - kaštono dydžio neporinis vyrų lyties organas, esantis už gaktos, prieš tiesiąją žarną. Ji yra prieš pat šlapimo pūslės išėjimo angą ir kaip žiedas gaubia pačią šlaplės (uretros) pradžią. Virš priešinės liaukos yra šlapimo pūslė, po ja - išorinis šlaplės raukas, t.y. raumuo, kuris laiko uždaręs šlaplę ir atsidaro tik šlapinantis, kad šlapimo pūslė išsituštintų. Pro prostatą praeina sėklos išmetamieji latakai, kurie prasideda sėklidės prielipo uodegoje ir atsiveria prostatinėje šlaplės dalyje. Orgazmo metu priešinės liaukos raumenys susitraukia, ir jos turinys patenka į prostatinę šlaplės dalį.
Prostatoje gaminami prostaglandinai - vienos iš veikliausių biologinių medžiagų, kurios labai svarbios normaliai vyro erekcijai, ejakuliacijai ir vaisingumui. Prostatos sekretas, kurio šiek tiek nuolat išteka į šlaplę, turi medžiagų, naikinančių bakterijas, kylančias atvira šlaple iš išorės. Taigi prostata saugo lyties ir šlapimo sistemos organus nuo infekcijų.
Prostatitas: priežastys, simptomai ir gydymas
Prostatitas - tiek ūminis, tiek lėtinis - tai aktyvaus, darbingo amžiaus vyrų liga, kuria suserga 5-7 proc. vyrų. Infekcija į prostatą gali patekti keliais būdais. Vienas iš jų - kylantis, kai prostatitą sukelia aukštyn šlaple keliaujančios bakterijos. Nusileidžiančiu keliu infekcija plinta susirgus šlapimo kelių infekcija, pavyzdžiui, sergant pielonefritu. Dažnai įtakos turi netvarkingas lytinis gyvenimas, kai santykiaujant su atsitiktine lytine partnere apsikeičiama mikroflora, apsaugos priemonių nenaudojimas. Reikšmingi ir tam tikri išoriniai faktoriai, kurie skatina kraujo sąstovį mažajame dubenyje: nuolatinis sėdėjimas darbe po keletą valandų, vidurių užkietėjimas, vibracija, alkoholio vartojimas, aštrūs patiekalai, stresas bei nereguliarus lytinis gyvenimas, t.y.
Simptomai
- Ūminis prostatitas: pasireiškia deginimu ir skausmu šlaplėje šlapinimosi metu, skausmu tarpvietės srityje bei skausmu pilvo apačioje virš gaktinės sąvaržos. Taip pat skauda varpą, šlapinamasi dažnai ir skausmingai. Galimas šlapimo susilaikymas ar šlapinimasis krauju.
- Lėtinis prostatitas: būdinga daugeriopa klinika: įvairaus intensyvumo ir įvairios lokalizacijos skausmai virš gaktinės sąvaržos, tarpvietės, varpos (ypač galo), kartais - sėklidžių skausmai, dažnas šlapinimasis. Kartais jaučiamas sunkumas sėklidėse, pilvo apačioje, tarpvietėje ar nugaros apačioje. Neretai jaučiamas skausmas ar diskomfortas ejakuliacijos metu.
Gydymas
Kadangi ūminis prostatitas - rimta liga, reikia pradėti gydyti tuoj pat, kai nustatoma diagnozė. Bakterinis prostatitas gydomas antibakteriniais preparatais, atsižvelgiant į mikrobų jautrumą antibiotikams. Gydymo metu patariama vengti lytinių santykių. Jei yra ūminis šlapimo susilaikymas, turėtų būti atliekama suprapubinė kateterizacija. Lėtinis prostatitas yra rimta problema, reikalaujanti kantrybės bei pastangų. Mat yra keletas skirtingos etiologijos prostatito rūšių ir neretai būna sunku išsiaiškinti, ar tai bakterinės ligos pasekmė, ar būklė, susijusi su kitomis mažojo dubens ligomis arba su kitais organizmo procesais. Štai kodėl dažnai gydant lėtinį prostatitą negaunama norimų rezultatų. Gydoma įvairiai: jei yra infekcija - skiriama antibakterinių preparatų. Lėtiniam prostatitui gydyti dažniausiai vartojami plataus spektro antibiotikai, kurie veikia daugelį mikroorganizmų, galinčių sukelti lėtinį prostatitą. Kai prostatitas pasireiškia kartu su gerybiniu prostatos išvešėjimu, kartu reikia gydyti abi šias ligas: antibakterinių vaistų reikia skirti su alfa adrenoblokatoriais arba augalinės kilmės vaistais. Normalus, reguliarus lytinis gyvenimas, pakankamai aktyvus judėjimas. Jei darbas sėdimas, kas valandą po 10 min. reiktų aktyviai pajudėti ar pasivaikščioti. Reiktų vengti alkoholio, aštrių patiekalų, daug angliavandenių turinčio maisto, kofeino. Reiktų stengtis valgyti daugiau baltymų turintį maistą, gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais. Daugiau reiktų valgyti vaisių ir daržovių.
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)
Bendru šlapimo takų infekcijos (ŠTI) terminu vadinamas bet kurio šios sistemos organo ar dalies pažeidimas. Šlapimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Moterys patiria kur kas didesnę infekcijų riziką nei vyrai. Dažniausiai ją sukelia žarninė lazdelė (Escherichia coli bakterija). Šlapimo pūslės infekciją moterims gali paskatinti ir lytiniai santykiai arba netaisyklinga higiena. Moterims dėl specifinės anatomijos šlapimo pūslės infekcijų tikimybė gerokai išauga, kadangi šlaplė yra netoli išangės, o pati šlaplės anga - arti šlapimo pūslės. Šlaplės infekcija (uretritas) gali išsivystyti virškinimo trakto bakterijoms iš išangės nukeliavus į šlaplę. Inkstų infekcija (pielonefritas) yra rečiau pasitaikanti šlapimo takų infekcija, tačiau tai pati sunkiausia šių infekcijų forma. Ja susergama, kuomet bakterijos prasiskverbia gilyn į šlapimo takus ir pasiekia inkstus. Kartais infekcija gali sukelti bakterijos į inkstus patekusios iš kraujo, sergant sepsiu, pūlinga angina ir kt. Svarbu žinoti, kad šlapimo takų infekcijos ne visada sukelia simptomus. Jeigu infekcija yra labai varginanti, jos simptomai ūmūs ir stiprūs arba ji vis pasikartoja, tikėtina, gydytojas rekomenduos vartoti antibiotikus.
Taip pat skaitykite: Kaip keičiasi vyrų poreikiai po 30 metų?
Rizikos faktoriai
- Anatomija.
- Aktyvus intymus gyvenimas. Seksualiai aktyvioms moterims šlapimo takų infekcijos pasireiškia dažniau.
- Tam tikros kontraceptinės priemonės.
- Menopauzė.
- Nusilpusi imuninė sistema.
- Šlapimo takų patologijos.
- Šlapimo takų blokavimas.
- Kateterio įvedimas. Negalint pasišlapinti savarankiškai, įvedamas kateteris.
- Neseniai atliktos šlapimo takų operacijos, invazinės procedūros.
Komplikacijos
Greitai ir tinkamai gydomos šlapimo takų infekcijos retais atvejais sukelia komplikacijų.
- Infekcijos pasikartojimas 2-3 kartus per vienerius metus.
- Inkstų pažeidimas.
Prevencija
- Gerkite daugiau vandens.
- Vartokite spanguoles, gerkite jų sultis.
- Vartokite maisto papildus. Galima įsigyti daug įvairių maisto papildų, galinčių palengvinti šlapimo takų infekcijų simptomus arba padedančių jų išvengti. Dažniausiai šių papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt.
- Vartokite probiotikus. Probiotikai ir sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir lengviau jas įveikti.
- Taisyklingai naudokite tualetinį popierių, t. y.
- Įvertinkite, kiek saugios jūsų naudojamos kontraceptinės tabletės, ir prireikus jas pakeiskite.
Sėklidžių skausmas: priežastys ir gydymas
Sėklidės skausmas - tai skausmas, kuris jaučiamas vienoje, abiejose sėklidėse arba aplink jas. Kartais jis prasideda kitur - kirkšnyje, prostatoje, inkste, pilve ir plinta į sėklides. Sėklidžių skausmas būna įvairus - aštrus arba nestiprus, maudžiantis, nenuolatinis ir kitoks. Tačiau bet kuriuo atveju jis sukelia daug nerimo ir daug klausimų, ir pirmiausia - kas man yra ir kodėl man skauda?
Galimos priežastys
- Diabetinė neuropatija (nervų pažeidimas sergant cukralige).
- Infekcijos:
- epididimitas - sėklidės prielipo uždegimas.
- orchitas - vienos arba abiejų sėklidžių uždegimas, kurį galbūt sukelia bakterijos arba kiaulytės virusas.
- prostatitas (priešinės liaukos bakterinis uždegimas). Prostatitas gali atsirasti vienu metu su epididimitu ir orchitu.
- Kiaulytė - virusinis sėklidės uždegimas.
- Skausmas, atsiradęs dėl kirkšnies išvaržos, iradijuoja į sėklides.
- Inkstų akmenys, inkstų diegliai, kai akmenys pradeda judėti inkste, šlapimo takuose.
- Nebakterinis, neuždegiminis prostatitas.
- Spermatocelė - skysčių atsiradimas sėklidėse; susidaro cista.
- Sėklidės sužalojimai ar smūgis į sėklides.
- Sėklidžių vėžys; ši liga dažniausiai nesukelia skausmo, ją diagnozuoti padeda sėklidžių vėžio žymenys. Sėklidžių vėžys yra labiausiai paplitęs tarp 18 ir 35 m. amžiaus vyrų.
- Kriptorchizmas - nenusileidusios sėklidės iš mažojo dubens į mašnelę.
- Varikocelės - išsiplėtusios virželio venos.
- Vazektomija - vyrų sterilizacija kontracepcijos būdu. Jos metu vyro sėkliniai latakai, kuriais iš sėklidžių į varpą keliauja spermatozoidai, yra perrišami, perpjaunami arba blokuojami kitu būdu. Dėl to spermatozoidai nebepatenka į sėklą.
- Fournier gangrena - idiopatinė kapšelinė gangrena, greitai progresuojanti mašnelės gangrena, pasitaiko palyginti jauniems ir sveikiems vyrams.
- Henoch-Schonlein purpura - kraujagyslių uždegimas.
- Hidrocelė - vandenė, kai tarp mašnelės dangalų kaupiasi skystis.
- Idiopatiniai sėklidžių skausmai - nežinomos priežastys.
- Nepatenkinta aistra, tai dar viena sėklidžių skausmo priežastis. Skausmą sukelia kraujo užsilaikymas sėklidėse. Gydytojas šiuo atveju nereikalingas, skausmas savaime praeina.
- Sėklidės apsisukimas. Staiga atsiranda stiprus skausmas vienoje sėklidėje. Sėklidės skausmą lydi pykinimas, karščiavimas, šaltkrėtis ar kraujas šlapime.
Diagnostika ir gydymas
Lengvas sėklidės skausmas trunka kelias dienas, tačiau gali tęstis ir mėnesiais ar metais. Jam esant būtina kreiptis pas gydytoją urologą. Jums bus atliktas ultragarsinis sėklidžių tyrimas, šlapimo ir šlapimo mikrobiologinis, prostatos sekreto ir kiti tyrimai.
Gydymas skiriamas, atsižvelgiant į skausmo priežastis. Esant infekcijai, skiriama antibiotikų, vaistų nuo skausmo, palengvinančių diskomfortą. Esant sėklidės apsisukimui, varikocelei, hidrocelei, spermatocelei, pūliniui, kirkšnies išvaržai, gydoma chirurgiškai. Tai turi būti atliekama kaip galima greičiau nuo simptomų pradžios. Jei operacija atliekama per 6 valandas nuo skausmų pradžios, sėklidės gali būti išsaugotos.
Taip pat skaitykite: Receptai: tradicinė lietuviška duona
tags: #vyru #kiausiniu #latakai #anatomija