Kopūstų auginimas: nuo sėjos iki derliaus

Kopūstai - viena iš labiausiai paplitusių daržovių, vartojamų nuo senų laikų. Tarp suvartojamų daržovių, kopūstai sudaro apie šeštadalį kiekio. Ši daržovė gali būti vartojama šviežia ir perdirbta, išsaugant daugelį naudingų maistinių medžiagų, vertinga dėl gydomųjų ir dietinių savybių. Kopūstai vertinami už atsparumą šalčiui ir patogų transportavimą, didelį derlingumą, be to, tinka laikyti ilgai (ypač vėlyvųjų veislių). Šiame straipsnyje aptarsime visus kopūstų auginimo aspektus, nuo sėklų paruošimo iki derliaus nuėmimo ir laikymo.

Kopūstų nauda ir savybės

Be bulvių, kopūstai - vienas svarbiausių askorbo rūgšties šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės turtingesnės vitamino C (vidutiniškai 60 mg/ 100 g), kuris gana neblogai išsilaiko net ir verdamas (verdant 1 val. vitamino prarandama apie 50 proc.). Be to, yra B1 (0,6-2,4 mg/kg šviežios masės), B2 (0,3-1,2 mg/kg šviežios masės), PP (2,1-11 mg/kg šviežios masės), B3 (1,8 mg/kg šviežios masės), K (20-40 mg/kg šviežios amsės). Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau.

Švieži kopūstai vartojami virti ir troškinti, gaminamos salotos. Kopūstuose daug įvairių organinių rūgščių (12-15 proc.). Paprasto baltagūžio kopūsto gydomasis poveikis labai platus. Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U gydo skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstai turi 0,5-1,1 %, padeda išvesti iš organizmo cholesterolį.

Dirvos paruošimas

Kopūstai mėgsta vandenį praleidžiančią sunkesnę drėgną dirvą. Dirvos ir oro drėgmės atžvilgiu didesnius reikalavimus kelia ankstyvųjų veislių kopūstai. Tinkamai parinktoje dirvoje gūžiniai kopūstai bus derlingesni ir kokybiškesni. Šioms daržovėms dirva suariama rudenį.

Parenkant kopūstams dirvą, labai svarbu, kad ji nebūtų užmirkusi. Joje turėtų būti gausu organinių medžiagų, kadangi pakankamas jų kiekis gerina dirvos struktūrą, apsaugo nuo trąšų ir mineralų išplovimo. Gūžiniai kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio, humusingas (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintas dirvas. Dirvos rūgštingumas pH 6,5 - 7. Priesmėlio dirva paprastai parenkama ankstyviems kopūstams, kadangi dėl greito augimo produkcija tampa netinkama laikyti (mažai sausųjų medžiagų). Laikyti skirti gūžiniai kopūstai auginami sunkesnėse priemolio dirvose.

Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai

Ankstyviesiems baltagūžiams kopūstams dirvos PH turėtų būti 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, durpynuose 5- 5,5. Jei dirva rūgštesnė (PH 3,5-4,5), tai ji ruošiama iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo 1-2 stiklinės į kv. metrą. Sukasus paliekama iki pavasario. Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus.

Organinio tręšimo šalininkai gali drąsiai naudoti mėšlą - 6-8 kg/m2. Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma. Ankstyvosioms veislėms azotinių trąšų kiekis mažinamas, nes ankstyvieji kopūstai gali sukaupti daug nitratų.

Pavasarį į dirvą skirtą gūžinių kopūstų auginimui įterpiama mineralinių trąšu. Azotu (N) tręšiama 140-170 kg/ha norma, o vėlyvoms kopūstų veislėms ir skirtoms perdirbti - 170-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis papildomai per 1-2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma kopūstinėms daržovėms yra 50-70 kg/ha, kalio (K2O) - 180-280 kg/ha. Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų . Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui.

Sėklų paruošimas ir sėja

Rekomenduojama kopūstus palaikyti 15 minučių 45-50 laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l/10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 laipsnių temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.

Sėjos laiko parinkimas. Kiekvienas daržininkas žino tiesą, kad nėra prasmės kopūstų daigams sėklą sėti sausio mėnesį, nes per anksti, ar gegužės pabaigoje, kada jau tikrai per vėlu. Tačiau, nors mes žinome apytiksles sėklų sėjos datas, kartais gali būti gana sunku nustatyti konkrečią datą. Kopūstų sėjos daigams laikas priklauso nuo veislės vegetacijos laikotarpio. Tai, žinoma, sąlyginiai terminai, jie labai priklauso nuo gamtos sąlygų ir kitų veiksnių. Palankią sėjos datą lengva apskaičiuoti patiems. Pavyzdžiui, nuo sėjos iki kopūstų sėklų sudygimo praeina apie 10 dienų (±2 dienos).

Taip pat skaitykite: Soti ir maistinga lęšių sriuba

Daiginimui ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele.

Sėjama į specialius mišinius arba galima paruošti mišinį pačiam iš dirvos ir komposto (1/1) pridedant smėlio, durpių arba durpinio komposto, optimalus dirvos PH daiginimui 6,5-6,7. Kibirui mišinio pridedama 15 g superfosfato. Žemės mišinys sudrėkinamas, sudedamas į 5-6 centimetrų aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąją kojele.

Prieš sėją padidinkite kopūstų daigų atsparumą įvairioms grybinėms ligoms. Tam galima naudoti labai paprastą, bet patikimą sėklų apdorojimo būdą: prieš sėją apie 20 minučių sėklas pamirkykite karštame 50°C temperatūros vandenyje.

Daigų auginimas

Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodelius, blokus arba į juos pikuojami. Pirmuoju atveju jiems sudaiginti reikia daugiau didesnio šilto ( 18 -20 °C ) šiltnamio ploto negu antruoju atveju. Daigai auginami daigyklose ir vėliau išsodinami į lysves arba sėjami tiesiai į lysves.

Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16- 18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną, ir 10-12 naktį.

Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti sriubą Lidl?

Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais. Papildomai tręšiama 2 kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir 3-5 dienos prieš išsodinant į gruntą. Tręšiama skystu tirpalu iš 10 l vandens, 20 g amoniako salietros, 20-30 g superfosfato, 20-40 kalio chlorido.

Norint, kad kopūstų daigai augtų stiprūs ir stambūs, nepakanka teisingai juos pasodinti. Augant daigams jiems reikalinga dienos šviesa 12-15 valandų per parą.

Daigų sodinimas į atvirą gruntą

Prieš sodinant dirva papildomai apdirbama. Nutirpus sniegui iš išėjus įšalui reikėtų saugoti dirvoje esančią drėgmę. Supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis - mažiau išgaruos drėgmės, dirva greičiau įšils. Dažniausiai ima sparčiai augti ir piktžolės, jas pašalinkite purendami grėbliu .

Į lauko dirvą gūžiniai kopūstai yra sodinamos daigais. Daigai, gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei kopūstinės daržovės auginamos šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą.

Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Norint užtikrinti gerą daigų kokybę, reikia sėti kokybiškas sėklas. Daigams auginti naudoti paruoštus substratus. Daigai neturi augti tankiai. Auginami per tankiai, jie ištįsta, greičiau suserga juodąja kojele. Optimali sėjos schema - 4x4 cm arba 5x5 cm. Daigų auginimo metu turi būti pakankamai šviesos. Polimerinius indus, kasetes ar daigų dėžutes, rekomenduojama statyti pietinėje saulėtoje pusėje.

Išsodinami daigai į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų. Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Sodinami kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių, ir į atvirą dirvą. Sodinama balandžio pabaigoje ar gegužę, į 1,5-3 centimetrų gylį.

Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus.

Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių, jiems reikia daug šviesos. Ankstyvųjų kopūstų daigus reikia sodinti 70 x 30-35 cm atstumu. Vidutiniškai vėlyvų kopūstų daigai sodinami 70 x 40-50 cm atstumu. Vėlyvųjų kopūstų lapija - didesnė, todėl jie sodinami rečiau - 70 x 60 cm atstumu.

Sodinti kopūstų daigus reikia panašiame gylyje, kokiame jie augo. Jeigu norite sodinti giliau, nereikia persistengti ir visiškai užkasti kaklelių, nors kopūstai ir nėra tam labai jautrūs.

Pasodinus daigus gausiai juos paliekite,vidutiniškai 3-5 l/m². Jeigu naktimis vis dar būna šalnos, denkite augalus agroplėvele. Be to, ši plėvelė apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir neleidžia augalų užpulti kenkėjams.

Priežiūra

Svarbiausi gūžinių baltųjų kopūstų priežiūros darbai yra dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, kaupimas, laistymas, papildomasis tręšimas ir kova su ligomis bei kenkėjais.

Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyti reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių.

Norint išauginti gerą kopūstų derlių dirvos paviršių reikia laikyti visą laiką purų, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui po daigų pasodinimo tarpueiliai tuoj supurenami, kartu sunaikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.

Ne mažiau svarbus kopūstų priežiūros kriterijus yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir sustiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pridėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba daugiau paimti iš dirvos maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.

Tačiau didžiausi gūžinių kopūstų derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami, praslinkus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pradėję sukti gūžes, - tręšiami trečią kartą. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.

Ligos ir kenkėjai

Įvairios infekcinės ligos ir kenkėjai kopūstams padaro žalos. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių.

Dažniausios kopūstų ligos:

  • Juodoji dėmėtligė (alternarioze; Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae). Ant kopūstų lapų atsiranda juodos apskritos dėmelės, kurios didėja, apsitraukia rudai juodomis apnašomis. Pirmiausia suserga apatiniai lapai, vėliau liga pereina į aukštesnius lapus. Gūžės užauga mažos, laikomos pūva. Persiduoda sėklomis, nuo užkrėstų augalų likučių dirvoje.
  • Baltasis puvinys. Liga paplitusi ant kopūstų, augančių sunkiose priemolio dirvose. Užsikrečia šaknelės kaklelis ir apatiniai lapai. Pažeisti audiniai tampa bespalviai, vandeningi, pasidengia baltomis apnašomis.
  • Pilkasis puvinys.
  • Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae). Ligos sukėlėjas - grybas. Ant augalų šaknų atsiranda gumbai, augalas sudžiūna ir žūsta. Liga dažniausiai vystosi pernelyg drėgnose ir rūgščiose dirvose. Kovojama kalkinant dirvą, prieš sodinant patikrinami daigai, pašalinami užsikrėtę augalai, laikomasi sėjomainos. Verta daigus prieš sodinant pamirkyti fungicidiniame tirpale.
  • Kopūstinė mozaika. Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 4-5 savaičių po daigų išsodinimo. Ant ligotų augalų lapų pašviesėja gyslos, atsiranda rudai žalios dėmės.
  • Juodoji kojelė. Liga pažeidžia jaunus daigus, kai šaknies kaklelis suminkštėja ir pajuoduoja, augalas žūsta.

Kopūstų kenkėjai:

  • Kopūstinis baltukas. Geltonai žali vikšrai graužia lapus palikdami tik lapo gyslas. Pirmieji baltukai ima skraidyti gegužės mėnesį, kiaušinėlius deda apatinėje lapų dalyje. Daugiau jų pasirodo liepos-rugpjūčio mėnesiais. Naikinama mechaniškai ir naudojant chemines priemones.
  • Ropinis baltukas. Drugeliai panašūs į kopūstinį baltuką, mažesni.
  • Kopūstinė kandis. Geltonos spalvos vikšras, pragraužiantis skylutes iš apatinės lapo dalies.
  • Kopūstinė musė. Tai vienas pavojingiausių kopūstų kenkėjų. Musė padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšrai graužia kotelį. Augalas išdžiūna. Ypač pavojinga jauniems augalams. Būtina rudenį giliai perkasti dirvą.
  • Šliužai pragraužia lapus, gūžes. Maitinasi naktį, tačiau palieka vizitinę kortelę - šliūžę. Kovojama nepaliekant grumstų, žuvusių augalų, piktžolių aplink kopūstus. Galima surinkti šliužus rūgstančio alaus tirpalu.
  • Kopūstinis amaras. Pažeisti lapai netenka spalvos ir susisuka. Apatinėje lapo dalyje matomo amarų kolonijos.

Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai (100 g/ 1 kv. m).

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų) ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų).

Nuimant ankstyvųjų kopūstų gūžes, reikia stengtis palikti kaip galima daugiau apatinių lapų, nes iš jų pažastų vėliau išauga po 3-4 gūžes. Vadinasi, gaunamas antrasis derlius. Antrojo derliaus ankstyvųjų kopūstų galvutės esti kietos ir neretai sveria po 0,5-1 kg.

Vėlyvųjų veislių kopūstai šalčio nelabai bijo - pakenčia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir suaugusios gūžės, kurios ir kertamos. Kopūstai kertami kirvukais arba pjaunami peiliais ir kraunami į krūvas maždaug po 0,5 t.

Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3 - 6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie trukdys judėti orui. Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė.

Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 - 6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Kopūstai jautrūs etilenui. Todėl reikalinga ventiliacija sumažinti šioms dujoms.

tags: #kur #auga #kopustai #auginimas

Populiarūs įrašai: