Kodėl duonos tešla greitai kyla, o duona ilgai išlieka šviežia: priežastys ir patarimai

Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje. Jos gamyba yra sudėtingas procesas, kurio metu tešla kyla, o iškepta duona išlieka šviežia ilgą laiką. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kodėl duonos tešla greitai kyla, o duona ilgai išlieka šviežia, taip pat pateiksime patarimų, kaip namuose kepti sveiką ir skanią duoną.

Ar duona storina?

Dažnai klausiama, ar duona storina. Atsakymas nėra vienareikšmis. Duonoje esantys angliavandeniai suteikia sotumo jausmą, tačiau duona storina tik tuomet, jei jos valgoma per daug. Vokietijos mitybos draugija rekomenduoja, kad 30 proc. dienos energijos poreikio būtų patenkinama iš grūdinių produktų ir bulvių. Rekomenduojama per dieną suvalgyti daugiausiai 300 g, taigi, 4-6 riekeles duonos. Jei valgoma daug bulvių, makaronų ar grūdų dribsnių, duonos reikėtų valgyti mažiau.

Balta duona laikoma labiau storinančia, nes, kitaip nei pilno grūdo duona, pasotina trumpesniam laikui. Tai priklauso nuo to, jog baltuose miltuose yra mažiau ląstelienos. Dėl to virškinimo trakte jie greičiau išskaidomi ir energija cukraus pavidalu iškart patenka į kraują. Kai ji sunaudojama, vėl sugrįžta alkis.

Ar balta duona kietina vidurius?

Valgant daug duonos ir mažai geriant, žarnyne gali susidaryti kamščiai. Balta duona vidurių užkietėjimą sukelia ir tiems žmonėms, kurie kenčia nuo lengvos formos celiakijos. Žmonės, kenčiantys nuo šio maisto netoleravimo sutrikimo, jautriai reaguoja į daugelyje grūdų rūšių esantį baltymą glitimą, ypač kviečių glitimą. Sunkiais celiakijos atvejais plonosiose žarnose kyla uždegimas. Jo simptomai - viduriavimas, vėmimas, apetito praradimas, nuovargis.

Ar duonos traškučiai lieknina?

Išdžiovinta duona beveik neturi vandens, tad yra beveik gryni grūdai. Todėl 100 g tokios duonos turi daugiau kaip 300 kilokalorijų. Toks pat kiekis ruginės duonos turi tik 210 kcal. Tačiau duonos traškučiai yra labai lengvi - ploniausia riekelė sveria vos 8 g, tad reikėtų suvalgyti bent 12 riekelių, kad susidarytų 100 g. To niekas nedaro - tuo ir pagrįstas liekninantis poveikis.

Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?

Ar nuo šviežios duonos skauda pilvą?

Šilta, ką tik iš krosnies ištraukta duona gundančiai kvepia. Tačiau nuo seno egzistuoja įspėjimas nevalgyti šviežios duonos. Iš tiesų raugas skrandyje gamina šiek tiek angliarūgštės, bet po kepimo mielės duonoje nebėra aktyvios. Galima pilvo dieglių priežastis - kad vaikai minkštos, lipnios tešlos beveik nekramto, ir ji apsunkina skrandį. Be to, mitas apie pilvo skausmus atėjo iš laikų, kai trūkdavo maisto produktų. Įspėjimas apie pilvo skausmus turėdavo sulaikyti valgytojus, kad jie nesuvalgytų per daug ką tik iškeptos duonos.

Ar tamsiausia duona yra sveikiausia?

Jeigu spalva tamsi yra dėl to, kad miltai yra mažai sumalti ir turi daug sėlėnų ir luobelių, tai yra tiesa. Tuomet tamsumas reiškia mineralų ir ląstelienos gausą. Bet dažnai duona būna intensyviai rudos spalvos nuo skrudinto salyklo, kuris baltiems miltams suteikia papildomo skonio. Sveikatai tai tiek pat naudinga, kiek viena kita moliūgo ar saulėgrąžos sėkla, kuriomis būna apibarstytas duonos paviršius.

Pilnų grūdų tešloje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet ji daugeliui žmonių sukelia virškinimo problemų. Ląsteliena sukelia nemalonų pilvo pūtimą. Todėl jautresni žmonės labiau linkę rinktis smulkiai sumaltų grūdų duoną.

Ar pigi duona mažiau maistinga?

Maža kaina pati savaime nereiškia, kad duona bloga. Ji tokia pat maistinga, kaip tos pačios rūšies duona iš prestižinės kepyklos. Kai ji šviežia, net ir jos skonis būna ne ką prastesnis dėl aromato, skonio stipriklių, stabilizatorių ir konservantų. Kokybės skirtumus tarp pramoniniu būdu iškeptos duonos ir duonos iš tradiciškai dirbančios kepyklos galima pastebėti kitą dieną. Tradicinės receptūros duona ilgiau išlieka šviežia. Anksčiau duona nebūdavo kepama kasdien, todėl galimybė ją ilgiau išlaikyti būdavo svarbus jos kokybės kriterijus.

Ar supelijusią duoną reikia išmesti?

Ant maisto būna ir nekenksmingų, ir pavojingų pelėsių. Melsvai žaliai pilkas pelėsis ant duonos priklauso prie rizikingųjų, kurie gali pakenkti kepenims ir inkstams. Net jeigu jis matyti tik vietomis, jo sporos gali būti pasklidę giliai. Ypač greitai pelėsis plinta pjaustytoje duonoje. Kad ir kaip būtų gaila, reikia išmesti visą pakuotę. Jeigu apipelijęs tik nedidelis nepjaustyto duonos kepalo plutos kraštas, dažniausiai pakanka tik nupjauti storą gabalą.

Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?

Ar namuose kepta duona geresnė?

Kas kepa duoną pats, paprastai turi supratimą apie duonos priedus ir produkto skonį. Žmonės patys kepa duoną, nes nori į morkų duonos tešlą įdėti ekologiškų daržovių, tešloje naudoti ypač mažai druskos, nori būti garantuoti, kad duonoje visiškai nebus glitimo turinčių miltų, ir panašiai. Dažnai pačių iškepta duona būna išties labai vertinga. Pasak specialistų, šis produktas yra reikalingas mūsų mitybai, todėl vertėtų žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad valgytumėte ne tik skanią, bet ir sveikatai palankią duoną.

Sveikatai palankesnė duona: kokia ji?

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad duonos maistingumas priklauso nuo to, iš kokių miltų ji kepama. Jei tai aukščiausios rūšies kvietiniai rafinuoti miltai - tokia duona bus nemaistinga ir kaloringa. Tačiau jei duona kepta iš viso grūdo miltų, praturtinta skaidulomis, sėklomis - ji ne tik suteiks energijos, bet ir vitaminų B1, B2, B3, E bei mineralinių medžiagų - magnio, geležies, mangano, cinko, fosforo, kalio.

Specialistė pažymi, kad sveikatai palankesnė duona yra ta, kurioje yra mažiau ar visai nėra maisto priedų. Taip pat reikėtų rinktis tokią duoną, kurios 100 gramų sudėtyje druskos būtų iki 1,2 g, cukraus - iki 5 g, o skaidulinių medžiagų - daugiau nei 6 gramai.

Stengiantis atrasti sveikesnę duoną dažnai kyla dvejonių ir dėl mielių. Specialistų teigimu, sveikatai palankesnė yra bemielė duona, gaminama natūralaus fermentavimo būdu. Šio proceso metu atsiskleidžia ir skoninės duonos savybės, kinta ir paties gaminio struktūra. Su mielėmis, greitai iškilusi duona būna sausesnė ir linkusi džiūti, o natūraliai išrauginta, bemielė ilgiau nepraranda savo skoninių savybių bei ilgiau išlieka šviežia.

Kad būtų lengviau atskirti lyg namie gamintus kepinius bei kulinarijos gaminius be jokių maisto priedų, išskyrus vitaminą C (Askorbo rūgštį E300), „Rimi“ juos žymi specialia etikete „Švari sudėtis“. Tokia etikete pažymėtai duonai kepti naudojami tik miltai, raugas, vanduo, druska ir kitos įprastos sudedamosios dalys, priklausomai nuo receptūros.

Taip pat skaitykite: Obuolių pyrago recepto patarimai

Naminės ruginės duonos receptas

Norintiems išsikepti gardžios ir sveikos duonos namuose - „Mon Ami“ kepyklėlės receptas:

Naminė ruginė duona - tai tradicinė ruginė bemielė duona, kepama ne tik su natūraliu ruginiu raugu, iš visagrūdžių miltų, bet ir su geru lietuvišku, tamsiu medumi. Harmonizuodamas duonos skonį, jis atsiskleidžia švelniu aromatu. Duonai kepti rekomenduojama naudoti tik visagrūdžius ruginius miltus, bet jeigu pageidaujama puresnės duonos, dalį jų (apie 15 proc.) galima pakeisti baltais speltų miltais. Jie duonai suteiks purumo ir švelnaus riešutų skonio. Duoną galima pagardinti kmynais, kurie suteikia kepiniui tradicinio skonio ir kvapo. Kepant duoną iš ruginių miltų, patartina nedėti sėklų ar papildomų grūdų, nes tokiu atveju tešla „apsunksta“ ir gali sunkiau kilti. Rekomenduojama tešlai leisti subręsti bent 6 val., o pilnai ji subręsta per 12 valandų. Ilgai brendusi duona ne taip greitai pelija ir tampa dar skanesnė. Beje, skaniausia ji tada, kai pluta gan stipriai apskrunda. Net jei plutos nevalgysite ir ją nupjausite - ji bus kvapesnė, o skonis harmoningesnis. Duonos skoniui ir kvapui neatsispirsite kepdami ją ant ajerų. Gaminimui rekomenduojama naudoti jūros druską.

Reikės:

  • Ruginio raugo (tinka bet koks ruginis raugas) - 500 g;
  • Ruginių visagrūdžių miltų - 240 g;
  • Jūros druskos - 14 g;
  • Kmynų - 3-4 g;
  • Cukraus - 3-8 g;
  • Medaus - 30 g;
  • Vandens - 38 g.

Kaip gaminti:

  1. Sumaišykite visus produktus iki vientisos masės.
  2. Minkykite švelniai ir mėgaudamiesi, kol tešla taps vientisa ir be gumuliukų. Suformuokite du kepaliukus arba vieną didelį ir sudėkite į kepimo formą.
  3. Namuose duona kildinama šiltoje vietoje, būtina ją uždengti drobele. Kilimas priklauso nuo aplinkos temperatūros.
  4. Duonelei visiškai pakilus, tešlos tūris turi būti padvigubėjęs. Duoną būtina įpjauti arba subadyti. Pamiršus tai padaryti, duonos pluta kepimo metu sutrūkinėja netvarkingai arba net atšoka.
  5. Kepkite duoną 240 ºC temperatūroje su garais apie 20 min., tada sumažinkite temperatūrą iki 220 ºC ir kepkite dar apie 1 val.
  6. Iškeptą duoną išimkite iš formos ir apipurkškite vandeniu. Uždenkite duoną drobule, palikite atvėsti ir leiskite subręsti.

Duonos pasirinkimo ir vartojimo principai

Mitybos klausimas yra svarbus žmonijos gyvenime. Gyvūnai turi instinktą, kuris padeda jiems atskirti naudingą nuo žalingo per malonumo ir nemalonumo pojūtį. Žmogus taip pat turi instinktą, bet jis yra neveiklus dėl suniokoto skonio ir uoslės. Degtinė ir tabakas, jau savaime kenksmingi, ypatingai veikia uoslę ir skonį. Šiuos cheminius jutimus švarius išsaugo tik vaikai ir moterys, nes jie nenaudoja minėtų teršalų. Priprasti galima prie daugelio dalykų, netgi tokiu lygiu, kad sūris bus skanus tik kai jį pusiau supūdysi ir tame dvokiančiame daikte įsiveis kirminai. Todėl maistas dažnai būna kenksmingas, nors atrodo skanus, taip kaip kenksmingas yra alkoholis ar po oda įšvirkštas kokainas bei morfijus.

Kai kalbame apie instinktą, turime mintyje išimtinai sveikus, nesugadintus cheminius jutimus. Kas jų neturi, gali lengvai atkurti, iš naujo grįždamas prie teisingo gyvenimo būdo. Bet ir tuo lygiu, kokius juos turime dabar, skonis ir uoslė dar gali puikiai tarnauti, tereikia mokytis jais naudotis. Bet kuri karvė neklysdama tiksliai iš dešimties žolių vien uoslės ir skonio pojūčiais išsirinks jai tinkamiausią. Karčių ir rūgščių žolių ji nelies, o ės tik saldžią žolę. Arklys neės paplėkusio ar kitaip sugadinto šieno.

Žmogaus prigimtis yra vaisiavalgis. Biblijoje pasakyta (Būties I, 11-12): ” Ir tarė Dievas: teišaugina žemė želmenis, žolę, sėjančią sėklą, vaismedį, duodantį vaisių pagal jo prigimtį, kurio sėkla kris į žemę; ir pasidarė taip. Ir pasidengė žemė žaluma, žole, sėjančia sėklą pagal jos prigimtį, ir išaugino medį, duodantį vaisių su sėkla jame pagal jo prigimtį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gera. „Ir laimino juos Dievas, ir sakė jiems Dievas: veiskitės ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir užvaldykite ją, ir viešpataukite jūrų žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems gyviams, šliaužiojantiems žeme. Ir tarė Dievas: štai Aš daviau jums visokią žolę, sėjančią sėklą, kokia yra visoje žemėje, ir visokį medį, kuris veda vaisių, sėjantį sėklą; jums šitai bus maistui .O visiems žemės žvėrims, ir padangių paukščiams, ir visiems gyviems šliaužiojantiems padarams daviau Aš žolės želmenis maistui; ir pasidarė taip.” Taigi knyga perduodanti pasakojimą apie pasaulio sukūrimą, aiškiai atskiria žmogų kaip grūdų bei vaisių valgytoją nuo žolėdžių gyvūnų.

tags: #kodėl #duonos #tešla #greitai #kyla #o

Populiarūs įrašai: