Kopūstų įvairovė: nuo baltagūžių iki kaliaropių
Kopūstai - tai daržovė, pasižyminti didele atmainų įvairove. Visame pasaulyje galima rasti apie 100 skirtingų kopūstų rūšių. Kopūstai yra puikus pasirinkimas, jei norite maitintis dietiškai, nes juose yra nedaug kalorijų. Šiose daržovėse gausu vitaminų, mineralų ir kitų organizmui svarbių medžiagų.
Baltagūžiai kopūstai
Baltagūžis kopūstas padeda gydyti įvairias ligas. Ši daržovė veiksmingai kovoja su vidurių užkietėjimu, gydo skrandžio opas ir kitas virškinimo sistemos ligas. Ši daržovė yra puikus unikalaus vitamino U šaltinis, kuris padeda įveikti skrandžio uždegimą. Sveikatos specialistai teigia, kad baltagūžiai kopūstai yra vienas geriausių antioksidantų šaltinių: vos vienoje porcijoje šių daržovių yra net pusė rekomenduojamos vitamino C normos. Taip pat baltagūžiuose kopūstuose gausu sieros, kuri padeda kovoti su infekcijomis ir spartina žaizdų gijimą. Naudingi ne tik švieži kopūstai: reguliarus raugintų kopūstų valgymas padeda stabdyti vėžinių ląstelių formavimąsi. Panašiomis savybėmis pasižymi ir raudongūžiai kopūstai, tačiau šios rūšies kopūstai dažniausiai naudojami tik salotų ruošimui.
Baltagūžiai kopūstai pagal vegetacijos laikotarpį skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo (115-160 dienų) ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų). Norint ilgesnį laiką turėti šviežių kopūstų, rekomenduojama auginti 3-4 skirtingų veislių kopūstų.
Baltagūžių kopūstų sėklos
Kopūstų sėklos pasirinkimas yra svarbus sprendimas. Baltagūžiai kopūstai yra viena seniausių europietiškos kilmės daržovių. Prekiaujama pasaulyje ir Lietuvoje žinomų kompanijų sėklomis - Seminis, Takki Seed, Sakata. Populiariausios veislės - Atria, Rinda, Pandion, Ambrosia, Zyklop ir kitos. Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu.
Lapiniai kopūstai (Kale)
Lapiniai kopūstai, kitaip dar vadinami Kale kopūstais, neretai vadinami žalumynų karaliais. Šiose daržovėse yra kone visų organizmui būtinų medžiagų, todėl šiuos kopūstus ypatingai rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams, kuriems neretai stinga mėsoje aptinkamų vitaminų ir mineralų. Lapiniuose kopūstuose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, C ir K, magnio, folio rūgšties, fosforo, geležies, cinko, magnio, kalcio ir natrio, tad nieko keisto, kad šie kopūstai vertinami kone labiausiai.
Taip pat skaitykite: Pakuotės ir sveikata
Žiediniai kopūstai
Tai - viena vertingiausių daržovių, kurią mitybos specialistai rekomenduoja valgyti bent 2-3 kartus per savaitę. Jei žiediniai kopūstai valgomi reguliariai, šis maisto produktas gali užkirsti kelią storosios žarnos, prostatos ir kiaušidžių vėžiui. Tai labai nestebina, nes žiedinių kopūstų sudėtyje yra dviejų svarbiausių antioksidantų - vitamino C ir mangano, kurių duetas yra itin naudingas sveikatai. Taip pat šiose daržovėse gausu Omega riebalų rūgščių ir vitamino K, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Sėklos žieminiame šiltnamyje sėjamos vasario pabaigoje-kovo pradžioje. Užaugus skilčialapiams daigai pikuojami šiltnamyje eilutėmis arba į durpių ir pūdinio puodelius. Vasariniam derliui daigai auginami po polietileno plėvele. Sėjami kas 10-15 dienų. Rudeniniam derliui žiediniai kopūstai sėjami gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Daigus pasodinus anksyvosios veislės subręsta po 60-70 d., vėlyvosios - po 120-140 dienų. Derlingumas 12-40 t/ha. Dvimečiai augalai.
Brokoliai
Nors brokolius mėgsta anaiptol ne visi, tačiau priežasčių juos valgyti dažniau yra tikrai nemažai. Visų pirma, šiose daržovėse gausu sulforafano, kuris pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir padeda veiksmingai kovoti su uždegimu. Sveikatos specialistai teigia, kad reguliariai valgant brokolius galima smarkiai sumažinti prostatos vėžio riziką, todėl šios daržovės ypatingai naudingos vyrams. Jei siekiama sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama valgyti apvirtus brokolius - jei juos pavirsite bent tris minutes, šiose daržovėse esančios skaidulos bus įsisavinamos kur kas geriau. Taip pat svarbu paminėti, kad brokoliai yra puikus geležies šaltinis, be to, reguliariai valgant šias daržoves galima sustiprinti imunitetą ir sumažinti sklerozės vystymosi riziką.
Brokolių sėklos
Brokoliai - viena iš sveikiausių, nekaloringiausių daržovių, labai naudingi mūsų organizmui. Brokoliai - tai dietinė, lengvai virškinama daržovė. Pagal maistingąsias savybes lenkia žiedinius kopūstus, o jų jaunieji lapai nenusileidžia špinatams ir lapiniams kopūstams. Brokolių sėklų pasirinkimas svarbus veiksnys, norint gauti gerą derlių. Brokoliai nemėgsta užmirkusių dirvų, todėl jiems auginti geriausiai tinka derlingos, humusingos, vidutinio sunkumo, vandeniui pralaidžios dirvos, kurių pH reakcija yra 6,5-7,5. Ankstyvesniam brokolių auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas laistymas. Kaip ir kitiems bastutinių šeimos augalams, brokoliams labai svarbi sėjomaina. Brokollius reikėtų sodinti po agurkų arba ankštinių daržovių. Tame pačiame lauke brokolių nereikėtų auginti anksčiau kaip po 3-4 metų, o taip pat po bastutinių augalų. Brokoliai gerai auga atviroje saulėtoje vietoje, pavėsyje išauga dideli lapai, o žiedynai būna smulkūs. Brokoliai turi labai stiprią šaknų sistemą, todėl būtina giliai ir puriai įdirbti žemę. Kadangi brokoliai išaugina daug žaliosios masės, jie, panašiai kaip ir žiediniai kopūstai, labai reiklūs maisto medžiagoms.
Pekino kopūstai
Pekino kopūstai yra nekaloringos, bet labai naudingos daržovės, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina peršalimo ligų ir infekcijų riziką, veiksmingai kovoja su laisvaisiais radikalais ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Pekino kopūsto sultys yra ypač naudingos kenčiantiems nuo artrito: šis gėrimas mažina skausmą ir veiksmingai slopina uždegimą. Šias daržoves naudinga ne tik valgyti, bet taip pat naudoti išoriškai: šviežiai spaustos Pekino kopūstų sultys gali būti naudojamos kaip jauninanti veido kaukė.
Taip pat skaitykite: Mėsos kokybė RIMI
Jūros kopūstai
Jūros kopūstai yra turtingi organizmui būtinais mineralais, tokiais kaip cinkas, kalis, magnis ir geležis. Taip pat šiose daržovėse gausu vitaminų А, В1, В2, В12, С, D ir Е, todėl šiais kopūstais tikrai verta praturtinti savo mitybą. Šios daržovės yra puikus baltymų šaltinis, todėl jūros kopūstus rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams. Dėl sudėtyje esančio jodo jūros kopūstai gali padėti palaikyti normalią skydliaukės veiklą: jei nuolat skundžiatės raumenų silpnumu ar be priežasties sparčiai didėjančiu svoriu, tikėtina, kad taip nutinka būtent dėl skydliaukės sutrikimų.
Briuselio kopūstai
Briuselio kopūstai yra tiesiog idealus maistas besilaikantiems dietos, nes šiose daržovėse itin gausu organizmui reikalingų medžiagų ir vitaminų, o kalorijų kiekis yra labai nedidelis. Briuselio kopūstai ypatingai vertinami dėl mažiau žinomų, tačiau labai naudingų antioksidantų, tokių kaip kofeinas, kaempferolas ar izoramnetinas. Jei Briuselio kopūstus valgysite reguliariai, galėsite apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris yra vienas svarbiausių vėžio rizikos faktorių. Nors Briuselio kopūstai dažniausiai valgomi tiesiog apvirti, tačiau nebūtina tuo apsiriboti - šias daržoves taip pat galima troškinti ar kepti.
Ropiniai kopūstai (Kaliaropės)
Nors savo išvaizda ropiniai kopūstai primena ropes, tačiau iš tiesų tai yra baltagūžių kopūstų „giminaitės“. Šios daržovės pasižymi kopūstams būdingomis savybėmis ir yra itin naudingos sveikatai: kaliaropėse gausu vitamino C (ropiniuose kopūstuose šio vitamino kiekis didesnis nei apelsinuose), B grupės vitaminų, biotino, geležies, magnio, mangano, kalio, ir t.t. Nors kaliaropė, žinoma ir kaip ropinis kopūstas, dažnai lieka šešėlyje, ši daržovė stebina savo paprastu auginimu ir išskirtine maistine verte. Šis greitai augantis kopūstas tinka tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių daržininkų lysvėms, o derlių galima užsitikrinti net visam sezonui. Kaliaropės stiebagumbiai ne šiaip sau skanūs, tačiau ir tinkantys sveikai mitybai, virškinimui gerinti ir imunitetui stiprinti.
Kaliaropė - tai ne kas kita, o dar viena kopūstinių daržovių ar bastutinių šeimos (Brassicaceae) atmaina, geriau žinoma kaip ropinis kopūstas (Brassica oleracea var. gongylodes). Ši iš Italijos kilusi dvimetė daržovė atpažįstama iš 10-15 cm skersmens šviesiai žalsvų ar violetinių stiebagumbių, kurie ir yra vartojami maistui. Jo lapai sąlyginai nedideli, atokiai išsidėstę vienas nuo kito.
Ropinių kopūstų veislės
Azur - kaliaropė violetine odele saldžiu skoniu.
Taip pat skaitykite: Salotų receptai kiekvienam skoniui
Gigant - didžiausius baltus stiebagumbius (20-25 cm skersmens) Lietuvoje užauginati vėlyvoji (žieminė) veislė. Nors vegetacija trunka apie 110 dienų, tačiau daržoves galima sandėliuoti per žiemą.
Luna - tai žalsvos spalvos ropiniai kopūstai daugiausia auginami vasaros derliui, užaugančiam per 75 dienas.
Modrava - violetinius kokybiškus stiebagumbius užauginantis ankstyvas hibridas, kurį sėti iš karto galima ir lauke. Vegetacija trunka apie 70-80 dienų.
Quickstar - viena ankstyviausių hibridų, kurių derlių jau galima raškyti po 49 dienų. Šis ropinis kopūstas pritaikytas ankstyvai sėjai į šiltnamį.
Sparta - baltų stiebagumbių ropinių kopūstų hibridas, kurio vegetacija - vidutiniškai ankstyva, 80-90 dienų trukmės.
Troja - vidutiniškai vėlyvas hibridas, kuris Lietuvoje siūlo vieną iš didžiausių (15-18 cm skersmens) valgomų žalsvos spalvos stiebagumbių.
Kaliaropių auginimas
Kaliaropių auginimu užsiima dar gana nedaug ūkininkų ir mėgėjų daržininkų, tačiau ši daržovė taip pat labai svarbi kultūriniu požiūriu. Jei jau turite įgūdžių auginti bet kokios rūšies kopūstus, tai kaliaropių auginimas jums bus vieni niekai.
Vieta. Kaliaropė mėgsta augti saulėtoje vietoje, kurią tiesioginė šviesa apgaubia 6-8 valandas per dieną.
Dirva. Jei jūsų dirva humusinga, sudaryta iš priesmėlio ar priemolio, tai ji puikiausiai tiks ropiniams kopūstams augti. Šioms daržovėms reikalinga drėgmę išlaikanti, neperdžiūvanti, bet gerai drenuota ir iš anksto mineralinėmis trąšomis patręšta žemė.
Temperatūra. Kaliaropė tipiškai mėgsta vidutinę 15-20 °C temperatūrą, kuri dažnai vyrauja Lietuvoje pavasarį ar vasarą. Aukštesnė nei 25 °C temperatūra šioms daržovėms gali sukelti stiebagumbių medėjimą, blogesnį jų skonį ar polinkį formuoti žyduolius.
Kaliaropių sėja
Šios daržovės sėjos klausimu kiek „lankstesnės“ nei kiti kopūstai, nors galima drąsiai vadovautis brokolių sėjimo terminais ir pobūdžiu.
- Ankstyvoms veislėms kaliaropes sėti šiltnamiuose ar namuose į dėžutes reikia nuo vasario pabaigos iki kovo pirmos pusės;
- Vidutinio ankstyvumo - šiltnamiuose sėjama nuo kovo vidurio iki mėnesio galo;
- Vėlyvas veisles sėti galima balandžio - gegužės mėnesiais tiesiai į lauką.
Sėja modulinėse dėžutėse turėtų būti tokia: į kiekvieną daigų substratu pripildytą celę įgrūskite po 1 kopūsto sėklą į 1-1,5 cm gylį. Sėjant lauke, padarykite 1,5 gylio duobutes, į ją įmeskite sėklytę ir užkaskite.
Kai daigai, išauginti iš sėklų šiltnamyje ar dėžutėse, pasiekia 4-5 lapelių stadiją, o oro temperatūra pakankamai įšyla be šalnų grėsmės (maždaug nuo gegužės mėnesio), kaliaropes reikia persodinti į lauke esančią nuolatinę augimo vietą. Užgrūdinti daigai išsodinami 20-30 cm atstumais vienas nuo kito eilėse, tarp kurių išlaikomas 50-60 cm atstumas.
Kaliaropių priežiūra
Laistymas. Kad suformuotų nemedėjančius, netrūkinėjančius ir gero skonio stiebagumbius, kaliaropes būtina reguliariai, dažnai ir atsakingai laistyti.
Tręšimas. Dar prieš kaliaropių daigų sodinimą į lauką pagerinkite dirvą dviem kibirais/1 m2 sodinio komposto, o rūgštesnę dirvą neutralizuokite dolomitmilčiais. Vėliau prigijusias kaliaropes galima tręšti kas 10-14 dienų skystu pelenų tirpalu, natūraliomis fermentuotomis trąšomis iš dilgėlių ar subalansuotomis mineralinėmis trąšomis, kurių NPK 10-10-10 arba 8-12-15.
Mulčiavimas ir ravėjimas.
Kaliaropių kenkėjai ir ligos
Deja, bet kaliaropės nėra patrauklesnės daržovės dėl atsparumo kenkėjams ir ligoms. Į šias daržoves kėsinasi tie patys kopūstų kenkėjai bei ligos.
| Kenkėjas ar liga | Žala | Atpažinimas | Kova |
|---|---|---|---|
| Spragės (Altica) | Graužia skylutes lapuose | Smulkūs juodi ar mėlynai žvilgantys vabalai | Mulčiavimas, laistymas, dengimas agrodanga, insekticidai |
| Kopūstiniai baltukai (Pieris brassicae) | Lervos išgraužia lapus | Baltas drugelis, o lervos - žali vikšrai | Surinkimas rankomis, tinklai, biologinės priemonės |
| Šaknų muselės (Delia radicum) | Lervos pažeidžia šaknis ir stiebagumbį | Silpnas augimas, vytimas | Tinkamas sėjimo laikas, tinklai, sodinimo vietos keitimas |
| Kopūstiniai amarai | Siurbia sultis, lapai raukšlėjasi | Maži žali ar juodi vabaliukai | Stiprūs vandens purkštukai, muilo tirpalas, naudingi vabzdžiai (boružės) |
| Šaknų gumbas | Grybinė liga | Šaknys deformuojasi, augalai vysta | Dirvos kalkinimas (pH ≥ 7), sėjomaina (ne sodinti kopūstinių 4-5 m. |
Kaliaropių derliaus nuėmimas ir laikymas
Suėjus terminui pagal veislės vegetaciją ir stiebagumbiui pasiekus maždaug 6-10 cm skersmenį galima planuoti derliaus nuėmimą. Jei kopūstai formuoja žiedus ar jų stiebagumbiai sumedėję bei kieti - tokios daržovės nebetinka derliui, jie jau peraugę.
Vyraujant sausiems orams, kaliaropes reikia paprastai išrauti rankomis, nupurtyti žemes (bet neplauti) ir nukirpti lapus, paliekant 1-2 cm ilgio kotelius.
Šviežiam vartojimui pasirinktas kaliaropes be lapų galima laikyti šaldytuve, suvyniojant į drėgną popierių ar laikant perforuotame maišelyje. Čia jos gali išbūti apie 2-3 savaites ar 1 mėnesį. Žiemines kaliaropes galima sandėliuoti gana ilgai (iki 2-3 mėnesių) rūsyje ar sandėlyje.
Kaliaropių nauda sveikatai
Dėl didelio skaidulų kiekio kaliaropė naudinga virškinimui. Ji gerina žarnyno veiklą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, netgi mažina blogojo cholesterolio kiekį. Šiose daržovėse esti vitamino C (60-70 % dienos normos), kalio, folio rūgšties, vitamino B6, karoteno ir tai reiškia stipresnę imuninę sistemą, kovą su infekcijomis. Ropinių kopūstų sudėtyje esantys glukozinolatai, izotiocianatai, polifenoliai ir flavonoidai tarnauja kaip antioksidacinė organizmo apsauga ir vėžio rizikos mažintojas. Prie širdies sveikatos ir kraujospūdžio reguliavimo ropinis kopūstas gali prisidėti dėl gausaus kalio ir mažo natrio kiekio. Ši daržovė yra puikus pasirinkimas svorio kontrolei, nes joje yra tik 25-30 kcal / 100 g, bet suteikia sotumą dėl skaidulų.
Kitos daržovių sėklos
Be kopūstų sėklų, taip pat svarbu pasirinkti kokybiškas kitų daržovių sėklas, tokių kaip:
Agurkų sėklos. Priklausomai nuo veislės agurkų vaisiai varijuoja savo dydžiu, spalva, paviršiumi (švelnus, šiurkštus) bei kitomis savybėmis. Taip pat veislės pagal derėjimo laiką skirstomos į anktyvąsias ir vėlyvas. Galima rasti didelį agurkų veislių pasirinkimą: lauko agurkų sėklos, šiltnamio agurkai, agurkai perdirbimui ir konservų pramonei.
Burokėlių sėklos. Burokėlių veislių yra nemažai, jos skiriasi ankstyvumu, reiklumu dirvožemiui, derlingumu, yra apvalius bei pailgus šakniavaisius formuojančių rūšių. Svarbiausias faktorius nuo kurio priklausys būsimas burokėlių derlius - derlingas dirvožemis ir kokybiškos sėklos.
Cukinijų sėklos. Orams pakankamai sušilus patisonus bei cukinijas galite sėti tiesiai į dirvą. Prieš sėją dirva turėtų būti įšilusi bent iki 14-16 C laipsnių. Šios daržovės mėgsta derlias, nerūgščias, purias lengvo priesmėlio ar priemolio dirvas. Parinkite joms saulėtas, gerai prišylančias ir nuo vėjo apsaugotas vietas. Verta atminti, kad aguročiai stipriai nualina dirvą, todėl net ir derlingą žemę rekomenduojama patręšti perpuvusiu mėšlu arba kompostu. Aguročius reiktų tręšti ir augimo metu.
Krapų sėklos. Lauke krapai sėjami praėjus įšalui, balandžio mėnesį. Augalas gali sudygti net esant 2 laipsniams šilumos, tačiau tinkamiausia temperatūra - 16-18 laipsnių šilumos. Prieš sėjant krapų sėklos, brinkinamos. Ši prieskoninė žolelė nėra reikli priežiūrai, ištveria dideles šalnas, tačiau jai reikalinga drėgmė ir saulės šviesa. Dirvožemiui krapai taip pat nereiklūs, bet geriau auga purioje, nepiktžolėtoje žemėje. Juos galite sėti tarp kitų daržovių - morkų, burokėlių, salotų ar ridikėlių. Krapai užauga per 10-15 dienų. Kad visą vasarą turėtumėte krapų, sėkite juos kas 10 dienų iki birželio vidurio, o po to - nuo rugpjūčio pirmos pusės iki pat rugsėjo pradžios.
Kukurūzų sėklos. Kukurūzai geriausiai auga derlingose dirvose - priesmėliuose, lengvuose ir vidutiniuose priemoliuose. Iš kukurūzų grūdų gaminami miltai, kruopos, dribsniai, gliukozė, krakmolas, sirupas, spiritas. Naudokite kukurūzus įvairiausiems patiekalams gaminti - tiek švieži, tiek konservuoti kukurūzai pravers jūsų virtuvėje.
Kininių bastučių sėklos. Pekino kopūstai, Kininiai kopūstai (pekininiai bastučiai, pekino kopūstai) laikomi nelepiu augalu. Auga greitai, per sezoną galima sulaukti kelių derlių, gerai laikosi, yra gardūs ir naudingi. Šie kopūstai sudaro standžiai susuktas cilindro formas, tankias 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio gūželes iš šviesiai žalių su beveik baltomis gyslomis lapų. Kopūstų lapai minkšti, banguotais kraštais. Pekino kopūstams reikia trąšios ir derlingos dirvos.
Morkų sėklos. Valgomosios morkos geriausiai auga trąšiuose, kalkinguose priesmėliuose, lengvuose priemoliuose arba durpžemiuose. Morkos sėjamos anksti pavasarį, nors yra ir vėlyvesnių veislių.
Moliūgų sėklos. Moliūgų genčiai priklauso ir tokios kultūrinės rūšys kaip patisonas, cukinija, agurotis. Moliūgai auginami derlingame priemolio ar priesmėlio dirvožemyje. Dirvožemis turis turi būti gerai įdirbtas ir patręštas mėšlu. Moliūgai mėgsta šilumą, todėl jiems auginti parenkama nuo vėjų apsaugota, gerai apšviesta, saulėta ir šilta vieta.
Paprikų sėklos. Paprikos geriausiai auga lengvoje žemėje, padarius mišinį iš komposto, derlingos humusingos žemės, durpių ir smėlio arba tam tikslui paruoštas gruntas. Paprikos mėgsta šilumą ir drėgmę. Pasėjus paprikas, žemė turi būti pridengiama polietilenine plėvele, kad greičiau ir vienodžiau sudygtų sėklos.
Petražolių sėklos.
Pekino kopūstų sėklos. Pekino kopūstas susuka daugiau ar mažiau standžią gūžę, kurios viršus yra šviesios spalvos, minkštas garbiniuotas ir švelnus. Vegetacinis periodas nuo sėjos iki derliaus nurinkimo yra 2-3 mėnesiai. Auginamas daugiausia Kinijos šiaurėje. Palyginus su europietiškos kilmės kopūstais pekino kopūstas yra tarsi švelnios sultingos salotos.
Pomidorų sėklos. Prieš sodinimą į dirvožemį pomidorų sėklos daiginamos vazonėliuose, sėkloms išaugus iki 5 mm augliukų - gerai būtų persodinti į paruoštą dirvožemį. Užaugusius pomidorus reikia paremti, nuskabyti nereikalingas ataugas bei nepamiršti palaistyti dukart per savaitę. Skirtingų rūšių pomidorų sėklos daiginamos ir auginamos tokiu pačiu principu, tačiau priežiūra gali šiek tiek skirtis.
Porų sėklos.
Prieskoninių sėklos.
tags: #kopūstų #atmainos #rūšys
Populiarūs įrašai: