Barbekiu istorija ir rūšys

Įvadas

Barbekiu, kaip maisto ruošimo būdas, turi gilias šaknis istorijoje ir įvairiose kultūrose. Tai ne tik patiekalų gaminimas virš ugnies, bet ir socialinis ritualas, susijęs su bendravimu, šventimu ir tradicijomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime barbekiu istoriją, papročius, mėsos pjaustymo tradicijas ir skirtingas barbekiu rūšis.

Mėsos pjaustymo istorija

Mėsos pjaustymo istorija siejama su medžioklės tradicijomis ir mėsos dalijimosi ritualais. Margaret Visser knygoje “The Rituals of Dinner” (Vakarienės ritualai) aprašoma didelių mėsos gabalų pjaustymo (carving) istorija ir tų ceremonijų paslėpta prasmė. Iki šešioliktojo amžiaus mėsą pietų Dakotos indėnų racione sudarė daugiausia bizoniena ir antilopiena. Nusišypsojus laimei užmušti didelį gyvūną, grupė indėnų turėjo jį skubiai parsigabenti namo (iki kurių dažnai būdavo toli), nes mėsai ėmus švinkti, kvapas galėjo privilioti šunis, vilkus ir lokius. Archeologai indėnų kaimų teritorijose rado krūvas kaulų ir jų padedami išsiaiškino, kurios gyvūnų dalys būdavo paliekamos medžioklės vietoje. Iš ankstyvųjų etnografinių aprašymų žinoma, kad mėsa greičiausiai būdavo supjaustoma dideliais gabalais, sumetama ant vienos pusės nulupto kailio ir uždengiama kita puse. Kruopštesnis mėsos pjaustymas bei mėsos padalinimas kaimo gyventojams buvo moterų darbas, jau po to, kai mėsa buvo saugiai pristatyta namo.

Prieš parnešdami gyvūną namo, žmonės greičiausiai puotaudavo, valgydami jo vidaus organus: smegenis, širdį, kepenis, inkstus, taip pat kartais ir liežuvį. Tais pačiais laikais Europoje medžioklė vis dar buvo gana plačiai paplitusi, taip pat kaip ir sporto rūšis aukštuomenės tarpe. Aristokratiškojo medžioklis su savimi visuomet turėjo trousse, odines makštis, kuriose buvo kapoklė, pjūklas, keletas peilių odos lupimui ir specializuotiems darinėjimo procesams bei keletas iešmų, kad būtų galima pasikepti vidaus organų virš ugnies, o tuomet su triumfu sugrįžti namo, nešant žvėries karkasą.

Gyvūno vidaus organai, kuriuos didikas išpjaudavo ir suvalgydavo ten pat vietoje, kur buvo užmuštas žvėris, prancūziškai vadinosi parties nobles (kilmingosios dalys). Buvo tikima, jog medžiokliai, valgantys savo aukų vidurius, kartu įgaudavo ir tų žvėrių drąsą bei jėgą. Devynioliktame amžiuje miesto skerdyklos atiduodavo juos vargšams. Mėsininkai ėmė vadinti vidurius „offal“ ( nuo angl. „fall off“, dalys, kurios nukrenta mėsinėjimo metu), o taip pat „garbage“ (šiukšlės), ir jos automatiškai buvo suteikiamas neigiamas, atliekų atspalvis. Senoviškas skirstymas tarp „mėsos“ ir „vidurių“ išliko, nors jų vertinimas pasikeitė diametraliai priešingai.

Šiuolaikiniai mėsos pjaustymo papročiai

Šių laikų barbekiu, kepimo ant iešmo ir ant grotelių ceremonijoje, stipriai jaučiami senovės medžiotojų ritualinių papročių, greitai gendančio maisto suvartojimo medžioklės vietoje, atgarsiai. Barbekiu yra ne šiaip eilinė diena, o gero oro šventimas. Būtent šventės jausmo pagauti vyrai rišasi prijuostes ir su užsidegimu užsiima maisto gamyba. Barbekiu dažniausiai prasideda, kuomet vyrai įkuria ugnį. Moterys dažniausiai rūpinasi tik salotomis, lėkštėmis ir desertu, o taip pat lėkščių plovimu po fakto. Mėsos dalyba tampa jaudinančiu įvykiu, su gausybe be galo sudėtingų taisyklių, ritualų bei giliai slypinčių viso to reikšmių.

Taip pat skaitykite: Barbekiu padažu gardinti kiaulienos kepsniai

Pavyzdžiui, tarp Vario eskimų Kanados šiaurėje, ruonio mėsos pjaustymas ir padalinimas tapo sudėtinga draugiškumo, geraširdiškumo bei rūpinimosi visos žmonių grupės gerove, išraiška, kuria dalinasi laimingesni ir gabesni medžiotojai. Bet kuris pagautas ruonis turi būti padalintas. Medžiotojas pasilieka dalį ruonio mėsos sau ir savo šeimai ir atiduoda visa kita. Kitos medžiotojų grupės taip pat laikosi panašios maisto dalijimo sistemos. Pavyzdžiui, Australijos aborigenai turi griežtus nurodymus, kaip reikia supjaustyti ir padalinti kengūrą. Pietryčių Alžyre, neklajojančios Touareg gentys susimeta kartu, kad nusipirktų ir pasidalintų kupranugarį. Kiekviena dalis padalijama į aštuonias. Suberiamos aštuonios krūvos mėsos gabalų; į kiekvieną krūvą metama po gabalą iš skirtingų dalių. Nei viena grupė negali protestuoti, jog toks dalybų būdas nesąžiningas ir privalo priimti tą krūvą, kuri jiems „iškrenta“.

Mėsos pjaustymas ir socialinis statusas

Civilizuoti žmonės dalindamiesi mėsą dažnai prisimena, jog jie užmušė, arba paaukojo, tam, kad patys prasimaitintų. Reikia iš anksto apgalvoti, kokie gabalai atiteks kuriems žmonėms. Gabalus galima kategorizuoti pagal jų „gerumą“, geidžiamumą, ar netgi pagal gabalų dydį. Tokio tipo dalybų ceremonijai mėsa gerai tinka, nes ji yra labai maistinga ir brangi. Tūkstančius metų ji atsirasdavo šeimos racione dėka vyrų pastangų ir triumfo, ir vyrai, ginkluoti savo peiliais, visada norėjo patys ją supjaustyti, ar netgi iškepti prieš laukiančią ir besigėrinčią minią.

Užauginti daržoves reikėjo tikrai daug pastangų ir rūpesčio, tačiau su jomis nesiasociavo kaltės jausmas, drama, įtampa, kaip kad skerdžiant arba medžiojant. Vegetariški patiekalai leisdavo prisikviesti kur kas didesnį būrį, nes buvo galima kur kas lengviau pasigaminti šių patiekalų didesnį kiekį. Yra įmanoma, jog turima mėsa būtų padalinta egalitariškai, neskirstant tarp „geresnių“ ir „blogesnių“, bet tik tuo atveju, kuomet mėsa supjaustoma į daug smulkių gabalėlių ir iš jos išverdama sriuba, troškinys su daržovėmis, ja prikemšamas pyragas, arba mėsa sumalama ir iš jos suformuojami paplotėliai. Jeigu supjausčius mėsos gabalai išlieka atpažįstami ir visi gauna skirtingus gabalus, tokiu būdu mėsos dalybomis galima pabrėžti kiekvieno iš žmonių prie pietų stalo socialinį rangą bei individualybę.

Mėsos aukojimas ir pjaustymas senovės Graikijoje

Senovės graikai paprastai valgydavo jautieną tik tuo atveju, kai galvijas buvo paaukotas ritualo metu. Mėsos valgymas po aukojimo Graikijoje, taip pat kaip ir senovės Izraelyje, buvo ūkinės, o ne medžioklinės ekonomikos sudėtinė dalis. Užmušus gyvulį, jis būdavo guldomas ant nugaros ir mageiros, „ginkluotasis peiliu“ arba mėsininkas, prapjauna jo kūną išilgai. Širdis, plaučiai ir kepenys ištraukiamos vienu gabalu, tuomet blužnis. Virškinimo organai, skrandis ir žarnos buvo padedamos atskirai, iš jų vėliau buvo gaminamos dešros. Ir, pačioje pabaigoje, išpjaunami ir ištraukiami inkstai.

Kepenys iš karto būdavo apžiūrimos ir buvo spėjama ateitis iš jų iškilimų, venos išsivagojimo, tulžies, kepenų paviršiaus blizgumo. Stuburas ir šlaunikauliai buvo išpjaunami ir padengiami taukais, kad vėliau būtų sudeginami dievams. Žyniai ir kiti svarbūs asmenys, dalyvavę skerdime, maudavo ant iešmo ir kepdavo gyvulio vidinių organų gabalėlius ir čia pat juos valgė. Pagrindinė įprastesnės mėsos masė buvo atidedama į šalį, ją vėliau suvalgys hoi polloi (paprasta liaudis). Tokiu būdu tik aukštai pagal hierarchiją sėdintys žmonės gaudavo šventuosius vidaus organus, o likusioji mėsa buvo supjaustoma daugiau-mažiau lygios vertės gabaliukais, sumaunama ant iešmų ir išnešama, kur ji buvo parduodama ar valgoma kitose patalpose. Jeigu supjausčius mėsos gabalai išlieka atpažįstami ir visi gauna skirtingus gabalus, tokiu būdu mėsos dalybomis galima pabrėžti kiekvieno iš žmonių prie pietų stalo socialinį rangą bei individualybę.

Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip kepti barbekiu kepsnius orkaitėje

Barbekiu rūšys ir gaminimo būdai

Barbekiu yra platus terminas, apimantis įvairius mėsos ir kitų produktų gaminimo būdus virš ugnies ar karštų anglių. Skirtingi regionai ir kultūros turi savo unikalias barbekiu tradicijas ir stilius.

  • Karštas rūkymas: Ši technika apima gaminimą aukštoje temperatūroje, naudojant medienos skiedras arba kaladėles, kad patiekalams suteiktų dūmų aromatą. Karštas rūkymas idealiai tinka mėsai, žuviai ir paukštienai.
  • Šaltas rūkymas: Šaltas rūkymas atliekamas žemoje temperatūroje, dažnai naudojant pjuvenas, kad patiekalams suteiktų subtilų dūmų aromatą. Šaltas rūkymas tinka sūriams, lašišai ir kitoms greitai gendančioms produktams.
  • Kepimas ant grotelių: Tai greitas ir paprastas būdas gaminti mėsą, daržoves ir kitus produktus virš atviros ugnies. Kepimas ant grotelių tinka kepsniams, dešrelėms, burgeriams ir daržovėms.
  • Kepimas ant iešmo: Šis būdas apima mėsos, daržovių ar vaisių vėrimą ant iešmo ir kepimą virš ugnies. Kepimas ant iešmo tinka šašlykams, kebabams ir kitiems patiekalams.
  • Kepimas duobėje: Tai tradicinis barbekiu būdas, apimantis mėsos kepimą duobėje, iškastoje žemėje. Kepimas duobėje tinka dideliems mėsos gabalams, tokiems kaip kiaulienos petys ar jautienos krūtininė.

Mediena rūkymui

Rūkinimui skirtos medienos tipas turi didelę įtaką galutiniam patiekalo skoniui ir aromatui. Skirtingos medienos rūšys suteikia skirtingus skonius, todėl svarbu pasirinkti tinkamą medieną, atsižvelgiant į gaminamo patiekalo tipą.

  • Alksnis: Švelnus, saldus dūmų aromatas, tinkamas žuviai, paukštienai ir kiaulienai.
  • Kedras: Subtilus, aromatingas dūmų aromatas, idealiai tinkantis lašišai ir kitoms žuvims.
  • Obelis: Saldus, vaisinis dūmų aromatas, tinkamas paukštienai, kiaulienai ir jautienai.
  • Vyšnia: Saldus, šiek tiek rūgštus dūmų aromatas, tinkamas paukštienai, kiaulienai ir jautienai.
  • Pekanas: Riešutinis, saldus dūmų aromatas, tinkamas paukštienai, kiaulienai ir jautienai.
  • Bukas: Universalus dūmų aromatas, tinkamas įvairiems patiekalams.
  • Viskis: Intensyvus, dūminis aromatas, tinkamas jautienai ir kiaulienai.

Jei pasirinkote itin intensyvią medieną, stenkitės jos nepadauginti, antraip dūmų aromatas bus pernelyg gailus. Trumpai iki pusvalandžio trunkančiai rūkinimo sesijai pakanka saujos medienos skiedrų, o susiruošę rūkinti ilgėliau pradėkite nuo dviejų kaladėlių.

Big Green Egg kepsninės

Big Green Egg kepsninės pasižymi stebėtinu universalumu. Jose maistą galima ne tik kepti ant grotelių, bet ir troškinti, virti, kepti kaip orkaitėje. Negana to, šias keramines kepsnines labai lengva paversti rūkyklomis - tereikia kelių priedų ir rūkinimui skirtos medienos. Naudojant kokybiškas anglis ingredientai ir taip įgauna subtilaus dūmų aromato. Maistą rūkinant ingredientams papildomai suteikiama tam tikro aromato. Barbekiu receptuose dažniausiai tik nurodoma medienos rūšis, bet neaiškinama, kodėl būtent ji geriausiai tinka vienam ar kitam ingredientui. Taip pat nenurodoma, ką reikėtų rinktis - medienos skiedras ar medžio kaladėles. Tuo labiau neužsimenama, kokiems ingredientams geriausiai tinka lentos.

Norint Big Green Egg kepsninėje išrūkyti gardžių patiekalų nereikia atlikti sudėtingų triukų. Tereikia uždegti į ugniadėžę sukrautas medžio anglis, įdėti į kepsninę convEGGtor laikiklį ir uždengus dangtį palaukti, kol Big Green Egg įkais iki tinkamos temperatūros. Tada beliks ant anglių išdėlioti medienos skiedras arba kaladėles. Big Green Egg kepsninėje galima pritaikyti ir karšto, ir šalto rūkinimo principus, tačiau tarp žaliųjų kepsninių gerbėjų bene populiariausi karštai rūkyti patiekalai ir produktai. Norint skanauti karšto rūkymo delikatesus, reikėtų naudoti medienos skiedras arba kaladėles - jos parduodamos pritaikytos būtent Big Green Egg kepsninėms. Tačiau kuo šie rūkinimo medienos tipai skiriasi? Skiedros yra gana smulkios, todėl jos geriausiai tinka trumpesnėms rūkinimo sesijoms, trunkančioms iki 30 min. Tuo tarpu kaladėlės yra didesnės. Būtina paminėti dar vieną rūkinimui skirtos medienos tipą - lentas. Naudojant medžio lentą reikia laikytis kitokių taisyklių. Visų pirma, kepsninės temperatūra turi būti aukštesnė, tarp 175 ir 225 °C.

Taip pat skaitykite: Barbekiu patarimai

Mediena - ne vienintelė natūrali medžiaga, kurią galima naudoti rūkinant. Šienas - taip pat puikus pasirinkimas, suteiksiantis patiekalams įdomaus aromato. Rūkinant svarbu atsižvelgti ne tik į rūkymui skirtos medienos tipą (skiedros, kaladėlės ar lentos), bet ir į rūšį - būtent ji lemia galutinį patiekalo skonį ir aromatą. Kaip jau minėta, alksnio ir kedro lentos pasižymi gana subtiliu aromatu. Švelnaus dūmų skonio maistui taip pat suteikia vaismedžių: obels ir vyšnios, - mediena. Tad ką rinktis? Nesuklysite vadovaudamiesi paprastu principu: subtilaus, švelnaus skonio ingredientams rūkinti geriausia naudoti švelnaus aromato medieną. Ir atvirkščiai - ryškesnio skonio maistui, pvz., marinuotiems pjausniams, geriau tiks intensyvesnio aromato mediena. Yra ir universalių medienos rūšių. Jei pasirinkote itin intensyvią medieną, stenkitės jos nepadauginti, antraip dūmų aromatas bus pernelyg gailus. Trumpai iki pusvalandžio trunkančiai rūkinimo sesijai pakanka saujos medienos skiedrų, o susiruošę rūkinti ilgėliau pradėkite nuo dviejų kaladėlių.

Dėl dangčio Big Green Egg kepsninę lengva paversti tikra rūkykla. Unikali keramika apsaugo ingredientus nuo išsausėjimo ir išlaiko nekintančią temperatūrą. Tam, kad Big Green Egg pavirstų rūkykla, tereikia pačios kepsninės ir rūkinimui skirtos medienos. Dažnai prireiks ir convEGGtor laikiklio, kurį tikriausiai jau turite.

Kristupo Krivicko "BBQ Užrašai"

Kristupo Krivicko "BBQ Užrašai" - tai receptų knyga, kurioje autorius dalinasi savo patirtimi, atradimais ir paslaptimis, kaip pasiekti tobulą grilio rezultatą. Knyga apima platų spektrą receptų, nuo klasikinių BBQ patiekalų iki originalių, autoriaus sukurtų šedevrų. Svarbiausia, kad "BBQ Užrašai" nėra skirti tik profesionalams - jie puikiai tinka ir pradedantiesiems, norintiems žengti pirmuosius žingsnius grilio pasaulyje.

"BBQ Užrašai" paprastai apima šiuos pagrindinius skyrius:

  • Įvadas: Autorius supažindina su BBQ kultūra, grilio filosofija ir savo asmenine patirtimi.
  • Įranga ir Įrankiai: Apžvelgiamos skirtingos grilio rūšys (angliniai, dujiniai, elektriniai, Kamado), būtini įrankiai ir priedai. Pateikiami patarimai, kaip pasirinkti tinkamą įrangą ir ją prižiūrėti.
  • Mėsos Pjūviai ir Paruošimas: Detaliai aprašomi skirtingi mėsos pjūviai, tinkami grilinimui (jautiena, kiauliena, paukštiena, žuvis). Pateikiami patarimai, kaip pasirinkti kokybišką mėsą, ją marinuoti ir paruošti kepimui.
  • Receptai: Pagrindinė knygos dalis, kurioje pateikiami įvairūs BBQ receptai. Receptai suskirstyti pagal mėsos rūšį arba kepimo būdą. Kiekvienas receptas apima ingredientų sąrašą, detalų kepimo procesą ir patarimus, kaip pasiekti geriausią rezultatą.
  • Padažai ir Pagardai: Pateikiami receptai įvairiems BBQ padažams, marinatams ir pagardams, kurie puikiai papildo grilintus patiekalus.
  • Priedai: Aprašomi įvairūs garnyrai ir priedai, kurie tinka prie BBQ patiekalų (salotos, daržovės, duona).

Kristupo Krivicko receptai pasižymi tuo, kad juose didelis dėmesys skiriamas ingredientų kokybei, kepimo technikai ir dūmų naudojimui. Autorius skatina eksperimentuoti ir atrasti savo unikalius skonius. "BBQ Užrašai" yra skirta plačiam auditorijos ratui: pradedantiesiems grilio mėgėjams, patyrusiems grilio meistrams ir visiems, besidomintiems BBQ kultūra. Knyga padėjo populiarinti grilinimą kaip hobį ir gyvenimo būdą, skatino žmones eksperimentuoti su skirtingais receptais ir technikomis, bei prisidėjo prie aukštesnės grilio kokybės.

Alaus ir barbekiu derinimas

Mėgstate alų ir barbekiu patiekalus? Iš jų galima sukurti nuostabius derinius. Kaip kurti derinius atsižvelgiant į Big Green Egg suteikiamą skonį? Alus gali tapti maloniu priedu, bet bus dar smagiau ir skaniau, jei alus išryškins arba papildys patiekalo skonį. Alus pasižymi neįtikėtinai plačia skonių gama. Pradedant nuo lagero, baigiant rūkytu imperiniu porteriu, brandintu viskio Jack Daniel’s statinėse. Alus ir maistas puikiai dera todėl, kad alų verdant misa yra kaitinama. Tuo metu įvyksta panašios cheminės reakcijos kaip ir kaitinant valgio ingredientus, o tai sustiprina alaus ir maisto skonį.

Kartais alaus ir maisto derinys gali neigiamai paveikti vieno arba kito skonį. Gali būti, kad alus nesuteiks papildomų natų arba patiekalo skonis užgoš alų. Nėra prasmės gerti blonde stiliaus alų arba kvietinį alų su raudonos mėsos patiekalais arba sodraus skonio troškiniais. Tokiu atveju geriau tiks tamsus, daug skrudinto salyklo turintis alus. Tuo tarpu valgydami žuvį beveik niekada neprašausite priderinę kvietinį alų.

Praeityje visos alaus rūšys pasižymėjo dūmų aromatu, nes džiovinant salyklui skirtus grūdus buvo naudojama atvira ugnis. Šiais laikais rūkyto alaus virimas - sąmoningas aludarių pasirinkimas. Aludariai dalį džiovinto salyklo specialiai išrūkina. Jei naudojamas skrudintas salyklas, alus gali turėti kavos ir karamelės natų.

Rinkdamiesi alų, kuris derėtų prie patiekalo, turite atsižvelgti į tai, kokių skonio natų maistui suteikia Big Green Egg kepsninė. Dūmų ir anglių natos, taip pat apskrudintas maistas gerai dera prie rūkyto arba skrudinto alaus. Tačiau tokių pat gardžių derinių galima išgauti derinant apskrudintus dūmais dvelkiančius patiekalus su gaiviu alumi, kuris šiek tiek atsvertų tokį skonį, pvz., kvietiniu. Jei norite pabrėžti dūmų arba skrudinimo skonį, taip pat tiks IPA stiliaus alus. Šiuo atveju pirma pajusite vaisių skonį, po to - apynių kartumą. O kartumu pasižymi ir apskrudinti patiekalai.

Tam tikri priedai, pvz., prieskonių mišiniai, marinatai ir padažai, būdingi tradiciniams amerikietiškiems barbekiu patiekalams, gali nulemti visą skonį. Šie papildomi ingredientai gali pasižymėti ryškesniu skoniu nei jais pagardinta mėsa. Tas pats galioja ir labai aštriems patiekalams. Jei juos derinsite su lageru arba IPA, patiekalai taps dar aštresni. Geriau rinktis saldesnį mažiau apynių turintį alų, pvz., gruit elį (žolelėmis gardintą alų) arba quadrupel - sunkų ir stiprų tamsios spalvos alų.

Marinatai ir padažai barbekiu patiekalams

Marinatai ir padažai yra svarbūs barbekiu patiekalų ingredientai, suteikiantys jiems skonį, minkštumą ir drėgmę. Marinatai gali būti naudojami mėsai, paukštienai, žuviai ir daržovėms marinuoti prieš kepimą, o padažai gali būti naudojami patiekalams gardinti po kepimo.

  • Skysti marinatai: Šie marinatai dažniausiai sudaryti iš rūgštelės (acto, citrinos sulčių, vyno), aliejaus, prieskonių ir žolelių. Skysti marinatai tinka mėsai minkštinti ir jai suteikti skonį.
  • Įtrynimai: Įtrynimai yra sausi prieskonių ir žolelių mišiniai, kurie įtrinami į mėsą prieš kepimą. Įtrynimai suteikia mėsai skonį ir sukuria plutelę.
  • Glajai: Glajai yra saldūs ir lipnūs padažai, kurie tepami ant mėsos kepimo pabaigoje. Glajai suteikia mėsai blizgesį ir karamelizuotą skonį.
  • Padažai: Padažai yra įvairūs skysti pagardai, kurie patiekiami su barbekiu patiekalais. Padažai gali būti saldūs, rūgštūs, aštrūs ar dūminiai.

Kulinarė Galina Bovševič vienas mėgstamiausių vištienos marinatų - abrikosų džemas sumaišytas su šlakeliu alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, grūdėtomis garstyčiomis, šiek tiek balzamiko acto, česnako, kalendros arba baziliko, taip pat žiupsneliu cukraus. Cukraus galima dėti įvairaus - nuo įprasto, rudo iki palmių. Patartina vengti graikinių riešutų ir vynuogių aliejaus, nes jie nėra skirti kepimui aukštoje temperatūroje.

Prie grilio patiekalų dažniausiai dera pomidorų padažo, rauginto pieno produktų ar daržovių pagrindo padažai, tačiau visame pasaulyje populiariausias - barbekiu padažas, kurio galima nesunkiai pasigaminti ir namie. Jo pagrindą sudaro - sojos padažas, Vorčesterio padažas arba raudonas vynas, taip pat kalendra, bazilikas, česnakas, pomidorų pasta, medus. Barbekiu padažas gali būti ir baltas, jis gaminamas iš majonezo, garstyčių arba žolelių, grilyje kepto ir smulkiai trinto česnako, kuris padažui suteiks dūmo skonį. Prie grilio kepsnių puikiai dera ir daržovių pagrindo padažai, tokie kaip salsa ar adžika. Salsą galima pasigaminti iš smulkiai pjaustytos aštrios arba saldžios paprikos, saliero, poro apjungiant medumi ir citrinos sultimis, rūgščia uogiene ar pomidorų tyre. Prie grilio patiekalų puikiai dera ir gvakamolė padažas iš avokadų ,mėlynųjų svogūnų ir čili pipirų.

Kulinarė Aistė Rasmussen siūlo išmėginti jos mėgstamus salsos ir žuvies marinato receptus:

  • Ananasų salsa: Smulkiais kubeliais supjaustykite ananasą, smulkiai sukapokite čili paprikas, prieš tai išėmę sėklytes. Viską sumaišykite su dviejų žaliųjų citrinų sultimis, aliejumi ir smulkintomis kalendromis. Patiekite su grilyje kepta mėsa.
  • Marokietiškas žuvies marinatas: Česnakus sutrinkite, išspauskite citrinos sultis, susmulkinkite šviežias kalendras. Visus ingredientus sudėkite į dubenį ir gerai išmaišykite. Kai marinuosite žuvį, galite įpilti truputį daugiau aliejaus ar vieną du šaukštus vandens, kad marinatas lengviau pasiskirstytų. Neskieskite, jeigu norėsite naudoti kaip padažą prie keptos žuvies.

Įdomūs faktai apie maistą

  • Makaronų formos tikslas - tinkamai sugerti padažą. Štai tuščiaviduriai makaronai, pvz., penne, bucatini arba paccheri, labiau tinka tirštiems padažams, o plokšti ir ploni makaronai puikiai tiks skystesniems padažams. Iš viso yra apie 300 skirtingų makaronų rūšių, o joms pavadinti suskaičiuojama per 600 pavadinimų.
  • Žodis „mėsainis“ daugeliui turbūt kelia asociacijas su Amerika. Sultingas maltos jautienos paplotėlis - klasikinis amerikietiškas barbekiu patiekalas. Tačiau mėsainiai kilę ne iš JAV. Manoma, jog šio patiekalo šaknys siekia XIII a. Mongolijos imperiją.
  • Kadaise pica buvo tik vargingųjų patiekalas. Tačiau kartą Italijos karalius su žmona Margarita pakvietė garsiausią Neapolio picų kepėją Raffaelę Espositą į rūmus ir paprašė ten pat iškepti picos. Specialiai tokiai ypatingai progai picajola sukūrė Italijos vėliavos spalvų picą, suderindamas raudoną pomidorų padažą, baltą mocarelą ir žalius bazilikus. Karalienę toks patiekalas sužavėjo, ir prasidėjo picos aukso amžius.
  • Iš daržinio kroko purkų ir dulkinių išgaunamas šafranas - brangiausias prieskonis pasaulyje. Neretai jis vadinamas raudonuoju auksu.
  • Sakė - tai japoniškas alkoholinis gėrimas, dar vadinamas ryžių vynu. Tačiau jos gamybos procesas labiau primena alaus virimą nei vyno spaudimą.
  • Originalusis karpačas - tai patiekalas iš itin plonai suraikytos žalios jautienos. Jį 1950 m. sukūrė Harry’s Bar Venecijoje savininkas Giuseppė Ciprianis specialiai vienai nuolatinių klienčių.

tags: #barbekiu #istorija #ir #rūšys

Populiarūs įrašai: