Juodos duonos panaudojimas vaikų darželyje: sveikatos stiprinimas ir ugdymas
Įvadas
Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratoje pabrėžiama, kad vaiko asmenybės ir sveikatos pagrindai formuojasi vaikystėje. Todėl vienas svarbiausių uždavinių - saugoti ir stiprinti vaiko fizinę bei psichinę sveikatą, užtikrinti jo saugumą, aktyvumą ir saviraišką. Šiandien, kalbant apie vaikų darželius, svarbiausia - vaikas. Kai vaikas pradeda lankyti darželį, pedagogo užduotis yra tęsti šeimos pradėtą darbą ir siekti dar geresnių rezultatų. Šeima ir darželis yra partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą.
Sveikos gyvensenos ugdymas vaikų darželyje
Sveika gyvensena yra individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Tyrimai rodo, kad sveika gyvensena apie 50 % lemia sveikatą. Todėl labai svarbu, kad visuomenė ir jos nariai rinktųsi sveiką gyvenimą. Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo pagrindai formuojasi ankstyvoje vaikystėje. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas. Tačiau ne visose šeimose vaikas gauna pakankamai žinių apie sveikatą, išmoksta ją saugoti ir stiprinti. Todėl į pagalbą ateina ikimokyklinė įstaiga.
Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau - socialine norma. Tikima, kad sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo programa skatins pedagogus gilinti žinias sveikatos ugdymo srityje, ieškoti naujų, modernių ir netradicinių darbo su vaikais formų, glaudžiai bendradarbiauti su ugdytinių tėvais ir propaguoti sveiką gyvenseną. Tai padės ugdytinių tėvams aktyviai dalyvauti sveikatos ugdymo procese ir domėtis jo rezultatais. Gera sveikata neateina savaime, reikia pastangų, sistemingo švietimo ir tinkamų priemonių. Žingsnis po žingsnio vaikas įgyja vis daugiau žinių apie asmens higieną, mitybą, fizinį aktyvumą ir grūdinimąsi. Sveikatos ugdymo sėkmę lemia vaiko nusiteikimas, požiūris į save, individualios savybės ir amžius. Būtina ugdyti vaiko norą būti sveikam, stipriam, vikriam ir išvengti ligų. Vaiko požiūris labai priklauso nuo tėvų ir pedagogų. Bendraujant su vaikais įvairiose veiklos srityse, atsiranda daug progų suteikti jiems žinių apie sveikatą ir mokyti sveikos gyvensenos.
Sveiko vaiko bruožai
Sveikas vaikas yra aktyvus, linksmas, džiugios nuotaikos ir geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis komunikabilus, žingeidus ir judrus. Sveikas vaikas vystosi harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines organizmo galimybes ir fizines ypatybes. Jis užsigrūdinęs, nes jo termoreguliacinė sistema gerai prisitaikiusi prie temperatūros svyravimų. Vaikas neturi antsvorio, daug juda ir turi gerą apetitą. Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su vaikais, nejaučia baimės ar pykčio. Jis myli artimus žmones, jaučiasi laisvas ir yra draugiškas. Jo miegas yra gilus, o trukmė - normali. Sveiki vaikai retai serga, neturi lėtinių ligų ar fizinių trūkumų, greitai neperšąla ir nepavargsta. Norint turėti gerą sveikatą, reikia pastangų, sistemingo švietimo ir sveikatos ugdymo tinkamomis priemonėmis.
Ikimokyklinių įstaigų veikla sveikatos ugdymo srityje
Neabejojama, kad kiekvienas sveikas vaikas yra kūrybingas, turi įvairių gabumų ir gali sėkmingai juos puoselėti. Svarbu, kad jam būtų sudarytos sąlygos ir jis būtų tinkamai ugdomas. Vaiko sveikatai turi įtakos socialiniai, fiziologiniai ir psichologiniai reiškiniai. Pradėjus vykdyti švietimo reformą, Vilniaus ikimokyklinės įstaigos ėmė įvairiai organizuoti ugdymo procesą. 1992-1993 metais vaikų lopšeliai-darželiai buvo reorganizuoti į sveikos gyvensenos, humanitarinio profilio ir meninės krypties įstaigas. Vilniaus mieste yra 129 vaikų lopšeliai-darželiai ir 12 darželių-mokyklų. Sveikos gyvensenos darželiai siekia padėti šeimoms formuoti saugios ir sveikos gyvensenos įgūdžius. Vaikų lopšeliuose-darželiuose tai daroma organizuotos, savaiminės ir inspiruotos veiklos metu. Judėjimas reikalingas ne tik kūnui lavinti, bet ir dvasiai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų „Saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo“ programa yra labai didelis pagalbininkas saugaus ir sveiko vaiko ugdymui ikimokyklinėje įstaigoje. Ji plačiai integruojama į kasdieninę veiklą.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Rytinė mankšta
Rytinė mankšta yra vienas pirmųjų vaiko dienos režimo elementų darželyje. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas, jie tampa žvalūs ir didėja jų darbingumas. Mankšta teigiamai veikia raumenų sistemą, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą. Ji suteikia vaikui normalų gyvybinį tonusą ir padeda jį išlaikyti visą dieną. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę, ugdo ryžtingumą ir drausmina vaiką.
Rytinę mankštą reikėtų atlikti prieš pusryčius, kai susirenka dauguma vaikų. Vaikai jau būna daugiau ar mažiau palakstę ir pabuvoję gryname ore. Vieni jau būna aktyvūs ir judrūs, o kiti - mieguisti ir neaktyvūs. Pastebėta, kad mankštos metu sutartinai atlikdami fizinius pratimus, labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs - suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama lygi ir žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai. Kai vedama siužetinė mankšta, vaikai labai noriai joje dalyvauja. Žaidybinės mankštos pobūdis žadina vaikų norą aktyviai jį atlikti ir dalyvauti žaidime. Sumaniai pabrėžiant mankštos komplekso žaismingumą, sudaroma pakili ir džiugi nuotaika. Vaikai, įsitraukę į žaidimą, vis savarankiškiau, ritmiškiau ir koordinuočiau atlieka judesius. Mankštos metu auklėtojos neturi itin griežtai reikalauti judesių atlikimo kokybės, svarbiausia - išradingumas. Svarbu, kad vaikai atliktų judesius savarankiškai, nes tai žadina jų judėjimo aktyvumą, o judesių kokybės siekiama palengva ir laipsniškai. Svarbu, kad vaiko judesiai iš pradžių atitiktų imituojamo personažo judesius.
3-7 metų vaikai geriausiai valdo tuos judesius, kuriuos jie naudoja savo kasdieniame gyvenime. Žaidimuose, vykdydami nesunkias užduotis (daiktų pernešimas, mėtymas, prisėdimas, stojimasis ir t. t.), bet net ir šie natūralūs judesiai dar nėra tobuli; jie netikslūs, nepakankamai koordinuoti ir greiti. Šiam amžiui būdingas palaipsniškas judesių kokybės ir kiekybės vystymasis. Daug pastangų reikia vaikui, kad išmoktų naujų ir jam sunkių judesių. Pastebėta, kad tikslui pasiekti vaikas į pagalbą pasitelkia daug nereikalingų judesių: atidaro burną, išsižioja, pakreipia galvą ant šono. Tik sistemingai atliekant fizinius pratimus, toliau lavėja pagrindiniai judesiai, jie spartėja ir tikslėja, vis koordinuotesnis darosi atskirų raumenų grupių darbas, todėl vaikai jau miklesni ir judresni. Įvairių judesių panaudojimas žaidimuose padeda vaikams įvertinti savo jėgas ir galimybes bei įveikti neryžtingumą. Judesių stoka veda prie netaisyklingo fizinio vystymosi, silpnėja sveikata ir mažėja darbingumas. Vaiką traukia judėti nuo lopšio, nuo pirmųjų dienų. Šis poreikis neišnyksta, o vaikui augant pasireiškia senu kaip pasaulis noru žaisti.
Rytinės mankštos metu, ypač su jaunesniais ugdytiniais, žaidžiant imitacinius žaidimus galima naudoti muzikinį akompanimentą. Muzika drausmina vaikus, sutelkia jų dėmesį ir pabrėžia judesių ritmą. Teigiamos emocijos, kurias sužadina muzikos lydimi pratimai, didina ir psichologinį, ir fiziologinį tų pratimų poveikį. Muzika reikalinga tais momentais, kai visi atlieka tuos pačius judesius tuo pat tempu ir ritmu. Bet visus judesius, kuriuos ruošiamės atlikti su muzika, prieš tai galima išmokti be jos, nes jei vaikui nelabai sekasi valdyti savo judesius, tai veikti jam išvien su muzika sekasi dar sunkiau. Muzikinį akompanimentą būtina parinkti pagal pratimų charakterį. Mankštoje gauta žvalumo įkrova padeda vaikams iškart įsitraukti į aktyvią veiklą. Todėl ji yra būtinai privaloma ir laikytina vienu iš svarbiausių vaiko dienos ritmo momentų. Auklėtojos turi siekti, kad mankšta vaikui taptų būtinybe, džiaugsmu, sveikatos šaltiniu ir galimybe pasiruošti dienos veiklai.
Grūdinimasis
Grūdinimasis, kaip organizmo stiprinimo priemonė, turi ilgą istoriją. Jis atsirado dar senovės Spartos laikais. Grūdinosi ne tik kariai, bet ir spartiečiai nuo pat gimimo grūdino vaikus (tiek berniukus, tiek mergaites). Grūdinimasis turi ypač svarbią reikšmę vaikystėje. Aplinka ir įvairūs gamtos veiksniai, kurie priimami per jutimo organus ir centrinę nervų sistemą, veikia ne tik vidaus organų funkcijas, bet ir visą organizmą.
Taip pat skaitykite: Naminė juoda duona – paprastas receptas
Grūdinimasis - tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas - padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai, ypač meteorologinėms sąlygoms. Aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja ir išdykauja, nėra pastovi, ji visą laiką kinta. Pavyzdžiui, lauke būna šilčiau ar šalčiau, šviečia saulė ar debesuota, lyja lietus ar sninga. Kambario temperatūra namuose ir vaikų darželyje taip pat nevienoda. Ji skiriasi kiekvienu metų laiku ir priklauso nuo šildymo, patalpų sandarumo ir kt. Vaikas per vieną parą daug kartų keičia aplinką. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria su stipresniais poveikiais (šaltesnis oras ar vanduo) negu tie, prie kurių yra pripratęs, jis gali susirgti.
Grūdinant vaiką, kaip ir apskritai ugdant, labai svarbu gerai suprasti vaikų amžiaus ypatumus ir individualias savybes. Tyrimai parodė, kad greičiau ir geriau užsigrūdinami sveiki, gerai išsivystę ir stiprūs vaikai. Parenkant vaikui grūdinimosi procedūras, labai svarbu atsižvelgti į jo sveikatos būklę, fizinį ir psichinį išsivystymą, emocinę būseną ir reagavimą į aplinkos sąlygas. Individualiai parinkti grūdinimosi procedūras ypač rekomenduoja Palangos mokyklos-darželio „Gintarėlis“ direktorė B. Janušauskienė. Ši vaikų ugdymo įstaiga jau penkeri metai dirba pagal sveikos gyvensenos programą ir yra pasiekusi gerų vaikų grūdinimo rezultatų. Jei 1995 m. vienam darželio vaikui teko 12,4 susirgimo, tai 1996 m. - 9,8, o 1997 m. - 8,6 susirgimo. Susirgimų skaičius kasmet mažėja: 1996 m. iš viso nesirgo 24,5%, o 1997 m. - dar daugiau. Vaiką grūdinti reikia pradėti anksti, šeimoje. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, grūdinimosi procedūros šeimoje derinamos su grūdinimu ugdymo įstaigoje. Tuo tikslu sudaromas bendras grūdinamųjų poveikių kompleksas.
Ne kiekvienam į lopšelį ar darželį ateinančiam vaikui galima iš karto paskirti visą grūdinimo kompleksą. Jeigu namie tėvai vaiką per šiltai rengia (jis būna su vilnoniu kostiumėliu, vilnonėmis kojinėmis), kambario oro temperatūra aukšta (+24, +25) ir retai vėdinamos patalpos, tai pirmosiomis dienomis bendromis tėvų ir pedagogų pastangomis vaikas pratinamas prie žemesnės temperatūros ir tinkamos aprangos. Tokiais atvejais grūdinimosi procedūros atliekamos tik tada, kai vaikas pripranta prie naujų sąlygų. Jeigu vaikas dažnai serga, silpnas, išblyškęs ir blogai valgo, tai jau vien pasivaikščiojimas lauke savaime darys grūdinamąjį poveikį.
Grūdinimasis bus sėkmingas tik tada, jei bus laikomasi organizmo grūdinimo principų:
- Sistemingumo principas. Grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos sistemingai be pertraukų, ištisus metus. Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą.
- Laipsniškumo principas. Grūdinimosi procedūrų laiką ir intensyvumą reikia didinti pamažu - pradėti nuo paprasčiausių priemonių ir laipsniškai mažinti oro ir vandens temperatūrą. Pradinis procedūrų intensyvumas priklauso nuo organizmo savybių ir jo atsparumo.
Stiprindami vaiko sveikatą, negalime pamiršti, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų vaikų, kaip nėra ir dvejų vienodų mamų ir pedagogų.
Taip pat skaitykite: Juodos duonos dietos valgiaraštis
Vietinės ir bendrosios grūdinimo procedūros
Vietinės procedūros veikia kurią nors ribotą kūno odos paviršiaus vietą, pavyzdžiui, tik rankų, kojų ar kaklo. Tai gali būti kojų apsipylimas, braidžiojimas, vaikščiojimas basomis, rankų plovimas vėsiu vandeniu, atskirų kūno dalių apnuoginimas ir kt. Per bendrąsias procedūras vienu metu veikiamas visas ar beveik visas kūno paviršius. Vietinės procedūros veikia silpniau negu bendrosios. Vietinėmis procedūromis galima naudoti gerokai stipresnius dirgiklius: šaltesnį orą ir vandenį, kurie bendrosioms procedūroms visiškai nepriimtini. Pavyzdžiui, vandens kojoms apipilti temperatūra gali būti +16 °C, o bendram kūno apipylimui reikia +25 °C.
Grūdinimasis turės teigiamą efektą tik tada, jei bus atliekamas sistemingai. Grūdinantis nereguliariai susidarę sąlyginiai refleksai greitai išnyksta, ir organizmas vėl sunkiai prisitaiko prie temperatūros kitimų ilgesnio poveikio. Kuo jaunesnis vaikas, tuo blogesnė termoreguliacija.
Grūdinimas oru
Grūdinimas oru yra prieinamiausia vaikų grūdinimo priemonė ištisus metus. Kasdieniniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą ir turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Miegant prie atviros orlaidės ir mankštinantis gerai išvėdintoje patalpoje, apsirengus lengva sportine apranga, audiniai ir organai gerai aprūpinami deguonimi. Grūdintis oru patartina mankštinantis ar dirbant. Oro vonias pradėti patartina nuo neutralių temperatūrų (+20-+30 °C), pabūnant nusirengus keletą minučių. Vėliau procedūros laikas ilginamas, o temperatūra mažinama. Kiekvienam vaikui oro vonios trukmė ir temperatūra nustatoma atsižvelgiant į jo savijautą.
Grūdinimas vandeniu
Vokiečių gydytojo G. Jėgerio nuomone, vanduo daro stebuklus - juo žmogus gali grūdintis, palaikyti sveikatą ir gintis nuo ligų. Tai nekainuojantis vaistas.
Įstaigų bendradarbiavimas ir projektai
Siekiant gerinti vaikų sveikatą ir ugdymą, ikimokyklinės įstaigos aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje ir dalyvauja įvairiuose projektuose. Pavyzdžiui, kasmet vyksta respublikinis lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“ sambūris, kurio metu dalijamasi gerąja patirtimi. Taip pat įstaigos dalyvauja projektuose, skirtuose lietuvių tautos tradicijų puoselėjimui, aplinkosauginiam ugdymui, fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimui.
Pavyzdžiai iš Nidos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ veiklos
Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ aktyviai įgyvendina įvairias veiklas, skirtas vaikų sveikatos stiprinimui ir ugdymui. Į ugdymo turinį integruojamos veiklos, puoselėjančios lietuvių tautos tradicijas ir Lietuvos valstybės idėjas. Ugdomoji veikla vyksta ne tik darželio patalpose, bet ir kitose edukacinėse erdvėse. Skatinamos pedagogų iniciatyvos, inovatyvių metodų panaudojimas, pažangios ugdymo proceso organizavimo formos ir geroji praktika.
Įstaiga dalyvauja respublikiniuose projektuose, tokiuose kaip „Mane augina Lietuva“, „Klaipėda, su gimtadieniu!“, „Mamos veidrodėlis“ ir kt. Siekiant ugdyti fizinę ir emocinę vaikų sveikatą, vykdoma Sveikatingumo ugdymo programa (2021-2023 m.), tęstinė socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimo programa „Kimoči“ bei tarptautinis socialinių įgūdžių projektas priešmokyklinei grupei „Zipio draugai“.
Daug dėmesio skiriama gamtosauginiam vaikų ugdymui, integruojant jį į pažintinę, meninę veiklas, žaidimus ir kalbą. Įstaiga dalyvauja Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) Gamtosauginių mokyklų programoje (GMP), kuri padeda ugdytiniams suvokti, jog tik sveikoje ir tvarioje gamtinėje aplinkoje galime augti sveiki ir mes patys.
Be to, įstaigoje organizuojami įvairūs renginiai ir pramogos, tokie kaip Užgavėnės, Velykų margučio užsiėmimai, Motinos dienos paminėjimai, Neringos miesto įkūrimo savaitė, Kalėdų eglutės įžiebimas ir kt. Įstaigoje lankosi profesionalūs aktoriai ir jų pateikiamos programos, kurios sukuria ypatingą nuotaiką ir turi teigiamą ugdomąjį poveikį.
Maitinimo iššūkiai ir galimi sprendimai
Straipsnio pradžioje pateiktas skaitytojo laiškas atkreipia dėmesį į vaikų maitinimo darželiuose problemas. Nurodoma, kad dėl nepakankamo finansavimo (1,43 Eur visai dienai) darželiuose patiekiamas maistas neatitinka sveikos mitybos principų ir dažnai yra nekokybiškas. Vaikai nevalgo darželyje, o grįžę namo persivalgo. Tai kelia susirūpinimą dėl vaikų sveikatos ir mitybos įpročių formavimo.
Skaitytojas kritikuoja sveikatos ministro deklaracijas dėl sveikos mitybos, teigdamas, kad jos neatitinka realios situacijos darželiuose. Jis pateikia pavyzdžių, kaip pigiausios daržovės kasdien patiekiamos vienodai paruoštos, žuvies kotletai gaminami iš abejotinos kokybės žuvies faršo, mėsa ribojama, o sviestas keičiamas margarinu.
Skaitytojas siūlo ministrui išbandyti tokį patį maistą, kuris patiekiamas vaikams darželiuose. Tai turėtų padėti suprasti realią situaciją ir imtis konkrečių veiksmų.
Galimi sprendimai
Norint pagerinti vaikų maitinimą darželiuose, reikėtų:
- Padidinti finansavimą: Skirti daugiau lėšų vaikų maitinimui, kad būtų galima įsigyti kokybiškesnių produktų.
- Peržiūrėti valgiaraščius: Sudaryti valgiaraščius, atitinkančius sveikos mitybos principus, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius.
- Užtikrinti produktų kokybę: Rūpintis, kad darželiuose būtų patiekiami tik kokybiški ir švieži produktai.
- Įtraukti tėvus: Aktyviau bendradarbiauti su tėvais, informuoti juos apie vaikų maitinimo darželiuose ypatumus ir įsiklausyti į jų pastabas bei pasiūlymus.
- Šviesti darbuotojus: Organizuoti mokymus darželių darbuotojams apie sveiką mitybą ir vaikų maitinimo ypatumus.
tags: #juodos #duonos #panaudojimas #vaikų #darželyje