Ar galima lesinti paukščius juoda duona? Patarimai, kaip tinkamai pasirūpinti sparnuočiais žiemą
Artėjant žiemai, daugelis susimąsto apie laukinių paukščių lesinimą. Vis dėlto labai svarbu tai daryti tinkamai, kad padėtume, o ne pakenktume sparnuočiams. Vienas dažniausių klausimų - ar galima paukščiams duoti juodos duonos? Atsakymas vienareikšmis - ne, juoda duona paukščiams kenkia. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl juoda duona netinkama paukščiams, kuo juos lesinti ir kaip tinkamai tai daryti.
Kodėl juoda duona kenkia paukščiams?
Juoda ruginė duona yra ypač pavojinga paukščiams, nes ji paukščio gurklyje surūgsta, blogai virškinama, ypač esant šalčiams. Tamsi duona gaminama iš raugo, todėl, prisilesusios jos, antys ar gulbės kartais nespėja suvirškinti, ir duona pradeda rūgti organizme.
Kuo galima lesinti paukščius?
Jei norite padėti paukščiams išgyventi žiemą, rinkitės tinkamą lesalą. Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus rekomenduoja:
- Nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos: Tai paprasčiausias ir daugelio paukščių mėgstamiausias lesalas, kuriame gausu riebalų - svarbaus energijos šaltinio smulkiems paukščiams. Svarbu atminti, kad paukščių negalima lesinti kepintomis ir sūdytomis saulėgrąžomis.
- Nesūdyti lašiniai: Kaloringas lesalas, suteikiantis paukščiams daug energijos.
- Įvairūs grūdai: Kviečiai, miežiai ir kitos grūdinės kultūros.
- Sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.
- Kukurūzų grūdai, grūdų atliekos, linų, kanapių ir spygliuočių medžių sėklos.
- Arbūzų, melionų, moliūgų sėklos.
- Obuoliai, nesaldinti avižiniai dribsniai.
- Linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, duona, varškė, kruopos, aliejuje mirkytas pyragas, virti ryžiai, avižiniai dribsniai.
- Susmulkintas kietai virtas kiaušinis, virtos bulvės, naminiams gyvūnams ir namie laikomiems paukščiams skirtas konservuotas maistas, specialūs mišiniai.
- Šermukšnių, šaltalankių uogos, gudobelių vaisiai.
Svarbu, kad jūsų pateikiamas lesalas nebūtų sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs, pažeistas parazitų, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų.
Kada pradėti ir baigti lesinti paukščius?
Pradėti lesinti smulkiuosius žvirblinius paukščius reikėtų, kai paspaudžia pirmasis rimtesnis šaltukas arba gausiai iškrenta sniegas, nes tada paukščiams yra sudėtinga susirasti pakankamai maisto. Konkrečias datas įvardinti sudėtinga, nes jos priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo galimybių patiems paukščiams susirasti maisto. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu - vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį.
Taip pat skaitykite: Močiutės duona
Vandens paukščius lesinti galima tik žiemą ir tik pilnai per žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose, kai telkinių pakraščiai pasidengia tvirtu ledu. Svarbiausia lesinti tinkamu laiku. Vandens paukščiams meškos paslauga daroma tada, kai vandens telkiniai nėra užšalę, kai jie lesinami pavasarį, vasarą, rudenį ir net žiemos pradžioje. Taip paukščiai pririšami prie savo vietos ir niekur nenori skristi.
Kada baigti lesinimą, parodys patys paukščiai - jie tiesiog nustos lankytis lesyklose ir specialiose maitinimo aikštelėse. Tai reikš, kad paukščiai jau savarankiškai gali susirasti maisto. Tik nereikia skubėti ir spręsti pagal kelių dienų lesyklų lankymo intensyvumą. Net pavasarį pasitaiko kelias dienas išsilaikančių šalnų, tuomet vėl greitai prisimenamos lesyklos.
Kaip tinkamai įrengti lesyklą?
Norint lesyklas lankančius paukščius apsaugoti nuo kačių ir kitų plėšrūnų, lesyklas reikia iškelti kuo aukščiau nuo žemės, jų nepatariama tvirtinti ant tvorų, pirmų namo aukštų, palangių, medžio šakų, ten, kur plėšrūnai gali prisėlinti.
Vienas iš pigiausių būdų pasigaminti lesyklą yra plastikiniai buteliai. Tačiau tokios lesyklos turi ir vieną minusą: plastikiniai buteliai blizga saulėje ir taip baido paukščius.
Alternatyvūs būdai padėti paukščiams
Paukščiams išgyventi žiemą galima pagelbėti ne tik įrengiant lesyklas, bet ir sodinant kai kuriuos krūmus ar medžius. Iš medžių bene geriausiai tinka šermukšniai. Kai kurie miško paukščiai mėgsta paskanauti ąžuolo gilėmis. Galima nenuskinti visų vaisių nuo obelų, kriaušių, vyšnių ar kitų vaismedžių, tą mielai padarys paukščiai.
Taip pat skaitykite: Tradicinis rauginimas: juoda arbata
Taip pat patartina neskubėti pjauti užaugusios žolės ar grėbti medžių lapų. Aukštoje žolėje paukščiai gali susirasti sėklų, o natūrali medžių lapų trąša yra svarbi ne tik dirvožemio gerinimui, bet ir paukščiams.
Be to, ornitologo teigimu, šaltą žiemą praverčia ir inkilai - juose galima prisiglausti naktį: „Daugelis rūšių, ypač smulkūs paukščiai, tuose inkiluose nakvoja. Kai šalta, didžiuliai vėjai, jiems sunku susirasti vietą, todėl pakabintas būstas, kuriame pavasarį perima, praverčia ir žiemą. Tik svarbu žinoti, kad inkilus turime išvalyti, kitaip juose niekas negyvena.
Nuomonės apie lesinimą
Net tarp ornitologų nuomonės dėl paukščių lesinimo išsiskiria. Vieni mano, kad lesinti galima tik esant dideliems šalčiams, kiti - kad lesinti galima ir vandens paukščius, tačiau tik tam tikrais atvejais.
Ventės rago vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas sako, kad tikrai negalima lesinti vandens paukščių, ypatingai gyvenančių ežeruose, pavasarį, vasarą, rudenį - kai paukščiai gali patys susirasti lesalo. Blogiausia, kai žmonės lesina paukščius tose vietose, kur vandens telkiniai žiemą užšąla. Gulbės, antys lieka, laukia maisto, ir tas laukimas sparnuočius pražudo.
Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė griežtesnė - jos teigimu, vandens paukščius lesinti griežtai draudžiama. „Griežtai draudžiama lesinti laukinius vandens paukščius, kurie jau dabar yra pripratę prie nuolatinio lesinimo ir dėl to nebeišskrenda žiemoti. To pasekoje paukščiai tampa lengvu grobiu plėšrūnams.
Taip pat skaitykite: Juodos duonos sudėtis
Žmogaus įtaka gamtai
Vytautas Eigirdas sako, kad kai kurių paukščių elgesys keičiasi iš esmės, ir taip yra dėl to, kad žmonės per daug kišasi į laukinę gamtą. Jei anksčiau silpni paukščiai žūdavo, o išlikdavo stipriausieji, dabar išgyventi galimybes turi ir silpnesnieji rūšies atstovai. Tačiau reikia nepamiršti, kad žuvęs gyvūnas yra gamtos dalis ir atitenka gamtai - plėšrūnams, kurie žiemą taip pat turi kažkuo misti. Kištis į gamtos ratą nederėtų.
Baltymingas maistas ir ligų plitimas
Gamtininkas A. Gaidamavičius kritikuoja medžiotojus, vežančius į miškus iš prekybos centrų įvairias atliekas - sugedusius tortus, pesticidais užaugintus vaisus ir daržoves, nes tai išbalansuoja įprastą žvėrių mitybos racioną. Gamtoje šernai negauna daug baltymingo maisto, kuo paprastai pasižymi dauguma pašarų. O tai savo ruožtu iškreipia gyvūnų vystymosi spartą - jie žymiai greičiau bręsta.
Tarp pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kurias gali platinti ir šernai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mini afrikinį kiaulių marą, trichineliozę, snukio ir nagų ligą, pasiutligę, spongiformines encefalopatijas, bruceliozę ir kitas ligas.
tags: #juoda #duona #paukščiams #ar #galima