UAB „Marijampolės pieno konservai“: istorija, iššūkiai ir ateities perspektyvos
UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) - viena didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje, o taip pat ir vienintelė konservuoto pieno gamintoja Baltijos regione. Šiame straipsnyje apžvelgiama įmonės istorija, veikla, finansinė padėtis, teisiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos.
Įmonės įkūrimas ir veiklos pradžia
MPK pradėjo veikti 1977 metais. 2001 metais įmonė tapo privačia lietuviško kapitalo įmone. Šiandien įmonei vadovauja generalinis direktorius Henrikas Karpavičius.
Bendroji informacija apie įmonę
- Pavadinimas: UAB „Marijampolės pieno konservai“
- Įmonės kodas: 151453167
- PVM mokėtojo kodas: LT514531610
- Registracijos adresas: Kauno g. 114, LT-68108 Marijampolė
- Veiklos sritys: Maisto produktai, eksportas, gamyba, pienas, pieno produktai
- Darbuotojų skaičius: 398 (apdraustieji)
- Generalinis direktorius: Henrikas Karpavičius
- Kontaktinis telefono numeris: +370 343 98450
Veiklos apžvalga
UAB „Marijampolės pieno konservai“ specializuojasi pieno produktų gamyboje, ypač konservuoto pieno. Įmonės procesų struktūra leidžia vykdyti didelio masto gamybą. Eksportas yra vienas iš svarbiausių įmonės prioritetų, apie 90% produkcijos parduodama už Lietuvos ribų. Pagrindiniai gaminami produktai yra pieno milteliai, pieno konservai ir sviestas, kurių ilgi saugojimo terminai leidžia juos transportuoti į bet kurią pasaulio šalį. Produkcija eksportuojama į Europos Sąjungą, Afrikos, Azijos šalis, JAV, Kubą, Honkongą ir kitus tolimus pasaulio kraštus.
Įmonė gamina produktus, atitinkančius Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Muitų Sąjungos bei kitų užsienio šalių teisinius reikalavimus. UAB „Marijampolės pieno konservai“ įdiegta integruota maisto saugos (RVASVT), kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, kuri nuo 2005 m. sertifikuota pagal ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 22000 standartus. Produktų saugos ir kokybės užtikrinimui veikla vykdoma pagal FSSC 22000. Dviejose įmonės atestuotose laboratorijose atliekami žaliavų, technologijos procesų ir gatavų produktų mikrobiologinių, cheminių ir fizikinių rodiklių bei jusliniai tyrimai. Taip pat atliekama ir aplinkos higieninės būklės kontrolė.
UAB „Marijampolės pieno konservai“ vykdo socialiai atsakingos įmonės veiklą, kuri buvo teigiamai įvertinta socialinės atsakomybės ir etiško verslo audito metu.
Taip pat skaitykite: Išsami analizė: Marijampolės pieno konservai
Įmonė dažnai dalyvauja visame pasaulyje vykstančiose tarptautinėse maisto pramonės parodose.
Vadovybė ir valdymas
Šiuo metu UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinio direktoriaus pareigas eina Henrikas Karpavičius.
Įmonę valdanti UAB „Karpis“ dėl prastėjančių „Marijampolės pieno konservų“ finansinių rezultatų valdybos pokyčius pirmą kartą inicijavo dar 2022 m. spalį, tačiau pokyčių įgyvendinimą tuomet sustabdė smulkusis MPK akcininkas - bendrovė „Eesti Investeeringud“, valdanti 10 proc. MPK akcijų, kuriai atstovauja Aušra Mockuvienė, kuri tuo pačiu eina MPK valdybos pirmininkės pareigas.
Finansinė padėtis ir iššūkiai
Pastaruosius trejus metus įmonės „Marijampolės pieno konservai“ finansiniai rezultatai nuosekliai prastėjo - 2021 m. bendrovė patyrė 1,15 mln. EUR grynojo nuostolio, 2022 m. - 1,92 mln. EUR, o 2023 m. grynasis nuostolis dar beveik padvigubėjo ir pasiekė 3,85 mln. EUR. Įmonės pardavimo pajamos 2023 m., palyginti su 2022 m. taip pat krito kone dvigubai - nuo 151,40 mln. EUR iki 82,16 mln. EUR.
Nepaisant to, 2024 metais, preliminariais duomenimis, įmonė gavo 1,1 mln. eurų pelno iki mokesčių (2023 metais patyrė 4,314 mln. eurų nuostolį), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 3,1 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Pieno konservų gamybos įmonė Marijampolėje
Praėjusią savaitę bendrovė po trejų metų nuostolingos veiklos pranešė pirmąjį šių metų pusmetį stabilizavusi verslą ir pagaliau uždirbusi nedidelį pelną. Siekdama suvaldyti krytį, MPK sąmoningai atsisakė investicijų plėtrai, susitelkdama ties mažesnės apimties ir mažesnės rizikos užsakymų įgyvendinimu. Veiklos apimčių mažinimas toliau tirpdė pardavimo apimtis, tačiau įmonės EBITDA (veiklos pelnas be palūkanų, mokesčių, nuvertėjimo ir amortizacijos) per pusmetį viršijo 1,5 mln. eurų, o grynasis pelnas per tą patį laikotarpį sudarė 4 tūkst. eurų. Veiklos dieta ir rizikos valdymo sprendimai lėmė, kad kondensuoto pieno ir pieno miltelių gamyboje besispecializuojanti bendrovė šiemet dalį produkcijos gamina kontraktų pagrindu, kuomet gamybai reikalingų žaliavų įsigijimą iš dalies finansuoja produkcijos užsakovai, o įmonė gamina tik tiksliai kontraktuose fiksuotus produktų kiekius.
MPK veiklos sąnaudos per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo iki 2,9 mln. eurų. Per laikotarpį įmonė kreditoriams sumokėjo beveik 492 tūkst. eurų palūkanų. Prognozuojama, kad pelningi bus ir visi šie metai. 2024 m. MPK baigė pelningai. Negalutiniais duomenimis, uždirbta maždaug 300.000 Eur grynojo pelno. EBITDA sudarė apie 3 mln. Eur.
Teisiniai ginčai ir paveldėjimo klausimai
Užsitęsusios teisminės batalijos dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) savininko verslininko Raimondo Karpavičiaus palikimo priartėjo prie reikšmingo finišo. Į ginčo sudėtį patenka ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdytojo UAB „Karpis“ akcijos. R. Karpavičiui priklausė 100 proc. UAB “Karpis” akcijų, o pastaroji įmonė valdo 90 proc. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 13 d. apeliacine tvarka baigė nagrinėti ginčą dėl Raimondo Karpavičiaus palikimo, kam turi atitekti 2019 m. mirusio verslininko turtas. Teismo sprendimas dėl bylos baigties bus paskelbtas 2024 m. gruodžio 12 dieną. Nors apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir tampa privalomai vykdytinu dokumentu, t. y. bylos šalys, priklausomai nuo bylos baigties, turės galimybę pretenduoti į paveldėjimo teisės liudijimų gavimą, kas leistų registruoti save UAB „Karpis“ akcininkais.
Klaipėdos apygardos teismas kovo 10 dieną atnaujino Adronės Karpavičienės ieškinio Aistei Karpavičienei ir kitam viešai neįvarijamam atsakovui nagrinėjimą. Ji patvirtino, kad byla susijusi su ginču dėl dalies R. Karpavičiaus valdytos įmonės „Rarkarpis“ Tenerifėje akcijų - BNS 2023 metais rašė, kad Audronė Karpavičienė prašo pripažinti, jog 0,5 mln. vertės akcijos priklauso jai.
Henrikas Karpavičius sako, kad esamomis rinkos sąlygomis investuotojų pritraukimas ir dalyvavimas kasdienėje bendrovės veikloje yra neišvengiama būtinybė, tačiau besirikiuojanti spręstinų problemų virtinė neleidžia susitelkti ties įmonės galimybėmis, o nesibaigiantys teismų procesai užkerta kelią tartis su potencialiais pirkėjais. „Yra įmonių, kurios dirba taupymo režimu, o mes dirbame pasninko režimo - sąmoningai atsisakydami kai kurių veiklos sričių ir galimybių. Tiesiog negalime rizikuoti, suprasdami mūsų darbuotojų, kreditorių ir partnerių nerimą bei turėdami nemenką teisminių ginčų, inicijuotų tarp grupės įmonių, karčią patirtį, - sako H.Karpavičius. Pasak jo, keisčiausia tai, kad daugiausia problemų bendrovei kelia ne kas kitas, o didžiausias įmonės akcininkas UAB „Karpis“, kurio valdymą dėl R.Karpavičiaus palikimo kovojantys asmenys perdavė žmonėms, neturėjusiems jokių ryšių su buvusiu savininku R.Karpavičium ir neturintiems nei patirties, nei žinių valdant specifinį pieno perdirbimo verslą.
Taip pat skaitykite: Pieno perdirbimo įmonė Baltijos šalyse
Šiuo metu UAB „Karpis“ vadovė yra Asta Daminaitė, kuri, jei tikėtumėm viešai prieinama informacija, užsiėmė (ir užsiima iki šiol) menine ir pramogine veikla: tapo paveikslus, pardavinėja drabužius ir konsultuoja aprangos stiliaus klausimais. Jau veikdama didžiausio MPK akcininko vardu A. Galbūt tokia veikla leidžia realizuoti savo meninius ir komercinius impulsus, tačiau kažin ar padeda sprendžiant strateginius stambaus pieno perdirbėjo valdymo klausimus.
Sutapimas, ar ne (greičiau, ne), tačiau UAB „Karpis“ ir vėl siekia pakeisti įmonės vadovus. Šiuo metu, kai MPK vėl didelėmis pastangomis peržengė pelno ribą, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra sumažėję dešimčia milijonų eurų (iki 14,5 milijono), jau minėta „Karpis“ vadovė A.Daminaitė vienašališku sprendimu inicijuoja akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama pakeisti įmonės vadovą ir valdybą. Šiuo metu įmonei vadovaujantis Henrikas Karpavičius įmonės valdyboje pradėjo dirbti dar esant gyvam jo broliui Raimondui, kurio valia jis tapo ir MPK direktoriumi. Po Raimondo Karpavičiaus mirties valdybos narių sudėtis iš esmės nebuvo keičiama, joje dirba puikiai bendrovės reikalus išmanantys ir daug patirties turintys žmonės. Tokiu būdu buvo užtikrintas veiklos tęstinumas ir galimybės laiku reaguoti į sparčiai besikeičiančias aplinkybes. Šios valdybos kadencija baigiasi kitais metais.
Pavojingi akcininko viražai
2022 metais, nepaisant išaugusių energijos bei paslaugų kainų, pasaulio rinkose susiklostė labai palanki padėtis MPK gaminamai produkcijai. Pavyzdžiui, lieso pieno miltelių kaina 2022 metų pirmoje pusėje, palyginti su 2021 metais buvo išaugusi beveik 60 procentų ir siekė 4200 eurų už toną (tiesa, būtina pažymėti , žaliavinio pieno kaina didėjo panašiu tempu). Operatyviai reaguodama į pokyčius, įmonė sparčiai gerino veiklos rezultatus ir per tris 2022 metų ketvirčius jau buvo uždirbusi 0,8 mln. eurų pelno. Tuo pat metu UAB „Karpis“ ėmėsi karštligiškų veiksmų siekdama pakeisti MPK vadovybę. Chaotiški pagrindinio akcininko veiksmai tapo signalu veikti pagrindiniam MPK kreditoriui - Šiaulių bankui, - kuris nusirašė 3,27 mln. eurų iš MPK sąskaitų. Panašiai reagavo ir dalis pieno tiekėjų bei partnerių, kurie buvo nutraukę arba sustabdę bendradarbiavimą su bendrove. Galop, metus MPK baigė nuostolingai. Nors tuokart „Karpiui“ pakeisti MPK vadovų nepavyko, įmonei teko išgyventi sudėtingą derybų maratoną. Su dalimi kreditorių pavyko sutarti ir užšaldyti skolų grąžinimą. Tačiau su kitais susiklosčiusią situaciją teko spręsti teisinėmis priemonėmis ir teismuose ieškoti sutarimo, kol ir su jais MPK vadovybės pastangų ir derybų dėka pavyko susiderėti dėl skolų išdėstymo. Tai lėmė, kad turėdama labai ribotus apyvartinio kapitalo resursus įmonė suvaldė finansinę turbulenciją ir užtikrino veiklos tęstinumą bei tęsė atsiskaitymą su kreditoriais.
„Mums tai buvo labai sudėtingas laikas, tačiau aš suprantu kreditorių, kuriems MPK tuo metu buvo skolinga 24,5 mln. eurų ir partnerių veiksmus - matydami, kad įmonės veiklą siekiama radikaliai keisti, jie siekė minimizuoti riziką. Ko nesuprantu - kodėl pagrindinis akcininkas, kuris viešojoje erdvėje dažnai svaidosi kaltinimais, kad MPK valdoma blogai, mėgino keisti įmonės vadovus būtent tuo metu, kai ji pradėjo dirbti pelningai“, - sako H.Karpavičius. Kad tai buvo nelogiškas ir žalingas sprendimas, patvirtino ir įmonės užsakyta ekspertizė. Analitikai konstatavo, kad jeigu iš MPK apyvartinio kapitalo nebūtų išimta ši suma, MPK būtų papildomai uždirbusi apie 2 mln. eurų pelno 2023 metų pabaigoje. Atitinkamai, tokia pat suma būtų sukaupta (įvertinus paskolų grąžinimą ir palūkanas). Kad ir kaip būtų, įmonė pergyveno itin sudėtingus 2023 metus, išlygino žiojinčią finansų duobę ir, priimdama nepopuliarius sprendimus, stabilizavo veiklą.
Investicijos ir plėtra
„Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė trečiadienį paskelbė už neįvardijamą sumą vasarį įsigijusi reikalavimo teisę į MPK ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus Šiaulių bankui.
„Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Henrikas Karpavičius sako, kad bendraujama su vienu rimtu investuotoju iš Lenkijos: „Jiems reikia kiekio - per metus mažiausiai 100 mln. vienetų indelių (kondensuoto pieno - BNS). Dabar įmonė per mėnesį gamina nuo 3 iki 3,5 mln.“ Lenkijos perdirbėjo pavadinimo jis nemini, tik patikina, kad šis per mėnesį perdirba tiek pieno, kiek visos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kartu sudėjus, turi rinką Pietryčių Azijoje ir jam reikalingas didelis kiekis. H.Karpavičiaus teigimu, investuotojui nebūtų parduodama 100 proc. įmonės akcijų.
Viena iš trijų didžiausių Lenkijos pieno perdirbimo kompanijų pasirašė ketinimų protokolą dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir jai priklausančios restruktūrizuojamos šviežių pieno produktų gamybos UAB „Lukšių pieninė“ įsigijimo, praneša „Verslo žinios“. Sandorį tikimasi baigti šiais metais.
Henrikas Karpavičius, UAB „Marijampolės pieno konservai“ akcininkas ir vadovas, neslepia - tai Lenkijos bendrovė, patenkanti į didžiausių šio sektoriaus įmonių šalyje trejetuką.
„Investuotojas rimtas, turintis tikslą plėsti mūsų gamybą ir turintis tam finansinių galimybių. Įsigytas bendroves jie prijungtų prie savo verslo. Mes parduodame visą verslą - su žaliavų pirkimo ir produkcijos pardavimo sutartimis, jie perimtų visus darbuotojus. Kažkokių ypatingų sąlygų derybose nekeliama“, - aiškina MPK vadovas.
Sandoriui atstovauja advokatų profesinė bendrija „Noor legal“.
Remiantis Lenkijos „Forum Mleczarskie“ redakcijos atliktu tyrimu, didžiausios šalies pieno perdirbėjos 2023 m. buvo grupė „Polmlek“ (2,3 mlrd. Eur pajamų), „Mlekovita“ įmonių grupė (2,15 mlrd. Eur), „Mlekpol SM“ (1,59 mlrd. Eur), kompanija „Piatnica“ (606 mln. Eur) ir „Lowicz“ (484 mln. Eur).
Bandymai keisti valdybą
Klaipėdos bendrovės „Karpis“ mirusio savininko Raimondo Karpavičiaus turto paveldėtojams toliau ginčijantis dėl teisių į palikimą, „Karpio“ valdomos įmonės „Marijampolės pieno konservai“ akcininkų liepos pabaigoje išrinktos valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi buvo paskirtas buvęs „Pienas LT“ finansų vadovas Nerijus Jakubauskas, teigia BNS šaltiniai. Tačiau jis vadovavo tik kelias dienas. Į Marijampolės apylinkės teismą, prašydamas iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti keisti bendrovės valdybos, kol nebus išspręstas ginčas dėl teisių į R. Karpavičiaus palikimą, kreipėsi H. Karpavičius. Jis teismui teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankas gali atsisakyti pasirašyti liepos 25 dienos susitarimo projektą ir pradėti priverstinį daugiau nei 15 mln.
Lukšių pieninės restruktūrizavimas
MPK antrinė įmonė „Lukšių pieninė“ nuo 2024 m. gegužės yra restruktūrizuojama. Kaip rodo 2024 m. šios bendrovės balansas, ilgalaikis materialus turtas 2023 m. pabaigoje sudarė 7,8 mln. Eur, trumpalaikis 3 mln. Eur. O mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo 14,2 mln. Eur. 2023 m. bendrovė patyrė 1,4 mln. Eur nuostolių.
Kaip rašoma restruktūrizavimo byloje, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais, „bus ieškomi pirkėjai (investuotojai), kurie įsigytų visą ar dalį atsakovės turto komplekso, kurio planuojama pardavimo kaina yra 10,93 mln. Eur“.
MPK perspektyvos ir iššūkiai
Henrikas Karpavičius teigia, kad verslas prasmingas tuomet, kai yra finansinės galimybės jį plėsti. Šiuo metu įsiskolinimas bankui sudaro apie 15 mln. Eur. Apie derybas bankas yra informuotas.
Pašnekovas neslepia, kad su potencialiu investuotoju bendraujama jau keletą metų. Tačiau iki šiol tęsėsi teisminiai ginčai dėl velionio Raimondo Karpavičiaus testamento. Buvo neaišku, kas yra tikrieji verslo paveldėtojai. Praėjusiais metais, po 5 m. teismų maratono, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ginče dėl palikimo padėjo tašką. Pernai gruodį paskelbta, kad R. Karpavičius visą savo turtą, įskaitant MPK, paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui H. Karpavičiui.
„Tie ginčai buvo viena didžiausių kliūčių pritraukti investuotoją. Testamento byla buvo tas bazinis klausimas, į kurį atsakymo laukė investuotojas. Kol tokio sprendimo nebuvo, investuoti milijonus buvo labai rizikinga“, - neslepia verslininkas.
Vis tik dar vyksta ginčas dėl UAB „Karpis“ valdymo. Jam pasibaigus, keliai MPK pardavimui bus atviri.
2021-2022 metai dėl visiems žinomų priežasčių buvo sunkūs, pavyzdžiui, jūros konteinerių kainos pakilo tris kartus. Tačiau radome naujų rinkų (Australija, Portugalija, Grenada, Švedija, iš viso į beveik 50 šalių eksportuojame produkciją). Atnaujiname įrangą ir sudarome kontraktus. Naujoji skardinių dėžučių ir dangtelių gamybos linija kainavo apie 6 mln.
MPK turi paslaugų kontraktų, kurių esmė - užsakovas atveža žaliavą, įmonė panaudoja savo infrastruktūrą ir pagamina produkciją už sutartą kainą.
Henrikas Karpavičius nemano, kad reikės Kinijos, Pakistano ar Indijos pieno Lietuvoje 2026-2027 metais. Vidaus rinkos apsirūpinimas yra normalus. Nemažai ir eksportuojame. Parduotuvėse galime matyti ir iš aplinkinių valstybių atvežtų pieno produktų. Pieno sektorius - ne tik vidaus sektorius. Turime galimybes įsitvirtinti užsienio šalyse, išlaikyti šias pozicijas ir net išplėtoti jau turimas. Lietuviški pieno produktai žinomi visame pasaulyje. Turime stengtis, kad ir pieno gamintojai jaustųsi gerai, nes be pieno mes nieko negalime. Pienas yra viskas.
Apie 95 proc. MPK produkcijos eksportuojama, penki proc. lieka Lietuvoje. MPK yra „Lukšių pieninės“ akcininkai, jie turi daugiau produkcijos asortimento (sūrių, sūrelių, grietinės…), bet MPK produkcija - tik sutirštinto pieno konservai ir pieno miltai, dar gaminame šiek tiek sviesto ir grietinėlės. Drąsiai galime teigti, kad mūsų produkcijos kokybė yra aukščiausio lygio, pagaminta iš kokybiško pieno, todėl ir kaina aukštesnė. UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra daugiausia eksportuojanti pieno perdirbimo įmonė Lietuvoje.
Žaliavinio pieno kainos įtaka
Pieno gamintojams žaliavinio pieno kainos padidėjimas yra labai gerai. Kai ji per žema, pieno kiekis pradeda mažėti - mažėja karvių, jos išvežamos į Lenkiją, nesikuria nauji ūkiai. Kai trūksta pieno, jo kaina irgi didėja. MPK turi du bazinius produktus: liesus pieno miltus (jie gaminami Kalvarijoje) ir pieno konservus, gaminamus Marijampolėje. Abu produktai priklauso nuo pasaulinės biržos kainų, todėl daryti įtaką kainai pakankamai sudėtinga, ypač pieno miltų kainai.
Jei 2023-aisiais ūkininkai protestuodami prie fabriko rikiavosi, tai dabar perdirbimo įmonių atstovai pas ūkininkus „rikiuojasi“ - netiesiogiai, bet rikiuojasi, nes visiems reikia pieno, ir jo reikia už draugišką kainą. Ūkininkas renkasi, kam jį parduoti. Stambieji pieno gamintojai už kg pieno gauna apie 0,6 Eur/kg, smulkieji kiek mažiau. Lietuvos vidurkis (2024 m. duomenimis) yra 0,54 Eur/kg, o ES - 0,52 Eur/kg. Yra valstybių, kurios moka daugiau nei Lietuva: Belgija, Danija, Nyderlandai, Malta, Kipras - tai mažos šalys, turinčios tam tikrų ypatumų, jų pienininkus labiau remia valstybė. Beje, Lietuvoje už žaliavinį pieną mokame gerokai daugiau nei jis kainuoja Estijoje ar Latvijoje. Ir lenkus lenkiame. Lietuvoje daug pieno perdirbėjų, daugiau nei pas kaimynus estus ar latvius. Lietuvoje per metus pagaminama apie 1 mln. 200 tūkst. tonų, Latvijoje apie 900 tūkst., Estijoje - apie 700 tūkst. tonų.
Dėl kritusių žaliavinio pieno kainų, daug karvių „emigravo“ į kaimynines šalis, daugiausia, berods, į Lenkiją. 2024-aisiais apie 20 proc. (per metus!) sumažėjo pieno tiekėjų. Tai įvyko dėl to, kad smulkieji ūkininkai ėmė trauktis iš rinkos. Liūdina, kad ir vidutinių ūkininkų, kasdien tiekiančių maždaug po toną pieno, irgi mažėja. Manyčiau, taip yra ne dėl pieno kainos - ji yra apynormalė. Ūkininkai kalba apie tai, kad labai trūksta šiame sektoriuje dirbti norinčių žmonių. Jaunimas nenori šio darbo: jei augini karves - ne tik atostogų neturi, bet ir išsimiegoti normaliai negali. Ir ne tik tai: žiūrėk, karvės susirgo, kainos pakilo, nauji ekologijos reikalavimai atsirado. Sustoja prie tavęs tikrintojų armija, manančių, kad padeda, kad be galo rūpinasi pieno kokybe, gera karvių nuotaika ir pan.
Pieno sektorius ir regioninė politika
Henrikas Karpavičius mano, kad ekologijos klausimai per daug išpūsti. Nepanaudoti pieno sektoriaus pranašumo Lietuvoje, kur veikia aukščiausio lygio pieno gamintojų bendrovės, jo neplėtoti - būtų ekonomiškai nelogiška. Pagaliau tai regioninė politika, apie kurią tiek daug kalbama (bet tik kalbama). Iš tiesų regioninė politika - vienas iš politikos elementų. Visi stambiausi pieno ūkiai, perdirbimo įmonės - regionuose. Jei kalbėtume ne lozungais, bet realiai, tai pieno gamybos ir perdirbimo sektorius turėtų būti valstybės interesas. Visos valstybės taip elgiasi.
Audriaus Skučo komentaras
Audrius Skučas, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ generalinis direktorius, sako, kad žinant tik faktą, jog yra pasirašytas ketinimų protokolas, sunku komentuoti, kaip sandoris gali paveikti pieno sektorių. Galbūt tai bus galima daryti, jeigu sandoris įvyks, bus žinomas pirkėjas ir jo tolesni planai. „Šiuo metu pieno rinka yra išties konkurencinga ir apie ją kalbėdami negalime kalbėti tik apie Lietuvą, nes ji susisiekia su kaimyninių šalių ir visos Europos pieno sektoriumi. Ji veikia taip, kad, kuo joje daugiau konkurentų, tuo ji dinamiškesnė ir tuo sveikesnė“, - pažymi A.Skučas.
Paklaustas, ar naujas stambus žaidėjas galėtų kilstelėti žaliavinio pieno poreikį, taigi ir kainą, A. Skučas abejoja, kad į Lietuvą atėjęs pieno perdirbėjas elgtųsi kažkaip išskirtinai ar neracionaliai.
„Pieno gamybos sektoriuje galimybės ignoruoti rinką tikrai ribotos ir brangios“, - teigia „Pienas LT“ vadovas.
#
tags: #jsc #marijampoles #pieno #konservai #istorija