Šokiruojančios Galvos Be Odos ir Mėsos Priežastys – Sužinokite Viską Išsamiai!

Odos ir mėsos praradimas ant galvos gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, pradedant nuo neskausmingų odos mazgelių ir baigiant odos ligomis bei infekcijomis.

Neskausmingi Odos Mazgeliai

Neskausmingas odos mazgelis - tai nedidelis, suapvalėjęs odos paviršiaus pažeidimas ar pakilimas, kuris dažniausiai nesukelia skausmo ir kitų diskomforto pojūčių. Tokie mazgeliai gali būti įvairių spalvų - nuo odos spalvos iki rausvų ar rudų atspalvių. Jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje ir būti susiję su įvairiomis odos būklėmis ar ligomis, kurios dažniausiai nėra pavojingos, tačiau kai kuriais atvejais gali reikėti specialistų dėmesio.

Galimos priežastys

Neskausmingi odos mazgeliai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir būti skirtingos kilmės:

Lipoma: Tai gerybinis riebalinio audinio auglys, kuris paprastai yra minkštas, šiek tiek judrus ir neskausmingas. Lipomos dažniausiai būna odos spalvos ir yra po oda.
Fibroma: Tai jungiamojo audinio mazgelis, kuris gali būti kietas ar minkštas, dažniausiai odos spalvos arba šiek tiek tamsesnis. Fibromos paprastai nekelia pavojaus sveikatai ir nesukelia skausmo.
Dermatofibroma: Nedidelis, kietas odos mazgelis, kuris gali būti šviesesnis ar tamsesnis už aplinkinę odą. Dažniausiai atsiranda dėl nedidelių odos traumų ar įgėlimų ir yra neskausmingas.
Riebalinė cista (ateroma): Tai cistinė struktūra, kuri susidaro, kai užsikemša riebalinė liauka. Paprastai cista būna minkšta, odos spalvos ar šiek tiek rausva ir nesukelia skausmo, nebent tampa uždegiminė.
Molluscum contagiosum: Tai virusinė infekcija, kuri sukelia neskausmingus odos mazgelius su blizgiu paviršiumi. Šie mazgeliai paprastai yra mažyčiai ir gali būti perkelti į kitas kūno dalis, nes infekcija yra lengvai užkrečiama.
Senatvinė keratozė: Šie mazgeliai dažniausiai atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms. Jie būna tamsesni, šiurkštesni, panašūs į karpas, tačiau neskausmingi ir paprastai nekelia pavojaus.
Bazalinių ląstelių karcinoma: Nors bazalinė ląstelių karcinoma yra odos vėžio forma, ji auga lėtai ir dažniausiai būna neskausminga. Jei mazgelis neauga ir nekeičia spalvos, jis greičiausiai yra nekenksmingas.

Histamino vaidmuo

Histaminas - tai natūraliai organizme esanti biologiškai aktyvi medžiaga, atliekanti svarbias funkcijas. Jis dalyvauja imuniniuose atsakuose, skatina skrandžio rūgšties gamybą ir veikia kaip neuromediatorius smegenyse. Histaminas organizme gali padidėti ne tik dėl vidinių procesų, bet ir dėl maisto, nes kai kurie produktai natūraliai turi daug histamino, o kiti skatina jo išsiskyrimą organizme. Paprastai histaminas yra skaidomas specialių fermentų, tačiau jei šis procesas sutrinka, organizmas nebesugeba jo tinkamai pašalinti, ir atsiranda histamino netoleravimo simptomai. Nors ši būklė dažnai painiojama su alergija, ji nėra imuninė reakcija, tačiau jos simptomai gali būti labai panašūs į alergines reakcijas.

Kaip veikia histaminas?

Histaminas laikomas specialiose baltųjų kraujo kūnelių (pvz., putliųjų ląstelių ir bazofilų) granulėse ir išsiskiria reaguojant į įvairius dirgiklius. Jis atlieka svarbų vaidmenį virškinimo sistemoje, skatindamas skrandžio rūgšties išsiskyrimą, o smegenyse - reguliuodamas budrumą ir reakcijas į aplinką, taip pat atsakingas ir už imunines reakcijas. Problemos prasideda tada, kai histamino organizme tampa per daug arba kai jo skaidymo procesai neveikia tinkamai. Kaip ir visose organizmo sistemose, svarbiausia yra balansas - jei histamino kiekis reguliuojamas tinkamai, jis atlieka savo funkcijas be jokių problemų.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti vyniotinį iš kiaulės galvos

Kodėl histamino kiekis gali padidėti?

Histamino netoleravimas yra būklė, kai organizmas nesugeba pakankamai greitai suskaidyti histamino, gaunamo su maistu ar susidarančio vidiniuose procesuose.

Genetika: kai kuriems žmonėms DAO ar HNMT fermentų veikla yra natūraliai sumažėjusi dėl genetiškai paveldėtų variacijų.
Žarnyno problemos: jei žarnyno gleivinė yra pažeista, DAO gamyba mažėja, o histaminas be apribojimų patenka į kraujotaką.
Nesubalansuota žarnyno mikrobiota: kai kurios bakterijų rūšys natūraliai gamina histaminą, o jei jų populiacija išauga (pavyzdžiui, dėl plonojoje žarnoje esančių bakterijų pertekliaus), histamino kiekis organizme gali padidėti.
Kai kurie vaistai: kai kurie plačiai vartojami vaistai gali trukdyti DAO fermento veiklai arba skatinti histamino išsiskyrimą organizme.
Maistas: kai kurie produktai natūraliai turi didelį histamino kiekį, kiti gali skatinti jo išsiskyrimą organizme.
Stresas ir hormoniniai pokyčiai: stresas gali sukelti sistemines organizmo reakcijas, įskaitant putliųjų ląstelių aktyvaciją, kurios išskiria histaminą. Be to, hormoniniai svyravimai (pvz., menstruacijų ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu) taip pat gali turėti įtakos histamino apykaitai. Pavyzdžiui, estrogenas gali skatinti histamino išsiskyrimą ir slopinti DAO veiklą, todėl kai kurioms moterims prieš menstruacijas gali paaštrėti histamino netoleravimo simptomai.

Histamino netoleravimo tyrimai

Histamino netoleravimą nustatyti gali būti sudėtinga, nes nėra vieno patikimo tyrimo. Norint diagnozuoti histamino netoleravimą, pirmiausia būtina atmesti kitas galimas priežastis, kurios gali sukelti panašius simptomus. Tam gydytojai dažnai rekomenduoja atlikti odos dūrio testus arba specifinių IgE kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar žmogus neturi alergijos maistui. Taip pat gali būti tiriamas triptazės kiekis kraujyje, kad būtų galima atmesti retą, bet galimą sisteminę mastocitozę - ligą, kai organizmas gamina per daug histamino.

Jeigu atlikus šiuos tyrimus nėra nustatoma jokia kita priežastis, o žmogus patiria bent kelis būdingus histamino netoleravimo simptomus, diagnozė gali būti patvirtinama taikant mažai histamino turinčią mitybą. Tokiu atveju laikantis rekomenduotos mitybos reikėtų fiksuoti, ką valgote, ir atidžiai stebėti savo organizmo reakcijas. Jei simptomai sumažėja ar visiškai išnyksta, o vėl sugrąžinus histamino turinčius produktus jie atsinaujina, tai gali būti aiškus požymis, kad organizmas netoleruoja histamino pertekliaus.

Kitas būdas - histamino 50 odos dūrio testas, kurio metu stebima, kaip greitai organizmas neutralizuoja histaminą, atliekant dūrio testą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad šie tyrimai ne visada tiksliai atskleidžia histamino netoleravimo priežastis. DAO fermento veiklos sutrikimai gali būti skirtingos kilmės: jie gali būti įgimti, atsirasti dėl lėtinių ligų arba būti sukelti tam tikrų vaistų.

Vienas iš dažniausiai atliekamų, bet vis dar diskusijas keliantis tyrimų - DAO fermento aktyvumo serume analizė. Šis testas matuoja, kiek histamino suyra kraujo mėginyje per tam tikrą laiką, naudojant specialius laboratorinius metodus, tokius kaip fermentinis imunosorbentinis tyrimas (ELISA) arba radioimuninis tyrimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad šis testas gali padėti atskirti žmones, kuriems pasireiškia histamino netoleravimo simptomai, tačiau ne visais atvejais šis ryšys yra aiškiai patvirtinamas. Šis metodas nėra visiškai patikimas, nes kai kuriems pacientams, nors ir nustatomas sumažėjęs DAO aktyvumas, histamino netoleravimo simptomai nepasireiškia ir atvirkščiai - nustatant normalų DAO fermento aktyvumą gali pasireikšti simptomai.

Taip pat skaitykite: Sapno apie lėktuvą interpretacijos

Histamino 50 odos dūrio testas, yra dar vienas metodas, kuris gali padėti diagnozuoti histamino metabolizmo sutrikimus. Taikant šį metodą, atlikus odos dūrį su histaminu, rezultatai vertinami po 50 minučių (priešingai nei įprastinių testų metu, po 15-20 minučių), nors pūkšlės dydis nesiskiria tarp histamino netoleruojančių ir kontrolinių grupių, odos reakcijos praėjimo laikotarpis pailgėja.

Dėl šių priežasčių histamino netoleravimo diagnozė dažniausiai nustatoma ne pagal vieną konkretų tyrimą, o įvertinus visą simptomų kompleksą, mitybos pokyčius ir kitus diagnostinius duomenis.

Mažą histamino kiekį turinčių produktų mityba

Įtariant histamino netoleravimo sukeliamus simptomus, galima pabandyti taikyti mažą histamino kiekį turinčių produktų mitybą. Svarbu suprasti, kad tikslas nėra visiškai pašalinti histaminą iš mitybos, nes tai būtų itin sudėtinga ir galėtų sukelti maistinių medžiagų trūkumą.

Rekomenduojama vartoti:

Dauguma šviežių daržovių (pvz. agurkai, morkos, brokoliai).
Dauguma šviežių vaisių (pvz. obuoliai, kriaušės, melionai).

Svarbu išlaikyti subalansuotą mitybą - nepamirškite įtraukti visų maistinių medžiagų, kad išlaikytumėte gerą sveikatą.

Taip pat skaitykite: Stogas: būtinybė ir saugumas

Įvairiaspalvė Dedervinė (Tinea Versicolor)

Įvairiaspalvė dedervinė (tinea versicolor; pityriasis versicolor) - tai gana dažnai pasitaikanti paviršinė odos grybelinė infekcija, kuriai būdinga hipopigmentinės, hiperpigmentinės ar raudonos dėmės odoje.

Dažniausiai pažeidžiami asmenys

Įvairiaspalvė dedervinė paplitusi visame pasaulyje. Tropinėse šalyse jos paplitimas gali siekti net iki 50 proc., tuo tarpu Skandinavijoje įvairiaspalvės dedervinės paplitimas yra apie 1 proc. Dažniausiai serga paaugliai ir jauni suaugę žmonės. Retais atvejais įvairiaspalve dedervine gali sirgti kūdikiai ir vaikai, tačiau jiems dažnai gali pasireikšti netipiniai ligos simptomai. Grybelio gyvavimui reikalingi lipidai, kurių žmogaus odoje su amžiumi palaipsniui mažėja, todėl liga tarp vyresnio amžiaus žmonių pasitaiko retai. Įvairiaspalvė dedervinė vienodai dažnai pasitaiko tarp abiejų lyčių asmenų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Ligą sukelia Malassezia (dar žinomos kaip Pityropsorum) genčiai priklausntis grybelis. Pityrosporum yra normalios odos mikrofloros sudedamoji dalis, tačiau kai kurios šios genties rūšys gali pradėti aktyviai daugintis ir transformuotis į patogeninę formą, kuri sukelia odos grybelinę infekciją. Dominuojanti Malassezia rūšis, sukelianti įvairiaspalvę dedervinę, yra M. globosa, rečiau ligą sukelia M. furfur, M. sympodialis ir kt. Šios ligos metu pažeidžiamas raginis odos sluoksnis.

Išoriniai faktoriai, kurie skatina Pityrosporum transformaciją į patogeninę formą yra šilta ir drėgna aplinka, padidėjęs prakaitavimas, odos tepimas aliejais. Įvairiaspalvė dedervinė dažniau pasitaiko tarp asmenų, sergančių seborėjiniu dermatitu. Ligos pasireiškimas nesusijęs su nepakankama higiena.

Su žmogaus savybėmis susiję faktoriai, nulemiantys įvairiaspalvės dedervinės vystymąsi, tiksliai nėra žinomi, tačiau manoma, kad įtakos turi genetinis polinkis ir imuninės sistemos sutrikimai. Liga dažnesnė tarp sergančiųjų limfoma, Kušingo liga, cukriniu diabetu, AIDS, vartojantiems imunosupresinius vaistus. Kaip papildomi faktoriai gali būti prasta mityba, kontraceptikų vartojimas. Įvairiaspalvė dedervinė nėra užkrečiama liga.

Simptomai ir požymiai

Dažniausiai pacientai nejaučia jokių simptomų, tačiau kartais gali atsirasti nestiprus niežulys. Ligai būdinga, kad odoje atsiranda hipopigmentinės, hiperpigmentinės ar švelniai raudonos spalvos dėmės. Ligos pradžioje atskiri bėrimai paprastai būna nedideli, vėliau jie didėja, susilieja į didesnes įvairios formos dėmes. Šviesiaodžiams hiperpigmentinės dėmės dažniausiai būna šviesiai rudos, o tamsiaodžiams nuo tamsiai rudos iki pilkai juodos spalvos.

Ant pažeistos odos dažnai būna pleiskanų, kurios akivaizdžiau pastebimos pagramdžius odą. Paaugliams ir suaugusiems bėrimai dažniausiai atsiranda viršutinėje liemens dalyje, nugaroje, pečiuose, rankose, žymiai rečiau pažeidžiamas veidas, kirkšnių sritis, tuo tarpu vaikams kaip tik veidas pažeidžiamas dažniau.

Diagnostika

Įvairiaspalvė dedervinė gali būti diagnozuota apžiūrėjus odą ir nustačius tipinius bėrimus joje. Daugiau nei 20 proc. atvejų įvairiaspalvė dedervinė nustatoma ir giminėje. Pacientams, kurių giminėje yra sergančiųjų įvairiaspalve dedervine, didesnė tikimybė, jog liga kartosis ar ji užtruks ilgesnį laiką.

Tikslesnei įvairiaspalvės dedervinės diagnozei reiktų atlikti odos nuogramdų (pleiskanų) mikroskopinį tyrimą, nudažius mėginėlį 10- 15 proc. kalio hidroksidu. Mikroskopinio tyrimo metu matomos storomis sienelėmis, ovalios ar sferinės formos sporos, kurios dažniausiai išsidėsto grupelėmis, ir grybelių hifai, kurie paprastai būna sutrūkę į trumpus filamentus. Grybelių sporos ir hifai dėl būdingo vaizdo mikroskopuojant dažnai aprašomas kaip „spagečiai su mėsos kukuliais“.

Be to, apžiūrint bėrimus su Vudo lempa, maždaug trečdaliui ligonių galima pamatyti geltoną ar geltonai žalią švytėjimą. Įvairiaspalvę dedervinę reikėtų skirti nuo kitų panašiais požymiais pasireiškiančių ligų, kaip seborėjinis dermatitas, raudonoji ir baltoji dedervinė, vitiligo, eritrazma, fungoidinė mikozė(odos T ląstelių limfoma), sifilis ir kt.

Gydymas

Sergant įvairiaspalve dedervine, kai odos pažeidimas yra nedidelis, ribotas, pirmiausia turėtų būti skiriamas vietinis gydymas. Gydymas sisteminiais vaistais taikomas, jei nėra efekto gydant vietiškai, jei įvairiaspalvė dedervinė stipriai išplitusi ar liga dažnai pasikartoja. Dažniausiai vietiniam gydymui naudojami įvairūs priešgrybeliai preparatai ( pvz.: 2 proc. Ketokonazolio kremas, šampūnas, Terbinafinas ir kt.), 2,5 proc. seleno sulfidas.

Sisteminiam įvairiaspalvės dedervinės gydymui efektyvūs geriamieji priešgrybeliniai vaistai, kaip Ketokonazolis, Itrakonazolis, Flukonazolis. Pigmentacijos pakitimai išnyksta ir oda įgauna normalią išvaizdą tik praėjus keletui mėnesių po sėkmingo gydymo. Jei gydymo efektyvumas kelia abejonių, galima pakartoti mikroskopinį pažeistos odos vietos mėginio tyrimą su kalio hidroksidu. Jei mikroskopuojant nustatomi Pityrosporum hifai, vadinasi liga dar yra aktyvi. Jei įvairiaspalvė dedervinė nepasiduoda gydymui, dažnai kartojasi ar yra labai išplitusi, reiktų pagalvoti ir apie galimą imuninės sistemos patologiją.

Profilaktika

Pacientai, kuriems įvairiaspalvė dedervinė dažnai kartojasi, ypač turintys imuninės sistemos sutrikimų, gali išvengti ligos paūmėjimo naudodami vietinius ar geriamuosius preparatus (ypač karštuoju metų laiku). Ligos pasikartojimo padeda išvengti 2,5proc. seleno sulfido ar 2 proc. ketokonazolio turintis šampūnas ( pvz.: Nizoral). Šampūnas naudojamas visam kūnui 1 kartą per mėnesį 10 minučių. Profilaktikai taip pat gali būti naudojamas geriamieji vaistai, kaip Itrakonazolis ar Ketokonazolis vienkartinai 1 kartą per mėnėsį šiltuoju metų laiku.

Odos Senėjimas ir Senatvinės Odos Ligos

Odos senėjimas yra neišvengiamas procesas, kurio metu oda tampa plonesnė, mažiau elastinga, gali atsirasti įvairių su amžiumi susijusių odos ligų. Dažniausiai šios ligos kyla dėl ilgalaikio saulės poveikio, sumažėjusio kolageno kiekio bei ląstelių regeneracijos sulėtėjimo.

Senatvinės Dėmės (Lentiginės)

Senatvinės dėmės, dar vadinamos lentiginėmis arba kepenų dėmėmis, yra pigmentinės odos dėmės, kurios atsiranda dėl ilgalaikio saulės poveikio. Nors šios dėmės nėra pavojingos sveikatai, jos gali sukelti estetinių nepatogumų ir rodyti saulės sukeltą odos žalą.

Priežastys: Ilgalaikis saulės ultravioletinių (UV) spindulių poveikis skatina melanocitų - ląstelių, atsakingų už odos pigmentaciją - veiklą. Melanino perteklius kaupiasi tam tikrose vietose, todėl atsiranda tamsios dėmės. Su amžiumi oda praranda gebėjimą efektyviai atsinaujinti ir atsispirti saulės sukeltai žalai. Kai kurių žmonių oda yra natūraliai jautresnė UV spinduliams ir linkusi į pigmentines dėmes.
Simptomai: Dažniausiai atsiranda ant saulės veikiamų vietų, tokių kaip veidas, rankos, pečiai, nugara. Dėmės gali būti nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos. Dėmės yra nelygių formų, gali būti mažos, tačiau dažnai plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes.
Gydymas: Lazerinė terapija, cheminis pilingas, krioterapija, hidrochinono kremai.
Prevencija: Kasdieninė odos apsauga nuo saulės naudojant SPF kremus, vengiant ilgo buvimo saulėje ir dėvint apsauginius drabužius.

Aktininė Keratozė

Aktininė keratozė yra saulės sukeltas ikivėžinis odos pažeidimas. Tai dažnai pasireiškia kaip šiurkščios, pleiskanojančios dėmės ant saulės paveiktų odos sričių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Ši būklė gali išsivystyti į odos vėžį, todėl svarbu ją gydyti anksti.

Priežastys: Aktininę keratozę sukelia ilgalaikis saulės poveikis, kai oda yra nuolat veikiama UV spindulių be pakankamos apsaugos. Vyresni žmonės yra labiau linkę į šios būklės atsiradimą, nes su amžiumi oda tampa jautresnė UV spindulių žalai. Žmonės su šviesia oda ir tie, kurie lengvai nudega saulėje, turi didesnę riziką susirgti aktinine keratoze.
Simptomai: Dėmės gali būti rausvos, raudonos ar rusvos, kartais atrodo kaip „švitrinis popierius“. Pažeidimai gali pleiskanoti ir luptis. Dažnai pastebimas niežėjimas, deginimo pojūtis ar net skausmas, ypač švelniai spaudžiant pažeistas vietas. Dažniausiai atsiranda ant veido, galvos odos (ypač plikose vietose), kaklo, rankų.
Gydymas: Krioterapija, fotodinaminė terapija, fluorouracilas, imikvimodas, lazerinė terapija.
Prevencija: Kasdieninis SPF kremų naudojimas, vengiant per ilgo buvimo saulėje. Žmonėms, kurie buvo veikiami didelio saulės kiekio, reikėtų reguliariai tikrinti odą dėl naujų pažeidimų atsiradimo.

Seborėjinė Keratozė

Seborėjinė keratozė yra gerybinis, nekenksmingas odos darinys, kuris dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje. Šie dariniai gali būti įvairių spalvų - nuo gelsvos iki tamsiai rudos, jų paviršius gali būti šiurkštus arba lygus. Jie nesukelia pavojaus sveikatai, bet gali atrodyti estetiškai nemaloniai arba dirginti.

Priežastys: Seborėjinė keratozė dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje yra buvę šios ligos atvejų. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad saulės poveikis gali skatinti šių darinių atsiradimą. Šie dariniai dažniausiai atsiranda vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Simptomai: Šie odos dariniai dažnai atrodo tarsi „priklijuoti“ prie odos paviršiaus ir gali būti nelygūs arba grublėti. Spalvos svyruoja nuo gelsvos iki tamsiai rudos ar net juodos, todėl kartais juos galima sumaišyti su odos vėžiu. Dažniausiai atsiranda ant krūtinės, nugaros, veido, tačiau gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje.
Gydymas: Krioterapija, kuretažas, lazerinis šalinimas, elektrochirurgija.

Senatvinė Purpura

Senatvinė purpura yra odos būklė, kuri atsiranda dėl odos kraujagyslių trapumo ir lengvo kraujo nutekėjimo į aplinkinius audinius. Tai sukelia mažas, tamsias dėmes ant odos, ypač ant rankų, kur oda yra plona ir jautri.

Priežastys: Su amžiumi oda tampa plonesnė ir mažiau apsaugota nuo mechaninių pažeidimų. Sumažėjęs kolageno kiekis kraujagyslių sienelėse daro jas labiau pažeidžiamas ir silpnas. Net ir nedideli smūgiai gali sukelti purpurą, kai kraujas išsilieja po oda.
Simptomai: Šios dėmės atsiranda be aiškios priežasties arba po nedidelės traumos ir paprastai išlieka ilgą laiką. Dažniausiai atsiranda ant rankų, tačiau gali pasireikšti ir kitose kūno vietose. Dėmės gali išlikti savaites ar mėnesius, kol natūraliai išnyksta.
Gydymas: Odos drėkinimas padeda išlaikyti ją elastingą ir mažina traumų riziką. Nors nėra specifinio gydymo, galima naudoti vitamino C papildus, kurie padeda stiprinti kraujagysles. Svarbu apsaugoti jautrią odą nuo mechaninių pažeidimų.

Odos Atrofija

Odos atrofija yra būklė, kai oda tampa plona, trapi ir praranda elastingumą.

Priežastys: Su amžiumi kraujagyslių sienelės silpnėja, o venų vožtuvai gali pradėti neveikti efektyviai, todėl kraujas kaupiasi venose. Šeimos istorija gali padidinti riziką išsivystyti varikozei. Dėl ilgo stovėjimo ar sėdėjimo venos patiria didesnį spaudimą, o tai prisideda prie jų išsiplėtimo.
Simptomai: Dažniausiai pastebimos išsiplėtusios venos ant kojų ar pėdų. Kojos gali jaustis sunkios, ypač po ilgos dienos stovint. Kojos, kulkšnys ir pėdos gali patinti. Kartais varikozinės venos gali niežėti arba jaustis diskomfortas.
Gydymas: Specialios kojinės padeda sumažinti kraujo kaupimąsi venose ir pagerina kraujotaką. Specialios cheminės medžiagos suleidimas į varikozines venas, kad jos susitrauktų ir pamažu išnyktų. Naudojant lazerį, galima pašalinti mažas varikozines venas. Sunkesniais atvejais gali būti atliekama venų šalinimo operacija (venų pašalinimas ar perrišimas).

Kraujagyslių Žvaigždutės (Teleangiektazijos)

Kraujagyslių žvaigždutės, arba teleangiektazijos, yra smulkios išsiplėtusios kraujagyslės, kurios matomos ant odos paviršiaus kaip raudonos, mėlynos ar violetinės linijos. Dažniausiai atsiranda ant kojų ir veido.

Priežastys: Su amžiumi kraujagyslės tampa trapios ir labiau linkusios į išsiplėtimą. Ilgalaikis UV spindulių poveikis gali susilpninti kapiliarus, dėl to jie tampa matomi. Paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį teleangiektazijų atsiradime. Nėštumas, menopauzė ar hormoninių vaistų vartojimas gali prisidėti prie kraujagyslių žvaigždučių susidarymo.
Simptomai: Matomi kapiliarai ant odos paviršiaus, dažniausiai ant kojų, veido ar kitų kūno vietų. Nors dažniausiai teleangiektazijos nesukelia fizinio skausmo, jos gali būti nepatrauklios išvaizdos.
Gydymas: Lazeris efektyviai naikina išsiplėtusias kraujagysles, sumažindamas matomumą. Mažoms kraujagyslių žvaigždutėms gali būti naudojama cheminė medžiaga, sukelti kraujagyslių užsidarymą ir jų nykimą.
Prevencija: Apsauga nuo saulės ir tinkamas odos drėkinimas gali padėti sumažinti teleangiektazijų atsiradimo riziką.

Dermatoporozė

Dermatoporozė yra būklė, kai oda tampa labai trapi ir lengvai pažeidžiama. Tai su amžiumi susijusi odos būklė, kuri dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, dėl odos atrofijos ir sumažėjusio kolageno bei elastino kiekio.

Priežastys: Su amžiumi oda praranda elastingumą, storį ir drėgmę, o tai padaro ją trapesnę ir lengviau pažeidžiamą. Kortikosteroidai gali sukelti odos plonėjimą ir jautrumo padidėjimą. Kai kurie žmonės turi didesnę riziką dėl genetinių veiksnių.
Simptomai: Net mažiausi smūgiai ar spaudimai gali sukelti odos įtrūkimus ar mėlynes. Dažnos mėlynės net po nedidelių traumų, ypač ant rankų ir kojų. Oda praranda gebėjimą grįžti į pradinę formą po tempimo ar spaudimo.
Gydymas: Specialūs kremai, praturtinti vitaminais A ir C, gali padėti sustiprinti odą ir sumažinti jos trapumą. Kolageno gamybą skatinantys papildai gali padėti išlaikyti odos elastingumą. Siekiant išvengti papildomų pažeidimų, būtina saugoti odą nuo smūgių ir mechaninių pažeidimų.

Pageto Liga

Pageto liga yra reta odos vėžio forma, kuri dažniausiai paveikia spenelius arba genitalijų sritį. Tai susijusi su vėžinėmis ląstelėmis, kurios pažeidžia odos paviršių ir gretimus audinius.

Priežastys: Ši liga yra susijusi su vėžinėmis ląstelėmis, kurios plinta odoje arba yra susijusios su gretimais vidaus organų vėžiais (pavyzdžiui, krūties vėžiu).
Simptomai: Dėmės atsiranda spenelių arba genitalijų srityje ir gali būti susijusios su niežėjimu arba deginimu. Pažeistos vietos gali tapti opomis ir kraujuoti. Pageto liga dažnai būna susijusi su kitais vėžio tipais, pavyzdžiui, krūties vėžiu.
Gydymas: Pagrindinis gydymo būdas yra vėžinių ląstelių chirurginis pašalinimas. Naudojama po operacijos, siekiant sumažinti vėžio pasikartojimo riziką. Sunkesniais atvejais gali būti naudojama chemoterapija, ypač jei vėžys išplitęs į kitas kūno dalis.

tags: #galvos #be #odos #ir #mesos #priežastys

Galvos be Odos ir Mėsos Priežastys: Išsamus Straipsnis