Duonos virškinimo procesas: nuo kąsnio iki energijos
Virškinimo sistema - tai sudėtingas mechanizmas, atsakingas už maisto pavertimą energija ir maistinėmis medžiagomis, būtinomis organizmui funkcionuoti. Tinkamas virškinimas yra geros sveikatos pagrindas, todėl suprasti, kaip jis veikia, yra labai svarbu. Šiame straipsnyje aptarsime virškinimo procesą, ypatingą dėmesį skiriant duonos virškinimui, taip pat maisto derinimo principus, galimus virškinimo sutrikimus ir patarimus, kaip pagerinti virškinimą.
Virškinimo sistemos darbas ir jos organai
Virškinimo sistema yra sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro įvairūs organai, atliekantys specifines funkcijas.
Burna: Čia prasideda virškinimo procesas. Kramtymas susmulkina maistą į mažesnius gabalus, o seilės pradeda skaidyti angliavandenius. Sukramtytas maistas keliauja į stemplę, o tada - į skrandį, kur skrandžio sultys ir fermentai hidrolizuoja baltymus, taip padėdami jiems skaidytis.
Stemplė: Raumeninis vamzdelis, kuris perneša maistą iš burnos į skrandį.
Skrandis: Veikia kaip maisto laikymo talpykla, kurioje maistas sumaišomas su skrandžio sultimis (rūgštimis ir fermentais) ir paverčiamas į skystą masę, vadinamą chimusu.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Kepenys: Gamina tulžį, kuri padeda virškinti riebalus plonajame žarnyne. Kepenys taip pat filtruoja kraują, pašalindamos toksinus. Toliau maistas patenka į dvylikapirštę žarną, kur jį skaido tulžyje ir kasoje esantys fermentai, pagaminti kepenyse.
Tulžies pūslė: Saugo tulžį, pagamintą kepenų, ir išskiria ją į plonąjį žarnyną, kai reikia virškinti riebalus.
Kasa: Išskiria virškinimo fermentus į plonąjį žarnyną, kurie skaido angliavandenius, baltymus ir riebalus.
Plonasis žarnynas: Pagrindinė vieta, kurioje vyksta maistinių medžiagų įsisavinimas į kraują. Kai maistas patenka į plonąją žarną, maistinės medžiagos būna pakankamai suvirškintos, kad į kraujotaką pro žarnos epitelį būtų įsisavinta reikalinga gliukozė ir aminorūgštys.
Gaubtinė žarna (Storasis žarnynas): Sugeria vandenį ir elektrolitus iš nesuvirškinto maisto, formuodamas išmatas, kurios pašalinamos iš organizmo.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Blužnis: Nors tiesiogiai nedalyvauja virškinime, blužnis filtruoja kraują ir saugo organizmą nuo infekcijų.
Maisto derinimo principai
Maisto derinimo teorija teigia, kad tam tikri maisto deriniai yra lengviau ir efektyviau virškinami, o netinkami deriniai gali sukelti virškinimo problemų. Pagrindinis principas - vienu metu valgyti tik vienos rūšies koncentruotą maistą. Koncentruotas maistas - tai bet koks maistas, išskyrus vaisius ir daržoves.
Netinkami maisto deriniai
- Mėsa ar žuvis su bulvėmis, ryžiais ar makaronais
- Sumuštinis su sūriu
- Kiaušinis su duona
- Dribsniai su pienu
Kas vyksta organizme valgant netinkamus maisto derinius?
Pavyzdžiui, valgant mėsą su bulvėmis, skrandis išskiria rūgščias sultis mėsai virškinti ir šarmines sultis bulvėms virškinti. Rūgštys ir šarmai neutralizuoja vienas kitą, todėl maistas nėra tinkamai suvirškinamas. Nesuvirškintas maistas patenka į žarnyną, kur gali pūti ir fermentuotis, sukeldamas dujų kaupimąsi, rėmuo ir kitus virškinimo sutrikimus.
Tinkami maisto deriniai
Maisto derinimo principas siūlo valgyti tokį maistą, kuris nepūtų skrandyje, neužterštų žarnyno ir būtų lengvai įsisavinamas. Jeigu užsimanote mėsos, žuvies, kiaušinio ar sūrio, valgykite į sveikatą. Bet atminkite, kad tam kartui mėsa bus tik vienas koncentruotas produktas. Vadinasi su ja negalima valgyti jokio kito koncentruoto produkto. Nei bulvių, nei ryžių, makaronų, sūrio ar duonos, o tik labai vandeningų produktų. Kitaip sakant su mėsa valgykite daržovių. Bet kokių daržovių.
- Mėsa, žuvis, kiaušiniai ar sūris su daržovėmis
- Bulvės, ryžiai ar makaronai su daržovėmis
- Duona su salotomis, daržovėmis
- Sūris su salotomis, daržovėmis
Laikantis tokios tvarkos, ne tik pasisavinama daugiau maistingų medžiagų, bet ir išnyksta nemalonūs virškinimo sutrikimai ir gerokai padaugėja energijos.
Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai
Baltymų ir krakmolo derinimas
Baltymus su krakmolu maišyti negerai, bet ar nieko tokio, jei maišome vienus baltymus su kitais, vieną krakmolą su kitu? Iš tiesų yra idealiausia su vienu patiekalu gauti vieną koncentruotą produktą. Derinys krakmolas su krakmolu dar yra pakenčiamas, bet dviejų rūšių baltymų yra geriau nemaišyti, nes jie yra tokios skirtingos sudėties, jog skrandžiui prisitaikyti prie daugiau kaip vienų baltymų virškinimo reikalavimų tiesiog neįmanoma. Todėl dviejų rūšių baltymai išveda iš rikiuotės visą sistemą. Tai nereiškia, kad negalima kartu valgyti dviejų rūšių mėsos ar dviejų rūšių riešutų, bet tai reiškia, jog vienu metu dviejų skirtingų baltymų - mėsos, kiaušinių, pieno produktų ar riešutų - nereikia valgyti. Krakmolas ne taip sunkiai suskaidomas kaip baltymai, todėl galima valgyti kelis krakmolo rūšis.
Tarkime, norite ant salotų pasibarstyti skrudinto pyrago gabalėlių ir kartu suvalgyti keptą bulvę; šie produktai susivirškins be fermentacijos. Ryžiai su pupomis, nors tai ir sunkus maistas, skrandyje irgi yra suderinami.
Kritika maisto derinimo teorijai
Tačiau nėra teorijos be kritikos. Maisto produktų derinimo teorijos kritikai vos jai atsiradus teigė, kad „gamta maiste sumaišo baltymus ir angliavandenius, o žmogaus virškinimo sistema gali virškinti mišrų maistą“.
Svarbūs virškinimo aspektai
Geram virškinimui reikia ne tik tinkamos mitybos, bet ir ramaus proto, nes jis svarbus tiek formuojant mitybos įpročius, renkantis maisto produktus, tiek virškinant maistą. Supykus, susinervinus trinka virškinamojo trakto nervinė, hormoninė sistemos, taigi ir pats virškinimas.
Imuninės sistemos vaidmuo
G.Denapienė organizmo kariuomene vadina žmogaus imuninę sistemą, kuri saugo nuo infekcijų ir organizmui žalingų medžiagų. Būtent ten atpažįstamos ir sunaikinamos kenksmingos medžiagos, kurios lemia lėtinių uždegimų vystymąsi. Imuninę sistemą sudaro daug organų ir sistemų, tarp jų ir kaulų čiulpai, užkrūčio liauka, blužnis, apsauginiai odos, gleivinių barjerai, su gleivine susijęs limfoidinis audinys, kurio itin daug yra žarnyne.
Virškinimo sistemos įtaka
Virškinimo sistemos būklė veikia daugelio organų veiklą. Būtent per virškinamąjį traktą gaunamos ir pasisavinamos maisto medžiagos, o po to pašalinamos organizmui nebereikalingos atliekos. Gydytoja vaizdingai sakė, kad organizmas yra tarsi namas, o suvirškintas maistas - jo statybinės medžiagos. Todėl labai svarbu taisyklingai tą namą statyti.
Kaip pagerinti virškinimą?
Gerą virškinimą pirmiausia lemia rami nervų sistema, užtikrinanti reikalingų fermentų išsiskyrimą, harmoningą viso virškinamojo trakto darbą. Jei žmogus valgo būdamas streso būsenos ar paskubomis, net sveikiausias maistas nebus tinkamai suvirškintas.
Specialistai siūlo maistą gerti lyg skystį, tai yra sukramtyti, kad jis būtų skystas. Liaudies išmintis teigia, kad vienu valgymu tiktų suvartoti tiek maisto, kiek telpa į dvi saujas, nes maždaug toks yra skrandžio tūris. Nesustojus skrandis gali būti perpildytas, tuomet bus sunkiau virškinti. Reikėtų nepamiršti ir maisto suderinamumo, pavyzdžiui, mėsos nevartoti su pienu ar žuvimi, mėsos - su kiaušiniais, žuvies - su sūriu. „Pieno produktus geriausia valgyti ar gerti atskirai“, - pabrėžė medikė. Atkreipti dėmesį reikia ir į maisto temperatūrą. Per šaltas maistas yra sunkiau virškinamas, o per karštas gali mechaniškai pažeisti viršutinę virškinamojo trakto dalį.
Valgyti reikėtų tiktai išalkus - kas 3-6 valandas, priklausomai nuo maisto pobūdžio. Kartais pakanka tik atsigerti vandens, kad žmogus suprastų, jog iš tiesų jis nebuvo išalkęs, o tik ištroškęs. Gydytoja priminė, kad geriausiai paskutinį kartą valgyti likus bent 3 valandoms iki miego, nes vėlyvas prisivalgymas, ypač sunkaus maisto, kenkia virškinimui.
Sezoniškumo įtaka
Nepakenktų ir atsižvelgti į sezoną - vasarą, kai karšta, nereikėtų vartoti aštraus ir sunkiai virškinamo maisto. Tuomet tinka lengvesnis: vaisiai, uogos, daržovės, o žiemą - riebesnis, kūną tarsi sušildantis.
Verta žinoti
Žinoma, gerą virškinimą užtikrina ir visaverčio maisto vartojimas. Nepaisant dietų įvairovės, plačiai pripažįstama, kad žmogaus mitybos pagrindą turi sudaryti augalinis maistas: grūdai, vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai.
Didelę įtaką virškinimui daro ir maisto šviežumas. „Maistas turėtų būti suvartojamas maždaug per 3 valandas nuo pagaminimo. Todėl nepatartina prisivirti sriubos savaitei ir ją vis šildyti - toks maistas netenka didelės dalies vertės“, - įsitikinusi gydytoja G.Denapienė.
Taigi virškinimui labai svarbus ne tik sveikas maistas, bet ir su valgymu susiję įpročiai. Gastroenterologė patarė neužkandžiauti tarp valgymų, valgio metu neprigerti daug vandens, nes tai irgi gali apsunkinti virškinimą, o pavalgius nepulti sunkiai protiškai ar fiziškai dirbti - geriau ramiai pasėdėti ar ramiai pavaikščioti.
Individualūs virškinimo ypatumai
Virškinimas priklauso ir nuo tam tikrų individualių veiksnių. Daug skaidulų turintis maistas tinka sveikiems žmonėms, o sergančiam opiniu kolitu jis gali sukelti viduriavimą. Todėl reikia atsižvelgti į individualią organizmo būklę, ligas, maisto netoleravimą ar alergijas.
„Daugeliui žmonių šiais laikais paisyti visų tinkamą virškinimą užtikrinančių sąlygų yra sudėtinga“, - sakė gydytoja G.Denapienė.
Pajutę sunkumo jausmą, pilvo raižymą ar kylantį rūgštingumą žmonės dažnai bėga į vaistinę ieškoti stebuklingos tabletės. Tai - savotiškas gaisro liepsnos gesinimas, po kurio organizmo namas toliau dega.
Gydytoja įsitikinusi, kad ilgai organizmo neapgausime, todėl skatina pirmiausia formuoti taisyklingus valgymo įpročius ir didinti sąmoningumą.
„Žinoma, būna situacijų, kai virškinimui reikia pagelbėti. Tačiau jei nepradėsime sveikiau gyventi, tabletės po kurio laiko arba nebepadės, arba padės tik ribotą laiką“, - tvirtino patyrusi gastroenterologė.
Geras virškinimas yra ne prabanga, o būtinybė norint būti sveikam. Todėl norint gerai virškinti, šį procesą reikėtų iškelti į pirmą vietą.
Fermentų svarba
Klaidinga manyti, kad virškinimo sistemos pajėgumas susijęs tik su mityba. Su amžiumi organizme gali natūraliai sumažėti reikalingų fermentų. Įvairios ligos taip pat lemia fermentų trūkumą.
Kaip suprasti, kad organizmas prašo pagalbos?
Pasak gydytojos, pagalbos poreikį nurodo sunkumo jausmas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje pavalgius, ankstyvas sotumo jausmas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, raugėjimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas po valgio.
Tokiu atveju viena pirmųjų priemonių palengvinti virškinimą gali būti fermentai. Pastaraisiais metais šalia plačiai vartojamų gyvulinės kilmės iš kiaulių kasos gaminamų fermentų populiarėja ir fermentai iš grybų. Išgaunami naujausiomis biotechnologijomis jie padeda natūraliu būdu kovoti su virškinimo fermentų trūkumu ir kartu greitai malšina nemalonius pojūčius.
Pastarieji fermentai veikia plačiose pH ribose, taigi jau skrandyje paskatina virškinimo procesus, jie yra mažiau jautrūs rūgščiai skrandžio terpei. Be to, jie nesunkiai padeda virškinti ir skaidulines medžiagas, kurias gyvulinės kilmės fermentai įveikia sunkiau.
Gydytoja priminė, kad iš grybų išgauti fermentai ne veltui jau prieš tūkstančius metų naudoti įvairių kultūrų (lietuvių, japonų, kinų ir daugelio kitų tautų) fermentuojant maistą, todėl jie gali pasitarnauti ir virškinant.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad grybų kilmės fermentai pasižymi ir prebiotikams būdingomis funkcijomis, tai yra jie teigiamai veikia žarnyno aplinką, palankią gerosioms bakterijoms, ir paskatina jų dauginimąsi.
Patarimai virškinimo gerinimui
- Kramtykite maistą atidžiai: Kuo daugiau sutrinsite maistą burnoje, tuo mažiau darbo reikės atlikti vėliau.
- Nepadauginkite skaidulų: Svarbu valgyti pakankamai skaidulų turinčių produktų, kad maistas lengvai judėtų per žarnyną.
- Gerkite vandenį: Vartojant daug vandens, bus lengviau virškinti riebalus ir tirpias skaidulas.
- Sportuokite: Judant kūnui, maistas juda per virškinimo sistemą.
- Mažinkite stresą: Stresas gali sukelti virškinimo sutrikimus.
Ką verta įsimesti į vaistinėlę?
Virškinimo sutrikimus galima spręsti medikamentais. Štai „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė patarė vykstant į gamtą pasiimti ir skrandžio veiklą gerinančių fermentų, nes suvalgius daugiau sunkesnio maisto gali sutrikti skrandžio veikla.
Taip pat rekomendavo pasiimti vaistų mažinančių skrandžio rūgštingumą, kuris dažnai padidėja suvalgius šviežių vaisių ar daržovių.
Bendrovės išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad kelionių vaistinėlėje verta turėti ir aktyvintos anglies preparatų, kurie padeda apsinuodijus.
Įspėjo vaistais nepiktnaudžiauti
Tačiau „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis įspėjo skrandžio veiklą gerinančiais ir rūgštingumą mažinančiais vaistais nepiktnaudžiauti.
Čia tyko kitas pavojus - kai skrandyje mažiau rūgšties, iš aplinkos į žarnyną lengviau patenka ir išgyvena įvairios blogosios bakterijos, net helmintai (parazitinės kirmėlės).
„Bakterinės žarnyno infekcijos, tokios kaip salmoneliozė, kampilobakteriozė, jersiniozė, ir taip yra dažnesnės vasarą, o dėl vartojamų rūgštingumą mažinančių preparatų rizika jomis susirgti tik padidėja.
Ypač atidiems reikėtų būti vaikams, nes jų skrandžio rūgštingumas natūraliai mažesnis“, - patarė vaistininkas išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Vaistininkas K.Beržinis patarė iš anksto pasirūpinti savo virškinimo sistema, vaistininkas pataria tablečių ar kapsulių forma vartojamus fermentus pamėginti pakeisti vaisiais.
„Žinoma, vaistinių preparatų poveikis stipresnis ir kartais greitesnis, tačiau jei jų neturite, desertui suvalgykite kivių ar ananaso. Tai puikūs antioksidantai, ląstelienos šaltinis, be to, juose gausu natūralių virškinimą gerinančių medžiagų, padedančių neapsunkti nuo vaišių gausos.
O jei dar prieš valgį gurkštelėtumėte, pavyzdžiui, pelynų ar kitų kartumynų arbatos, žarnynas tikrai padėkotų“, - tvirtino K. Beržinis.
tags: #duonos #virškinimas #procesas