„Pietų srauto“ dujotiekis: istorija, aplinkybės ir geopolitinės realijos
Pastaraisiais metais energetika tapo svarbia valstybių santykių, geopolitikos dalimi. Energetinė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, „Gazprom“ planai tiesti dujas Baltijos jūros dugnu, „Nabucco“ projektas - tai tik keli pavyzdžiai, rodantys energetikos svarbą. Šiame kontekste iškyla ir Rusijos sumanymas - dujotiekis „Pietų srautas“, kurio istoriją, aplinkybes ir geopolitines realijas panagrinėsime šiame straipsnyje.
„Pietų srauto“ gimimas ir tikslai
2008 metais Rusija pristatė „Pietų srauto“ projektą, kuriuo siekė aplenkti Ukrainą ir Baltarusiją. 900 kilometrų ilgio dujotiekis turėjo driektis nuo Novorosijsko per Juodąją jūrą iki Bulgarijos Varnos miesto. Bulgarijoje jis turėjo išsišakoti į dvi atšakas: viena - į Pietų Europą, kita - į Centrinę Europą.
„Pietų srauto“ tikslas buvo pririšti Europą prie rusiškų dujų ir užtikrinti šių dujų tranzitą apeinant „nedraugišką“ Ukrainą. Po Krymo aneksijos ir separatistinio konflikto Donbase sukurstymo, atimti iš Ukrainos tranzitą Rusijai tapo dar aktualiau.
Partnerystės ir kliūtys
Vengrija tapo trečiąja Rusijos partnere šiame projekte. Tačiau Budapeštas laviravo, remdamas ir „Nabucco“ projektą. „Du dujotiekiai - geriau negu vienas“, - teigė Vengrijos ministras pirmininkas F. Gyurcsany.
„Pietų srautas“ galėjo susidurti su kliūtimis Ukrainos teritoriniuose vandenyse Juodojoje jūroje. Nors „Gazprom“ tvirtino, kad Ukraina neturi teisės trukdyti, Kijevas laikėsi kitos nuomonės. Premjerė Julija Tymošenko pasiūlė alternatyvų projektą - „Baltąjį srautą“ iš Vidurio Azijos per Ukrainą.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Projekto žlugimas ir „Turkų srautas“
Maskvai nepavyko įveikti Europos Sąjungos vidinio reguliavimo, kuris nepalankus Kremliaus planams naudoti dujas kaip poveikio priemonę. Dėl šios priežasties „Pietų srauto“ projektas buvo nutrauktas.
Tačiau Kremlius neatsisakė planų sukurti kitą rusiškų dujų kelią į Europą. Beveik iš karto buvo anonsuotas naujas, alternatyvus, „Turkų srauto“ projektas. Rusija pozicionavo Turkiją kaip strateginę partnerę.
„Turkų srauto“ peripetijos
„Turkų srauto“ istorija primena detektyvą. Iš pradžių projektas buvo reikalingesnis Maskvai nei Ankarai, todėl Turkija siekė gauti daugiau naudos. Geopolitinis ginčas dėl įtakos Sirijoje vos nepalaidojo projekto.
2015 metų rugsėjį Maskva įsitraukė į Sirijos konfliktą, pasiuntusi į šią šalį savo karo aviaciją. Turkija numušė rusų bombonešį „Su-24“, kuris pažeidė jos oro erdvę. Rusija skausmingai reagavo į šį įvykį ir nutraukė bendradarbiavimą su Turkija.
Tačiau konfliktas buvo trumpalaikis. 2016 metais Turkijos vadovas T. Erdoganas atsiprašė Maskvos dėl numušto lėktuvo. Kartu su Rusijos ir Turkijos draugyste atgijo ir strateginiai projektai, įskaitant „Turkų srautą“.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
„Šiaurės srautas“ ir „Šiaurės srautas-2“
Pirmas „Šiaurės srauto“ dujotiekis buvo pastatytas 2010-2012 metais. Naujas projektas, „Šiaurės srautas-2“, užgimė 2015 metais. Jo atsiradimas siejamas su Rusijos nesėkmėmis stumiant „Pietų srauto“ projektą. „Šiaurės srautas-2“ kertasi su ES trečiuoju energetiniu paketu, kuris neleidžia energetinių išteklių tiekėjui valdyti gabenimo infrastruktūros.
Politika prieš ekonomiką
Net dalis Rusijos valdžiai lojalių žiniasklaidos priemonių neskubėjo džiaugtis „Turkų srauto“ projekto atgaivinimu. Esminė priežastis - finansinė. „Turkų srauto“ projektas Maskvai kainuos brangiai ir gali būti nuostolingas. Šio projekto reikšmė pirmiausia yra politinė.
ES energetikos politika
Europai trūksta vieningos energetikos politikos. Atskirų ES valstybių interesai kertasi, kaip kad „Nord Stream“ dujotiekio atveju. ES neturi didesnių vilčių išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiškų dujų.
„Nabucco“ - inscenizacija?
Šveicarų dienraščio "Neue Zuercher Zeitung" žurnalistai teigia, kad "Nabucco" projektas savo dramatiškais pakilimais ir nuopuoliais primena italų muzikos genijaus Giuseppe Verdi operą. Didžiausiomis kliūtimis "Nabucco" projekto įgyvendinimui lieka santykinai nedidelė būsimo dujotiekio galia ir sutarčių su dujų eksportuotojais trūkumas.
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje - svarbus projektas, siekiant garantuoti šalies energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Terminalo pajėgumas - iki 4 mlrd. m3 gamtinių dujų per metus.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
„Pietų dujų koridorius“
„Pietų dujų koridorius“ - strateginė iniciatyva dėl Kaspijos jūroje, Vidurio Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose išgaunamų dujų pristatymo į Europos rinką. Projekto įgyvendinime dalyvauja septynios valstybės.
Dujų nuotėkiai „Nord Stream“ dujotiekiuose
2022 metais iš Rusiją ir Europą jungiančių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ pradėjo veržtis dujos. Pasaulio lyderiai nuotėkius vadina sabotažu.
tags: #dujotiekis #pietu #srautas #istorija