Broilerių Vakcinavimo Schemos: Išsami Apžvalga
Broilerių auginimas yra svarbi paukštininkystės šaka, kurios efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo paukščių sveikatos. Vakcinacija yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti broilerių atsparumą įvairioms infekcinėms ligoms. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime broilerių vakcinavimo schemas, atsižvelgiant į ligų paplitimą, vakcinų tipus ir vakcinacijos laiką.
Vakcinacijos Svarba Broilerių Auginime
Maisto produktų kokybė, įskaitant paukštieną, pirmiausia priklauso nuo gyvūnų sveikatingumo. Intensyviuose paukštynuose, kur paukščiai laikomi didelėmis koncentracijomis, labai svarbu užtikrinti jų sveikatingumą. Vakcinacija padeda apsaugoti paukščius nuo infekcinių ligų, tokių kaip infekcinė anemija, reovirusinės infekcijos, salmoneliozė, infekcinis bronchitas, Niukaslio liga, infekcinis bursitas (Gamboro liga), infekcinis laringotracheitas, infekcinis encefalomielitas, mikoplazmozės, pastereliozės, raupai, eimeriozės, kolibakteriozės ir dėslumo mažėjimo sindromas.
Pagrindiniai Europos Sąjungos Maisto Politikos Tikslai
Europos Sąjungos maisto politikos pagrindinis tikslas yra suteikti visuomenei maksimalią sveikatos apsaugą, užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir tiksliai, aiškiai bei suprantamai informuoti vartotojus apie gyvūnų laikymo sistemas, naudojamus pašarų priedus gyvūnų mityboje bei gyvūninės kilmės produktų maistinę vertę. Šie veiksniai turi reikšmingą įtaką gyventojų sveikatai, gerovei bei jų socialiniams ir ekonominiams interesams (Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir ES parlamento ir tarybos reglamentas Nr. 1169/2011).
Vakcinavimo Schemos
Paukštynuose naudojama labai daug gyvų ir inaktyvuotų vakcinų, kurios tarpusavyje yra derinamos, taip pat sudaromi vakcinacijos planai. Vakcinos į organizmą patenka įvairiais būdais: per burną, įlašinant į snapus ar akis, aerogeniniu būdu bei injekcijomis (į raumenis arba po oda).
Vakcinavimas Prieš Niukaslio Ligą
Niukaslio liga yra paramiksovirusų (PMV 1 variantas) sukeliama liga. Ji plinta per užkrėstą orą, kvėpavimo takų išskyras, skerdieną, išmatas, lavonus, aptarnaujantį personalą, transportą, apyvokos daiktus ir kt. Virusas pažeidžia virškinamąjį traktą, sutrikdo kraujo apytakos organus, pažeidžia kraujagysles ir padidina jų pralaidumą, sutrikdo kraujo apytaką, sukelia distrofinius pakitimus širdies raumenyse, todėl susilpnėja širdies darbas.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti sultingą vištieną
Klinikiniai požymiai:
- Viscerotropinis: sukelia hemoraginius pakitimus visame žarnyne, 100 proc.
- Neurotropinis: pažeidžia nervų sistemą, dažniausiai jauni paukščiai (gaištamumas iki 90 proc.), suaugę (nuo 10 iki 50 proc.) kiek mažiau.
- Mezogeniniai: vidutinio patogeniškumo, kur kas silpnesni, iš kai kurių padermių gali būti gaminamos stipraus veikimo vakcinos.
- Lentogeniniai: sukelia nežymius klinikinius požymius, kiaušinių sumažėjimą.
Profilaktikai nuo šios ligos taikomos gyvos ir inaktyvuotos vakcinacijos. Viščiukai pradedami vakcinuoti 1 d. amžiaus, revakcinacija atliekama 14 d. ir 18-22 sav. amžiaus. Vakcinuojamos aerogeniniu būdu, injekcijomis po oda, į raumenis bei sugirdoma su vandeniu.
Vakcinavimas Prieš Gamboro Ligą (Infekcinį Bursitą)
Šią ligą sukelia Birnaviridae šeimos virusai, kurie pažeidžia Fabricijaus bursą, limfinio audinio ląsteles, gali sukelti viduriavimus, inkstų pažeidimus, vystymosi sutrikimus. Labiausiai šis virusas pažeidžia imuninę sistemą, Fabricijaus bursą, B limfocitus ir sukelia limfinių folikulų atrofiją. Viščiukai 3-6 sav. amžiaus, užsikrėtę ir sergantys šia liga, patiria didžiausią žalą.
Vakcinavimas Prieš Mareko Ligą
Mareko ligą sukelia onkogeniniai herpes virusai. Šis susirgimas pasireiškia visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mirtingumas nuo 5 iki 50 proc. Ligai būdingos 2 formos: kūminė ir klasikinė. Sergant kūmine forma nustatoma limfomų visceraliniuose organuose, raumenyse ir odoje, o klasikinės formos atveju pastebimi neoplastiniai arba limfoproliferaciniai nervų sustorėjimai. Užsikrėtę paukščiai tampa nešiotojais visą savo gyvenimą. Šios ligos pažeidimas pasireiškia jau ketvirtos gyvenimo savaitės pabaigoje. Pastaruoju metu nustatyta, kad viruso forma labiausiai pažeidžia imuninės sistemos pagrindinius organus - Tymusą ir Fabricijaus bursą. Mareko ligos virusas patekęs į organizmą pirmiausia pažeidžia B limfocitus o po 24-48 val. ir T limfocitus. Dėl pažeistos imuninės sistemos sumažėja atsparumas ir kitoms infekcinėms ligoms. Šia liga sergantys blogiau auga, liesėja, nepasisavina visų būtinų maisto medžiagų, gaišta.
Kita Vakcinacija
Viščiukai vakcinuojami nuo Niukaslio, Mareko ligos ir salmoneliozės, 5-7 d. - nuo infekcinio bronchito, 14 dienos - revakcinuojama nuo Niukaslio ligos, 21-24 d. - nuo encefalomielito. Siekiant, kad vakcinos būtų veiksmingos, reikia atlikti revakcinaciją. Infekcinio bronchito revakcinacijos atliekamos 9-10 sav. amžiaus ir Niukaslio ligos 5 sav. ir 13-17 sav. amžiaus vištaitėms.
Vakcinacijos Efektyvumas
Tyrimai rodo, kad 82,47 % - 96,66 % vakcinuotų veislinių bei pramoninių broilerių kraujo serume imunofermentinės analizės metodu nustatoma antikūnų prieš Niukaslio ligos, Gamboro ligos, infekcinio bronchito, encefalomielito, viščiukų virusinės anemijos virusus, reovirusus. Antikūnų titrai priklauso nuo broilerių amžiaus ir vakcinacijos schemos. Jie ypač padidėja po veislinių broilerių vakcinacijos inaktyvuotomis vakcinomis. Vakcinacijos efektyvumas didesnis kaip 80 %, bet daliai paukščių imunitetas vis dėlto nesusidarė: tirtų paukščių pulkuose buvo registruojami pavieniai virusinių ligų atvejai.
Taip pat skaitykite: Broilerių mėsa: nauda ir savybės
Lesalų Įtaka Broilerių Sveikatingumui
Labai svarbu vištų lesinimui naudoti kokybiškus ir tinkamai subalansuotus lesalus, kurie pilnai atitiktų jų fiziologinius poreikius. Lesalo maistinės medžiagos yra reikalingos gyvybiniams procesams palaikyti, masės priaugimui bei kiaušinių susidarymui. Lesalų suvartojimas priklauso nuo vištos masės, dėjimo intensyvumo, aplinkos temperatūros, jų apsiplunksnavimo, lesalo energetinės vertės, genotipo bei sveikatingumo. Vištų mityboje svarbi pašarinė žaliava yra aliejai ir riebalai.
Riebalų ir Aliejų Kokybė
Riebalų ir aliejų kokybę sąlygoja jų sandėliavimo sąlygos. Esant aukštai sandėliavimo temperatūrai, patenkant tiesioginiai dienos šviesai, nenaudojant įvairių antioksidantų, riebaluose vyksta oksidaciniai procesai. Aliejų skaldymą gali sukelti ir pašarinėse žaliavose esantys fermentai, pvz., sojos rupiniuose esanti lipoksidazė. Skylant neutraliems riebalams susidaro laisvosios riebalų rūgštys. Trumpos ir vidutinio ilgumo riebalų rūgštys sąlygoja skonio ir kvapo pasikeitimus, kas neigiamai įtakoja lesalų suvartojimą. Kuo didesnis riebalų nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, tuo jie lengviau oksiduojasi. Riebalų oksidacijos metu yra sunaikinami vit. A, D, E, karotinas ir karotenoidai. Riebalų oksidacinius procesus stabdo sintetiniai antioksidantai, kaip BHT, BHA, etoksikvinas bei natūralūs antioksidantai - vitaminai E ir C, selenas.
Seleno ir Vitamino E Svarba
Selenas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, nes nukenksmina laisvuosius radikalus, saugo organizmą nuo oksidacinio poveikio, įeina į daugelio hormonų ir fermentų sudėtį. Kadangi šis mikroelementas nesintetinamas organizme, jis turi būti gaunamas su lesalais. Trūkstant seleno viščiukams išsivysto imunosupresija, sumažėja skydliaukės aktyvumas, prasideda kasos degeneraciniai procesai. Viščiukams išsivysto eksudacinė diatezė, gali prasidėti kepenų nekrozė, raumenų distrofija, sąnarių ligos. Vitaminas E pasižymi antioksidaciniu efektu, nes stabdo radikalų susidarymą vykstant lipidų oksidaciniams procesams. Taip pat jis pasižymi antitoksiniu poveikiu ląstelių medžiagų apykaitoje, slopina kepenų nekrozę ir raumenų degeneracinius procesus. Ląstelių membranose stabdo fosfolipidų oksidaciją, yra gana stiprus ryšys tarp vitamino E ir seleno. Jis stabdo peroksidų skilimą ir didina gliutadionio peroksidazės kiekį tirpioje ląstelės dalyje.
Saulėgrąžų Aliejus Vištų Mityboje
Saulėgrąžų aliejus yra vienas iš labiausiai paplitusių kultivuojamų aliejinių augalų visame pasaulyje. Be to, šis aliejus gali būti naudojamas kaip linolo rūgšties šaltinis. Tačiau svarbu atsižvelgti į jo sudėtį, kuri gali sąlygoti lipidų oksidacinius procesus intensyvumą, netgi bloginti kiaušinių maistinę vertę. Siekiant apsaugoti riebalus nuo oksidacijos dažniausiai yra naudojami sintetiniai antioksidantai. Kaip rodo moksliniai tyrimai dažniausiai naudojamas neorganinis selenas. Duomenų apie organinį seleną bei vitaminą E, naudojant vištų lesinime saulėgrąžų aliejų, yra nedaug ir jie yra prieštaringi. Be to, aliejų kokybei išsaugoti neteisingai parenkant antioksidantus, tame tarpe seleną ir vitaminą E, vyksta aliejuose antioksidaciniai procesai, kurių metu susidaro laisvieji radikalai. Pastarieji neigiamai veikia tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatingumą.
Veiksniai, Įtakojantys Vištų Sveikatingumą ir Elgesį
Netinkama vištų mityba, netinkamas vištų laikymas bei jų susirgimai gali sukelti vištų elgesio sutrikimus, pvz., nesubalansuota vištų mityba, blogas jų sveikatingumas neigiamai įtakoja vištų masės vystymąsi, blogina vištų pulko vienodumą. Neoptimalus vištų talpinimas paukštidėse, per mažas lesalinis ir girdyklų kiekis skatina jų nervingumą. Vištų nervingumą taip pat skatina nepakankamas jų aprūpinimas kalciu, natriu, baltymais ir amino rūgštimis. Vištų elgesio sutrikimus gali sukelti ir netinkama lesalo struktūra. Esant lesaluose dideliam smulkios frakcijos kiekiui, vištos nepakankamai prilesa lesalų, tampa nervingos. Taip pat ekto- ir endoparazitai gali skatinti vištų nervingumą ir net sukelti viduriavimo atvejus.
Taip pat skaitykite: Paprasti vištienos receptai
Apšvietimo Programos
Šviesos programos taikomos vištoms sąlygoja jų optimalų lytinį subrendimą bei tolimesnį dėslumą per visą laikymo laikotarpį. Laikant vištas yra labai svarbu parinkti tinkamas šviesos programas bei šviesos šaltinius. Vištų sveikatingumą įtakoja šviesos šaltiniai, šviesos šaltinių bangų ilgis bei dažnis. Esant šviesos šaltiniams, kurių dažnis yra 50-100 Hz, vištoms yra sukeliamas „disko efektas“, t. y. didėja jų nervingumas, kuris gali skatinti plunksnų lesimą bei kitus kanibalizmo atvejus. Tinkamiausias vištoms yra natūralus apšvietimas arba naudojimas lempų, kurių dažnis yra didesnis kaip 2000 Hz. Naudojant dirbtinius šviesos šaltinius tikslinga vištų laikyme naudoti specialius šviesos filtrus, kurie neribotų vištų regėjimo galimybių. Be to, vištoms pradėjus dėti kiaušinius negalima jų produktyvumo laikotarpiu ilginti arba trumpinti apšvietimo trukmę.
tags: #broileriu #vakcinavimo #schemos