Ar Mėsa Reikalinga Žmogaus Organizmui?
Visuomenėje nuolat vyksta diskusijos apie mėsos įtaką žmogaus sveikatai. Dietologai nesutaria, ar mėsa yra būtina, ar žalinga. Vieni teigia, kad mėsos reikėtų visiškai atsisakyti, o kiti tvirtina, kad šiuolaikiniame pasaulyje be jos neišsiversime. Taigi, kaip reikėtų elgtis ir ar mėsa tikrai reikalinga žmogaus organizmui?
Mėsos Vartojimo Poveikis Skirtingoms Amžiaus Grupėms
Mitybos poreikiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Kūdikio, maitinamo motinos pienu, ir 90-mečio senolio mitybos poreikiai yra visiškai skirtingi. Visavalgiškas maitinimosi būdas, į kurį įeina mėsa, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių.
Vegetariška ir Veganiška Mityba Vaikams: Privalumai ir Trūkumai
Atsisakymas mėsos vaikų mityboje kelia daug klausimų. Jei vaikas valgytų natūralų maistą be jokių priedų, vegetariška ar veganiška mityba nebūtų sveika. Moksliniai tyrimai rodo, kad veganams ir vegetarams, vartojantiems maisto papildus (vitaminus, mineralus), viskas yra gerai. Tačiau, jei papildai nevartojami, gali trūkti tam tikrų medžiagų. Augaliniame maiste praktiškai nėra vitamino B12, cinko, o geležis įsisavinama labai prastai. Pieno produktuose gausu kalcio, o kituose produktuose jo yra žymiai mažiau. Jei žmogus nevartoja žuvies, jam trūksta dokozaheksaeno riebalų rūgšties (DHA), omega-3 riebalų rūgšties, kuri yra labai svarbi vaikų regėjimui ir protiniam vystymuisi.
Teoriškai, idealus maistas yra tas, kai valgoma viskas. Problema atsiranda, kai pradedame valgyti per daug, pavyzdžiui, mėsos ar perdirbtų jos gaminių. Tokiu atveju poveikis sveikatai yra neigiamas.
Mėsos Atsisakymo Tendencijos ir Moksliniai Tyrimai
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys mėsą, ypač raudoną ir perdirbtą mėsą, dažniau serga onkologinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, jų kraujospūdis būna aukštesnis. Vis dėlto, tokius tyrimus atlikti labai sunku. Sunku rasti grupę žmonių, kuriuos 50-100 metų maitintume vien mėsa, o kitus - vien daržovėmis, ir po 70 metų padarytume išvadas.
Taip pat skaitykite: Mėsos įtaka sveikatai
Jei žmogus atsisako mėsos dėl įsitikinimų (etinių, sveikatos ar mados), tai yra jo valia. Negalima teigti, kad vegetarinė ar veganinė mityba yra blogai. Ateityje gali atsirasti daugiau duomenų, patvirtinančių tokios mitybos naudą. Tačiau tiek vegetarų, tiek veganų draugijos pabrėžia, kad reikia vartoti papildus, ypač geležies ir B12. Vaikams, kurie nevartoja žuvies, reikia omega-3 riebalų rūgščių. Pastebėta, kad veganams ir vegetarams dažniau lūžta kaulai, todėl jiems reikia vitamino D ir didesnio kiekio kalcio. Taip pat nustatyta, kad vegetarus dažniau ištinka hemoraginis insultas.
Nėra supermaisto, kuris padarytų žmogų idealiai sveiką. Vyresnio amžiaus žmonėms vegetarinis (ne veganinis!) maistas gali būti nebloga išeitis. Vaikams galima duoti vegetarinį maistą, tačiau veganinio nerekomenduojama. Tokiu atveju reikia sekti vaiko kraujo tyrimus ir skirti papildus.
Įdomu tai, kad pradėjus valgyti mėsą, žmonių smegenys padidėjo dvigubai, o tai lėmė civilizacijų atsiradimą. Tačiau panašu, kad dabar žmonių smegenys nebedidėja, todėl kyla klausimas, ar verta ir toliau valgyti mėsą.
Mėsos Poveikis ir Baltymų Svarba
Dažnai argumentuojama, kad mėsą valgyti nesveika, nes dauguma galvijų pasaulyje auginami netinkamomis sąlygomis, jų maistas papildomas augimą skatinančiais hormonais, kurie su mėsos produktais patenka ant valgančiųjų stalo. Tačiau retai klausiama apie tikrąjį mėsos poveikį žmogaus sveikatai. Galbūt reikėtų kalbėti ne apie mėsą, o apie baltymus, kurie, kaip sutaria dietologai, yra būtini sveikam organizmo vystymuisi, audinių susidarymui ir atsistatymui, taip pat įvairių organizmo funkcijų reguliavimui.
Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 68 kg mėsos. Manytina, kad gausų mėsos suvartojimą lemia paplitusi nuomonė, kad iš gyvulinių produktų gaunami baltymai suteikia daugiau energijos. Vis dėlto sveikiems žmonėms gausus baltymų vartojimas neatneša jokios akivaizdžios naudos. Atvirkščiai, esama įrodymų, jog vartojant pernelyg daug baltymų gali kilti sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Žuvies kotletų receptai
Gyvuliniai Baltymai Prieš Angliavandenius ir Riebalus
Gyvulinių baltymų, ypač gaunamų iš raudonos mėsos, vartojimas siejamas su padidėjusiu blogojo cholesterolio kiekiu kraujyje, nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Organizmo sąnaudos, reikalingos skaidyti gyvuliniams baltymams, taip paverčiant juos energija, smarkiai pranoksta sąnaudas, reikalingas skaidyti angliavandeniams ir riebalams. Suaugusio žmogaus organizmas nesugeba suskaidyti pakankamai baltymų, kad jie patenkintų jo energijos poreikį, taigi norint gauti energijos geriau vartoti daugiau angliavandenių ir riebalų turinčių produktų.
Mityba, kurios pagrindą sudaro gyvuliniai baltymai, pasiteisina tik tuomet, jei kartu yra vartojama daug gyvulinės kilmės riebalų, kaip kad daroma laikantis tradicinės eskimų dietos. Kita vertus, gyvuliniai riebalai daugelio gydytojų ir sveikatos specialistų yra smerkiami dėl jų neigiamos įtakos sveikatai ir kūno linijoms.
Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu buvo vertinamas keturių skirtingų dietų besilaikančių žmonių - valgančių mėsą, valgančių žuvį, vegetarų ir veganų - kūno masės indeksas (KMI). Šis tyrimas atskleidė, kad vegetarų, veganų ir žuvį valgančiųjų KMI yra mažesnis nei vartojančių mėsą. Didelis baltymų kiekis ir menkas skaidulų turinčių produktų (grūdų, ankštinių) įtraukimas į dietą buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę didėjantį KMI. Kitame JAV atliktame tyrime raudonos mėsos vartojimas buvo susietas su didesne mirtingumo rizika. Šie ir panašūs tyrimai leidžia daryti išvadą, kad mėsos ir jos produktų vartojimas turėtų būti ribojimas, norint išlikti sveikiems ir liekniems.
Dvigubos Mitybos Piramidės Idėja
Pažvelgus į tradicinę subalansuotos mitybos piramidę, mėsą ir mėsos produktus rasime jos viršuje, o tai reiškia, jog šių produktų rekomenduojama valgyti mažiau nei, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų produktų, daržovių ir vaisių. Harvardo universiteto mokslininkai pateikia rekomendacijas, kokia turėtų būti dvidešimt pirmojo amžiaus subalansuoto gyvenimo būdo piramidė. Pasak jų, svarbiausia būti fiziškai aktyviems ir laikytis sveikos mitybos, stebėti ir reguliuoti savo svorį. Norint užsitikrinti puikią sveikatą, rekomenduojama mėsą ir jos produktų suvartojamą kiekį riboti ir mėsą valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę, o kitomis dienomis ją pakeisti augaliniais baltymų šaltiniais. Toks sprendimas grindžiamas tuo, jog mėsa virškinama ilgiau, taigi ją valgantys žmonės linkę būti mažiau fiziškai aktyvūs. Be to, mėsoje gausu sočiųjų riebalų rūgščių, siejamų su: širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, cukriniu diabetu. Nors naujausi tyrimai jau gina sočiąsias riebalų rūgštis nuo daugelį metų jas persekiojusio prasto įvaizdžio, daugelis mokslininkų vis dar yra įsitikinę šių rūgščių neigiama įtaka žmogaus sveikatai.
2010 m., vis populiarėjant ekologinėms ir aplinkosauginėms temoms, atsirado nauja dvigubos piramidės idėja. Maisto ir mitybos centras Barilla rekomenduojamą vartoti maistą susiejo su jo užauginimo ekologinėmis sąnaudomis. Tokia maisto ir jo gavybos piramidžių sintezė, pasak kūrėjų, gimė studijuojant jau esamus mitybos modelius ir įvertinant, kurių maisto produktų auginimas ir gamyba turi mažiausią, o kurių - didžiausią poveikį gamtai. Iš dvigubos piramidės matoma, kad raudona mėsa tiek rekomenduojamos subalansuotos mitybos, tiek ekologinėje (apverstoje) piramidėje yra pačiame viršuje, o tai reiškia, jog raudonos mėsos ir jos produktų gamybai yra išnaudojama daugiausiai gamtos resursų ir yra daromas didžiausias poveikis žemės ekosistemai. Taigi renkantis dietą, raudonos mėsos siūloma vartoti mažiausiai.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai
Mėsos Privalumai: Vitaminai, Mineralai ir Aminorūgštys
Nepaisant neigiamų aspektų, mėsa priklauso vienai iš pagrindinių maisto produktų grupei. Tai vienas iš produktų, su kuriuo gauname esminių nepakeičiamų aminorūgščių, B grupės vitaminų, dalį riebaluose tirpių vitaminų, nemažai mikroelementų. Mėsa yra lengvai pasisavinamos geležies šaltinis. Geležis iš mėsos yra kur kas lengviau pasisavinama nei iš vaisių, daržovių, duonos gaminių ar kiaušinių. Ištirta, kad žmogui pakanka maždaug 80 g mėsos per dieną ar bent 2-3 kartus per savaitę valgyti antrą patiekalą iš mėsos.
Svarbiausi kriterijai renkantis mėsą yra jos šviežumas ir rūšis. Dietologo požiūriu reiktų rinktis tokią mėsą, kuri turi mažiausiai neigiamai sveikatą veikiančių komponentų - cholesterolio, sočiųjų riebalų. Žinoma, jaunų, skerstų nestresinės būsenos gyvulių mėsa, turinti kuo daugiau raumeninio audinio, yra vertingesnė.
Kaip Tinkamai Paruošti Mėsą?
Pasirinkti mėsą nėra sudėtinga - žmonės žino, kad joje turi būti kuo mažiau matomų riebalų ir nepatartina valgyti odelės. Tačiau dažnai daroma klaida ne mėsą perkant, o ją gaminant. Termiškai paruošta mėsa yra sveikesnė, nes geriau pasisavinami baltymai ir infekcijos pavojus yra kur kas mažesnis. Sveikiausia yra mėsa, kurią gaminant sunaudota mažiausiai riebalų, - virta, troškinta, kepta grilyje ar orkaitėje. Skystis, kuriame virė mėsa (mėsos sultinys), yra mineralinių medžiagų šaltinis.
Kūdikiams į maisto racioną mėsą galima įtraukti jau nuo 8 mėnesio. Pirmiausia - tyrelių pavidalu, o, išdygus dantukams, gerai išvirusios mėsos galima duoti paprastai.
Vegetarizmas ir Klimato Sąlygos
Vegetarizmą propaguojantiems žmonėms reikia atsižvelgti į klimato sąlygas, kuriose gyvename. Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvulinės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos. Mėsos produktuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų.
Mėsos produktai gali būti atšaldyti (nuo 0 iki + 7° C temperatūros) ar sušaldyti (iki -18 ° C temperatūros). Gali būti parduodama pjaustyta ar smulkinta (malta) šviežia mėsa ar mėsos pusgaminiai (mėsos ruošiniai), mėsos gaminiai (dešros, dešrelės ir pan.). Mėsos pusgaminiai - tai šviežia mėsa, į kurią pridėta prieskonių, kitų maisto produktų ir kuriuos prieš vartojimą būtina išvirti, iškepti ar kitaip apdoroti karščiu.
Mėsa Rytų Filosofijoje ir Ajurvedoje
Dauguma Rytų šventųjų atsiskyrėlių (tiek budistai, tiek Indijos jogai) mėsos nevalgo dėl filosofinių motyvų. Vedų šventoji knyga Bhagavat-gita norintiems išsivaduoti iš karmos pančių draudžia valgyti gyvulių mėsą. Ezoterinės Rytų teorijos teigia, kad gyvuliai turi astralinio kūno vibracijas. Šiuolaikinis mokslas taip pat pastebėjo, kad mėsoje pasilieka priešmirtinė pjaunamo gyvulio ir mirties baimė. Yra sukurtas streso indikatorius, matuojantis mėsoje (pagal jos spalvą ir kitas savybes) susidariusias “stresines” medžiagas.
L. Ajurveda nėra tokia griežta mėsos vartotojams. Mėsa labiausiai tinka Vatos tipo žmonėms, mažina oro ir eterio stichijas jų kūne, maitina audinius. Tačiau ir Ajurveda teigia, kad mėsa neigiamai veikia žmogaus emocijas, psichiką. Kapchas mažiausiai išbalansuoja paukštiena.
Balta ir Raudona Mėsa: Skirtumai ir Privalumai
Mėsa išlieka svarbia daugelio žmonių mitybos dalimi, tačiau renkantis tarp raudonos ir baltos mėsos kyla klausimų: kuo jos skiriasi, kokią vertę suteikia organizmui ir kaip tinkamai jas paruošti? Dauguma mano, jog baltai mėsai priskiriama tik vištiena. Iš tiesų, asortimentas - kur kas platesnis, nes į šią kategoriją patenka visa paukštiena: antiena, žąsiena, kalakutiena ir pan. Pagal savo maistinę vertę ir teigiamą poveikį sveikatai paukštiena sulaukia bene daugiausia pagyrų. Tuo tarpu raudona mėsa, pavyzdžiui, jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena ar kita, specialistai ragina nepiktnaudžiauti, nes perteklinis jos vartojimas ne tik gali baigtis nutukimu, bet ir sukelti tam tikras ligas.
Tiek raudona, tiek balta mėsa pasižymi vienu pagrindiniu skirtumu, lyginant su išskirtinai augaline arba veganine mityba. Mėsoje yra gausu B12 vitamino, kuriuo žmogaus organizmas yra aprūpinamas būtent iš gyvulinės kilmės produktų. B12 arba kitaip kobalaminas yra būtinas mūsų nervų ir kraujo ląstelėms, gyvybiškai reikalingas smegenų sveikatai ir geram imuniteto palaikymui. Medžiagų apykaitos procesai be šio vitamino taip pat streikuotų. O šio vitamino trūkumas gali sukelti bendrą organizmo išsekimą ir netgi mažakraujystę.
Visgi renkantis mėsą, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne jos rūšiai, o šviežumui. Šviežią mėsą pirkėjai gali nesunkiai atskirti pagal spalvą. Pavyzdžiui, kiauliena turi būti šviesiai rausva, jautiena - tamsiai rausva, o riebalai - nepageltę.
Mėsai, kaip ir daugeliui kitų produktų, galioja viena svarbi taisyklė - gaminti būtina taip, kad neprarastume visų jos maistinių savybių ir neapsunkintume savo organizmo. Nusipirktą mėsos dalį visada reikėtų stengtis maksimaliai išnaudoti. Pavyzdžiui, mėsą naudoti pasirinkto patiekalo gamybai, o iš kauliukų išsivirti sultinį. Kalbant apie gaminimo būdus, pirmenybę teikčiau troškinimui, nes taip išsaugoma daugiausia maistingųjų medžiagų. Taip pat geriau atsiskleisti mėsos skoniui leidžia gaminimas orkaitėje arba grilinimas. Skonio prasme mažiausiai patrauklus yra virimas garuose, bet tai gali būti labai individualu, nes toks gaminimo būdas kai kuriais atvejais yra privalomas žmonėms, turintiems specialių mitybos poreikių. Kita vertus, labai svarbu, kad šalia mėsos būtų patiekiami sveikai gaminti garnyrai, šviežios daržovės.
Lietuvių skoniui geriausiai įtinka kiauliena, kurios ir nuperkama daugiausiai. Šaltuoju metų laiku pirkėjai pirmenybę teikia šoninei, o štai atšilus orams daugiau jų dėmesio sulaukia sprandinė. Veikiausiai, tam įtakos turi sulig vasara prasidedantis grilio sezonas. Nuo kiaulienos populiarumu nedaug atsilieka ir vištiena. Perkamiausios jos dalys - ketvirčiai, blauzdelės, filė, taip pat didelio susidomėjimo sulaukia ir visas viščiukas. Apskritai pirkėjams imponuoja šviežia mėsa, kuri ir sudaro didžiąją dalį pardavimų ir jai savo asortimente skiriame ypatingą dėmesį. Pirkėjams vis svarbiau tampa ne tik kaina, bet ir mėsos kokybė bei kilmė. Todėl daugelis teiraujasi lietuviškos produkcijos iš vietinių ūkių, vertindami šviežumą ir patikimą tiekimą.
Mėsa Kaip Baltymų Šaltinis ir Subalansuota Mityba
Mėsa yra vienas pagrindinių gyvūninės kilmės baltymų šaltinių. Labiau vertinamas raumeninis audinys, kuriame esantys baltymai yra visaverčiai ir turintys visas žmogaus organizmui būtinas aminorūgštis, ypatingai svarbios šios aminorūgštys: triptofanas, lizinas ir metioninas. Kuo jų daugiau, tuo mėsa yra vertingesnė. O, koks kiekis baltymų jums reikalingas siekiant užtikrinti organizmo baltymų poreikius, nesunku apskaičiuoti - vienam kilogramui kūno svorio reikia 0,75 gramų baltymų. Pavyzdžiui, jei sveriate 70 kg, jums rekomenduojama dienos baltymų norma turėtų būti 52,5 g.
Kartu su mėsa gauname ne tik baltymų, bet ir kitų mikroelementų ir mineralų. Joje yra daugeliui mūsų organizmo funkcijų reikalingų medžiagų: kalio, fosforo, geležies, natrio, magnio, cinko, seleno, vario, B grupės vitaminų, vitamino D, ilgų grandžių omega-3 riebalų rūgščių.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja gyvūninės kilmės mėsą vartoti ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę. Tačiau pagal LR Žemės ūkio ministerijos pateikiamus duomenis, lietuviai jos suvartoja gerokai daugiau. Vienam gyventojui per metus tenka apie 101 kg mėsos: kiaulienos suvartojama apie 59 kg, paukštienos - apie 31 kg, jautienos - vos 4 kg. Vis dėlto, neturėtume pamiršti balanso. Kuo įvairesnė mityba, tuo geriau užtikrinami organizmo maistinių bei mineralinių medžiagų poreikiai. Atsižvelkite ir į vartojamų produktų kiekį bei kokybę.
Renkdamiesi mėsą ar jos produktus, atkreipkite dėmesį, kad riebalų kiekis neviršytų 10 proc. - kuo riebesnė mėsa, tuo daugiau su ja gauname sveikatai ne itin palankių sočiųjų riebalų rūgščių. Ją keiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, kiaušiniais, paukštiena ar kita liesa mėsa. Vertėtų riboti raudoną ir perdirbtą mėsą, su saiku vartoti rūkytus, sūdytus bei konservuotus gaminius.
Atsisakius Mėsos: Ką Svarbu Žinoti?
Jeigu nusprendėte iš savo maisto raciono išbraukti gyvūninės kilmės mėsą arba jos jau nevartojate, vertėtų įsivertinti, ar su kitu maistu gaunate visas organizmui reikalingas medžiagas. Tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pateiksiu vieno dažniausiai pasitaikančio elemento trūkumo - geležies - pavyzdį. Yra du tipai su maistu gaunamos geležies. Hemo geležis yra randama tik gyvūninės kilmės produktuose (mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose), o ne hemo geležis vyrauja tiek augaliniuose, tiek ir gyvūniniuose produktuose. Žmogaus organizmas lengviau pasisavina (absorbuoja) geležį iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Priešingai negu augalinės kilmės - jos įsisavina tik 5-15 procentų.
Nevartojant mėsos, svarbu įtraukti baltymais gausius augalinės kilmės produktus: ankštines daržoves, riešutus, įvairias kruopas. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų vartojamame maiste yra pakankamas kiekis omega-3 riebalų rūgščių, vitamino B12, vitamino D, cinko, seleno - šių elementų trūkumas yra itin dažnai pasitaikanti praktika.
Reguliariai (rekomenduojama kasmet) atlikite kraujo tyrimus bei papildomai pasižiūrėkite, ar kažkurių iš anksčiau paminėtų medžiagų netrūksta. Tai ne tik padės jaustis ramiam dėl savo pasirinktos mitybos, bet ir užtikrins, kad esate sveikas, o organizmas veikia kaip laikrodis.
Mėsėdžių Dieta: Rizika ir Privalumai
Pastaruoju metu socialiniai tinklai išpopuliarino tai, kas dar vadinama „liūto dieta“. Jos esmė - valgyti daug mėsos, kiaušinių ir žuvies ir kitų gyvulinės kilmės produktų.
Mėsėdžių dieta nėra naujas išradimas, bandymų taip gyventi buvo dar praėjusio amžiaus pradžioje. Nepaisant to, įrodymų, kad valgyti vien mėsą gali būti naudinga sveikatai, trūksta.
Nėra vieno maisto produkto, kuris galėtų duoti visas reikalingas medžiagas. Mėsėdžių (karnivorinė) dieta yra keto dietos atmaina. Šiuolaikiniam žmogui visiškai realus trumpalaikis savijautos pagerėjimas, nes iš mitybos išsibrauks nemažai nesveikų produktų.
Bet mėsėdžių dieta ilgoje perspektyvoje neduos naudos. Nė vienoje „puikaus, ilgo ir sveiko gyvenimo“ šalyje žmonės nesimaitina vien tik gyvūninės kilmės produktais. Priešingai - du trečdalius sudaro augalinės kilmės maistas.
Pavyzdys - Okinavos sala Japonijoje, kur gyvena vieni ilgaamžiškiausių žmonių pasaulyje. Salos gyventojų mityba išsiskiria augaliniu pagrindu, mažai kalorijų turinčiu maistu, kuris vis dėlto yra maistingas ir sotus.
Pagrindiniai Okinavos mitybos bruožai: daug daržovių (ypač saldžiųjų bulvių (violetinių), kopūstų, morkų, moliūgų), ankštinių augalų (daug sojos produktų: tofu, miso, edamame), daug žuvies ir jūrų gėrybių, bet mažai mėsos ir pieno produktų.
Mėsėdžių Dietos Rizikos: Insultas, Inkstų Akmenys, Vėžys
Jei žmogus atsisakys augalinės kilmės produktų, organizmas geba prisitaikyti, todėl kenksmingos mitybos pasekmės pasijaučia vėliau, po metų ar daugiau. Vienareikšmiškai aišku, kad šitas racionas, laikantis jo ilgiau nei pusę metų, yra didžiulė dislipidemijos rizika. Vadinasi, gresia aterosklozė ir su tuo susiję insultai, įvairios širdies ligos. Kepenys gali nukentėti dėl padidinto sočiųjų riebalų kiekio, su tuo sietinas inkstų akmenų formavimasis. Yra visa eilė vėžio rūšių, kurios siejamos su gausiu raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimu. Pavyzdžiui, yra tiesioginis ryšys su storosios žarnos vėžio išsivystymu. Mėsėdžių dieta sukelia ir įvairius medžiagų apykaitos sutrikimus.
Reikia neužmiršti, kad žmogaus organizme yra milijardai bakterijų, kurių maistas yra skaidulos, kas yra augalinės kilmės produktas.
tags: #ar #mėsa #reikalinga #žmogaus #organizmui