Ar mėsa būtina žmogaus organizmui? Išsamus požiūris
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo vadinamoji „liūto dieta“, kurios esmė - valgyti daug mėsos, kiaušinių, žuvies ir kitų gyvūninės kilmės produktų. Tačiau ar toks mitybos būdas iš tiesų naudingas žmogaus organizmui? Ar mėsa yra būtina visavertės mitybos dalis, ar ją galima sėkmingai pakeisti augaliniais produktais? Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius argumentus už ir prieš mėsos vartojimą, remdamiesi moksliniais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Mėsos nauda: faktai ir mitai
Aukštos kokybės, neapdorota mėsa yra vienas maistingiausių maisto produktų. Tai puikus vitaminų B12, B3, B6, geležies, cinko, seleno ir kitų mineralų šaltinis. Vitaminas B12 yra ypač svarbus, nes jo beveik neįmanoma gauti pakankamai iš augalinių šaltinių. Be to, mėsoje randama sveikų riebalų, o iš gyvūnų, maitinamų augalais, gaunamoje mėsoje yra daugiau omega-3 riebalų rūgščių.
Mėsa taip pat yra svarbių, mažiau žinomų maistinių medžiagų šaltinis:
- Kreatinas: formuoja energijos rezervą raumenyse ir smegenyse, randamas tik gyvūniniuose produktuose.
- Karnozinas: veikia kaip galingas antioksidantas ir apsaugo nuo degeneracinių procesų, taip pat randamas tik gyvūniniuose produktuose.
- DHA ir EPA: aktyvios omega-3 formos, randamos tik gyvūniniuose produktuose.
Nepaisant teiginių, kad mėsa didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu, tyrimai rodo, kad neapdorota mėsa nėra susijusi su šiomis ligomis. Harvardo universiteto tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 1 mln. žmonių, nerasta jokio ryšio tarp neperdirbtos mėsos vartojimo ir širdies ligų ar diabeto.
Mėsa yra aukštos kokybės baltymų šaltinis, kuris yra būtinas raumenų ir kaulų sandarai. Gyvūniniai baltymai turi visas devynias nepakeičiamas amino rūgštis, kurių žmogaus organizmas pats negamina. Vartojant gyvūninius baltymus, auginama raumenų masė, o visaėdžiai žmonės paprastai turi daugiau raumenų nei vegetarai ar veganai.
Taip pat skaitykite: Žuvies kotletų receptai
Mėsos žala: ką svarbu žinoti
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigia, kad mėsėdžių dieta, kurios pagrindą sudaro vien gyvūninės kilmės produktai, ilgoje perspektyvoje neduos naudos. Nė vienoje šalyje, kurioje žmonės gyvena ilgai ir sveikai, mityba nesiremia vien gyvūniniais produktais. Priešingai, didžiąją dalį raciono sudaro augalinės kilmės maistas.
Atsisakius augalinės kilmės produktų, organizmas geba prisitaikyti, tačiau kenksmingos mitybos pasekmės pasijaučia vėliau, po metų ar daugiau. Ilgalaikis mėsėdžių dietos laikymasis didina dislipidemijos riziką, o tai reiškia, kad gresia aterosklerozė, insultai ir įvairios širdies ligos. Padidintas sočiųjų riebalų kiekis gali pakenkti kepenims ir paskatinti inkstų akmenų formavimąsi. Be to, yra ryšys tarp gausaus raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo ir tam tikrų vėžio rūšių, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio, išsivystymo.
Mėsėdžių dieta taip pat sukelia įvairius medžiagų apykaitos sutrikimus, nes žmogaus organizme esančios milijardai bakterijų maitinasi skaidulomis, kurių gausu augalinės kilmės produktuose. Atsisakant augalinio maisto, sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o tai gali lemti įvairias sveikatos problemas.
Mėsos pasirinkimas ir paruošimas: ką svarbu žinoti
Jei nusprendėte valgyti mėsą, svarbu pasirinkti tinkamą jos rūšį ir paruošimo būdą. Gydytojas dietologas E. Grišinas pataria rinktis liesesnę mėsą ir atkreipti dėmesį į etiketes, vengiant sveikatai nepalankių maisto priedų, tokių kaip konservantai, skonio ir kvapo stiprikliai, dažikliai, krakmolas, rafinuoti aliejai, pridėtinis cukrus ir didelis druskos kiekis.
Marinuojant mėsą patiems, rekomenduojama naudoti rūgštaus pagrindo marinatus, pavyzdžiui, citrinos sultis, vyną ar žoleles, kurios gali sumažinti kenksmingų medžiagų susidarymą kepimo metu. Taip pat tinka medus, garstyčios ir balzaminis actas.
Taip pat skaitykite: Mitybos klausimas: mėsa
Svarbu tinkamai laikyti mėsą šaltai ir neperkepti jos kepant. Kepant mėsą ant žarijų, reikėtų palaukti, kol malkos sudegs, o žarijos bus pakankamai kaitrios. Taip pat svarbu prižiūrėti kepamą mėsą, kad ši pernelyg neapskrustų, o nuo varvančių riebalų įsiplieskus ugniai, ją būtina užlieti vandeniu.
Prie mėsos patiekalų rekomenduojama rinktis derantį ir subalansuotą garnyrą, pavyzdžiui, šviežių daržovių salotas, pagardintas alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis ir prieskoninėmis žolelėmis. Taip pat tinka grilyje ar folijoje keptos daržovės.
Alternatyvos mėsai: ar galima išsiversti be jos?
Visuomenėje vis dažniau kalbama apie mėsos daromą žalą. Dietologai nesutaria, ar mėsa yra žalinga, ar ją reikėtų vartoti. Vieni sako, kad mėsos reiktų visiškai atsisakyti, kiti sako, kad šiandien mes be jos neišsiversime.
Jei nusprendėte atsisakyti mėsos, svarbu užtikrinti, kad gautumėte pakankamai baltymų, geležies, vitamino B12, cinko, omega-3 riebalų rūgščių ir kitų svarbių maistinių medžiagų iš kitų šaltinių. Augaliniai baltymų šaltiniai yra ankštiniai augalai, tofu, riešutai, sėklos ir grūdai. Geležies galima gauti iš špinatų, lęšių ir pupelių, tačiau ji prasčiau įsisavinama nei iš mėsos. Vitaminą B12 galima gauti iš papildų arba praturtintų maisto produktų. Omega-3 riebalų rūgščių galima gauti iš linų sėmenų, chia sėklų ir graikinių riešutų.
Vaikams, kurių mityba pagrįsta vegetarišku ar veganišku maistu, būtina skirti papildus, kad būtų užtikrintas pakankamas visų reikalingų maistinių medžiagų kiekis. Taip pat svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima stebėti jų sveikatos būklę.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai
tags: #ar #mėsa #būtina #žmogaus #organizmui