40-ojo gimtadienio tradicijos: tarp prietarų ir prasmės
Ar žinojote, kad būtent ties 40-uoju gimtadieniu žmonės dažniau užduoda sau didžiuosius klausimus - „kur aš einu?“, „ką noriu palikti po savęs?“, „ar dar turiu laiko savo svajonėms?“. Neatsitiktinai skaičius 40 daugelyje kultūrų siejamas su išbandymais ir perėjimu. Bet kartu aplink jį lipte prilipę ir prietarai: nuo „geriau nešvęsti“ iki „tai blogas ženklas“. Pažadu: bus ir istorijų, ir mokslo, ir humoro žiupsnelis.
Skaičius 40: perėjimo simbolis
Skaičius 40 nuo senų laikų laikytas perėjimo, brandos ir išbandymo simboliu. Nėštumas trunka apie 40 savaičių. Tai natūralus perėjimo iš vieno gyvenimo etapo į kitą simbolis (ACOG aiškinimas, kaip skaičiuojamas terminas - žr. Bibliniame pasakojime potvynis truko 40 dienų ir 40 naktų, Mozė 40 dienų praleido ant Sinajaus kalno, Jėzus - 40 dienų pasninkavo dykumoje. Senovėje, kai gyvenimo trukmė buvo gerokai trumpesnė nei šiandien, 40 metų jau buvo laikoma brandaus amžiaus riba, neretai su niūresnėmis prognozėmis. Jis pats savaime nėra nei geras, nei blogas ženklas. Svarbiausia mintis šiame skyriuje: skaičius 40 - perėjimo simbolis, o ne pranašystė.
Prietarai ir kultūra
Rytų Europos kraštuose, ypač Rusijoje, gajus prietaras, kad švęsti 40-ąjį (ypač vyrams) esą nesaugu. Istorinė atmintis. Kai gyvenimas buvo trapesnis, o ligos - dažnesnės, simbolinės datos apaugo atsargumo ritualais. Psichologinė projekcija. Žmonės nerimą dėl amžiaus dažnai „sutalpina“ į taisykles: „nešvęsi - išvengsi nelaimės“. Socialinis spaudimas. Katalikų Bažnyčios katekizmas aiškiai sako, kad prietarai prieštarauja pirmajam Dievo įsakymui, nes perkelia pasitikėjimą iš Dievo į magiškas praktikas ar ženklus (Katekizmo 2111 punktas - oficialus Vatikano šaltinis). Svarbiausia mintis šiame skyriuje: prietarai yra kultūros dalis, bet jie nėra privalomi.
Laimės U forma ir jubiliejai
Daugelio šalių duomenys rodo vadinamąją laimės U formą: pasitenkinimas gyvenimu linkęs sumažėti per vidurį ir vėl kilti vėliau. Ekonomistas David G. Tai nereiškia, kad krizė ištiks kiekvieną. Daug žmonių 40-50 m. patiria didžiausią karjeros pagreitį, tvirtesnius santykius ir geresnę finansinę padėtį. Tyrėjai H. Dai, K. Milkman ir J. A. Alter ir H. Hershfield (PNAS) pastebėjo, kad žmonės, artėdami prie „apvalių“ amžių (29, 39, 49), dažniau ieško prasmės, užsirašo į maratonus, daro apmąstymus. Reikšmingumo šališkumas. Negatyvumo šališkumas. Mūsų dėmesį labiau traukia potenciali grėsmė. Socialinė įtaka. Astrologai 40-uosius apibūdina kaip „Saturno ciklų“ brandą ir introspekcijos metą. Svarbu žinoti: astrologija nėra mokslas, o kultūrinė tradicija. Jei jums ji padeda įvardinti vidinius procesus - tai gali būti asmeninis savirefleksijos įrankis. Svarbiausia mintis šiame skyriuje: jubiliejai sužadina motyvaciją ir refleksiją.
Kaip švęsti 40-metį?
Ar verta švęsti 40-metį? Jei mėgstate šventes - švęskite. Jei ne - pasirinkite ramią, simbolinę formą. Nei mokslas, nei religija neįrodo, kad šventimas „pritrauktų nelaimę“. Empatija, ne karas. Raskite kompromisą. Data be skaičiaus. Simbolinė prasmė. - El. laiško ar žinutės pavyzdys: „Šiemet norisi švelnios, jaukios dienos be skaičiaus akcento. - Nustatykite biudžetą ir jo laikykitės. - 10 minučių tylos sau. Dėkingumo vakarienė: kiekvienas svečias dalinasi po vieną mini-historiją apie jus. Asmeninis „TED“: 10 min. kalba apie pamoką, kurią nešatės į ateitį, ir 10 min.
Taip pat skaitykite: Receptai skaniam tortui
Sveikatos patikra
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad 40-ieji - puikus metas profilaktiškai pasirūpinti savimi. Europos kardiologų draugijos (ESC) gairės rekomenduoja širdies ir kraujagyslių riziką vertinti visiems nuo 40 metų (SCORE2 sistemos kontekstas). Kraujospūdis ir lipidai. Gliukozė ir diabeto patikra. Kūno sudėtis ir liemens apimtis. Krūties vėžio patikra: kai kurios šalys rekomenduoja mamografiją nuo 40 m., kitos - nuo 45 ar 50 m. (naujausios USPSTF rekomendacijos Jungtinėse Valstijose siūlo bienalę patikrą 40-74 m. Psichikos sveikata. Įsivertinkite miegą, nerimo ir nuotaikos lygį. Jei reikia - kreipkitės pagalbos. Judėjimas: bent 150 min. Mityba: daugiau daržovių, skaidulų, ankštinių, žuvies; mažiau perdirbtų produktų. Miegas: 7-9 val. kokybiško miego. Asmeninė įžvalga iš praktikos: dirbdamas su šios temos turiniu dažnai girdžiu istorijas, kaip žmones labiausiai pakeitė ne riebios jubiliejų šventės, o būtent 40-mečio proga pasidaryta tyrimų „paketo diena“.
Mitai ir tikrovė apie 40-metį
Mitas: „40-ies švęsti negalima - prisišauksiu bėdą.“ Tiesa: nėra jokio įrodymo. Tai kultūrinis prietaras. Mitas: „40 - gyvenimo vidurys, toliau tik žemyn.“ Tiesa: dažnai prasideda brandžiausias klestėjimas. Mitas: „Vidurio amžiaus krizė ištinka visus.“ Tiesa: ne. Mitas: „Jei nešvęsiu, išvengsiu blogo ženklo.“ Tiesa: vengimas tik maitina nerimą. Mitas: „Sveikata po 40 prastėja neišvengiamai.“ Tiesa: įpročiai lemia daugiau nei skaičius pase. Mitas: „Jei artimieji prietaringi - šventė sugadinta.“ Tiesa: kompromisai veikia. Aiškiai, bet švelniai: „Man svarbi jūsų ramybė. - Įsivertinkite judėjimo rutiną: 150 min./sav. - Galima. Tai prietaras, neturintis mokslinio pagrindo. - Dėl 40-osios dienos po mirties minėjimo Rytų krikščionybėje ir senųjų baimių. - Katalikų Bažnyčios katekizmas prietarus laiko klaida prieš pirmąjį įsakymą (2111 punktas). - Ne. Yra statistinė tendencija, kad laimės kreivė aplink vidurį būna žemesnė, bet tai nėra privaloma. - Siūlykite ramią, be skaičiaus, variantą: šeimos pietus, išvyką, labdaros iniciatyvą. - Tų, kurios akcentuoja amžių ir kuria nepatogumą (pajuokos „senatvės“ atributai). - Kraujospūdis, lipidai, gliukozė, svorio ir liemens apimtis, psichikos sveikatos įsivertinimas. - Geriausia - ta, kuri rezonuoja su jumis. - Pavadinkite nerimą, raskite jam formą (pvz., dėkingumo ritualas), susitarkite su artimaisiais ir pasirinkite šventę, kuri kuria saugumo jausmą. Europos kardiologų draugijos (ESC) SCORE2 ir suaugusiųjų rizikos vertinimas nuo 40 m. USPSTF rekomendacijos dėl krūties vėžio patikros nuo 40 m. Skaičius 40 atneša „laiko žymeklį“, bet jis neturi galios be mūsų sutikimo. Galite rinktis baimę, o galite - prasmę.
Krikštynų tradicijos: Krikšto mamos ir tėvų vaidmuo
Pradėjus ruoštis krikštynoms, ypač jei tai pirmosios krikštynos šeimoje, dažnai iškyla šie klausimai: nuo ko pradėti, kaip pasidalinti darbais ir atsakomybėmis, kad niekas nebūtų pamiršta. Daugiausia painiavos gali būti tarp krikšto mamos ir mamos pareigų, tad šiame straipsnyje sudėliosime pagrindinius akcentus, kad ruošimasis abejoms pusėms būtų lengvas bei malonus.
Šventės vieta, maistas, gėrimai
Ko gero čia klausimų mažiausiai. Jais rūpinasi vaikučio tėveliai. Kalbant apie maistą, krikšto mama atsakinga už krikšto mamos vaišes. Dėl jų galite iš anksto pasitarti su krikšto vaikučio tėveliais ir kartu nuspręsti, ar darysite jas ar ne. Tradiciškai prieš valgant pagrindinius šventės patiekalus krikšto mama visus vaišina duona, medumi ir sūriu. Šie būna pašventinti po krikšto ceremonijos. Dar vienas dalykas, kuriuo pagal senąsias tradicijas turėtų pasirūpinti krikšto mama - tai krikštynų tortas. Pagal senuosius papročius į kūmus būdavo renkamasi turtingi žmonės, na o turtingumą parodydavo krikšto mamos suruoštos vaišės ir ypač pyragas - šiuolaikinio torto atitikmuo. Vaišių gausa, tikėta, kad lems krikštijamo vaikelio sotų ir gerą gyvenimą. Šiais laikais didžioji dalis senųjų tradicijų nyksta bei užsimiršta.
Profesionalai: fotografas, filmuotojas, šventės vedėjas ir kt
Jais paprastai rūpinasi šventę organizuojantys tėveliai. Kiek ir kokių profesionalų bus samdoma, priklauso nuo šventės dydžio bei finansinių galimybių. Filmuotojas, fotografas paprastai samdomi, jei tai didesnė šventė, pavyzdžiui, dvigubos krikštynos ar krikštynos ir vestuvės.
Taip pat skaitykite: Įrankiai tortams gaminti
Krikštynų rūbai ir atributai
Pagal senuosius papročius krikšto rūbą pasiūdavo krikšto mama. Ji vaikelį ir nuprausdavo, ir aprengdavo, dar ir pinigėlį į batelį įdėdavo turtingesniam gyvenimui užburti. Dabar mamos nori išlaikyti vientisą savo bei vaikučio aprangos stilių, tad dažnai rūbeliai užsakomi kartu ir atsakomybę už pasirūpinimą krikšto vaikelio apranga prisiima vaikučio mama. Jei norite nors kažkiek laikytis senųjų tradicijų, galite krikšto mamai palikti pasirūpinti krikšto žvake bei jos papuošimu. Taip pat nepamirškite krikšto skraistelės - ji ir yra tikrasis krikšto rūbas. Paprastai vaikučiui atminimui paliekama krikšto žvakė bei skraistelė. Žvakę būtina saugoti pirmai Komunijai bei Sutvirtinimo sakramentui, kurių metu ji vėl būtų uždegama. Pagal krikščioniškąsias tradicijas žvakė saugoma iki žmogaus gyvenimo pabaigos ir galutinai sudeginama baigus gyvenimo kelionę. Krikšto žvakę rekomenduojame saugoti atskiroje tvirtoje, pavyzdžiui, medinėje dėžutėje. Rinkdamiesi krikšto skraistę galite apgalvoti tai, jog ji bus palikta vaikučiui bei galbūt jis ar ji su ta pačia skraiste krikštys savo vaikus.
Dovanos vaikučiui
Tradicškai krikšto mama rūpinasi krikštadėže, į kurią bus sudėti visi krikšto dienos atributai. Rekomenduojame pasirinkti pakankamai talpią bei tvirtą skrynelę. Renkantis krikštadėžę atkreipkite dėmesį į jos papuošimus. Dažnai iš pirmo žvilgsnio gražios skrynelės, puoštos plunksnelėmis, gipso ar modelino lipdinukais gali būti ne itin praktiškos, o ilgainiui tokią skrynelę kilnojant iš vienos lentynos į kitą dekoracijos nutrupės ir pradinio grožio nebeliks. Ne mažiau svarbi ir mediena, iš kurios pagaminta skrynelė. Medžio masyvo krikštadėžės bus tvirtos, malonios liesti, ilgaamžiškesnės ir prabangesnės. Tuo tarpu pigesnės krikštadėžės dažnai būna pagamintos iš medienos faneruotės ar prastesnės kokybės medienos, naudojami prastesnės kokybės vyriai, kurie ilgainiui išlūš. Žinoma, prastą kokybę galima paslėpti po dažų sluoksniu. Krikštynų knyga - tai praktiška ir kartu labai simbolinė dovana, verta atskiro paminėjimo. Su krikštynomis susijusios spaudos yra išties nemažai: tai ir pasižadėjimai seneliams, ir vaikučio profesijos spėjimo kortelės, palinkėjimai, įvairūs diplomai, krikštynų laikraštukas… Visai spaudai susisteminti ir sukurti gražų prisiminimą krikšto vaikeliui sukūrėme krikštynų knygą. Nuo įprastinių albumų ji skiriasi tuo, kad joje yra ne tik vieta nuotraukai bei palinkėjimui, bet ir papildomi lapai, kuriuos galite pasirinkti individualiai. Laiko kapsulės lapas skirtas informacijai apie pasaulį tuo metu, kai krikštijamas vaikutis. Po keliolikos metų bus išties įdomu pasiskaityti, kokios buvo pagrindinių produktų kainos, kokios populiariausios dainos, filmai, kas vyko Lietuvoje bei pasaulyje. Vaikučio metrikų lape svarbiausia informacija apie vaiką: vardo reikšmė, pasiekimai, charakteris - tai, kas dažniausiai būna krikštynų laikraštukuose ir ką bus smagu prisiminti jau užaugus. Krikštynų lape svarbiausia informacija apie krikštą, jo simbolius, krikšto vardą bei šventąjį - globėją. Vietoj įprastinių diplomų seneliams bei krikšto tėveliams galite pasirinkti linksmas anketas su įtrauktais pasižadėjimais (kurie, beja, kuriami individualiai, tad vaikučiui prisiminimui lieka tekstai priminsiantys jo artimiausius žmones). Tauraus gėrimo butelis. Tradiciškai jį dovanoja krikšto tėvai. Dažniausiai tai brendžio ar viskio butelis. Jis dedamas į specialią dekoratyvią dėžutę. Su šia dovana susijusi krikštynų scenarijaus dalis, nes būtina nurodyti, iki kokios progos bus saugomas gėrimas (pvz. pilnametystės, vestuvių, pirmo vaiko gimimo ir pan.) bei visi svečiai arba pasirašo ant butelio arba parašo palinkėjimą. Dovana perduodama tėveliams saugoti, kad atėjus metui ją įteiktų vaikui. Čia svarbu pabrėžti gėrimo rūšies pasirinkimą. Atkreipkite dėmesį, jog jūsų pasirinktas gėrimas tikrai galiotų ir nebūtų sugedęs iki norimos progos. metrikų rėmelį (gali būti gimimo dienos arba kartu ir krikštynų dienos metrikai, kuriuose patogiai saugoma svarbiausia informacija apie vaikutį, pvz. Jei leidžia finansinės galimybės, tėveliai gali pasvarstyti apie aukso dovanojimą vaikučiui.
Šventės pravedimas, dovanos seneliams ir svečiams
Dažniausiai krikštynų šventę praveda krikšto tėveliai. Jei planuojama didesnė šventė ar kartu paminima ir kita proga (pavyzdžiui, kartu su krikštynomis tėveliai duoda santuokinius įžadus vienas kitam arba atšvenčiamas pirmasis vaikučio gimtadienis), gali būti, kad bus samdomas profesionalus šventės vedėjas. Tik retais atvejais, kai tėveliai nenori apkrauti papildomai rūpesčiais krikšto tėvų, šventės pravedimą organizuoja patys. Krikštynos yra išskirtinė šventė, kurios metu pasidžiaugiama vaikelio gimimu, o kartu su juo ir naujomis su tuo susijusių žmonių pareigomis - seneliais. Dažniausiai simbolines dovanėles seneliams parenka krikšto tėvai, nes jų dovanojimas yra šventės scenarijaus dalis. Dovanos seneliams įteikimas yra susijęs su senelių išbandymais (seneliai turi atlikti tam tikras užduotis) bei pasižadėjimais prisiimant naujas pareigas. Na o dovana yra šios scenarijaus dalies užbaigimas. Dovanas reiktų rinktis apgalvotai, kad jos padarytų įspūdį šventės dalyviams, turėtų humoristinį atspalvį. Pavyzdžiui, galite įteikti „Tikros damos“ bei „Rimto vyro“ įrankius iš pradžių įspūdingai pristatydama dėžutes, o vėliau pademonstruodama dėžutės turinį. Kitos dovanų idėjos gali būti susijusios su senelių pasižadėjimais, pavyzdžiui, tai gali būti vaikiška knyga, kurią seneliai skaitys kartu su anūku. Galite įteikti šeimos knygas, kuriose tušti lapai, o seneliai bus įpareigoti šias knygas užpildyti surašydami savo švenčių tradicijas, šeimos skaniausius receptus, svarbiausius prisiminimus. Tokia knyga vėliau bus ypatingai vertinga dovana jau užaugusiam anūkui. Iš smulkių humoristinių dovanėlių galite seneliui įteikti stiklainį su sliekais (guminukais), jei šis užkietėjęs žvejys, kad turėtų su juo žvejoti anūkui auksinę žuvelę. Svarbiausia, kūrybiškai pasižiūrėti į šias dovanas ir pasistengti parinkti tokias, kurios būtų iš tikrųjų naudojamos, o ne tik rinktų dulkes. Jomis dažniausiai rūpinasi vaikučio tėveliai. Nors jos nėra būtinos, bet vis populiariau kažką mielo atminimui įteikti atėjusiems.
Kartu krikštynos ir vestuvės arba gimtadienis, dvigubos krikštynos
Jei tos pačios šventės metu organizuojamos ir vestuvės, ir krikštynos, svarbiausia išsiaiškinti, kuri šventė bus pagrindinė. Jei krikštynų metu tiesiog norima paminėti tėvų santuokos sakramentą, didesnis dėmesys bus teikiamas vaikučiui, tad ir šventė turėtų būti organizuojama taip, kad į krikštynų scenarijų būtų įterpiami keletas vestuvinių akcentų. Pavyzdžiui, susėdus prie stalo, gali būti pristatomi sutuoktiniai, jų santuokos dokumentas, pakeliamas tostas už santuoką. Jaunieji gali norėti vestuvinio šokio, šeimos židinio. Tačiau kadangi pagrindinė šventė - krikštynos, bus ir simbolinių dovanėlių vaikui įteikimas, ir senelių išbandymai bei dovanėlės jiems, pasižadėjimai, na o veiklos ir žaidimai daugiau orientuoti į krikštynų. Tad reikia pasirūpinti tiek veiklomis, tiek dovanėlėmis šioms scenarijaus dalims. Jei pagrindinė šventė yra vestuvės ir scenarijuje bus didžioji dalis vestuvinių tradicijų, papročių bei veiklų, krikštynų elementų reiktų palikti tik pačius pagrindinius. Tai būtų krikštijamo vaikučio pagerbimas įteikiant simbolines dovanas (krikštadėžę, krikšto žvakę, dokumentą). Galima persiųsti svečiams pasirašyti gėrimo butelį ir įteikti tėveliams saugoti. Jei krikštynas organizuojate kartu su gimtadieniu, vis tiek pagrindinė šventė būna krikštynos, tad jų tradicijų daugiausia ir laikomasi. Galite papildomai įterpti palinkėjimo sakymą pirmojo gimtadienio proga prieš užpučiant torto žvakutes. Norint sutaupyti pinigų šventės biudžetui kartais daromos vadinamos dvigubos krikštynos. Gali būti tokie variantai, kai vaikučių tėveliai ir krikšto tėveliai „apsikeičia“ vaidmenimis, t. y. yra vieni kitų krikšto tėvais. Tokiu atveju dėmesys ir dovanėlės vaikučiams išlieka tokios pačios kaip ir įprastinių krikštynų metu. Ko gero pagrindinis šventės skirtumas: bendras krikšto tėvelių ir senelių skaičius. Tad čia reiktų apgalvoti šventės eigą, kad nebūtų tiesiog keitimasis dovanomis, priesaikomis ir pažadais. Jei šventėje bus vedėjas, galite paprašyti, kad būtų suorganizuota veikla ar užduotis visiems keturiems tėveliams kartu ir pasirinkti tik vieną: arba išbandymą tėveliams arba išbandymą krikšto tėveliams. Kai bus minimi seneliai, atsisakykite garsiai skaitomų pasižadėjimų, ypač jei jie yra standartiniai iš interneto paimti tekstai, nes visiems bus nuobodu taip ilgai jų klausytis. Dovanėles, jei yra bendri abiejų vaikučių seneliai, dovanokite vienas nuo abiejų vaikučių. Jei neturite laiko, įkvėpimo ar nepasitikite savo kūrybiniais gebėjimais organizuojant krikštynų šventę, paprasčiausia pasinaudoti scenarijaus parašymo paslauga.
Gimtadienio tradicijos ir istorija
Vaikai savo gimtadienių laukia panašiai kaip Kalėdų - juk tortas, žvakutės, dovanos… Taip malonu! Kaip ir kiekviena šventė, gimtadienis turi savas tradicijas ir savo istoriją. Nėra tiksliai užfiksuota, kada žmonės pradėjo švęsti savo gimtadienius ir nuo ko viskas prasidėjo. O ir teorijų apie tai - ne viena.
Taip pat skaitykite: Tortų gamybos evoliucija
Gimtadienio kilmė ir istorija
Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad gimtadienius žmonės pradėjo minėti tada, kai išrado kalendorių. Tačiau taip pat manoma, kad gimtadienių šventimo ištakos atėjo dar iš laukinių genčių, - tikėta, kad savo gimimo dieną žmogus tampa jautresnis, gali apnikti blogosios jėgos, tad jį labai saugodavo, linkėdavo gero. (Beje, toks tikėjimas gajus dar ir šiais laikais.) Pagal dar vieną versiją, tradiciją švęsti gimtadienius paplatino romėnų karininkai. Dar manoma, kad šią šventę pradėta minėti iš pradžių senovės Egipte, paskui tas paprotys paplito ir Asirijoje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Egipto faraonų gimtadienių šventimą datuojami maždaug 3000 m. pr. m. e. Dvaruose būdavo ruošiami didžiuliai pokyliai, dalyvaudavo visi dvariškiai, net ir tarnai. Ilgą laiką moterų gimtadienių niekas ne tik kad nešvęsdavo, bet net ir neregistruodavo, tokią privilegiją turėjo tik vyrai. Kiek žinoma, pirmoji moteris, kasmet šventusi savo gimtadienius, buvo Kleopatra, Egipto faraonė (185-116 m. pr. m. O štai senovės graikai Artemidės, Mėnulio ir medžioklės deivės, gimtadienį švęsdavo net 12 kartų per metus - kiekvieno mėnesio šeštą dieną. Kalbant apie paprastus mirtinguosius, tokia prabanga naudojosi tik šeimos galva - vyras (tėvas), ir tai vieną kartą per metus, o ne kas mėnesį. Beje, kaip teigiama, būtent graikai yra papročio užpūsti žvakutes ant torto pradininkai. Paplitus krikščionybei tradicija švęsti kieno nors gimtadienius nebuvo labai gaji. Ankstyvieji krikščionys pasaulį laikė skausmo ir liūdesio vieta, tad džiaugsmingos šventės, anot jų, būdavo tada, kai žmogus ne gimdavo, o plikdavo šią nuodėmingą žemę. Ilgainiui, maždaug nuo XII a., gimtadieniai po truputį pradėti minėti šeimose, atsirado gimimo registracijos knygos. Tuomet jau ir vaikai nebuvo nuošalyje, štai, pavyzdžiui, vokiečių krikščionys XIII a. jau turėjo savo vaikiškųjų gimtadienių šventimo ritualą. Vaiką žadindavo auštant dainomis ir atnešdavo jam pyragą su žvakėmis. Tačiau pyrago iškart nevalgė - žvakes, kai šios sudegdavo, pakeisdavo kitomis, ir taip - iki pat vakaro, kai šeima susirinkdavo vakarienės. Gimtuvininkas sugalvodavo norą ir užpūsdavo žvakutes. Kaip ir šiandien, noro buvo nevalia pasakyti garsiai (antraip jis neva neišsipildys), o žvakutes būtina užpūsti vienu ypu. Beje, žvakučių būdavo viena daugiau, negu sukakdavo metų, ji simbolizuodavo patį gimimo momentą. Tuomet pjaustydavo pyragą ir padalydavo visiems, sėdintiems prie stalo. O dovanų atnešdavo „gimtadieninis nykštukas” - ši figūra vokiečių folklore gyvavo maždaug iki XX a. Pagal tikimybių teoriją, jei atsitiktinai būtų surinkta 22 žmonių grupė, maždaug 50 proc. tikimybės, kad dviejų ar daugiau žmonių gimtadieniai sutaptų (iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sunkiai įmanoma). Ir ne tik todėl, kad tai - šventė, kad susirenka artimiausi žmonės, draugai, bet ir todėl, kad, kaip tikima, šią dieną žmogų gali paveikti bet koks palinkėjimas - tiek geras, tiek blogas. Tai veikia kaip magija. Štai dėl ko siūloma savo gimimo dieną praleisti pozityviai, su maloniais, gera linkinčiais žmonėmis, kaip įmanoma labiau vengti konfliktų ir susitikimų su pikta linkinčiaisiais. Tikima, kad ši diena tokia ypatinga, jog net gali pasikeisti žmogaus likimas. Vietoj gimtadienio šventės kai kuriose Afrikos šalyse surengiama iniciacijos ceremonija. (Iniciacija - tam tikri ritualai, apeigos, ceremonijos, išbandymai; paprastai tai - apeigos, kai vaikas ar paauglys įšventinamas į suaugusiuosius). Dažniausiai tai daroma grupei vaikų, ne pavieniui.
Gimtadienio tradicijos skirtingose šalyse
Paaugliai savo gimtadienio dieną šoka valsą. Vaikas į mokyklą neša vaišių bendraklasiams ir mokytojams. Kiekvienas mokytojas, kuris yra pavaišinamas, įteikia gimtuvininkui simbolinę dovanėlę, pavyzdžiui, atviruką ar tušinuką. Ten gyvuoja įdomus paprotys - tiek kartų, kiek sukanka metų, gimtadienio „kaltininkas” patampomas už… ausų. Be to, vaikas, kurio gimtadienis minimas, pirmąjį gabaliuką šventinio torto atiduoda pačiam artimiausiam žmogui, paprastai tai būna mama arba tėtis. O kai mergaitei sukanka penkiolika, ji šoka valsą ir pirmas jos šokio partneris būna tėtis arba senelis. O čia švenčiančiojo gimtadienį nosis ištepliojama sviestu arba margarinu! Taip daroma, kad lydėtų sėkmė gyvenime. Pietums - makaronai! Vaikas, kurio gimtadienis švenčiamas, išreiškia pagarbą savo tėvams, o dovanų paprastai gauna pinigų. Valgis, muzika, daug žmonių. Gimtadieniai čia švenčiami gan įprastai, panašiai, kaip ir pas mus: skanus maistas, dekoracijos, dovanos, tortas, žvakutės, žaidimai ir pan. Išaušus gimtadienio dienai, namas, kuriame gyvena šventės „kaltininkas”, pasipuošia vėliava, kad visi aplinkiniai žinotų, jog šiandien - ypatinga diena! Esame taip pripratę švęsti savo gimtadienį, kad net nesusimąstome, kodėl tai darome, kokia to reikšmė. Išties nuomonių apie tai, kaip ir kada gimtadieniai pradėti švęsti, yra net ne viena.
#
tags: #40 #tortu #ir #viena #zvake #tradicijos