Žmonijos Lopšys Pietų Afrika: Faktai ir Istorijos
Įvadas
Žmonijos istorija yra ilga ir sudėtinga, kupina paslapčių ir neišaiškintų klausimų. Daugelis tautų gyvena atskirai, jas skiria vandenynai, tačiau stebina tam tikri panašumai buityje, religijoje ir net kalboje. Kaip atsirado šie ryšiai? Kodėl jie nutrūko? Kodėl keliautojams reikėjo iš naujo atrasti jau žinomas žemes? Šiame straipsnyje pažvelgsime į Afriką, ypač Pietų Afriką, ir aptarsime faktus, kurie rodo, kad tai galėjo būti vienas iš žmonijos lopšių.
Afrika - Žmonijos Lopšys
Kažkur vidurio Afrikoje rasti pačio pirmojo žmogaus kaulai, kas byloja, jog čia yra tikrasis žmonijos lopšys. Tai vienas iš egzotiškiausių bei unikaliausių žemynų mūsų planetoje. Afrika nepaliauja stebinti. Žemės gelmių lobiai, įspūdinga augmenija ir unikali gyvūnija kontrastuoja su skurstančių žmonių buitimi, vėjų košiamose trobelėse. Afrika - tai antras pagal dydį žemynas, kurio kiekvienas centimetras apipintas legendomis, keistomis tradicijomis ir sunkiai suprantamais papročiais.
Pietų Afrikos Respublika (PAR)
Pietų Afrikos Respublika dažnai laikoma civilizuočiausia ir labiausiai pažengusia Afrikos valstybe. Čia ilgai kartu gyveno olandų kolonistai ir britai, tačiau karinis konfliktas atvedė britus į pergalę ir tada olandai buvo priversti asimiliuotis. Daug baltųjų PAR gyventojų kalba angliškai arba olandiškai net ir dabar. Vis dėlto šiomis dienomis šalį kamuoja smurto ir kitų nusikaltimų antplūdžiai.
Faktai apie Afriką
- Dydis: 30.3 mln. km².
- Gyventojų skaičius: 1,2 mlrd.
- Didžiausia valstybė: Alžyras (2,381,741 km²).
- Daugiausiai gyventojų turi: Nigerija (193 mln.).
- Ilgiausia upė: Nilas (6,853 km).
- Aukščiausias taškas: Kilimandžaras, Tanzanija (5,895m).
- Afrika - tai antras tankiausiai apgyvendintas kontinentas. Daugiausiai gyventojų įsikūrę Nigerijoje. Iš viso čia gyvena apie 1,1 milijardo žmonių, o tai sudaro 16 % pasaulio populiacijos. Daugiau nei 50 % afrikiečių yra jaunesni nei 25 metų.
- Asalio ežeras Džibutyje, Rytų Afrikoje, garsėja ne tik tuo, kad tai yra sūriausias pasaulyje ežeras, bet ir tuo, kad jis telkšo žemiausioje Afrikos žemyno vietoje (155 m žemiau jūros lygio). Pasaulyje šis ežeras yra trečias iš žemiausiai esančių ežerų.
- Senajame kontinente gyvena didžiausias pasaulyje sausumos gyvūnas - afrikinis dramblys, kuris gali sverti nuo 6 iki 7 tonų. Patinai užauga net iki 4 metrų aukščio, patelės - tradiciškai žemesnės (2,2 - 2,6 metrų).
- Per Afriką teka ilgiausia pasaulyje upė Nilas, kuri driekiasi net 6670 kilometrų per Egiptą, Tanzaniją, Burundį, Ruandą, Kongo demokratinę respubliką, Keniją, Ugandą, Pietų Sudaną, Etiopiją, Sudaną.
- Viktorijos ežeras vadinamas gamtos stebuklu, kasmet pritraukiančiu minias turistų. Jis yra didžiausias ežeras Afrikoje ir antras pagal dydį gėlavandenis ežeras pasaulyje. Vandens telkinys užima 69490 kvadratinių kilometrų teritoriją.
- Serengečio regionas Rytų Afrikoje (Tanzanijoje) yra didžiausia laukinių gyvūnų migracijos vieta Žemėje.
- Afrikoje yra maždaug 30 % visų pasaulio mineralų išteklių.
- Maždaug 170 milijonų Afrikoje kalba arabiškai, 130 milijonų - angliškai, 100 mln. - suahilių kalba, 115 mln. - prancūzų, 50 mln. - berberų, 50 mln. - hausų, 20 mln. - portugalų ir 10 mln.
- 25 % visų pasaulio kalbų yra kalbamos tik Afrikoje.
- 40 % suaugusiųjų Afrikoje yra neraštingi, iš jų - du trečdaliai moterų.
- Daugiau nei 25 milijonai senajame žemyne yra ŽIV viruso nešiotojai.
Kolonizacija ir jos padariniai
Afrikos kolonizavimo laikotarpio epogėjuje, XXa. pradžioje - tik dvi iš dabar egzistuojančių 54 valstybių - Liberija ir Etiopija, nebuvo Europos valstybių kolonijos. Šio laikotarpio pėdsakai išlikę ir iki šių dienų, kadangi Šiaurės ir Vakarų Afrikoje daug kas kalba prancūziškai bei angliškai ir išpažįsta katalikybę, Šiaurės rytuose - dominuoja islamas, o pietuose vis dar likę pagoniškų, stabmeldiškų tikėjimų ir regioninių dialektų.
Augantis žemynas
Pagal Pasaulio banko 2014 metų duomenis, iš 10 sparčiausiai pagal gyventojų skaičių augančių valstybių, 7 buvo Afrikoje. Zimbabvė yra didžiausio gyventojų prieaugio sulaukianti valstybė Afrikoje, per metus ten jų padaugėja maždaug 4,5%. Palyginimui, Lietuva netenka apie 0,7-1% populiacijos kasmet. Didėja ir valstybių skaičius. Sudanas dar 2010 metais buvo 10-a didžiausia valstybė pasaulyje. Tačiau kaip ir didelė dalis valstybių šiame žemyne - ji buvo kamuojama milžiniškų etninių bei kultūrinių skirtumų, tad 2011 metais, referendumo metu šalis skilo į dvi - Sudaną ir Pietų Sudaną. Pastarasis tapo jauniausia valstybe pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Rekordų žemynas
Afrikoje rasite didžiausius gyvūnus, gamtos paminklus, kalnus ir kitus, įvairių sričių rekordininkus. Bene visą žemyno šiaurę užėmusi Sacharos dykuma - didžiausia pasaulyje, užimanti didesnį plotą nei JAV ar Kinija. Afrikiniai drambliai - didžiausi sausumos žinduoliai, žirafos - aukščiausi gyvūnai, gepardai - patys greičiausi, o gorilos yra didžiausi primatai. Nilas, tekantis Afrikoje - ilgiausia upė pasaulyje. Al Azize, Libijoje buvo užfiksuotas karščiausias oras - 57 laipsniai aukščiau nulio. Vardinti galima labai ilgai, tačiau tai nekeičia fakto, kad Afrika - rekordų žemynas.
Bėdos
Iš Tarptautinio Valiutos Fondo duomenų matome, kad 15 pačių skurdžiausių valstybių pasaulyje yra Afrikoje. Dėl itin karšto klimato, nederlingos žemės, pamišusių diktatorių ir totalios suirutės, tokiose valstybėse kaip Centrinė Afrikos Respublika, Kongo D.R., Liberija ar Somalis ir Mozambikas - nemažai žmonių turi pragyventi už mažiau nei 10 USD per mėnesį. Tiesa, skurdžiausiuose kaimuose žmogus per dieną gauna gerti tik apie 0.4-0.7 litro vandens, o ir 10 dolerių atrodo gana didokas įvertis.
Demokratija ir realybė
Nors bene visos nemusulmoniškos Afrikos valstybės jau senokai turi demokratiškus rinkimus ir modernios valstybės valdymo principus, realybė visiškai kitokia. Prezidentai būna žiaurūs, korumpuoti, o apie daugelį valstybės vadovų sklando paslaptingi gandai. Pvz. Liberijos vadovas Ch.Taylor‘as buvo kaltinamas kanibalizmu, kad tiesiog suvalgė savo oponentą, kurį išvertė iš valdžios.
Emigracija
Nors iš Afrikos užsienin bėga ar emigruoja labai daug žmonių, iš tiesų jie turi keturias pagrindines valstybes, į kurias relokuotis siekia per du trečdalius visų pabėgėlių ir emigruojančiųjų. Tai D.Britanija, JAV, Prancūzija bei Italija. Tačiau į didžiąsias ekonomines galiūnes išvyksta tik maža dalis originaliųjų pabėgėlių, kurie migruoja savo regionų ribose.
Spalvos vėliavose
Žalia, raudona, geltona - šių trijų spalvų kombinaciją rasite 22-jose iš 54 valstybių vėliavose, o nė vienos iš šių spalvų neturi tik Somalio ir Botsvanos vėliavos. Interneto „memų“ susijusių su geografija mėgėjai turėtų žinoti, kad Lietuva internautų yra retkarčiais pašiepiama už tai, kad mūsų trispalvės išvaizda yra pernelyg panaši į dažnos Afrikos valstybės vėliavą. Iš tiesų Lietuvos valstybės vėliavoje žaliosios juostos tamsesnės nei daugumoje Afrikos šalių vėliavų, tačiau negalime nuneigti to, kad mūsiška trispalvė labai gražiai įsipaišytų kažkur tarp Burkina Faso ir Kamerūno ar Senegalo…
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Ligos
Maliarija, Ebola bei ŽIV/AIDS, jeigu ir neprasidėjo šiame žemyne, tai čia vis tiek randa didžiausią „pasisekimą“ ir yra paplitusios plačiausiai. Afrikos pietuose, Svazilende, apie 25% suaugusių žmonių yra ŽIV nešiotojai. Visoje Afrikoje ŽIV nešioja daugiau nei 18 milijonų žmonių, kurie plečia virusą, nes tai dažniausiai savo kūną pardavinėjančios moterys, kurioms apsauga yra per brangi.
Konfliktai ir ištekliai
Afrikos šerdyje, piečiau už Sahelį, tačiau šiauriau už Namibą yra labai derlingas ir itin gamtos apdovanotas kraštas, kurį, pagal šalimais tekančią didelę upę, Europiečių atradėjai pavadino Kongu. Ilgai žinomas kaip Zairas, tiksliau Kongo Demokratinė Respublika yra didžiausių mineralų (aukso, brangiųjų metalų ir kt.) atsargų pasaulyje savininkė. Jie iškasami itin mažais kaštais, darbuotojai čia laikomi nežmoniškomis sąlygomis, o iš to pelnosi gobšūs ir godūs vietos bei užsienio verslininkai. Dėl šių priežasčių Kongo D.R. (ne Kongas) tapo net kelių karinių konfliktų auka. Antrasis Kongo karas yra daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas įvykęs po II pasaulinio karo - žuvo per 5.5 milijono gyventojų.
Atletai ir papročiai
Viena gentis Kenijoje, pavadinimu „Kalenjin“ į pasaulį ir profesionalų sportą išleidžia daugiausiai ilgų distancijų bėgikų visame pasaulyje. Kenija ilgai dominuoja šiame sporte dėl palankaus landšafto būtent ištvermės rungtims. Kelios kitos gentys organizuoja ekstazinius ritualus bei kitas procesijas, kurių metų šokama per kartį ar kitą objektą. Eiliniai vyrai peršoka kartį iškeltą į daugiau nei 1,9 m aukštį, o tą padaro ir su kasdiene apranga. Dauguma genčių taip pat turi „įšventinimo į vyrus“ papročius. Sudano Latuka gentyje yra įprasta, kad vyras, norėdamas vesti, pasigrobia nuotaką. Vyresnieji jo šeimos nariai eina pas nuotakos tėvą prašyti merginos rankos, jeigu tėvas sutinka, tai jis nuplaka sužadėtinį, taip išreikšdamas savo pritarimą. Pietų Afrikoje kai kurios gentys atlieka ritualą, skirtą įrodyti, kad berniukas tampa tikru vyru. Sulaukę tam tikro amžiaus, berniukai žiemą yra išsiunčiami į atokią trobelę, kurioje prasideda vadinamoji „Khweta“ ceremonija. „Lobola“ - dar viena prieštaringai vertinama Pietų Afrikos tradicija, kai nuotakos šeima derasi su jaunikiu dėl nuotakos kainos. Derybos vyksta raštu. Klajoklių masajų gentys Kenijoje ir Tanzanijoje, norėdami ką nors palaiminti, nusispjauna. Vyrai spjauna ant naujagimių, nes tiki, kad pagyrimai ir švelnūs žodžiai užtrauks nelaimę ir prakeiksmą.
Etiopija - Sustojęs laikas
Etiopija yra viena seniausių ir skurdžiausių pasaulio šalių, bet išliko labai autentiška, nes niekada nebuvo kolonizuota, išskyrus kelerius metus trukusią Mussolinio Italijos okupaciją. Šalis neturi uosto, nesiriboja su jūra, todėl nebuvo įdomi kolonizatoriams. Ilgą laiką joje buvo socialistinė santvarka, iš kurios jie išsivadavo kaip ir Lietuva, 1991-aisiais. Vienas didžiausių turistų traukos objektų - paslaptingoji Lalibela, krikščionybės bastionas. Pirmieji europiečiai, išvydę Lalibelos miestą ir bažnyčias, buvo portugalai. Kadangi bažnyčios buvo iškaltos iš uolienos, jos priskiriamos monolitiniams statiniams. Lalibelos komplekso bažnyčia Medhame Alem yra laikoma didžiausia pasaulyje monolitine bažnyčia. Visas 11 bažnyčių į visumą sujungia painus tunelių labirintas, siauri koridoriai, galerijos ir grotos.
Po krikščionybės objektų turistai susipažįsta su šios šalies gentimis. Neabejotinai didžiausias Etiopijos turtas - jos unikalios gentys. Komunikacija su jais sudėtinga, nes jie neturi kalendorių, viską skaičiuoja pagal pilnatį, ateina pilnatis ir užriša mazgelį. Nuo vienos genties viename slėnio pusėje iki kitos kartais reikia parą važiuoti plynaukštėmis. O Afrikoje tai gana ekstremalu. Susisiekimas tik numanomais keliais, važiavome džipais, vieną vakarą ėmė ir sugedo mašina: saulė leidžiasi, vėsta, tuoj pradės lįsti žvėrys, esame vidury niekur, telefonai neveikia. Vyrai bando pataisyti automobilį, po 10-20 minučių iš niekur pradeda rinktis vietiniai, apžiūrinėja, slankioja aplink.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Daugelis genčių gyvena taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų, praktikuoja animizmą, tarpusavyje kaunasi dėl gyvulių, kurie yra didžiausias jų turtas. Kai kuriose gentyse išlikę po kelis tūkstančius, kitose - vos po kelis šimtus žmonių. Jų buitis panaši savo skurdumu. Vietinėms gentims negalioja pinigai, jų valiuta - ginklai, kuriuos perka už galvijus. Jie gyvena dūminėse pirkiose, bet vaikšto su kalašnikovais. Nesupranta klausimo, kada gimei ir koks tavo vardas.
Kai jauna moteris sulaukia pilnametystės, jai po oda pradeda kišti pagaliukus, žaizdos karštyje užsvyla ir lieka susiformavę randai. Mirusio genties vado jie nelaidoja. Lankydamasi hamerių gentyje, A.Rutkauskienė pateko į „Šokinėjimo per jaučius“ šventę, kurios metu berniukai įšventinami į vyrus. Šventės kulminacija - jaunuolio ėjimas per sustatytų į eilę jaučių nugaras. Jei jaunuolis suklumpa ir neperbėga jaučių nugaromis, į vyrus neįšventinamas ir dar metus laukia kitos progos. Šventinamojo jaunuolio giminaitės ir draugės yra plakamos. Plakimo esmė - tam, kuris bus įšventintas į vyrus, jos nori įrodyti draugystę ir artumą, be to, nori parodyti savo drąsą ir sugebėjimą ištverti skausmą. Jei jį pakelia, vadinasi, pasirengusios gimdyti. Šokdamos ratu sviestu tepasi nugaras, geria naminukę, garsiai dūduoja ir žvangina papuošalus trepsėdamos kojomis. Moterys yra plakamos rimbais su metaliniais antgaliais, išplakamos iki alpulio, jos klykia plakamos.
Kita Etiopijos gentis - bumi. Ši gentis dėl maisto, vandens išteklių ir nuožmaus karingo būdo su kaimyninėmis karo ir hamer gentimis, nuolat migruoja. Kolčo kaimelio moterys pasipuošusios vinimi, įverta į lūpą - tuo jos išsiskiria iš kitų aplinkinių genčių. Tai viena spalvingiausių ir mažiausių vietinių genčių, kurioje priskaičiuojama nuo 1000 iki 3000 žmonių. Garsiausia Omo slėnio gentis - karingieji mursiai, įsikūrę vienoje labiausiai atsilikusių ir archajiškų gyvenviečių. Aršieji mursiai degina miškus, šaudo dramblius ir raganosius, vėliau jų ragus bei iltis maino į ginklus. Bet labiausiai ši gentis išgarsėjo tuo, kad mursių moterys puošiasi į lūpas įvertais moliniais diskais (lėkštelėmis) - kad velnias pro burną neįlįstų. 15-16 metų mergaitei prapjaunama apatinė lūpa ir į skylę įstatomas molinis diskas. Laikui bėgant, lūpa vis labiau tempiama, o diskas didinamas. Dorze genties žmonės kultivuoja terasinę žemdirbystę.
Be genčių, „Boutique Travel“ vadovė išskiria Etiopijos gamtos grožį. Plauki laiveliu nuostabiu Čamo ežeru ir matai, kaip į tave spokso dešimtys akių iš vandens. Tik vienas neatsargus judesys ir tapsi krokodilų pietumis. Ežeras garsus visoje Afrikoje - tiek daug krokodilų vienoje vietoje vargu ar kur rasite… Taip pat ežere gyvena impozantiškieji hipopotamai, pulkai pelikanų, egrečių, garnių, avocečių, marabu, erelių žuvininkų ir gausybė kitų paukščių.
Senovės civilizacijos ir katastrofos
Visose pasaulio tautose išlikęs padavimas apie kažkokią katastrofą, mūsų Žemę užgriuvusius baisius žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, tvanus. Daugelis šalių likę negyvenamos. Dalis sausumos nugrimzdusi į jūros dugną. Išnykę, matyt, ir ryšiai, egzistavę anksčiau tarp tolimiausių Žemės rutulio rajonų. Yra hipotezė, kad šiuos sugriovimus ir pražūtį atnešusi kometa, kuri staiga pasirodžiusi mūsų danguje maždaug vienuolika tūkstančių metų prieš naująją erą. Kaip atrodė pasaulis prieš katastrofą, jei ji iš tikrųjų buvo? Seniausios istorijos ir archeologijos faktai piešia nuostabų vaizdą. Iš jo mokslininkai sprendžia, kad be galo senais laikais Žemėje egzistavo kažkokia aukšta civilizacija. Tautos, katastrofos metu žuvusios ir išsisklaidžiusios po pasaulį, daug žinojo. Tikriausiai šių žinių liekanas mes aptinkame senovės Indijoje, Egipte ir Pietų Amerikoje. Mes tegalime tiktai spėti, kokia nuostabi ir plati buvo žinija, kurią palaidojo katastrofa. Kai kuriuos atradimus žmonija turėjo pakartotinai padaryti, praėjus tūkstančiams metų.
Šumerai
Vienos tokios valstybės - civilizuoto miesto (Ūro) įkūrėjai buvo šumerai. Jeigu žinotume iš kur atėjo šumerai ir kaip jie pasiekė tokį žinių, kultūros ir gamybos lygį tuomet viskas būtų aišku. Apie tolimus šumerų laikus mums labai trūksta informacijos, kadangi tai netgi ne istorija - tai priešistorė.
Rojaus sodas
Vienas seniausių rašytinių šaltinių - Biblija sako, kad Dievas ne tik sukūrė žmogų, bet ir paruošė jam Rojaus sodą. „VIEŠPATS Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pradžios 2. 8.) Šiandien, pragmatiškame mokslo amžiuje, daug kas mano, kad Rojaus sodas tėra legenda, alegorija, padavimas ar fantazijos vaisius.
Žmogaus vystymasis ir aplinka
O kas būtų atsitikę su žmogaus vaiku jeigu jį supančioje aplinkoje žmogui tinkamų pavyzdžių nebūtų buvę? Štai ką byloja tikrų „mauglių“ istorijos. Vaikai nuo mažens augę laukinėje gamtoje tarp žvėrių (vilkų, šunų ar beždžionių) staugė, lojo ar ūkčiojo, bet ne kalbėjo. Jie plėšė nuo savęs drabužius, veržėsi į laisvę ir nepripažino žmonių maisto. 1800 metų sausį Averono apylinkėse buvo sugauta būtybė, kurios tik išvaizda priminė žmogų. Tai buvo 11 - 12 metų berniukas. Jo elgesys bylojo, kad jam svetima viskas, kas žmogų skiria nuo gyvūno. „Averono laukinis“ tapo visos Prancūzijos sensacija. To meto didžiausias autoritetas psichiatrijos srityje F. Pinelis ištyrė berniuką ir konstatavo, kad jo jutimo organai neišsivystę, judesiai nekoordinuoti, kalbos nėra nė užuomazgų, o svarbiausia - jis neturėjo protinių gebėjimų. F. Su tokia diagnoze nesutiko Žanas Itaras. Jaunas medikas nusprendė įrodyti, kad lavinant berniuko pojūčius, ugdant žmogiško elgesio ir bendravimo normas laukinį galima padaryti pilnaverčiu žmogumi. Tačiau po penkerių metų titaniškų pastangų Itaras pasiduoda… Žymi lietuvių kilmės mokslininkė Birutė Galdikas 1971 metais išvyko į Indonezijos Borneo salą tyrinėti orangutangų. Ten gimė jos sūnus Bintis. „Aplink save matydamas vien orangutangus, berniukas vis labiau ėmė mėgdžioti jų elgseną, veido mimikas, pamėgo laipioti į medžius. Apsilankęs psichologas patarė Bintį išvežti.“ (Lietuvos rytas. 2000 m. rugsėjo 9 d. Nr. Oksaną Malają, gimusią 1983 m. lapkričio 4 d. aptiko 1991 metais atkampioje Ukrainos TSR vietovėje, griūvančioje fermoje. Valdžios atstovams iš pirmo karto jos net pagauti nepavyko - apgynė ją auginę šunys. Pagauta ir uždaryta izoliatoriuje ši būtybė bejėgiškai gulėjo ant grindų, tačiau kai prie jos kas nors artinosi, ji rodė dantis ir grasinančiai urzgė. Laukinukė judėdama keturiomis lengvai užšokdavo ant kėdės ar stalo. Atsidūrusi tarp žmonių Oksana galėjo pasakyti tik „taip“ arba „ne“ - užtat gerai lojo. Oksaną Malają apgyvendino Odesos protiškai atsilikusių vaikų globos namuose. Viso kolektyvo pastangomis mergina išmoko skaityti, truputi rašyti, skaičiuoti iki dvidešimties. Ji jau geba nusiprausti, išsivalyti dantis, apsitarnauti, o svarbiausia, normaliai bendrauja su žmonėmis, nors gyvūno instinktai tebėra giliai įsišakniję. Tačiau ja besirūpinanti gydytoja sako, jog maža vilties, jog Oksana kada nors galės gyventi savarankiškai. (Pagal Liudmilos Tribušnajos 2001 m. Berniukas iš Ugandos, Džonas Sibunija, kurį laiką augo džiunglėse tarp žaliųjų beždžionių. Nors vėliau jį daug ko mokė, Džono gebėjimas pačiam kalbėti ir suvokti kitų kalbą buvo labai ribotas. Ištyrus jo smegenis kompiuteriniu tomografu paaiškėjo, kad toje vietoje kur turėjo būti kalbos sritis, yra tamsi dėmė. Niaurobiologas Džei Geit šią anomaliją aiškino stipriu smūgiu į galvą. Iš tikrųjų tai vaiko smegenų raidos sutrikimas atsidūrus netinkamoje aplinkoje. Smegenų sritis, atsakinga už kalbą nesusiformuoja savaime, vien tik pagal DNR informaciją.
Ar Jūs kada nors susimąstėte, kodėl nėra kalbančių kurčiųjų, o yra tik kurčnebyliai (nieko negirdintys ir visiškai nekalbantys)?? Atsakymas labai paprastas, jeigu vaikas negirdi kalbančių žmonių, tai jo smegenyse negali susiformuoti kalbos sritis, anksčiau sakydavo kalbos centras. Negalios atveju įsijungia kompensaciniai mechanizmai. Taigi, sveikas (girdintis) žmogaus vaikas kalbančių žmonių informaciją natūraliai kaupia savo smegenų žievės pokyčiais, formuojančiais taip vadinamą kalbos (44 arba Broca) sritį (žemėlapį)!! Štai kodėl iš prigimties kurčias yra ir nebylys, nors jo balso aparatas yra visiškai veiksmingas. „Tik gimus mūsų smegenų žemėlapiai yra tarsi juodraščiai, tarsi eskizai, kuriems trūksta detalių ir diferenciacijos. (…) Nuostabiausia tai, kad kritiniu laikotarpiu smegenų žievė tokia plastiška, kad jos struktūrą keičia kiekvienas naujas dirgiklis. Toks jautrumas leidžia kūdikiams ir mažiems vaikams kritiniu kalbos (ir visų kitų įgūdžių - aut. past.) laikotarpiu atskirti naujus garsus ir žodžius be jokių pastangų, tiesiog klausantis, kaip kalba tėvai. (…) Praėjus kritiniam laikotarpiui, vaikai, kaip ir suaugusieji, žinoma, ir toliau gali mokytis kalbų, tačiau tam reikalingos pastangos ir dėmesys.“ (Doidge N. Save keičiančios smegenys. V., 2012. P. „Ericas Kendelis buvo pirmasis parodęs, kad mokantis keičiasi tam tikrų neuronų struktūra ir tarp jų esantys sinapsiniai ryšiai. Jis pirmasis pademonstravo, kad mums formuojant ilgalaikius prisiminimus keičiasi neuronų anatominė forma ir didėja jų su kitais neuronais turimų sinapsinių ryšių skaičius. Už šį darbą 2000 metais jis buvo apdovanotas Nobelio premija.“ (Ten pat. P. Iki tol „mokslininkai tikėjo, kad vienintelė galimybė smegenims pakeisti savo struktūrą yra rūšies evoliucija, kuri daugeliu atvejų gali užtrukti daug tūkstančių metų. Pasak moderniosios Darvino evoliucijos teorijos, naujos biologinės tam tikros rūšies smegenų struktūros galimos tik dėl mutacijų, kurios nulemia genofondo variacijas. Jei šios variacijos naudingos išgyvenimui, tikėtina, kad jos bus perduotos ir kitoms kartoms.“ (Ten pat P. Subrendusio žmogaus kalba ar bet kuri kita jo veikla vaiko atžvilgiu yra pavyzdys (pagal Šv. Raštą - dvasia). Tik vaiko smegenų ir pavyzdžių sąveikoje susiformuoja smegenys, kurios užtikrina kalbėjimą, rašymą, skaičiavimą, gebėjimą piešti, groti ar šokti… Taigi, žmogaus kūdikis neturi genetinės informacijos nei apie save, nei apie savo paskirtį. Šią jam gyvybiškai ir emociškai svarbią informaciją jis turi gauti iš aplinkos. Paprastai tariant žmogaus negimsta nei medžiotoju, nei žemdirbiu, nei dainininku… nei apskritai žmogumi. Tai pati bejėgiškiausia būtybė, nenulaikanti savo didelės galvos ir nežinanti kokiu būdu jai skirta judėti. Tai mažiausiai savarankiškam gyvenimui paruoštas organizmas, visiškai nepritaikytas gyventi pasaulyje be žmonių!! Žmonės, nors ir paveldi unikalią prigimtį, gali tapti tobulais tik jų atžvilgiu tobuloje aplinkoje, kurioje yra dieviško gyvenimo ir bendravimo vienas su kitu pavyzdžiai. Tik ten, kur jie gaus teisingą informaciją apie save ir pasaulį. Tam tikslui Dievas ir įkūrė Rojaus sodą, kur „išminties ir žinojimo juos pripildė, gera ir pikta jiems nurodė.“ (Šventasis Raštas. V.,1998. Sir 17. Ar yra pagrindo teigti, kad žmogus plito iš civilizuotos terpės, t.
#
tags: #žmonijos #lopšys #pietų #afrika #faktai