Žiedinių kopūstų žiedynų panaudojimas: nuo auginimo iki kulinarinių šedevrų

Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis), dar vadinami kalafiorais, yra kryžmažiedė daržovė, turinti tankią, gelsvos spalvos galvą, sudarytą iš šimtų neišsivysčiusių žiedelių. Jie priklauso Brassicaceae šeimai, kaip ir brokoliai, Briuselio kopūstai ar įprasti baltieji kopūstai. Ši daržovė pasižymi savo charakteringa išvaizda: sudaryta iš daugybės mažų, tankiai susitelkusių baltų arba kreminių žiedynų, kurie formuoja galvutę. Nors parduotuvėse žiediniai kopūstai beveik visada būna kreminės baltos spalvos, augindami savus galite mėgautis patraukliais ir skaniais geltonais, žaliais ar violetiniais žiediniais kopūstais. Nepriklausomai nuo spalvos, jų skonis toks pat: švelnus, šiek tiek saldus, šiek tiek riešutinis.

Žiedinių kopūstų maistinė vertė ir nauda sveikatai

Žiediniai kopūstai yra ne tik skanus, bet ir itin sveikatai naudingas maisto produktas. Jis yra vertingas dietinis maistas vaikams ir ligoniams, nes juose yra lengvai virškinamų baltymų ir mažai ląstelienos. Žiediniuose kopūstuose labai daug vitaminų C, B1, B2 ir K, taip pat palyginti daug baltymų, riebalų, neazotinių ekstraktinių medžiagų, cukraus, karotino, kalio, kalcio, geležies ir retai daržovėse aptinkamos veikliosios medžiagos cholino.

Štai 100 g šviežių žiedinių kopūstų maistinė vertė:

  • 27 kcal
  • 2 g baltymų
  • <1 g riebalų
  • 5 g angliavandenių
  • 2 g skaidulų
  • 2 g cukraus

Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis žiediniuose kopūstuose: 1 : 0,1 : 1,7.

Žiediniai kopūstai yra puikus skaidulų šaltinis ir turi įvairių sveikatai naudingų komponentų, įskaitant vitamino C, kai kurių B grupės vitaminų, kalio ir fosforo. Visų pirma, žiediniai kopūstai yra puikus vitaminų, ypač C ir K, šaltinis. Jie taip pat yra cholino - svarbios maistinės medžiagos, kurios daugeliui žmonių trūksta, šaltinis, turi skaidulų ir kitų svarbių maistinių medžiagų. Pagal vitaminų A, C ir K kiekį žiediniai kopūstai nusileidžia brokoliams, juose mažiau silicio ir folio rūgšties. Vis dėlto abiejose daržovėse yra mažai angliavandenių, todėl net ir diabetu sergančiam žmogui, pasirinkus vieną ar kitą, didelio skirtumo nebus. Be to, žiedinių kopūstų ir brokolių glikeminis indeksas yra žemas, o tai svarbus rodiklis diabetikams.

Taip pat skaitykite: Gardus žiedinių kopūstų apkepas

Žiediniai kopūstai pasižymi daugeliu naudingų žmogaus organizmui savybių: jį valgant, galima sumažinti vėžinių susirgimų, širdies ir smegenų veiklos sutrikimų riziką. Ši baltoji daržovė padeda virškinimui, toksinų šalinimui, geležies pasisavinimui. Žiediniuose kopūstuose gausu antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo kenksmingų laisvųjų radikalų ir uždegimų. Gliukozinolatai ir izotiocianatai - grupės antioksidantų, kurie lėtina vėžio ląstelių augimą. Šių antioksidantų gausu žiediniuose kopūstuose kartu su karotenoidais ir flavonoidais, kurie taip pat turi priešvėžinių savybių. Ne mažiau svarbus ir sulforafanas, kurio poveikis naikinant kamienines vėžio ląsteles įrodytas tyrimais.

Valgydami žiedinį kopūstą gaunate vitamino K, vitamino C, omega-3 riebiųjų rūgščių, o tai padeda apsaugoti arterijas ir kraujagysles nuo apnašų kaupimosi, taip palaikant normalų kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį. B grupės vitaminai, kurių gausu žiediniuose kopūstuose, pripažįstami kaip smegenų veiklai ir vystymuisi būtinos medžiagos. Bastutinių šeimos daržovės turi detoksikuojantį poveikį dėl jose esančių gliukozinolatų - medžiagų, kurios palaiko vertingų maistinių medžiagų įsisavinimą ir toksinų bei atliekų šalinimą. Gliukozinolatai stimuliuoja natūralių organizmo antioksidantų išsiskyrimą. Mažai kalorijų, daug skaidulų ir vandens, gausu mikroelementų - skamba taip, kad metantiems svorį žiedinis kopūstas turėtų būti svarbi raciono dalis. Išties, daržovė yra mėgstama subalansuotos mitybos šalininkų, nes jos galima suvalgyti daug, gauti daug naudingų medžiagų, bet nepriaugti papildomų kilogramų. Dėl jame esančių skaidulų, ilgai nejausite alkio, o virškinimas bus sklandesnis.

Žiedinių kopūstų auginimo ypatumai

Žiedinių kopūstų auginimas gali būti iššūkis pradedantiesiems daržininkams, nes jie jautresni aplinkos sąlygoms, dirvožemio kokybei ir turi savų auginimo gudrybių, todėl jų auginimui reikia daug dėmesio ir žinių. Nepalankiomis sąlygomis žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus žiedynus, neturinčius prekinės vertės. Žiediniai kopūstai užima nemažai vietos, jiems reikia turtingos, gilios dirvos ir daug laistyti. Žiediniai kopūstai yra saulę mėgstantys vėsaus sezono augalai, kuriuos galima auginti pavasarį ir rudenį. Norint savo ūkyje auginti tinkamiausią ir produktyviausią žiedinių kopūstų veislę, patartina kiekvienais metais auginti kelias skirtingas veisles ir registruoti, kada jos pasodintos ir nuimtas derlius.

Žiediniai kopūstai iš visų kopūstinių daržovių yra labiausiai imlūs dirvožemiui, todėl tinkamai paruoštame dirvožemyje jų derlius ir kokybė bus geresni. Geriausia humusinga (nuo 2,5 %) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui galima pasitelkti priesmėlį, tačiau tada pageidautina, kad būtų kritulių. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkusios dirvos. Geriausiai jie auga 15-20 °C temperatūroje, o didesnis derlius ir geresnė kokybė gaunama, kai jie auginami atviroje saulėtoje vietoje. Pavasarį auginant žiedinius kopūstus į dirvą įterpkite mineralinių trąšų. Azotu (N) tręšiama 160-200 kg/ha, o vėlyvųjų ir perdirbti skirtų veislių - 180-240 kg/ha. Maždaug 50-60 % azoto normos išberiama prieš sodinimą, o likusi dalis tręšiama papildomai augalams augant. Fosforo (P2O5) trąšų norma, kaip ir kitiems kopūstiniams augalams, yra 50-80 kg/ha, o kalio (K2O) - 200-280 kg/ha.

Žiedinius kopūstus geriausia sodinti po bulvių, agurkų arba ankštinių augalų. Jiems nereikėtų gailėti nei trąšų, nei vandens (naudinga purkšti). Jie ypač jautrūs drėgmės trūkumui esant 6-7 lapeliams, žiedynų formavimosi pradžioje. Jei karšta ir trūksta drėgmės, lapai nustoja augti, o žiedynai būna maži ir nederlingi. Rekomenduojama du ar tris kartus papildomai tręšti. Ankstyviausiems sodinukams daigus rekomenduojama auginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) arba polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei žiediniai kopūstai auginami šiltnamyje, juos reikia sėti tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) lengva pernešti ir perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tačiau jas reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes sutaupomos durpės, vanduo, be to, persodinant sumažėja daigų stresas: šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Kasetėse auginami daigai geriau prigyja. Žiedinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapai šviesiai žali, juos reikia tręšti amonio salietros tirpalu (20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus vėl reikia palaistyti švariu vandeniu. Kad daigai augtų sveiki, patartina juos palaistyti 0,15 % previkuro (fungicido, naikinančio daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tuomet mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai augalams per šalta, per drėgna, per tankiai, prastai vėdinama arba jie pasodinti netinkamo rūgštingumo dirvoje. Tinkamai išauginti ir užgrūdinti žiedinių kopūstų daigai turi būti sveiki, neišsikeroję, sodriai žali, neužsikrėtę juodąja kojele ir su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Vėlyvesnius žiedinius kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai auga 45-55 dienas, o vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų - 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Žiedinių kopūstų sėklas rekomenduojama sėti maždaug 1 cm gylyje; 400-500 sėklų/m² 18-20 °C temperatūroje. Jos sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - per 8-10 dienų. Po sudygimo rekomenduojama 4-7 dienas palaikyti 6-10 °C dienos ir nakties temperatūrą.

Taip pat skaitykite: Gardus apkepo receptas

Sodinimui skirta dirva turi būti puri, giliai įdirbta ir pakankamai drėgna. Geriausia dirvą įdirbti prieš pat sodinimą ir ją suvoluoti, nes suvoluotas paviršius apsaugo nuo išdžiūvimo. Sodinimui paruoštas plotas turėtų būti tokio didumo, kokį sugebėsite apsodinti per vieną dieną. Prieš sodinimą, ypač ankstyvą pavasarį, daigus reikėtų grūdinti palaipsniui mažinant temperatūrą ir drėgmę. Netipiškus, nesveikus, deformuotus ir augimo viršūnėje sustorėjusius augalus reikia atmesti. Peraugusių daigų sodinti negalima. Mechanizuotai auginant žiedinius kopūstus, daigai sodinami daigų sodinamąja, kuri dėl unikalaus žingsninio mechanizmo ir iki 5 000 daigų per valandą į vieną eilutę sodinimo greičio pasiekia aukštą sodinimo kokybę. Žiediniai kopūstai ūkyje ir savo reikmėms sodinami rankomis. Jei savo daigus auginote dėžutėse, pasistenkite juos iškasti su kuo didesniu žemės grumstu. Prieš sodinant daigų šaknis reikia kruopščiai apžiūrėti, kad būtų laikomasi pirmiau minėtų kokybės reikalavimų. Nors kopūstai nėra tokie mėgstantys saulę ir karštį kaip agurkai ar pomidorai, jiems, kaip ir daugumai ilgaamžių daržovių, reikia daug šviesos. Žiediniai kopūstai reikalauja daug vandens, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu, todėl, jei dirva sausa, po pasodinimo būtina lengvai palaistyti apie 10 l/m2, kad būtų užtikrintas tinkamas augimas. Praėjus maždaug 4 savaitėms po pasodinimo, augalus geriau laikyti šiek tiek sausiau, kad jie geriau įsišaknytų, o formuojantis žiedynams laistyti pagal poreikį, tačiau stengtis jų neperlaistyti ir neleisti, kad jie supurentų dirvą.

Vienas iš svarbiausių žiedinių kopūstų priežiūros kriterijų yra kopūstų daigų kaupimas. Kai kopūstai užauga, sutvirtėja ir išleidžia tvirtus lapus (praėjus 15-20 dienų po pasodinimo), jie apkaupiami. Kai kopūstų daigai apkaupti, jie iš stiebo išleidžia papildomas šaknis, kurios sustiprina šaknų sistemą ir leidžia augalui iš dirvožemio paimti daugiau maisto medžiagų. Kopūstai kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Norint išauginti gerą žiedinių kopūstų derlių, dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą patektų oro ir mažiau garuotų vanduo. Šiuo tikslu tarpueiliai tarp eilučių išpurenami, kartu sunaikinamos pradėjusios augti piktžolės. Tai reikėtų kartoti kas 10-15 dienų ir po kiekvieno gausesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per auginimo sezoną dirva turi būti purenama bent 3-5 kartus. Didžiausias žiedinių kopūstų derlius gaunamas, kai žiediniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą papildomai tręšiama praėjus 10 dienų po pasodinimo. Antrą kartą tręšiama po 15-20 dienų, o trečią kartą tręšiama, kai tik pradeda formuotis žiedai. Pirmasis tręšimas atliekamas mineralinių azoto trąšų tirpalu, o antrasis ir trečiasis - sausomis mineralinėmis trąšomis. Jei azoto trąšos įterpiamos pavėluotai, augalai pradeda skursti ir suformuoja mažus, deformuotus žiedynus.

Auginimo metu būtina kasdien tikrinti kopūstų plotą, kad žiedinių kopūstų galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos. Pasirodžius galvutėms, padaromas šešėlis, nuplėšiant vieną lapą nuo virš žiedyno esančio lapo ir juo uždengiant žiedyną. Žiedinių kopūstų derlių reikia nuimti nevėluojant. Galvutės (žiedynai) suyra, todėl reikia saugotis, kad galvutės nebūtų paliestos. Priklausomai nuo numatomo naudojimo, žiediniai kopūstai turėtų būti nuimami lauke ir dedami tiesiai į komercinę pakuotę. Žiedinių kopūstų derlius nuimamas pasirinktinai, nupjaunant susiformavusias galvutes. Galvutės turi būti iki 8 cm skersmens, o lapai nupjaunami 2-3 cm virš galvutės, kad būtų apsaugoti nuo sužalojimų. Galvutės nuimamos visos iki šalnų, nes jos užšąla esant -2 °C temperatūrai, o išdygusios greitai genda. Žiediniai kopūstai po užšaldymo ilgiau laikyti netinka, todėl juos reikia suvartoti iš karto.

Ligos ir kenkėjai

Norint produktyviai panaudoti auginamas daržoves, turite jas apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Chemijos pramonė gamina daug cheminių produktų, skirtų daržovių ligoms ir kenkėjams kontroliuoti, kurie gana plačiai naudojami daržininkystėje, tačiau reikia atsižvelgti į jų toksiškumą. Nesant galimybės aptikti toksiškų medžiagų likučių, nedidelės apimties daržovių augintojams reikėtų vengti naudoti toksiškus pesticidus. Apsaugoti nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima ir nenaudojant cheminių medžiagų. Jei kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų, pavyzdžiui, kiaulpienių, pomidorų, bulvių, ugniažolių ir kraujažolių, nuovirai. Šie augalai skinami prieš žydėjimą arba jam pasibaigus. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Nuoviru apipurškiami kopūstai arba purškiama rankiniu purkštuvu.

Žiedinius kopūstus gali pažeisti šios ligos:

Taip pat skaitykite: Žiedinių kopūstų savybės

  • Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis).
  • Kopūstų šakniagumbis.
  • Kopūstų juodligė.
  • Žiedinių kopūstų mozaika.
  • Žiedinių kopūstų bakterinė dėmėtligė.
  • Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae, A. brassicicola).
  • Kopūstų fuzariozė (Fusarium oxysporum f. sp. conglutinans).
  • Gyslų bakteriozė (Xantamonas compestris pv. campestris).
  • Žiedinė dėmėtligė.
  • Netikroji miltligė.
  • Baltosios rūdys (Albugo candida).
  • Miltligė.
  • Kekerinis puvinys (Botryotinia fuckeliana).

Žiedinių kopūstų veislės

Yra įvairių žiedinių kopūstų veislių, kurios skiriasi ankstyvumu, žiedynų spalva ir kitomis savybėmis. Štai keletas pavyzdžių:

  • Ankstyvas hibridas: Augalų šaknų sistema stipri, todėl geriau pakelia karščius.
  • Hibridas vasaros derliui: Viena iš ankstyviausių veislių, aužauga per 60 - 70 dienų nuo sudygimo. Tinka auginti šiltnamiuose, po priedangomis ir lauke.
  • Pirmas Prancūzų firmos „Clause" hibridas oranžiniais žiedynais: Daržovės augintinos rudens derliui. Žiedynai patrauklios išvaizdos, verdant nepraranda spalvos.
  • Labai ankstyva veislė.
  • Ankstyva veislė, skirta vasaros ir rudens derliui.
  • Vidutiniškai vėlyva veislė.
  • Labai ankstyvas prancūziškas hibridas: Tinkamas auginti šiltnamiuose, po priedangomis ir lauke.
  • Hibridas vasaros, rudens ir vėlyvo rudens derliui: Žiedynai labai kokybiški, gerai uždengti lapų.
  • Vešlus hibridas rudens ir vėlyvo rudens derliui.
  • Idealus hibridas vėlyvam rudens derliui: Žiedynai apvalūs, sniego baltumo, sunkūs, gerai laikosi.
  • Hibridas rudens ir vėlyvo rudens derliui.

Žiediniai kopūstai virtuvėje: universalumas ir įvairūs panaudojimo būdai

Virtuvėje žiediniai kopūstai yra itin universalūs - juos galima virti, troškinti, kepti orkaitėje arba valgyti žalius. Žiediniai kopūstai gali būti naudojami įvairiuose patiekaluose, tokiais kaip sriubos, troškiniai, garinti daržovės arba šviežios salotos. Žiedinis kopūstas yra ypač universali daržovė, nustebinanti skoniu tiek žalia, tiek virta, tiek kepta, tiek virta garuose. Vis tik norint išsaugoti daugiausia naudingų savybių, rekomenduojama daržovės nevirti - geriausia naudoti šviežią arba apkepti keptuvėje su trupučiu kokybiško aliejaus, kuris padės geriau pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Trumpas kepimas ant didelės ugnies taip pat sumažins žiedinio kopūsto sieros kvapą. Jeigu norite išsaugoti daržovės spalvą, padės šaukštelis citrinos sulčių arba pieno.

Švieži žiedinio kopūsto kąsneliai gali būti skanus užkandis, valgomas su jogurtiniais padažais ar humusu. Paruoškite sveikesnę bulvių košės versiją, pakeisdami dalį bulvių virtu žiediniu kopūstu. Žiediniai kopūstai gali būti troškinami su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, žirneliais ir bulvėmis. Toks patiekalas valgomas su duona ir/arba ryžiais. Išvirti ir sutrinti šios daržovės žiedynai įgauna kreminę konsistenciją, todėl idealiai tinka vegetariškai trintai sriubai. Maisto smulkinimo įrankiais sukapokite šviežius žiedinius kopūstus iki ryžių grūdelių smulkumo. Taip susmulkintus žiedinius kopūstus galite naudoti vietoj ryžių ir net pasigaminti rizoto įkvėptą patiekalą. Išskaidytus kalafiorų žiedynus pamerkite į „Buffalo“ padažą ir kepkite orkaitėje maždaug 25 min. Šaldytus žiedynus sutrinkite su saldžiais vaisiais, pavyzdžiui, braškėmis ar mangu - žiedinių kopūstų skonio net nepajusite.

Žiediniai kopūstai puikiai dera daugelyje patiekalų - jie puikiai tinka su kitomis įvairiausiomis daržovėmis, mėsa, žuvimi, jūros gėrybėmis, makaronais ir gali būti gardinami įvairiausiais prieskoniais, o ypač ciberžolėmis, česnakais, bazilikais, kalendromis, čiobreliais, paprikos milteliais, kuminais, krapais. Žiediniai kopūstai dera ir su sūresniais priedais, kaip alyvuogės, ančiuviai, kaparėliai, taip pat ir riešutais, netgi obuoliais, paprikomis. Ir, žinoma, tradicinėmis arba saldžiosiomis bulvėmis, brokoliais, grybais, špinatais. Žali, susmulkinti žiediniai kopūstai traškumo pridės įvairiausioms salotoms. Jeigu norite pasigaminti lengvą garnyrą - supjaustytą kalafiorą pašlakstykite alyvuogių aliejumi, mėgstamais prieskoniais ir 10-15 minučių pakepkite orkaitėje. Vėliau galite ant jų užberti tarkuoto sūrio arba paskrudintų kedro riešutų. Dar vienas puikus būdas panaudoti kalafiorą - juo pagardinti bulvių košę arba pasigaminti žiedinių kopūstų piurė. Tereikia kalafiorus išvirti vandenyje arba iškepti orkaitėje, pagardinti grietinėle, druska, pipirais, sviestu ir viską sutrinti iki kreminės masės.

Norėdami, kad ši daržovė šviežia išsilaikytų ilgiausiai, žiedinius kopūstus sudėkite į plastikinį arba popierinį maišelį ir laikykite šaldytuve žiedynu į viršų - taip išvengsite besikaupiančios drėgmės, o virtų žiedinių kopūstų šaldytuve nelaikykite ilgiau nei 2 dienas.

Receptai su žiediniais kopūstais

Kepti žiedinių kopūstų griežinėliai

Reikės:

  • 2 nedidelių žiedinių kopūstų
  • 1 česnako skiltelės
  • 1 rozmarino šakelės
  • 300 ml grietinės
  • 60 ml alyvuogių aliejaus
  • žiupsnelio druskos, pipirų

Kaip gaminti:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių.
  2. Žiedinius kopūstus nuplikykite - užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite apie 5 minutes ir nupilkite.
  3. Kai kopūstai atvės, supjaustykite juos 2 cm storio griežinėliais.
  4. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir apkepkite griežinėlius.
  5. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi, išdėliokite apkeptus žiedinių kopūstų griežinėlius, apibarstykite juos druska, pipirais bei susmulkintais rozmarinais ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
  6. Skardą dėkite į įkaitintą orkaitę ir kepkite 5-10 minučių.
  7. Grietinę sumaišykite su smulkintu česnaku ir pagardinkite druska.
  8. Prieš patiekdami, keptus žiedinių kopūstų griežinėlius užliekite grietinės padažu.

Kreminė žiedinių kopūstų sriuba

Reikės:

  • 100 g svogūnų
  • 1 česnako skiltelės
  • 200 g bulvių
  • 500 g žiedinių kopūstų
  • 100 ml grietinėlės
  • 80 g sviesto
  • 40 ml alyvuogių aliejaus
  • žiupsnelio druskos, pipirų
  • 8 prancūziško batono riekelių

Kaip gaminti:

  1. Žiedinį kopūstą nuplaukite, nupjaukite žiedyną, o iš lapų ir stiebo išvirkite sultinį.
  2. Smulkiai supjaustykite svogūną ir apie 10 minučių pakepinkite puode su alyvuogių aliejumi.
  3. Tuomet į puodą išspauskite česnaką, įdėkite ploną griežinėlį sviesto ir kubeliais pjaustytas bulves.
  4. Viską išmaišykite ir užpilkite sultiniu.
  5. Kai bulvės bus pusiau išvirusios, sudėkite kalafiorų žiedynus, viską pagardinkite druska ir virkite, kol bulvės visiškai suminkštės.
  6. Sutrinkite išvirusią sriubą trintuvu, supilkite grietinėlę, įberkite pipirų ir patiekite su paskrudintu prancūzišku batonu.

Makaronai su žiediniais kopūstais

Reikės:

  • 400 g „Capellini“ ar kitų mėgstamų makaronų
  • 400 g žiedinių kopūstų
  • 80 g tarkuoto parmezano (ar kito kietojo) sūrio
  • 60 g sviesto
  • 60 g miltų
  • 300-400 ml vandens
  • 100 ml grietinėlės
  • 70 g tepamo sūrio
  • žiupsnelio druskos, pipirų
  • 10 šviežių bazilikų lapelių

Kaip gaminti:

  1. Išvirkite makaronus pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas.
  2. Apvirkite žiedinius kopūstus pasūdytame vandenyje, tuomet vandenį nupilkite į kitą indą.
  3. Tuščiame puode ištirpinkite sviestą, įmaišykite miltus ir pakaitinkite, kol jie šiek tiek pagels.
  4. Nuolat maišydami į puodą supilkite vandenį, kuriame virėte kopūstus, ir ant mažos kaitros virkite dar 10 minučių.
  5. Galiausiai į puodą supilkite grietinėlę, sudėkite lydytą sūrį ir pusę turimo tarkuoto sūrio.
  6. Viską maišykite, kol sūris išsilydys, įberkite žiupsnelį druskos.

Atsargumo priemonės vartojant žiedinius kopūstus

Nepaisant jų sveikatą gerinančių savybių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriems žmonėms, turintiems jautrų virškinimo traktą, žiediniai kopūstai gali sukelti pilvo pūtimą ar dujų susidarymą dėl jų skaidulų ir rafinozės (sudėtingo angliavandenio) kiekio. Šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia tik esant per dideliam šių daržovių suvartojimui arba esant tam tikroms sveikatos problemoms. Žiediniai kopūstai, kaip ir kiti kryžmažiedžiai augalai, turi goitrogenų - medžiagų, kurios gali trukdyti skydliaukės hormonų gamybai. Nors retai, kai kuriems žmonėms gali atsirasti alerginė reakcija į žiedinius kopūstus.

tags: #žiedinių #kopūstų #žiedynų #panaudojimas

Populiarūs įrašai: