Žalios mėsos racionas šunims: nauda, rizika ir patarimai

Šunų mityba yra svarbus aspektas, lemiantis jų sveikatą ir gerovę. Tradiciškai šunys buvo šeriami namuose ruoštu maistu arba pramoniniu būdu pagamintu pašaru. Tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja žalios mėsos racionas, dar žinomas kaip RAW (angl. Raw And Natural Feeding) arba BARF (angl. Biologically Appropriate Raw Food) mityba. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime žalios mėsos raciono naudą, riziką, įvairius modelius bei pateiksime patarimus, kaip tinkamai pereiti prie tokio šėrimo būdo.

Kas yra žalios mėsos racionas?

Žalios mėsos racionas - tai šėrimo būdas, pagrįstas termiškai neapdorota mėsa, kaulais, organais ir, priklausomai nuo modelio, daržovėmis, vaisiais, sėklomis bei papildais. Šio raciono šalininkai teigia, kad toks šėrimo būdas yra artimesnis natūraliai šunų mitybai, kokia buvo jų protėvių laukinėje gamtoje. RAW mityba susideda iš šviežių, visiškai neapdorotų gyvulinės kilmės baltymų ir riebalų bei dalies šviežių augalinės kilmės produktų.

RAW ir BARF mitybos modeliai

Nors RAW ir BARF dažnai vartojami kaip sinonimai, tarp jų yra skirtumų. BARF mityba yra RAW mitybos šaka, kurioje, be gyvulinės kilmės produktų, į racioną įtraukiamos daržovės, vaisiai, sėklos bei įvairūs aliejai. Šių priedų tikslas - papildyti racioną vitaminais ir mineralais, sustiprinti imunitetą ir padėti gydyti tam tikrus susirgimus. Įprastai BARF formulė atrodo taip:

  • 60% raumeninės mėsos
  • 10% kaulų
  • 15% organų (iš kurių 5% kepenų)
  • 7% daržovių
  • 5% žuvies
  • 3% sėklų ir/ar uogų

Prey modelis yra dar viena RAW mitybos šaka, kurioje naudojami tik gyvulinės kilmės produktai. Šiame modelyje siekiama imituoti visos aukos suėdimą, todėl naudojami „pilni gyvūnai“ - pavyzdžiui, maitinama visa višta su plunksnomis, kojomis ir vidaus organais.

Žalios mėsos raciono nauda

Žalios mėsos raciono šalininkai teigia, kad toks šėrimo būdas turi daug naudos šunų sveikatai:

Taip pat skaitykite: Ar saugu valgyti žalius kiaušinių baltymus?

  • Geresnė odos ir kailio būklė: RAW mityba gali padėti sumažinti alergijas, pagerinti kailio blizgesį ir odos būklę.
  • Sveikesnė virškinimo sistema: Žalia mėsa yra lengviau virškinama nei apdorotas maistas, todėl gali sumažinti virškinimo problemų riziką.
  • Mažesnis išmatų kiekis: Kadangi žalia mėsa yra geriau įsisavinama, šunys, šeriami RAW racionu, paprastai išskiria mažiau išmatų.
  • Švaresni dantys: Kramtant žalius kaulus, natūraliai valomi dantys ir mažėja apnašų susidarymas.
  • Didesnis energijos lygis: Subalansuotas RAW racionas gali padidinti šuns energijos lygį ir gyvybingumą.
  • Stipresnis imunitetas: Žalia mėsa turi daug maistinių medžiagų, kurios stiprina imuninę sistemą ir padeda apsisaugoti nuo ligų.

Diana, Vidurinės Azijos aviganio Barono šeimininkė, pasidalijo savo patirtimi apie augintinio pokyčius perėjus prie RAW mitybos. Baronui buvo diagnozuoti kristalai šlapimo takuose, jis šlapindavosi su kraujo priemaišomis. Po dviejų mėnesių nuo RAW mitybos pradžios, žaizdos išnyko, o po pusmečio šlapimo takuose esantys kristalai pradėjo tirpti.

Dažniausiai šeimininkų pastebimi rezultatai: pagerėjusi odos būklė, kailio blizgesys, dingusios alergijos, susitvarkiusi virškinimo sistema, mažesnis išmatų kiekis, švaresni dantys, dingusios apnašos ir ne ašarojančios akys, susitvarkęs svoris, grįžusi energija, retesni susirgimai ir vizitai pas veterinarą.

Žalios mėsos raciono rizika

Nepaisant teigiamos naudos, žalios mėsos racionas taip pat kelia tam tikrą riziką:

  • Bakterinė tarša: Žalia mėsa gali būti užkrėsta patogeninėmis bakterijomis, tokiomis kaip Salmonella, Listeria ir E. coli. Šios bakterijos gali sukelti ligas ne tik šunims, bet ir žmonėms, ypač vaikams, senjorams ir nėščioms moterims.
  • Mitybos disbalansas: Netinkamai subalansuotas RAW racionas gali lemti mitybinių medžiagų trūkumą arba perteklių, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
  • Kaulų pavojai: Neteisingai patiekti kaulai gali sukelti užspringimą, virškinimo trakto pažeidimus arba dantų lūžius.
  • Virškinimo problemos: Pereinant prie RAW raciono, šunims gali pasireikšti virškinimo problemos, tokios kaip viduriavimas arba vėmimas.

Veterinarė Liepa Krūminytė teigia, kad kaulai yra dažna augintinių virškinamojo trakto problemų priežastis ir ne visi šeimininkai supranta, kad šerti gyvūnus jais yra pavojinga. Taip pat, jei augintinis nuolat gauna sausą ėdalą ir truputį mėsos, skrandis yra apkraunamas, o tai gali išprovokuoti vėmimą ar viduriavimą.

Kaip saugiai pereiti prie žalios mėsos raciono?

Jei nusprendėte pereiti prie žalios mėsos raciono, svarbu tai daryti atsargiai ir apgalvotai:

Taip pat skaitykite: Žali kiaušiniai: mitai ir faktai

  1. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju arba mitybos specialistu: Prieš pradėdami keisti šuns mitybą, pasitarkite su specialistu, kuris gali padėti jums sudaryti tinkamai subalansuotą racioną, atsižvelgiant į jūsų šuns amžių, veislę, sveikatos būklę ir aktyvumo lygį.
  2. Rinkitės kokybiškus ingredientus: Pirkite mėsą, kaulus ir organus iš patikimų tiekėjų, kurie laikosi aukštų higienos standartų. Ieškokite kuo natūralesnių alternatyvų.
  3. Laikykitės higienos reikalavimų: Kruopščiai plaukite rankas ir visus paviršius, kurie liečiasi su žalia mėsa. Laikykite žalią mėsą atskirai nuo kito maisto.
  4. Įšaldykite mėsą: Prieš duodami šuniui, įšaldykite mėsą bent 3 savaites, kad sunaikintumėte galimus parazitus.
  5. Pereikite palaipsniui: Pradėkite nuo nedidelio kiekio žalios mėsos ir palaipsniui didinkite jo kiekį, mažindami įprasto maisto kiekį. Tai padės šuns virškinimo sistemai prisitaikyti prie naujos mitybos.
  6. Stebėkite savo šunį: Atidžiai stebėkite savo šunį, ar nepasireiškia virškinimo problemų, alerginių reakcijų ar kitų nepageidaujamų simptomų. Jei pastebėjote kokių nors problemų, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Mitybos keitimo būdai

Yra du populiariausi šunų mitybos keitimo būdai:

  1. Bado dieta: Po paskutinio maitinimo 24 valandas augintiniui neduokite jokio maisto, skanukų, kaulų, palikite tik galimybę atsigerti šviežio vandens. Praėjus 24 valandų laikotarpiui, šuniui pasiūlykite jau naujojo maisto. Bado dietos perėjimas gali būti taikomas suaugusiems ir sveikiems šunims, nerekomenduojama jo taikyti senjorams ar sveikatos problemų turintiems šunims, mažiems šuniukams bei šunims, kurie labai ilgą laiką valgė tik sausą maistą.

  2. Mitybos keitimas palaipsniui: Taikant šį metodą mityba yra pakeičiama šiek tiek daugiau nei per savaitę:

    • 1 dieną dienos porciją sudaro įprastas maistas ir mažas kiekis naujo maisto;
    • 2-3 dienomis dienos porciją sudaro 75% įprasto maisto ir 25% naujo maisto;
    • 4-5 dienomis dienos porciją sudaro 50% įprasto maisto ir 50% naujo maisto;
    • 6-7 dienomis dienos porciją sudaro 25% įprasto maisto ir 75% naujo maisto;
    • O nuo 8 dienos visą porciją sudaro tik naujas maistas.

Siekiant palengvinti organizmo ir virškinimo trakto adaptaciją prie naujos mitybos, rekomenduojama naudoti probiotikus. Geriausia rinktis natūralius probiotikus, tokius kaip kefyras, natūralus jogurtas arba rauginti kopūstai.

Ką duoti šuniui?

  • Mėsa: Šunims tinka įvairių rūšių mėsa, tokia kaip jautiena, vištiena, kalakutiena, ėriena ir triušiena. Vištiena dažnai pasirenkama kaip „startinė“ mėsa BARF dietoje, nes ji turi švelnų skonį ir yra lengvai virškinama. Jautiena turi daug aukštos kokybės baltymų, kurie reikalingi raumenų augimui, taip pat geležies, cinko ir vitamino B12.
  • Kaulai: Žali, minkšti kaulai yra puikus kalcio, fosforo ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Jie taip pat padeda palaikyti normalią išmatų konsistenciją ir valyti dantis. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamus kaulus ir duoti juos saikingai. Nerekomenduojama duoti keptų, virtų ar kitaip termiškai apdorotų kaulų, nes jie gali būti pavojingi.
  • Organai: Organai, tokie kaip kepenys, inkstai ir širdis, yra labai maistingi ir turėtų būti įtraukti į RAW racioną. Kepenys yra ypač svarbios, nes jose yra daug vitaminų ir mineralų.
  • Daržovės ir vaisiai: Nors šunys yra mėsėdžiai, nedidelis kiekis daržovių ir vaisių gali būti naudingas, nes jie suteikia vitaminų, mineralų ir skaidulų. Tinka tokios daržovės kaip morkos, brokoliai, špinatai ir saldžiosios bulvės, bei tokie vaisiai kaip obuoliai, bananai ir mėlynės.
  • Papildai: Priklausomai nuo raciono sudėties, gali prireikti papildų, tokių kaip žuvų taukai (omega-3 riebalų rūgštims), vitaminas D ir jodas.

Ko vengti?

  • Termiškai apdoroti kaulai: Kaip minėta anksčiau, termiškai apdoroti kaulai yra pavojingi ir neturėtų būti duodami šunims.
  • Žvėriena: Šio tipo mėsos geriau vengti, nes šernai gali pernešti įvairias ligas.
  • Sausas maistas ir žalia mėsa: Nerekomenduojama maišyti šuns paruošto sauso maisto su žalia mėsa ir BARF mityba, nes virškinimo traktas patiria didelę apkrovą bandydamas prisitaikyti prie vis keičiamo maisto.
  • Toksiški produktai: Šunims negalima duoti produktų, kurie jiems yra toksiški, tokių kaip šokoladas, svogūnai, česnakai, vynuogės ir razinos.

Kiek šerti?

Pagrindinė taisyklė: šuniui, norint išlaikyti jo idealų svorį, reikėtų duoti 2-3% jo svorio žalios mėsos per dieną. Labai aktyviems šunims galima padidinti iki 4-5 %. Svarbu atsiminti, kad kiekvieno šuns metabolizmas skirtingas, todėl maisto kiekį reikia pritaikyti individualiai. Taip pat, porcijos dydį galite reguliuoti, atlikdami labai paprastą testą: jei lengvai apčiuopiate šuns šonkaulius ir stuburą - išlaikykite tą patį porcijos dydį.

Taip pat skaitykite: Sveiki žalio maisto receptai

Rekomenduojama daryti vieną iškrovos dieną per savaitę, t.y. neduoti mėsos. Jei širdis neatlaiko, palepinkite šią dieną daržovėmis ar vaisiais - morkomis, obuoliais, brokoliais, bananais, kriaušėmis (be kauliukų).

tags: #žalio #mėsos #racionas #šunims

Populiarūs įrašai: